Svarbiausios dienos naujienos:
21:41 | Zelenskis vyks į Europos politinės bendrijos susitikimą Vengrijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankysis Budapešte, kur dalyvaus svarbiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį rengia Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš pagrindinių ES skeptikų dėl paramos Kyjivui.
Europos politinės bendrijos susitikimas rengiamas tuo metu, kai Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose pakurstė Kyjivo nuogąstavimus dėl Vašingtono ilgalaikio įsipareigojimo remti Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją.
„Rytoj Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kvietimu vyksiu į Budapeštą dalyvauti Europos politinės bendrijos posėdyje“, – sakė V. Zelenskis vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegrame“.
V. Orbanas yra aktyvus D. Trumpo, kritikuojančio Amerikos pagalbą Kyjivui, šalininkas.
Vengrijos lyderis taip pat abejoja Europos finansine parama Ukrainai ir kritikuoja sankcijas Rusijai dėl pradėto karo.
Budapeštas šiuo metu rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkauja ES, todėl gali daryti įtaką bloko darbotvarkei.
V. Orbanas sulaukė aštrios kritikos ES viduje dėl to, kad šalies pirmininkavimo pradžioje liepos mėnesį išskrido į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu, praėjus kelioms dienoms po jo susitikimo su V. Zelenskiu Kyjive.
V. Orbano ir V. Zelenskio santykiai per visą karo laikotarpį buvo sudėtingi: Vengrijos lyderis V. Zelenskį vadino „oponentu“ ir kritikavo V. Zelenskio pateiktą „Pergalės planą“, kuriame raginama didinti Vakarų paramą.
21:16 | „Nieko gero nežada“: nors ir ne per 24 valandas, Trumpas pakeis karo eigą
Leidinio autoriai primena, kad D. Trumpas skeptiškai vertina idėją tęsti JAV pagalbą Ukrainai. Jis taip pat pažadėjo, kad galės užbaigti karą per vieną dieną, nors ir neatskleidė, kaip tą planuoja padaryti. Visa tai kelia susirūpinimą Kyjive. Manoma, kad D. Trumpas spaus Ukrainą pasiekti susitarimą nepalankiomis sąlygomis.
„Jo noras pasiekti susitarimą – ir tikriausiai greitą – nieko gero nežada ilgalaikei JAV paramai“, – leidiniui „The New York Times“ sakė analitikai.
Be skeptiško požiūrio į tolesnę paramą Ukrainai, D. Trumpas taip pat entuziastingai kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kartu kritikuodamas Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį. Tai taip pat prisideda prie blogų spėjimų apie tai, kaip tiksliai Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną.
„Pamatysime, bet aš labai skeptiškai žiūriu į tai, kad karas baigsis greitai, per 24 valandas, kaip žadėjo Trumpas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Tymofijus Mylovanovas.
Pasak anonimiškai kalbėjusių diplomatų, pastaraisiais mėnesiais ukrainoje jau vyksta subtilios daugiašalės taikos derybos. Kaip D. Trumpo sugrįžimas į pasaulinę politiką juos paveiks, kol kas neaišku.
20:13 | CNN: Trumpo pergalė gali reikšti, kad JAV nutrauks paramą Ukrainai
JAV prezidentu perrinkus Donaldą Trumpą, Ukrainai netrukus gali tekti prisitaikyti prie dramatiškai sumažėjusios JAV paramos, kuri gali turėti lemiamos įtakos karui su Rusija.
Apie tai rašo leidinys CNN.
Per visą savo kampaniją išrinktasis respublikonų prezidentas ir jo bendražygis J. D. Vance'as išreiškė rimtų abejonių dėl tolesnio JAV įsipareigojimo Kyjivui, karui užsitęsus daugiau nei dvejus su puse metų po Rusijos pajėgų įsiveržimo. Be to, D. Trumpas yra išsakęs komentarų, kurie leidžia manyti, kad JAV gali spausti Ukrainą dėl paliaubų su Rusija.
Plačiau skaitykite čia.
19:20 | Ukrainiečiai sučiupo rusų jūrų pėstininką, savo akimis mačiusį į nelaisvę paimtų Ukrainos karių egzekuciją
Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko regione sučiupo rusą okupantą, savo akimis mačiusį, kaip į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams buvo įvykdyta egzekucija ir po to nukirstos galvos, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos desantinės pajėgos.
Į nelaisvę paimtas rusų karys priklauso Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai.
Rusas prisipažino, kad 2022 m. spalį, atlikdamas bausmę Rusijos kolonijoje, sutiko pasirašyti kontraktą su privačia karine kompanija „Wagner“. Po to jis kartu su šios grupuotės kariais dalyvavo puolant Ukrainos pajėgas Soledare ir Bachmute (Donecko regionas). 2023 m. birželį jis prisijungė prie „maršo“ į Maskvą, kurį organizavo grupuotės „Wagner“ vadas Evgenijus Prigožinas.
Okupanto žodžiais tariant, šių metų birželį jis pasirašė naują kontraktą ir įstojo į 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą. Birželį, kai brigada buvo pasiųsta į Kurską, jis dalyvavo karo veiksmuose, vykdydamas granatsvaidžio operatoriaus asistento funkcijas.
Rugsėjo gale jis savo akimis matė, kaip netoli Gluškovo kaimo buvo nužudyti du ukrainiečiai karo belaisviai. Ruso teigimu, dalinio vadas įsakė ukrainiečius sušaudyti, o po to nukapoti jiems galvas. Rusas nurodė tiek jo, tiek šį nusikaltimą įvykdžiusių karių vardus.
Ukrainos desantinės pajėgos pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, šiandien Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės 155-oji jūrų pėstininkų brigada Kursko regione patiria „labai rimtų nuostolių“, o dalinio kariai neretai palieka pozicijas mūšio lauke ir atsisako vykdyti įsakymus.
18:44 | NYT atskleidė pirmojo Ukrainos pajėgų ir Šiaurės Korėjos karių mūšio detales
Pasak vieno Ukrainos pareigūno, šis mūšis buvo ribotas ir greičiausiai buvo skirtas ištirti Ukrainos pozicijoms, ieškant silpnų vietų. Šiaurės korėjiečiai kovėsi kartu su Rusijos 810-ąja atskirąja jūrų pėstininkų brigada, sakė pareigūnas.
Neaišku, kada mūšis įvyko. Ukrainos pareigūnas nepateikė jokios informacijos apie aukas. Savo ruožtu vienas JAV pareigūnas teigė, kad nemažai Šiaurės Korėjos karių žuvo. Abu pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pasidalyti jautria karine informacija.
Šiaurės Korėjos kariai yra dalis, Ukrainos ir Vakarų pareigūnų vertinimu, maždaug 10 000 karių kontingento, kurį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasiuntė sustiprinti Rusijos pajėgas, bandančias išstumti ukrainiečius iš Kursko srities.
18:03 | Būrio vadas: Rusija Kursko regione patiria „kolosalius nuostolius“ ir nesugeba pralaužti ukrainiečių linijų
Rusijos kariai Kursko regione patiria kolosalius nuostolius, o dislokuoti Šiaurės Korėjos karių daliniai kol kas jokio psichologinio poveikio Ukrainos kariuomenei neturėjo, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pasakė 95-osios desantininkų brigados būrio vadas Stanislavas Krasnovas.
Vado teigimu, padėtis Kursko regione tebėra įtempta, nes rusai be atvangos puola, nors ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti priešų atakas.
„Rusai nesugeba pralaužti mūsų gynybinės linijos. Jie patiria milžiniškus nuostolius, didelė dalis jų pėstininkų ir naudojamos technikos eina perniek. Mūsų gynybinė linija laikosi“, – pasakojo S. Krasnovas.
Būrio vado teigimu, Rusijos kariuomenės nuostoliai šia kryptimi – „tiesiog kolosalūs“. „Aukų skaičiumi jie mus lenkia dešimteriopai... Ties jų gynybine linija lauke kiekvieną dieną lieka tysoti dešimtys lavonų. Štai todėl jie ir naudoja pėstininkus, kai tik gali“, – paaiškino S. Krasnovas.
Tuo pat metu, kariškio žodžiais tariant, Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje jokio psichologinio poveikio Ukrainos kariams neturėjo.
„Tai greičiau suprantama kaip humoras. Niekas į pėstininkus iš Šiaurės Korėjos nežiūri rimtai kaip į kokį nors karinį dalinį. Visi puikiai supranta, kad jie tebus „patrankų mėsa“... kuri jokio poveikio greičiausiai nepadarys. Na, nebent teks iššvaistyti kiek daugiau amunicijos jiems sunaikinti“, – pasakė S. Krasnov.
Būrio vadas pridūrė, kad kariai turi „beveik viską, ko reikia“ ir užtai reikia ypač padėkoti savanoriams.
„Labiausiai reikia įvairių dronų. Pagrinde – žvalgybinių dronų, kovinių dronų, dronų su sumontuotomis kameromis, kurių mums reikia labai daug, kad galėtume veiksmingai naikinti priešus. Jų tiesiog negali būti per daug“, – pastebėjo S. Krasnovas.
Šiuo atžvilgiu jis atkreipė dėmesį, kad priešų dronų atsargos yra didesnės nei ukrainiečių, tačiau Ukrainos kariai yra labiau įgudę juos valdyti.
„Mes vertiname kiekvieną droną ir stengiamės juos naudodami padaryti kuo didesnę žalą, tuo tarpu rusai juos naudoja labiau kaip artileriją – bukai leidžia juos į vieną tašką, ir tiek“, – paaiškino būrio vadas.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad rusų armijos nuostoliai Kursko regione siekia 20 800, įskaitant 7 905 nukautų ir daugiau nei 700 į nelaisvę paimtų karių.
17:13 | Švedijos premjeras būgštauja, kad išrinkus D. Trumpą kyla grėsmė pagalbai Ukrainai
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai.
U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.
Tačiau po kelių valandų kalbėdamas per spaudos konferenciją U. Kristerssonas pasakė, kad, D. Trumpui grįžus į Ovalinį kabinetą, kyla ir tam tikra grėsmė, įskaitant „egzistencinę“ riziką Švedijai bei tikimybę, kad JAV „atsisakys kai kurių savo įsipareigojimų Ukrainai“.
„Negaliu būti dėl to tikras, – kalbėdamas su žurnalistais sakė U. Kristerssonas. – Priešingai, mes atsižvelgiame į tai, kad ligi šioj JAV buvo didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Bet mes nepriimame to kaip savaime suprantamo dalyko.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės ir Baltijos šalys kartu paėmus buvo antros pagal dydį donorės Ukrainos kare.
D. Trumpas pasėjo abejones, ar JAV toliau teiks karinę pagalbą Kyjivui, pažadėdamas greitai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užbaigti karą.
Po to, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neutraliteto ir pasiprašė priimama į NATO, o šių metų kovą tapo 32-ąja JAV vadovaujamo aljanso nare.
16:23 | Rusija pareiškė „neturinti iliuzijų“, bet dirbsianti su D. Trumpo administracija
Trečiadienį Rusija pareiškė „neturinti iliuzijų“ dėl antrosios Donaldo Trumpo administracijos, tačiau jam pradėjus eiti pareigas dirbsianti su juo ir sieksianti savo „tikslų“ Ukrainoje.
„Mes neturime iliuzijų dėl išrinktojo Amerikos prezidento“, – sakoma Maskvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Rusija „dirbs“ su naująja JAV administracija ir pirmenybę teiks „nustatytiems tikslams“ Ukrainoje, o Rusijos sąlygos užbaigti konfliktą „nepasikeitė ir yra gerai žinomos Vašingtone“, priduriama jame.
16:05 | Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko regione paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos, rugpjūtį pradėjusios netikėtą puolimą Rusijos Kursko regione, paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vienas iš operacijos tikslų – papildyti karo belaisvių rusų atsargas, kad juos būtų galima iškeisti į Maskvos paimtus į nelaisvę ukrainiečius.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis socialiniuose tinkluose parašė, kad jo kariai iš viso paėmė į nelaisvę 717 Rusijos karių.
15:40 | Ukraina: sėkmingai smogta Rusijos karo laivams už 1000 kilometrų
„Pirmą kartą Ukrainos gynybos žvalgybos dronai kamikadzės pataikė į priešo laivus Kaspijos jūroje“, – sakė šaltinis Ukrainos gynybos žvalgyboje.
Pasak to paties šaltinio, dronai pataikė į raketinius laivus „Tatarstan“ ir „Dagestan“ Dagestano Kaspijsko mieste.
Prie Kaspijos jūros įsikūrusio Dagestano pareigūnai pranešė, kad sunaikino droną, tačiau neigė, kad jis padarė kokios nors žalos.
„Civiliniuose ir kariniuose objektuose sustiprintas saugumo režimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities administracija.
Ukraina teigia, kad jos reguliariai rengiami smūgiai virš Rusijos teritorijos yra sąžiningas atsakas į rusų išpuolius jos teritorijoje.
Rusija naktį iš antradienio į trečiadienį į Ukrainą paleido dvi raketas ir 63 dronus. Ukrainos oro pajėgos pranešė praėjusią naktį numušusios bent 38 rusų dronus.
13:44 | Medvedevas apie Trumpą: nesustabdys jis nieko, o jeigu pabandys – lauks Kennedy likimas
Donaldui Trumpui nepavyks sustabdyti karo Ukrainoje „nei per dieną, nei per tris dienas, nei per tris mėnesius“, savaitgalį pareiškė Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas. Jis taip pat pagrasino D. Trumpui J. F. Kennedy likimu.
12:41 | Ukrainos kariuomenės vadas: jie nori, kad mes pasitrauktume iš tos teritorijos
O. Syrskio teigimu, per pastaruosius tris mėnesius buvo sunaikinta 1,1 tūkst. ginkluotės ir karinės technikos. Jis taip pat pažymėjo, jog Ukraina buvo priversta surengti operaciją Kursko srityje, nes Rusija planavo pulti Sumų sritį.
„Dabar Rusija siekia, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš tos teritorijos. Priešas sukoncentravo ten apie 45 tūkst. karių. Ir bando dar didinti jų kiekį. Savo pačių pajėgų Rusija šia kryptimi turi per mažai, todėl ir bando sutelkti ten karius iš Šiaurės Korėjos“, – UNIAN cituojamas Ukrainos kariuomenės vadas.
11:01 | Trumpo kalboje – žinutė Putinui: „Naftos turime daugiau už Saudo Arabiją ir Rusiją“
Donaldas Trumpas savo pergalės kalboje netrukus po rinkimų pabaigos ne tik žadėjo kardinalius pokyčius „visose srityse“, bet ir akcentavo JAV ekonomines galimybes – tai galėjo būti ir perspėjimo žinutė Rusijai. Būsimasis JAV prezidentas akcentavo šalies naftos ir dujų gavybos galimybes, o tai yra tiesioginis perspėjimas Rusijai – naftos kainos kris.
10:05 | Ukrainos dronas pirmą kartą atakavo Dagestaną
Trečiadienio rytą virš Kaspijsko miesto Dagestane danguje pasirodė Ukrainos dronas, rašo „The Moscow Times“. Dagestano vadovas Sergejus Melikovas sako, kad jį sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistema.
09:21 | Putino planams nėra skirtumo, kas laimi JAV rinkimus – analitikai
JAV analitikai mano jog, kad ir kokiu rezultatu pasibaigtų kova dėl Baltųjų rūmų, V. Putinui naudingiau būtų tęsti karą negu greitai jį užbaigti.
Primename, kad demokratų kandidatė Kamala Harris rinkiminės kampanijos metu žadėjo tęsti dabartinę JAV politiką Ukrainos atžvilgiu, o D. Trumpas tvirtino, kad „gali greitai pasiekti karo Ukrainoje pabaigą“.
Pats V. Putinas ne sykį pusiau juokais sakė, kad JAV rinkimuose „palaiko K. Harris“, kurios vystoma politika Rusijai tariamai yra naudingesnė.
Ekspertų teigimu, „taikos sutartis“ apie kurią kalba ir D. Trumpas, gali tik laikinai sustabdyti rusų agresiją. Bet kokie susitarimai šiame karo etape Rusijai leistų išlaikyti okupuotas teritorijas ir pasiruošti tolimesniam puolimui.
Vakarų sankcijos atkrito Rusiją nuo įprastų naftos bei dujų rinkų, o Kremlius padidino savo žaliavų tiekimą Kinijai ir Indijai. Nepaisant to, Rusija patirs ekonominių nuostolių nepriklausomai nuo to, tęsis karas ar ne.
„Business Insider“ kalbinti analitikai pažymi, jog dabar V. Putinas nesustos prieš nieką, kad pakirstų JAV globalią jėgą, o karas Ukrainoje tėra vienas iš pagrindinių būdų tai pasiekti.
Lietuva sveikina Trupma
