Lietuvos kariuomenės vadas: tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui perspėjant dėl Rusijos.
„Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė. Žiūrint į jų vertinimą, tai tikrai nėra šiandien tos tiesioginės grėsmės duotuoju momentu, kad gali kilti karinis konfliktas arba invazija į mūsų valstybę“, – ketvirtadienį transliuotame interviu lrt sakė V. Rupšys.
Tuo tarpu vidutiniu laikotarpiu, kuris trunka nuo penkerių iki dešimties metų, pasak V. Rupšio, daug kas priklausys nuo karo Ukrainoje baigties.
„Tada jau didesnė perspektyva. Bet vertinimas yra toks, kad tikrai mes manome, kad Rusija išliks toliau ir tuo ilguoju laikotarpiu, vidutiniu laikotarpiu tikrai mums grėsmė. Bet viskas priklausys nuo mūsų. Mums reikia ramiai, šaltai rengtis tam konfliktui. Ar jis bus, ar nebus, tai tikrai priklausys nuo mūsų“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis taip pat teigė, jog Rusija nėra pasiruošusi pulti NATO, ir net „nenuspėjama Rusija, nenuspėjamas kartais V. Putinas tikrai žino, kad NATO yra branduolinė sąjunga“.
„Jie Ukrainą paprasčiausiai įvertino, kad čia tokia šalis, kuri nepasipriešins – arba neturės valios, arba neturės pajėgumų priešintis. Su NATO yra visai kitas reikalas. NATO turi atitinkamai ginklų ir dabar dar turi, kad ir kaip mes, sakytume, esam nusiginklavę. Vien pažiūrėkite į Skandinavijos valstybes, jos turi daugiau nei 140 penktos kartos naikintuvų arba orlaivių. Tai Rusija tą tikrai žino, tą vertina“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
Lietuvos diplomatijos vadovas G. Landsbergis šią savaitę keliskart viešai paragino ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis. Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžia, kad Lietuvai reikia jau dabar imtis strateginių sprendimų savo saugumui stiprinti.
V. Putino bendražygis neigia įsivaikinęs pagrobtą mergaitę iš Ukrainos
a A siųsti draugui pažymėti spausdinti
2023.11.23 19:50 |Kategorija: Užsienio naujienos
AFP-Scanpix nuotr.
V. Putino bendražygis neigia įsivaikinęs pagrobtą mergaitę iš Ukrainos
Maskva, lapkričio 23 d. (AFP-BNS). Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygių ketvirtadienį paneigė pranešimą, kad jis įsivaikino mergaitę, prievarta paimtą iš Ukrainos našlaičių prieglaudos.
BBC, remdamasi Rusijos ir Ukrainos dokumentais, pranešė, kad Rusijos įstatymų leidėjas Sergejus Mironovas įsivaikino dvejų metų mergaitę, kuri pernai buvo paimta iš našlaičių prieglaudos Chersone.
Rusija kaltinama prievarta deportavusi tūkstančius ukrainiečių vaikų iš mokyklų, ligoninių ir našlaičių namų jos pajėgų kontroliuojamose šalies dalyse.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus ukrainiečių vaikus.
Pasak BBC, S. Mironovas buvo „įrašytas dvejų metų mergaitės, kurią 2022 metais įsivaikino moteris, su kuria jis dabar yra susituokęs, įvaikinimo įraše“.
S. Mironovas tyrimą pavadino „isteriška klastote, kurią išprovokavo Ukrainos specialiosios tarnybos ir jų kuratoriai iš Vakarų“.
Nekomentuodamas konkrečių BBC pranešimo detalių, jis sakė, kad tai buvo informacinė ataka, kuria siekta jį diskredituoti.
70-meris S. Mironovas vadovauja prokremliškajai opozicinei partijai Rusijos parlamente.
Anksčiau jis dešimtmetį vadovavo Federacijos tarybai, Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams, ir ėjo svarbiausias pareigas, susijusias su Kremliaus teisėkūros darbotvarke.
Jis tvirtai remia karinę kampaniją prieš Ukrainą ir yra apdovanotas V. Putino ordinais.
S. Mironovas teigė, kad Rusija pasieks visišką pergalę prieš Ukrainą.
BBC pranešė, kad tariamai jo įvaikinta mergaitė, kurios tikrasis vardas yra Margarita, buvo išvežta ir Rusiją ir ten pakeista jos tapatybė.
Ji buvo viena iš 48 vaikų, dingusių iš Chersono srities vaikų namų po to, kai Rusijos pajėgos užėmė pietinį miestą.
Ketvirtadienį Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad tik vienas iš jų buvo grąžintas.
Ji pridūrė, kad vyksta baudžiamasis tyrimas dėl neteisėto 48 vaikų deportavimo iš Chersono vaikų namų ir kad nustatyti trys įtariamieji – neįvardytas Rusijos parlamento narys, Rusijos paskirtas regiono sveikatos apsaugos ministerijos vadovas ir vaikų namų vyriausiojo gydytojo pareigas einantis asmuo.
Pernai lapkritį Ukraina susigrąžino Chersono kontrolę.
Kyjivas teigia identifikavęs apie 20 tūkst. vaikų, kurie buvo išvežti į Rusiją po to, kai 2022 metų vasarį rusų pajėgos pradėjo plataus masto karinę kampaniją.
Mažiau nei 400 jų buvo sugrąžinti.
Maskva neneigia, kad į Rusiją perkėlė tūkstančius ukrainiečių vaikų, tačiau tvirtina, kad tai darė dėl jų pačių saugumo.
Putinas malonę suteikė dar vienam kanibalui: žiaurus nusikaltėlis žmones žudė vieną po kito
Pranešus žinią, kad į laisvę buvo paleistas „satanistas“, kuris nužudė paauglius, dabar ukrainiečių žiniasklaida praneša, kad Rusijos diktatorius malonę už dalyvavimą kare Ukrainoje suteikė ir kitam žiauriam nusikaltėliui
UNIAN rašo, kad į laisve buvo paleistas Denisas Gorinas, kuriam buvo paskirta 22 metus kalėti belangėje už įvykdytą žmogžudystę bei įvykdyas kanibalizmo apraiškas.
Priduriama, kad žiaurus nusikaltėlis šiuo metu yra gydomas ligoninėje po to, kai patyrė vidutinio sunkumo traumą.
„Manau, kad laisvėje jis bus neilgai“, – sakė D. Gorino kaimynas.
Publikacijoje rašoma, kad dar 2003 m. D. Gorinas buvo nuteistas už nužudymą bei aukos išniekinimą. Tąkart jam buvo paskirta 10 metų įkalinimo bausmė griežto režimo kolonijoje.
Visgi 2010 m. D. Gorinas buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko. Tačiau tais pačiais metais jis įvykdė kitą žiaurų nusikaltimą – nužudė žmogų ir vėliau jį suvalgė.
Dar dvi žmogžudystes D. Gorinas įvykdė 2011 m. ir 2012 m. kartu su savo broliu.
Ukraina skelbia apie 5 civilių žūtį
Ukrainoje per Rusijos apšaudymus žuvo penki civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Tuo tarpu Rusija pranešė, kad nuo traumų, patirtų per ukrainiečių drono ataką, mirė Rusijos televizijos žurnalistas.
Ukrainos miestai ir miesteliai netoli fronto linijos nuo praėjusių metų vasario, kai Maskva įsiveržė į šalį, nuolat apšaudomi.
Per išpuolį Čornobajivkoje, esančioje pietinėje Chersono srityje, ketvirtadienį žuvo trys žmonės, sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Socialinėje žiniasklaidoje jis paskelbė sugriauto pastato ir ant grindų telkšančios kraujo balos nuotraukas, kurios, anot jo, yra smūgio pasekmės.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka sakė, kad dar penki žmonės buvo sužeisti, o 60 pastatų sugriauta.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad bando atstumti rusų pajėgas nuo Dnipro upės, kad apsaugotų Ukrainos miestus nuo kasdienės Rusijos artilerijos ugnies.
Ši upė yra faktinė fronto linija šalies pietuose.
Per pastarąsias 24 valandas rusų vykdomus apšaudymus žuvo dar du žmonės rytinėje Donecko srityje, ketvirtadienį pranešė gubernatorius Ihoris Morozas.
Tuo tarpu Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad nuo traumų, patirtų darbo metu per drono ataką Pietų Ukrainoje, Rusijos okupuotoje Zaporižios srities dalyje, mirė televizijos žurnalistas Borisas Maksudovas.
Suintensyvėjęs Rusijos vykdomas civilinės infrastruktūros bombardavimas paskatino Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes sustiprinti oro gynybos sistemas. Pareigūnai baiminasi, kad Kremliaus pajėgos šią žiemą kartos oro atakas prieš Ukrainos elektros tinklus, siekdamos palaužti šalies valią.
Trečiadienį vykusiame maždaug 50 šalių, remiančių Ukrainos karo veiksmus, susitikime JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad jos skiria ypatingą dėmesį antžeminei oro gynybai, o Vokietija ir Prancūzija vadovauja Europos pastangoms tiekti įrangą.
„Ukrainos dangaus skydas tampa vis galingesnis tiesiog kiekvieną mėnesį“, – platformoje „Telegram“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Š. Mišelis: Ukrainos kontrpuolimas nebuvo nesėkmingas
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atmetė priekaištus, kad Ukrainos kontrpuolimas nepavyko, rašo „SkyNews“.
Savo ruožtu Ukraina patvirtina, kad ilgai laukto kontrpuolimo metu norimas rezultatas nebuvo pasiektas, tačiau tvirtinama, kad Kyjivas nėra atsidūręs aklavietėje.
Kalbėdamas „Kyiv Independent“, Šarlis Mišelis, panašu, sutiko su Ukrainos teiginiais, todėl mano, kad kontrpuolimas nebuvo nesėkmingas, ir pateikė du pavyzdžius.
„Pirma, tai, kokį progresą Ukrainos kariuomenei pavyko pasiekti Juodojoje jūroje, yra itin svarbu. Tai yra didelis žingsnis tinkama kryptimi.
Antra, labai svarbi ir pastarojo meto pažanga kairiajame Dnipro krante“, – teigė jis.
Pasak Š. Mišelio, kad padėti Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą (ES) yra „moralinės pareigos klausimas“.
Rusija nuteisė ukrainietį kalėti 18 metų
Rusija ketvirtadienį nuteisė ukrainietį kalėti 18 metų už bandymą susprogdinti pastatus Maskvos pajėgų kontroliuojamame Melitopolyje per sąmokslą, kurį, anot rusų, organizavo Kyjivas, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Rusijos Rostovo prie Dono pietinės apygardos karinis teismas pripažino Dmitrijų Golubevą kaltu dėl praėjusių metų rugpjūtį Melitopolyje įvykdyto sprogdinimo ir dar dviejų bandymų surengti panašius išpuolius, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. Jam buvo pareikšti kaltinimai tarptautiniu terorizmu.
Rusijos pajėgos užėmė šį Pietų Ukrainos miestą pirmąją savaitę po to, kai pernai buvo pradėta plataus masto invazija.
Prokurorai teigė, kad D. Golubevas padėjo sprogstamąjį įtaisą prie įėjimo į regioninės kelių policijos būstinės pastatą. Driokstelėjęs sprogimas smarkiai apgadino pastatą.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pranešė, kad užkirto kelią dar dviem sprogdintojų išpuoliams. Vienas iš jų esą buvo suplanuotas Melitopolyje esančiame vyriausybės pastate, o kitą neva buvo ketinama surengti kelyje, kuriuo važinėja Maskvos paskirti pareigūnai.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius per incidentus nebuvo.
Rusija teigė, kad D. Golubevą užverbavo Ukrainos slaptosios tarnybos, kurios jį mokiusios, kaip gaminti ir detonuoti sprogstamuosius užtaisus, ir tiekusios medžiagas.
Pasak Rusijos verslo laikraščio „Kommersant“, teismo proceso metu D. Golubevas prisipažino padėjęs sprogmenis, tačiau atmetė kaltinimus tarptautiniu terorizmu.
„Aš esu ukrainietis, gyniau Ukrainą“, – laikraštis citavo jo žodžius teismui.
Kyjivas kol kas nekomentavo šio Rusijos teismo nuosprendžio.
Per 21 mėnesį trunkantį konfliktą Maskvos kontroliuojamose Ukrainos dalyse buvo pasikėsinta į kelių Rusijos paskirtų pareigūnų gyvybes arba jie buvo nužudyti.
Kyjivas kartais pripažindavo, kad prisidėjo prie įvairių išpuolių, nors Ukrainos pareigūnai taip pat dažnai nurodo, kad už tai atsakingos vietos pasipriešinimo grupės arba kad išpuoliai buvo Rusijos vidaus konflikto rezultatas.
Mažėjantis rusiškų dujų eksportas verčia „Gazprom“ apkarpyti investicijų planus
Rusijos valstybės kontroliuojamas gamtinių dujų milžinas „Gazprom“ pranešė investicijas ateinančiais metais planuojantis apkarpyti penktadaliu, pirmiausia dėl smarkiai sunykusio eksporto į Europą bei padidėjusios mokesčių naštos.
Kremliui pernai vasarį nurodžius pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, Europos šalys smarkiai sumažino dujų importą iš Rusijos, siekdamos apriboti Maskvos galimybes finansuoti šį karą, o kai kurioms Europos šalims, atmetusioms užgaidas už dujas mokėti rubliais, čiaupus užsuko pats „Gazprom“.
Kremlius, finansuodamas invaziją į Ukrainą, rėmėsi pajamomis iš naftos ir dujų eksporto, o praėjusiais metais drastiškai pakėlė mokesčius šiam pramonės sektoriui, kad pridengtų atsivėrusias skylės federaliniams ižde.
Nors „Gazprom“ dalį dujų eksporto perorientavo į Kiniją ir Turkiją, pirmąją šių metų pusę buvo priverstas ketvirtadaliu sumažinti jų gavybą.
Koncerno 2024-ųjų investicijų planas naujiems projektams įsisavinti bei infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti bus apytikriai 20 proc. kuklesnis nei šių metų, sieks 1,57 trln. rublių (16,2 mlrd. eurų), pranešė „Gazprom“.
Pirmąjį pusmetį „Gazprom“ susižėrė tik 296 mlrd. rublių pelno – nelyginamai mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, kai pelnas siekė 2,5 trln. rublių.
Ukrainos kario išpažintis: „Laukai tiesiog nusėti lavonais“
Ukrainos karys sako, kad Rusija vienoje iš fronto linijų pradėjo siųsti dar daugiau okupantų.
Kaip rašo „The Guardian“, remdamasi Ukrainos gynėjo teigimu, meta dideles karių pajėgas į Avdijivkos miestą, kur šiuo metu vyksta dideli susirėmimai.
Pastebima, kad rusų kariai, norėdami užimti strategiškai svarbią teritoriją, patiria didelių nuostolių.
Publikacijoje taip pat rašoma, kad Avdijivika šiuo metu yra apsupta rusų karių beveik iš trijų skirtingų pusių. Tiesa, tiek ukrainiečiams, tiek rusams pasiekti proveržį šioje karo zonoje nepavyksta jau daugiau kaip metus.
Visgi rusų okupantai, patirdami didelių nuostolių, norodo jokių ženklų, kad ketina pasiduoti.
„Laukai tiesiog nusėti lavonais. Jie nuolatinėmis atakų bangomis bando susilpninti mūsų linijas“, – AFP sakė ukrainiečių karys Oleksandras, priklausantis Ukrainos 47-osios mechanizuotosios brigados batalionui.
Ukraina praneša apie energijos stygių
Ukraina ketvirtadienį pranešė, jog nepajėgia pagaminti pakankamai energijos, kad patenkintų didėjantį poreikį, ir, baimindamasi Rusijos smūgių elektrinėms, kreipiasi pagalbos į kaimynes iš Europos Sąjungos.
Praėjusią žiemą dėl Rusijos smūgių raketomis ir dronais Ukrainos energetikos infrastruktūrai milijonai žmonių liko šaltyje bei tamsoje.
„Energijos vartojimas toliau auga, o energetikos sistemos gamyba yra nepakankama“, – ketvirtadienį per socialinę žiniasklaidą paskelbė „Ukrenergo“.
Įmonė pranešė, kad trečiadienį kreipėsi į operatores Rumunijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje su prašymu suteikti „neatidėliotiną pagalbą“ apsirūpinimui energija.
Ukraina prašo Vakarų šalių sustiprinti jos oro gynybos sistemas, jei Rusija vėl pradėtų sistemingai atakuoti energetikos objektus, kaip tai darė praėjusią žiemą.
„Padėtis išlieka sudėtinga – vyksta kelių šiluminių elektrinių blokų remontas, elektros energijos sistemoje trūksta“, – įspėjo „Ukrenergo“.
Ji taip pat teigė, kad pastaruoju metu dėl krintančios temperatūros išaugo energijos suvartojimas, o tai papildomai apkrauna gamybos įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ir remontuoti.
Anot „Ukrenergo“, 409 šalies gyvenvietės neturi elektros dėl Rusijos invazijos ir „kitų priežasčių“, o tiekimo sutrikimai – Dnipro, Donecko, Charkivo ir Chersono regionuose.
Neteko vertingos karinės technikos: ukrainiečiai „apakino“ Rusijos kariuomenę vienoje fronto vietų
Keturiais bepiločių orlaivių skrydžiai sunaikintos keturios mobilios vaizdo ir šiluminio stebėjimo sistemos – trys „Murom-M“ ir viena „Murom-P“, cituojami Ukrainos kariuomenės atstovai „Focus“. Bendra jų vertė siekia apie penktadalį milijono eurų, tačiau sunaikintos žvalgybinės įrangos reali vertė fronto linijoje yra daug didesnė dėl atimtos galimybės stebėti aplinką.
Ukrainos nacionalinės gvardijos „Azov“ spec. būrys sunaikino keturias Rusijos vaizdo ir šilumos fiksavimo sistemas „Murom“. Dar 2023-ųjų pavasarį Ukrainos apžvalgininkai atkreipė dėmesį į šias rusų naudojamas technologijas ir akcentavo jų sunaikinimo svarbą.
A. Karis: Estija yra pasirengusi bet kokiems Rusijos bandymams kelti nestabilumą pasienyje
Estijos prezidentas Alaras Karis, ketvirtadienio rytą apsilankęs Narvos pasienio kontrolės punkte, patvirtino, kad Talinas yra pasirengęs bet kokiems Rusijos bandymams pasinaudoti migrantais ir taip sukelti nestabilumą šalies rytiniame pasienyje.
„Policijos ir sienos apsaugos valdyba užtikrina, kad Estijos atsakas į tai bus neatidėliotinas ir ryžtingas“, – nurodė jis.
Pastarosiomis savaitėmis kelios nelegalių migrantų grupės bandė patekti į Europos Sąjungą per Estijos pasienio miestą Narvą šiaurės rytuose.
„Rusijos pasienio tarnyba, kuri visiškai kontroliuoja padėtį savo pasienio zonoje, leisdama trečiųjų šalių piliečiams be būtinų kelionės dokumentų kirsti sieną su Estija, sudaro įspūdį, kad vykdomas koordinuotas ir sąmoningas išpuolis prieš Europos Sąjungą“, – nurodė A. Karis.
„Tą patį modelį neseniai matėme Suomijoje, o anksčiau – prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją Baltarusijos pasienyje, kur migrantai taip pat buvo panaudoti hibridinėms atakoms“, – teigė jis.
„Noriu, kad visi, kurie tikrina Europos Sąjungos ir NATO išorinės sienos Estijoje tvirtumą, suprastų – ši siena yra tvirta, ją kontroliuojame ir neleisime, kad prieš mus būtų naudojamas migracijos spaudimas. Jei Rusijos valdžios institucijos siunčia migrantų grupes prie mūsų sienos, man gaila šių žmonių, nes jie tiesiog išnaudojami, bet jiems nebus leista tokiu būdu patekti į Europos Sąjungą“, – pridūrė prezidentas.
Policijos ir sienos apsaugos valdyba kartu su partneriais, įskaitant savanorišką nacionalinę gynybos organizaciją „Kaitseliit“, yra susipažinusi su galimais rizikos ir grėsmių scenarijais, turi reikiamą įrangą ir planus, kaip reaguoti į migracijos srautus ir išpuolius.
Be to, Estija turi praktinės patirties iš ankstesnių paramos misijų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Vakarų šalys kaltina artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją, kad ši, keršydama už ES sankcijas, 2021-aisiais per savo sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pradėjo stumti dešimtis tūkstančių dokumentų neturinčių migrantų.
Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ sakė, kad yra pasirengusi padėti Estijai pasitelkdama savo greitojo reagavimo padalinius, jei situacija paaštrėtų.
„Frontex“ žada dislokuoti 50 pareigūnų prie Suomijos sienos su Rusija
Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ ketvirtadienį paskelbė, kad dislokuos 50 pareigūnų Suomijoje, kur prie rytinės sienos su Rusija fiksuojamas migrantų srauto padidėjimas.
Agentūros pareiškime sakoma, jog ji nusiųs 50 sienų apsaugos pareigūnų ir kitų darbuotojų, taip pat įrangos, įskaitant patrulinius automobilius, kad pastiprintų Suomijos sienos kontrolę.
Pastiprinimas į Suomiją turi atvykti jau kitą savaitę.
Ukraina skelbia apie 3 civilių žūtį per rusų apšaudymą
Pietryčių Ukrainoje per Rusijos apšaudymą žuvo trys civiliai gyventojai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo pareigūnai.
Pietų Ukrainos Chersono srityje, kur naktį buvo aštuonios rusų artilerijos ugnies bangos, savo namuose žuvo 42 metų vyras, o dar vienas vyras buvo sužeistas, pranešė Ukrainos prezidento biuras.
Per rusų apšaudymus žuvo dar du žmonės rytinėje Donecko srityje, priduriama pranešime.
Ukrainoje sulaikytas kyšį siūlęs parlamentaras
Ukrainos pareigūnai trečiadienį sulaikė deputatą, kuris įtariamas siūlęs kyšį, kad gautų finansavimą universitetui, pranešė prokurorai.
Ši byla dar kartą išryškino didelę korupcijos problemą šalyje, kovojančioje su Rusijos invazija.
Prokurorai teigė, kad deputatas pasiūlė 10 tūkst. JAV dolerių (9,16 tūkst. eurų) bitkoinais valstybinės rekonstrukcijos agentūros vadovui, kad gautų lėšų universiteto, kuriam jis vadovavo, pastatų remontui.
Prokuratūra socialiniame tinkle pranešė, kad teismas patenkino jos prašymą skirti įtariamajam suėmimą.
Rusija sustiprino saugumą su Suomija besiribojančiame šiauriniame Murmansko regione
Rusija ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi saugumą šiauriniame Murmansko regione po to, kai Suomija pareiškė uždarysianti visus, išskyrus vieną, sienos perėjimo punktus tarp abiejų valstybių.
Trečiadienį Helsinkis pareiškė, kad šių veiksmų imamasi reaguojant į padažnėjusius prieglobsčio Europos Sąjungoje prašančių migrantų bandymus patekti Bendrijos teritoriją. Suomijos nuomone, tai yra Rusijos siekis destabilizuoti padėtį šalyje.
„Priimtas sprendimas įvesti padidintą parengtį Murmansko srityje ir imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas mūsų gyventojų saugumas“, – socialiniuose tinkluose teigė su Suomija besiribojančios Rusijos Murmansko srities gubernatorius Andrejus Čibisas.
Ukrainos generolas: Rusija pradėjo trečiąją puolimo bangą
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupės „Tavria“ vadas generolas Oleksandras Tarnavskis „Telegram“ pranešė, kad Rusijos pajėgos pradėjo trečiąją aktyvaus puolimo bangą Rytų Ukrainos mieste Avdijivkoje.
Generolas patikino, kad Ukrainos gynėjai tvirtai laikosi gynybos pozicijose. Bendri rusų nuostoliai, jo teigimu, čia praėjusią parą siekė 706 žmones.
Taip pat teigiama, kad sunaikintas 51 karinės technikos vienetas: aštuoni tankai, 13 priešlėktuvinių pabūklų, aštuonios artilerijos sistemos, du priešlėktuviniai pabūklai, 15 priešlėktuvinių raketų, penki automobiliai. Taip pat buvo sunaikinti du šaudmenų sandėliai ir keturi svarbūs rusų objektai.
Šaltiniai: Turkija sako neratifikuosianti švedų paraiškos iki NATO susitikimo kitą savaitę
Turkija informavo NATO, kad dar nebus ratifikavusi Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso iki kitą savaitę vyksiančio užsienio reikalų ministrų susitikimo, ketvirtadienį skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem šaltiniais.
Praėjusią savaitę Turkijos parlamento Užsienio reikalų komitetas atidėjo balsavimą dėl Švedijos narystės NATO, kad galėtų surengti tolesnes derybas šiuo klausimu.
Latvija: dėl staiga atsiradusių sveikatos problemų mirė sulaikytas įtariamas rusų šnipas
Latvijoje sulaikytas šnipinėjimu Rusijai įtariamas vyras dėl staiga atsiradusių sveikatos problemų mirė, pranešė kalėjimų administracija.
Igoris Bobiras buvo sulaikytas rugpjūtį. Latvijos pareigūnai teigė, kad šis Rusijoje gimęs vyras galėjo dirbti rusų Federalinei saugumo tarnybai (FSB).
Latvijos kalėjimų administracija trečiadienį pranešė, kad 53 metų I. Bobiras, kuris oficialiai dar nebuvo apkaltintas, prieš savaitę – paguldytas į ligoninę – mirė.
Mirties priežastis pranešime nenurodoma, tačiau sakoma, kad jo sveikata labai greitai prastėjo. Naujienų agentūra LETA pranešė, kad policija pradėjo tyrimą ir kad užsakytas skrodimas bei toksikologiniai testai.
BBC: vienas pagrindinių Putino parankinių įsivaikino Ukrainoje pagrobtą 2-metę
Vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino politinių sąjungininkų įsivaikino dvimetę mergaitę, paimtą iš Ukrainos vaikų namų, rodo BBC laidos „Panorama“ atskleisti dokumentai.
Lukašenkos režimas nusitaikė į lietuvių organizaciją
Baltarusijos Gardino teismas ėmėsi tarptautinė visuomeninės organizacijos „Gervėčių klubas“ likvidavimo bylos. Teismo posėdis numatytas ketvirtadienį.
ISW: Kremlius nerimauja dėl prezidento rinkimų
Naujausioje savo ataskaitoje JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia apie Kremlių kamuojantį nerimą dėl kitąmet vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų.
Rusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Ela Pamfilova antradienį pareiškė, kad kai kurie Rusijos piliečiai tiek Rusijoje, tiek už jos ribų nori „diskredituoti“ 2024 m. prezidento rinkimus.
„Kremlius mobilizuotųjų giminaičius laiko socialine grupe, kuri gali kelti vieną didžiausių grėsmių dar nepaskelbtos V. Putino prezidentinės kampanijos pradžiai“, – teigia ISW analitikai.
Kaip pranešė Rusijos leidinys „Viorstka“, Kremlius nurodė Rusijos regionų valdžios institucijoms sustabdyti mobilizuotų giminaičių protestus, sumokant jiems.
Pasak analitikų, Kremliui taip pat gali kelti nerimą tai, kiek V. Putiną remia tie, kurie tiesiogiai dalyvauja kare prieš Ukrainą. Nemaža dalis šių žmonių yra ultranacionalistinių pažiūrų ir reguliariai pasisako už visišką mobilizaciją Rusijoje, taip pat Ukrainos puolimo tęsimą.
Be to, ekspertų teigimu, Kremlius gali norėti, kad V. Putinas per rinkimus gautų dar didesnį procentą balsų. Valdžia stengiasi nuraminti grupes, kurios atvirai reiškia nepasitenkinimą Rusijos prezidento sprendimais.
Sprogimas prie pat Maskvos – dalis gyventojų liko be elektros
Ketvirtadienio naktį šalia Maskvos esančiame Rusijos Lytkarino mieste nugriaudėjo sprogimas. Kaip skelbia rusakalbis „Telegram“ kanalas „Baza“, vietos gyventojai pastebėjo žybsnį elektrinėje, o tuomet ten kilo gaisras. Netrukus dalis gyventojų liko be elektros.
Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 1 130 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: 20 tankų, 36 šarvuočiai, 33 artilerijos sistemos, trys daugkartinio paleidimo raketų sistemos, dvi oro gynybos sistemos, 15 bepiločių orlaivių, 39 automobiliai, du specialiosios įrangos vienetai.
Suomija teigia uždarysianti visus sienos perėjimo punktus su Rusija, išskyrus vieną
Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad šalis uždarys visus, išskyrus šiauriausią sienos su Rusija perėjimo punktą, dėl padidėjusio migrantų srauto, kurį, Suomijos teigimu, Rusija sąmoningai stumia prie sienos.
Nuo rugpjūčio pradžios apie 700 prieglobsčio prašytojų be vizų atvyko į Suomiją per jos rytinę sieną.
Pavelas: Rusija atsistos ant kojų per 5–7 metus
Čekijos prezidentas Petras Pevalas apskaičiavo, kad Rusijos Federacijai visiškai atkurti savo kovinį pajėgumą pasibaigus karui Ukrainoje, prireiks mažiausiai 5–7 metų.
„Kita vertus, skaičiuojant yra daug faktorių, kurie gali pakeisti situaciją. Tai tikrai priklausys nuo to, koks bus konflikto Ukrainoje rezultatas“, – jį cituoja Čekijos leidinys „České Noviny“.
Kartu P. Pavelas pažymėjo, kad NATO Rusiją suvokia kaip didžiausią grėsmę Europoje. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainos parama yra svarbi Europos šalių saugumui.
„Rusijos agresija paliečia mus visus, todėl mūsų saugumui svarbu remti Ukrainą. Kartu tai yra ir natūraliai humaniškas žingsnis. Rusija turi prisiimti atsakomybę už prarastas gyvybes ir Ukrainai padarytą žalą. Todėl turime ryžtingai tęsti veiklą, suteikti visapusišką paramą Ukrainai ir jos piliečiams, tai yra mūsų interesai“, – pridūrė Čekijos vadovas.
Kremlius sako apgailestaująs, kad Armėnija nedalyvavo KSSO aukščiausiojo lygio susitikime
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Armėnijos sprendimo nedalyvauti Maskvos vadovaujamo saugumo aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, pašlijus buvusių sąjungininkių santykiams.
Ketvirtadienį Minske vykusiame Kolektyvinės sutarties saugumo organizacijos (KSSO) aukščiausiojo lygio susitikime nepasirodė nei Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, nei jo gynybos ministras.
Paprašytas pakomentuoti Armėnijos delegacijos nedalyvavimą, Kremlius atsakė: „Mes galime tik išreikšti apgailestavimą šiuo klausimu.“
„Tikimės, kad Armėnija nepakeis savo užsienio politikos krypties ir išliks mūsų sąjungininke (...) Mes ir toliau su jais kalbėsimės“, – valstybinės televizijos žurnalistui sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.
Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad Armėnija neturėtų manyti, kad gali pasikliauti Vakarų šalimis dėl saugumo užtikrinimo, ir apkaltino Jerevaną radikaliai pakeitus savo užsienio politikos kryptį.
Po to, kai spalį N. Pašinianas nusprendė nedalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame buvo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šis Armėnijos atsisakymas yra dar vienas skaudus smūgis dvišaliams santykiams.