Svarbiausios naujienos:
22:40 | Ukrainiečių smūgis Kurske: Šiaurės Korėjos generolą sužeidė, o karininkus – nukovė
Praėjusį trečiadienį per raketų ataką Kursko srityje buvo sužeistas Šiaurės Korėjos generolas ir žuvo keli Kim Jong Uno kariai.
Apie tai praneša leidinys „Financial Times“, remdamasis neįvardytu Ukrainos pareigūnu.
Pasak pareigūno, smūgis į Maryinos kaimą buvo vienas iš „kelių“, per pastarąją savaitę nukreiptų prieš Šiaurės Korėją Kursko srityje. Jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgos aktyviai ieškojo korėjiečių, kuriuos išsklaidė rusai, buvimo vietų.
21:50 | Augant įtampai su Rusija, Vokietija rengia bunkerių ir priedangų planą
Augant įtampai su Rusija, Vokietija rengia planą bunkerių, kur pavojaus atveju galėtų rasti prieglobstį civiliai gyventojai, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Į bunkerių bei priedangų planą įeis ne tik požeminės traukinių stotys ir automobilių stovėjimo aikštelės, bet ir valstybiniai pastatai bei privati nuosavybė, nurodė ministerijos atstovas spaudai.
Planuojama, kad gyventojai bunkerių ir kitų priedangų sąrašą galės lengvai ir patogiai rasti naudodamiesi telefono programėle.
Žmonės taip pat bus raginami įsirengti slėptuves nuo pavojaus savo namuose pertvarkant rūsius ir garažus, teigė atstovas spaudai.
Jis atsisakė tiksliai nurodyti, kada bus baigti šie darbai, sakydamas, kad tai „didelis projektas“, kuris užtruks „tam tikrą laiką“ ir kuriame dalyvaus Civilinės saugos ir pagalbos nelaimių atvejais biuras bei kitos institucijos.
83 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra 579 bunkeriai, daugiausia likę iš Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikų, kuriuose gali pasislėpti 480 tūkst žmonių. Anksčiau jų buvo apie 2 tūkstančiai.
Birželį vykusioje aukšto rango pareigūnų konferencijoje buvo susitarta dėl pagrindinių plano punktų, o dabar jį nagrinėja speciali grupė, minėjo atstovas.
20:16 | Jungtinėje Karalystėje prie JAV oro pajėgų bazių pastebėti skraidantys dronai
JAV oro pajėgos (USAF) antradienį pranešė, kad naktį vėl buvo pastebėti dronai, skraidę netoli bazių Jungtinėje Karalystėje, tačiau pridūrė nenustačiusios, kad jie buvo priešiški.
„Galime patvirtinti, kad vakar (pirmadienį) buvo pastebėti tokie objektai, jų skaičius ties įvairiomis bazėmis buvo skirtingas ir per naktį keitėsi“, – sakė USAF Europoje atstovas spaudai. Pranešimas naujienų agentūrai AFP buvo atsiųstas iš Mildenholo bazės rytų Anglijoje, vienos iš trijų, prie kurių nuo lapkričio 20 d. buvo stebimi dronai. Kitos dvi yra Karališkųjų oro pajėgų (RAF) bazės Lakenhyte ir Feltvele.
USAF pirmadienį pranešė, kad nuo lapkričio 20 iki 24 d. netoli šių trijų RAF bazių „buvo pastebėtos „mažos nepilotuojamos oro sistemos“. Dronai buvo įvairių dydžių ir konfigūracijų.
Antradienį USAF pranešė, kad dronai nepadarė jokio poveikio bazių gyventojams ar infrastruktūrai ir „nebuvo identifikuoti kaip priešiški“, bet ir toliau yra nuolat stebimi, kad būtų garantuotas bazių saugumas.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atstovas sakė, kad „grėsmes vertina rimtai“ ir palaiko USAF atsaką.
19:06 | NATO turi pakeisti karo Ukrainoje trajektoriją – Rutte
NATO turi pakeisti karo Ukrainoje trajektoriją, o tam Aljansas turi „žengti toliau“. Tai pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, rašo „The Guardian“.
„ Turime žengti toliau, kad pakeistume konflikto trajektoriją“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Visų pirma, pasak M. Rutte, būtina užtikrinti Ukrainai itin svarbią oro gynybą ir vykdyti įsipareigojimus, prisiimtus per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone.
„Naujos vadavietės, NATO vadavietės, skirtos koordinuoti saugumo pagalbą ir mokymą, 40 mlrd. eurų finansinį įsipareigojimą iki 2024 m. ir tolesnes priemones, skirtas suartinti Ukrainą su NATO“, – pridūrė jis.
18:44 | Kruvina egzekucija: rusai ciniškai nužudė beginklius ukrainiečius
Kyjivas antradienį pažėrė daugiau kaltinimų karo nusikaltimais Maskvai, pareiškęs, jog rusų pajėgos rytiniame okupuotame Donecko regione nušovė penkis ukrainiečius karo belaisvius.
Nuo pat plataus masto invazijos 2022-aisiais, ir Rusija, ir Ukraina viena kitos kariuomenes kitą kaltina vykdant žiaurumus.
Ukrainos prokurorai karo nusiaubtame Donecko regione sakė, jog šis incidentas įvyko lapkričio 13 dieną netoli Petrivkos kaimo Pokrovsko rajone.
„Penki ukrainiečiai kariai atsitraukė ir ėmė slapstytis privačiame name, kuris vėliau buvo apsuptas priešo“, – teigė vietos prokuratūra.
„Rusijos kariai juos paėmė į nelaisvę, privertė nusiginklavus išeiti iš pastato ir atsigulti. Tada rusai juos nušovė“, – sakoma pranešime. Jame priduriama, jog pradėtas oficialus tyrimas dėl įvykio.
Maskva komentaro dėl šio pranešimo kol kas nepateikė.
17:29 | Syrskis anonsavo kontrpuolimą: „Kur ir kaip – pamatysite“
Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis, intensyvaus Rusijos puolimo kontekste pažadėjo naują kontrpuolimą. Jis pažymėjo, jog „laimėti neįmanoma tik ginantis“ ir pažadėjo būsimą puolimą.
16:30 | Rutte: NATO, remdama Ukrainą, „turi žengti toliau“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas „turi žengti toliau“, kad paremtų Ukrainą kovoje su Rusijos invazija, ir apkaltino Maskvą, kad ši pavojingai eskaluoja konfliktą pasitelkdama į pagalbą tūkstančius Šiaurės Korėjos karių.
„Vykdydama neteisėtą karą Ukrainoje, Rusija savo gynybos pramonei naudoja Šiaurės Korėjos ginklus ir karius, Irano dronus ir Kinijos dvejopo naudojimo prekes gynybos pramonei, – sakė Graikijoje viešintis M. Rutte. – Tai pavojinga karo plėtra ir iššūkis pasaulinei taikai ir saugumui.“
Praėjusį mėnesį NATO vadovo pareigas perėmęs buvęs Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte Atėnuose susitiko su Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu ir padėkojo jam už Graikijos paramą Ukrainai, kuri apima ginklus ir šaudmenis, taip pat naikintuvų F-16 pilotų ir technikų mokymus.
„Mūsų parama Ukrainai padėjo jai kovoti, tačiau turime žengti toliau, kad pakeistume konflikto trajektoriją“, – teigė M. Rutte.
Graikija gynybai skiria daugiau kaip 3 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), tai yra daugiau nei 2 proc. „grindys“, dėl kurių yra sutarusios NATO narės, ir siekia pakeisti Europos Sąjungos (ES) biudžeto taisykles, kad galėtų skirti daugiau lėšų karinėms reikmėms.
Atėnai taip pat nori padėti sukurti bendrą Europos oro gynybos sistemą.
„Sutariame dėl vieno iš svarbiausių sąjungininkų prioritetų – būtinybės stiprinti mūsų kolektyvinę gynybą, o tam reikia stiprios gynybos pramonės ir didelių investicijų“, – sakė K. Micotakis ir pridūrė, kad Atėnai remia „funkcionalesnius NATO ir Europos Sąjungos santykius, kad būtų toliau stiprinamas aljanso europinis ramstis“.
Europos NATO narės jau ilgus mėnesius aptarinėja planus didinti investicijas į gynybą dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje ir netikrumo, susijusio su būsima JAV administracija po Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose.
M. Rutte lankosi Atėnuose po susitikimų su D. Trumpu Floridoje ir Turkijos lyderiais Ankaroje pirmadienį.
NATO vadovas taip pat kalbėjosi su Graikijos užsienio reikalų ministru Giorgu Gerapetričiu ir gynybos ministru Niku Dendiju.
Keli tūkstančiai protestuotojų, nepritardami NATO vadovo vizitui, žygiavo Atėnų centre. Didžiausią mitingą surengė komunistų remiama profesinė sąjunga, o protestuotojai skandavo: „Duokite mums pinigų sveikatai ir švietimui, o ne NATO žudikams.“
15:26 | Rusija sako, kad Ukraina sudavė dar du smūgius ATACMS raketomis
Lapkričio 23 ir 25 dienomis suduoti smūgiai buvo nukreipti į karinius objektus ir aerodromą Rusijos vakarinėje Kursko srityje ir padarė tam tikros žalos infrastruktūrai, sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Rusija taip pat pareiškė, kad ruošiasi atsakui į naujausias Ukrainos atakas.
Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ žinutėje nurodė: „Rengiami atsakomieji veiksmai.“
15:00 | Rusijos įgaliotiniui Lietuva įteikė notą, kuria smerkiami nusikaltimai prieš Ukrainą
Antradienį į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją (URM) iškviestam Rusijos Federacijos ambasados laikinajam reikalų patikėtiniui Aleksandrui Jolkinui buvo įteikta nota, išreiškianti griežtą protestą dėl nesiliaujančių nusikaltimų prieš Ukrainą ir jos žmones.
Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais užfiksuoti bent trys atvejai, kai Rusijos pajėgos sušaudė beginklius Ukrainos karius. URM pažymi, kad šių išpuolių aukų skaičius galėjo perkopti dvi dešimtis.
„Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir vis labiau apšaudant Ukrainos miestus ir jų gyventojus, juose esančią kritinę infrastruktūrą, su pasibaisėtinu reguliarumu pasirodo ir pranešimai apie Rusijos pajėgų sušaudomus beginklius ukrainiečius karo belaisvius, kitus karo nusikaltimus“, – rašoma ministerijos pranešime.
Antradienį, įteikiant notą A. Jolkinui, buvo pabrėžta, kad jeigu Rusijos vadovybė ir teisėsaugos institucijos nesiims veiksmų šiuos nusikaltimus ištirti ir užkardyti, jos bus laikomos šių nusikaltimų bendrininkėmis.
Susitikimo metu ministerija dar kartą pareikalavo nutraukti neteisėtą agresiją prieš Ukrainą, sustabdyti bet kokius karo veiksmus, išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš visos Ukrainos teritorijos ir kompensuoti Ukrainai visą dėl Rusijos karinės agresijos patirtą žalą.
13:50 | Po Rusijos vidutinio nuotolio raketos atakos Ukraina ir NATO rengia derybas Briuselyje
Ukrainiečių ir NATO šalių ambasadoriai antradienį Briuselyje surengs derybas dėl praėjusią savaitę Rusijos į Ukrainą paleistos eksperimentinės vidutinio nuotolio hipergarsinės raketos.
Ketvirtadienį Maskva smogė Dnipro miestui, tam tikslui panaudodama naują hipergarsinę vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. Tai vėliau patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kreipdamasis į tautą, V. Putinas sakė, kad Maskva panaudojo šią raketą atsakydama į tai, jog Ukraina apšaudė Rusijos teritoriją JAV raketomis ATACMS ir Jungtinės Karalystės raketomis „Storm Shadow“. Ši ataka surengta po to, kai Kyjivo sąjungininkės panaikino draudimą naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams į Rusijos karinius objektus.
Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad Maskva jaučiasi turinti teisę smogti kariniams objektams šalyse, kurios leidžia Ukrainai panaudoti tokius ginklus prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino naujausia Maskvos beprotybe. Jis taip pat paragino Kyjivo sąjungininkus modernizuoti šalies oro gynybos sistemas.
Ukraina tikisi, kad sušaukus NATO ir Ukrainos tarybos posėdį bus pasiekta konkrečių ir reikšmingų rezultatų.
Tačiau Aljanso diplomatai ir pareigūnai mano, kad antradienio popietę prasidėsiantis susitikimas neduos reikšmingesnių rezultatų.
Spėjama, kad susitikime bus pakartoti ankstesni NATO pareiškimai, jog naujausi Maskvos veiksmai neatgrasys sąjungininkų nuo paramos Ukrainai.
Vienas NATO pareigūnas nurodė, kad posėdžio metu taip pat bus aptarta dabartinė saugumo padėtis Ukrainoje. Kyjivo pareigūnai susitikime dalyvaus nuotoliniu būdu.
Taip pat kyla klausimų dėl tolesnės JAV paramos Ukrainai po Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį. JAV yra didžiausios Ukrainos karinės rėmėjos.
13:31 | Europa vis sunkiau randa, ką duoti Ukrainai: bręsta nauja idėja, kaip ją apginkluoti
„The Wall Street Journal“ teigimu, Kyjivas pataria partneriams, su kokiomis įmonėmis dirbti ir kokius ginklus pirkti. Savo ruožtu sąjungininkės nepriklausomai tikrina siūlomus gamintojus ir perka Ukrainai įvairią ginkluotę, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir dronus.
„Ukraina ir toliau pasikliaus Vakarų sąjungininkais dėl pažangių ginklų, tokių kaip „Patriot“ gynybos sistema. Tačiau naujasis požiūris leis Kyjivui pirkti ginklus greičiau ir didesniais kiekiais, nei laukti, kol bus pagaminti europietiški ginklai. Ukraina gali paspartinti gamybą, nes jos gynybos pramonė dėl nepakankamo finansavimo veikia gerokai žemiau savo gamybos pajėgumų – kai kuriais skaičiavimais 30 procentų mažiau nei gali“, – rašo WSJ.
Dėl tokio modelio Ukrainos gynybos įmonės ne tik gamina greičiau ir daugiau, bet ir sugeba prisitaikyti prie nuolatinių fronto poreikių pokyčių. Be to, tai leidžia ateityje sustiprinti Ukrainos karinį-pramoninį kompleksą.
Toks naujas požiūris jau vadinamas „Danijos modeliu“, nes būtent Kopenhaga pirmoji pradėjo taikyti tokį ginklų tiekimo modelį. Prie šio modelio jau jungiasi Norvegija, Švedija ir Lietuva, kurios jau skyrė finansavimą, o kitos šalys išreiškė norą prisijungti.
12:51 | Vokietija iki Kalėdų pristatys Ukrainai dar dvi IRIS-T sistemas
Vokietijos vyriausybė iki Kalėdų perduos Ukrainai dar dvi IRIS-T sistemas – SLM (vidutinio nuotolio) bei SLS (trumpojo nuotolio). Tai pirmadienį žurnalistams Kyjive pareiškė generolas majoras Christianas Freudingas, Ukrainos situacijų centro Bundesvere vadovas.
Karinė parama Ukrainai bus tęsiama – ir po Naujųjų metų bei prezidento rinkimų JAV, ir po Bundestago rinkimų Vokietijoje, pabrėžė pareigūnas.
Vokietija suteiks paramą Ukrainai ir energetikos bei humanitarinių reikalų srityse.
12:33 | Ukraina teigia dėl Rusijos invazijos negalinti įvykdyti įsipareigojimo sunaikinti priešpėstines minas
Ukraina dėl Rusijos invazijos nesugebės įvykdyti savo įsipareigojimo sunaikinti maždaug 6 mln. nuo sovietmečio likusių minų atsargas, antradienį pranešė vienas oficialus gynybos ministerijos atstovas.
Sutarties dėl priešpėstinių minų uždraudimo Oslo veiksmų plane numatytą įsipareigojimą įvykdyti „šiuo metu nėra įmanoma“ dėl Rusijos invazijos, Kambodžoje vykstančioje konferencijoje priešpėstinių minų klausimais pasakė Ukrainos gynybos ministerijai atstovaujantis Jevhenijus Kivšykas.
12:10 | Ukrainiečių partizanai surengė diversiją geležinkelyje tarp Chersono srities ir Krymo
Judėjimo ATESH partizanai surengė diversiją geležinkelio ruože prie administracinės sienos tarp Chersono srities ir laikinai okupuoto Krymo. Apie tai jie paskelbė savo „Telegramo“ kanale.
„ATESH surengė diversiją geležinkelio ruože prie administracinės sienos tarp Chersono srities ir Krymo. Mūsų agentas sunaikino elektros įrangą relinėje spintoje Oleksijivkos kaime, Chersono srityje“, – rašoma pranešime.
Ši operacija sutrikdė okupantų karinę logistiką geležinkelio ruože tarp Novooleksijivkos ir Melitopolio, kuris yra pagrindinė Rusijos pajėgų Zaporižios srityje, aktyviai atakuojančių Ukrainos pozicijas, aprūpinimo linija, pažymėjo partizanai.
Okupantų policija pradėjo intensyvią ATESH agento paiešką, tačiau ji nebuvo sėkminga, pareiškė judėjimas.
Partizanai taip pat pasidalijo koordinatėmis ir filmuota medžiaga, kurioje užfiksuotas sabotažo aktas.
Kaip buvo pranešta anksčiau, partizanai sugadino geležinkelio bėgius netoli Mariupolio, kur Rusijos pajėgos tiesia geležinkelio jungtį su Rusija.
11:50 | Trumpo komanda ištarė tai, ko Rusija bijo labiausiai
Donaldo Trumpo komanda ruošia JAV energetikos sektoriaus „perkrovą“, į kurią įtraukti ir leidimai pradėti naujus suskystintųjų dujų eksporto projektus, ir naftos gavybos didinimas, skelbiama „Reuters“. Tokia žinia turėtų gerokai sutrikdyti Kremliaus atstovų miego kokybę, nes Rusija yra šalis, kurios ekonomikos tvarumas itin stipriai priklauso nuo kainų už energetinius šaltinius.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
11:14 | Vokietijos generolas: Kremliaus nuomone, Europos ir Rusijos santykiai nėra taikūs
Maskvos nuomone, Europa ir Rusija nesugyvena taikiai, o tarptautinės teisės normos įprastine jų prasme nebegalioja, komentuodamas Europoje pastaruoju metu stebimas hibridines atakas, už kurias gali būti atsakinga Rusija, pasakė vyriausiasis Vokietijos karinės pagalbos Ukrainai koordinatorius generolas majoras Christianas Freudingas.
„Mes puikiai žinome, kad jų (hibridinių atakų Europoje, įskaitant sprogimus bendrovės „DHL“ sandėliuose) priežastys yra tos, kad, Rusijos nuomone, Europa, įskaitant Vokietiją, nesugyvena taikiai su Rusija“, – kalbėjo Ch. Freudingas.
Jis pastebėjo, kad, Rusijos manymu, senosios tarptautinės teisės taisyklės „nebegalioja“.
„Mes puikiai žinome, kad esame pagrindiniu hibridinių Rusijos išpuolių taikiniu. Ir mes turime tam pasirengti vyriausybinių lygmeniu“, – teigė aukšto rango karininkas.
Lapkričio 25 d. netoli Vilniaus oro uosto sudužo Vokietijos siuntų tarnybos „DHL“ krovininis lėktuvas. Generalinio policijos komisaro Arūno Paulausko teigimu, negalima atmesti teroristinio išpuolio tikimybės. Jo žodžiais tariant, tai yra viena iš versijų, kurias būtina ištirti ir patikrinti, bet „atsakymų greitai nebus“.
Liepos 22 d. bendrovės „DHL“ Minvorto (JK) sandėlyje užsidegė siuntinys, tačiau žmonės nenukentėjo. Britų policijos kovos su terorizmu dalinys pradėjo tyrimą dėl to, kad su šiuo incidentu gali būti susijusi Rusija.
10:53 | Lammy: JK karių į Ukrainą nesiunčia
Užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy pasakė, kad JK karių į Ukrainą nesiunčia, mat buvo pasirodę pranešimų, kad Didžioji Britanija ir Prancūzija svarsto tokią galimybę.
JAV prezidentui Joe Bidenui leidus Ukrainai naudoti amerikietiškas raketas ATACMS pulti Rusijoje esančius taikinius, Rusijos ir Vakarų santykiuose tvyranti įtampa pastarosiomis dienomis dar labiau išaugo.
„Le Monde“, remdamasis nenurodytų šaltinių informacija, pirmadienį pranešė, kad Prancūzija ir JK „neatmeta galimybės“ pasiųsti į Ukrainą karių ir privačių gynybos bendrovių.
Debatai dėl to, ar siųsti karius į Ukrainą, vėl prasidėjo po to, kai JK premjeras Keiras Starmeris lapkričio 11 d. lankėsi Prancūzijoje, kur minėjo Kompjeno paliaubų metines, teigė prancūzų dienraštis.
Tačiau, kai interviu metu jam buvo užduotas klausimas apie šį pranešimą, JK užsienio reikalų sekretorius pasakė, kad nusistovėjusi JK pozicija nesiųsti sausumos karių į Ukrainą nepasikeitė.
„Mes norime labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę toliau teikti pagalbą ukrainiečiams ir ypač padėti juos apmokyti, tačiau nusistovėjusi mūsų pozicija yra tokia, kad JK karių į veiksmų teatrą nesiųsime“, – Italijoje vykusiame Didžiojo septyneto šalių užsienio reikalų ministrų susitikime kalbėdamas su dienraščių „La Republica“, „Le Monde“ ir „Die Welt“ reporteriais pasakė D. Lammy.
„Būtent tokia yra JK pozicija ir šiuo metu ji nesikeičia.“
Oficialus K. Starmerio atstovas pasakė, kad „nėra jokių planų“ siųsti karius į Ukrainą.
Jis pridūrė: „Pirmiau buvome nusiuntę nedidelį kontingentą karių, mokiusių teikti medicininę pagalbą. /.../ tačiau galimybės siųsti JK karių kariauti ukrainiečių gretose nesvarstome.“
Atstovo teigimu, jam nėra žinoma, kad K. Starmeris būtų kalbėjęs šia tema su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu jo paskutinio vizito Paryžiuje metu.
Pastarosiomis dienomis įtampa dėl Ukrainos dar labiau išaugo.
J. Bidenas, besirengdamas perduoti Baltuosius Rūmus Donaldui Trumpui, leido Kyjivui naudoti raketas ATACMS Rusijai pulti.
Pranešama, kad praėjusią savaitę į Rusiją buvo paleista raketų „Storm Shadow“, kurių Ukrainai parūpino Didžioji Britanija, tačiau pastarosios vyriausybė atsisakė komentuoti kokius nors politikos dėl to, ar Kyjivas gali naudoti tolimojo nuotolio raketas Rusijai pulti, pakeitimus.
Atsakydama į šias atakas, Rusija smogė Ukrainai naujo tipo balistine raketa.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė turįs teisę atakuoti ginklus Kyjivui tiekiančių šalių karinius objektus, teigdamas, kad karas Ukrainoje tampa „pasauliniu“ konfliktu.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas naujienų agentūrai „BBC“ pasakė, kad sąjungininkai Vakaruose neturėtų nustatyti kokių nors Ukrainai teikiamos pagalbos apribojimų.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad prancūzų kariai galėtų dalyvauti karo veiksmuose, jis pasakė: „Neatmetame jokių galimybių“.
10:21 | Scholzas pokalbį telefonu su V. Putinu pavadino „būtinu“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas vėl gynė ginčytiną savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Buvo atsakinga ir būtina tai daryti“, – sakė jis pirmadienio vakarą ZDF televizijos laidoje „heute journal“. O. Scholzas teigė iki 2022 m. pabaigos ne kartą kalbėjęs telefonu su Kremliaus vadovu. „Ir tai niekada nebuvo malonūs pokalbiai. Ir šį kartą tai nebuvo malonus pokalbis. Tačiau reikia kalbėti, kad tai būtų girdima“, – tęsė kancleris.
Jis sakė per pastarąjį pokalbį „dar kartą pakartojęs visus argumentus“. Jis prezidentui esą pakartojęs ir savo argumentą. „Jis yra toks: pone Putinai, nesitikėkite, kad sumažinsime savo paramą. Turite užbaigti šį karą. Turite nutraukti savo atakas ir išvesti savo dalinius“.
O. Scholzas lapkričio viduryje pirmą kartą per dvejus metus vėl paskambino V. Putinui ir, jo paties teigimu, paragino „išvesti savo dalinius“ ir parodyti pasirengimą derėtis su Ukraina. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tada tinkle X apkaltino O. Scholzą atvėrus „Pandoros skrynią“.
10:15 | Rusijos „mėsmalės“ strategija nors ir ne amžina, bet veiksminga: ką dėl to gali padaryti Vakarai?
Šiandien viena tamsiausių vietų planetoje yra centrinė mirusių karių palaikų saugykla Rostove prie Dono. Išplatintose nuotraukose matyti, kad centras yra perkrautas karių kūnais, o dar daugiau rusų liko Ukrainos laukuose.
„Siaubingas rusų žūčių fronte greitis (daug didesnis nei Ukrainos nuostoliai, nors tikslius skaičius abi pusės laiko paslaptyje) rodo dvi nerimą keliančias tiesas apie Rusijos karo būdą“, – rašo leidinys.
Pirmiausia, Rusijos požiūris į žmogaus gyvybę – kariai nuolat masiškai naudojami „mėsmalės“ principo puolimuose. Tuo mačiu masinės kareivių mirtys, pasak leidinio, yra vis atviresnės Rusijos eugenikos politikos dalis, kuria siekiama atsikratyti visuomenės paraštėse esančių „nepageidaujamų“ individų ir pakeisti gyventojų konfigūraciją.
Leidinys pažymi, kad buriatų, totorių ir tuvanų kare žūsta daug daugiau, o Maskvos ir Sankt Peterburgo gyventojus bandoma apsaugoti nuo karo. Be to, Rusijoje esantys kalėjimai yra praktiškai tušti. Lemiamą vaidmenį Maskvos eugenikos programoje vaidina ukrainiečiai, kurie buvo sąmoningai perkelti iš okupuotų teritorijų, o rusai buvo perkelit į jų vietą. Dešimtys tūkstančių, jei ne šimtai, pagrobtų vaikų yra rusifikuojami, siekiant atimti iš jų bet kokią ukrainietišką tapatybę.
Dabar karo likimas iš tikrųjų priklauso nuo Vakarų noro remti Ukrainą. Visų pirma, paskutinės Joe Bideno prezidentavimo savaitės gali būti lemiamos.
„Rusija vis dar turi pranašumą karių vienetais, tačiau jos ištekliai nėra neriboti. Rusijos savižudiška karo strategija, nors ir veiksminga, ilguoju laikotarpiu nėra tvari, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ekonomika jau rodo didžiulės įtampos ženklus“, – pažymi „Foreign Policy“.
09:55 | Naujosios Rusijos raketos: ko siekia Maskva jas demonstruodama?
Ketvirtadienį Rusijai į Ukrainą paleidus naują branduolinį ginklą galinčią nešti vidutinio nuotolio balistinę raketą, Rusija grasino Kyjivui ir jo sąjungininkams Vakaruose, siekdama sustabdyti Ukrainos smūgius Vakarų tiekiamais ginklais Rusijos teritorijoje.
Plačiau apie tai skaitykite tv3.lt publikacijoje.
09:50 | Scholzas patvirtina neperduosiąs Ukrainai „Taurus“ raketų
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patvirtino neigiamą savo poziciją dėl didelio nuotolio raketų tiekimo Ukrainai. „Manau, kad būtų neteisinga Vokietijai priimti tokį sprendimą, – sakė jis pirmadienio vakarą ZDF televizijos laidoje „heute journal“. – Ne tik dėl to, kad nesame branduolinė valstybė, bet ir todėl, kad esame didelė šalis Europos viduryje ir turime gerai galvoti, ką darome“.
Anot O. Scholzo, jis laikosi pozicijos, kurią yra išsakęs anksčiau: „Nors esame – ir būtent todėl, jog esame didžiausias ir patikimiausias rėmėjas, kad šalis galėtų gintis, nedarome tam tikrų dalykų – pavyzdžiui, netiekiame sparnuotųjų raketų, nesutinkame, kad pavojingais ginklais, kuriuos perdavėme, būtų smogta taikiniams Rusijos gilumoje“. Kancleris teigė manąs, kad dauguma piliečių remia šį kursą.
O. Scholzas nesutinka perduoti Ukrainai „Taurus“ raketų. Po to, kai JAV leido Kyjivui prieš taikinius Rusijoje naudotu ATACMS tipo raketas, Vokietijoje vėl įsiplieskė atitinkami debatai.
09:23 | NATO valstybės planuoja didinti ginklų gamybą Ukrainoje
Pirmadienį Berlyne susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai aptarė saugumo ir gynybos stiprinimo Europoje priemones.
Vokietija ir kitos NATO šalys planuoja didinti ginklų gamybą Ukrainoje, reaguodamos į Rusijos eskaluojamus karo veiksmus, vėliau sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
Pasak jo, prioritetas yra dirbtiniu intelektu valdomų dronų kūrimas ir įsigijimas, taip pat geresnis bendradarbiavimas siekiant padėti gaminti šaudmenis. „Ukraina turi turėti galimybę veikti iš stiprios pozicijos“, – sakė B. Pistoriusas.
Jis sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą „įgavo tarptautinį mastą“, turėdamas omenyje maždaug 10 000 karių iš Šiaurės Korėjos, kuriuos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsivežė į šalį apmokyti ir siųsti į karą Ukrainoje.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas buvo pusvalandžiui prisijungęs prie susitikimo.
Rusijos ataka prieš Ukrainą naująja vidutinio nuotolio raketa, turinti reikšmės visos Europos saugumui, buvo svarbi diskusijų tema, sakė B. Pistoriusas.
Vokietijos gynybos ministras sakė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje daro poveikį Vokietijos ir kitų NATO šalių žmonėms: „Rusijos grasinimai tuo pat metu visada skirti ir mums“.
B. Pistoriusas sakė, kad nepriklausomai nuo to, ar gynybai ateityje bus skiriama 2, 2,5 ar 3 proc. bendrojo vidaus produkto, NATO šalių tikslas yra „panaikinti pajėgumų spragas“ ir taip užtikrinti efektyvų atgrasymą.
Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu sakė, kad artimiausiomis savaitėmis Prancūzija pristatys Ukrainai trumpojo nuotolio oro gynybos sistemą „Mistral“.
„Turime apgalvoti savo požiūrį į saugumą ir gynybą per ateinančius 10-15 metų“, – sakė jis apie Europos iniciatyvas.
NATO 2 proc. išlaidų tikslas turi būti pasiektas, tačiau taip pat svarbu tinkamai panaudoti lėšas, sakė jis.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad jo šalis gynybai šiemet išleis 4,2 proc. BVP, o kitais metais šis skaičius išaugs iki 4,7 proc.
„Šiandien susiduriame su didžiausia grėsme nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiandien mes dar turime laiko. Netrukus laikas tikrai baigsis“, – sakė jis.
Ministrai taip pat susitiko NATO kritiko Donaldo Trumpo inauguracijos į JAV prezidentus išvakarėse.
D. Trumpas, kuris pradės eiti pareigas sausio 20 dieną, reikalauja, kad Europa investuotų gerokai daugiau lėšų į savo saugumą, ir gali būti, kad jis sumažins karinę pagalbą Ukrainai.
09:00 | Ukrainos kariuomenė praneša, kad per pastarąją parą sunaikinta dar 1 480 rusų okupantų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 733 830 karių, iš kurių 1 480 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 435 priešų tankus (+6 per pastarąją parą), 19 256 šarvuotąsias kovos mašinas (+20), 20 806 artilerijos sistemas (+19), 1 254 raketų paleidimo sistemas, 1 004 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 552 nepilotuojamuosius orlaivius (+72), 2 765 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 30 042 transporto priemones ir kuro cisternas (+94), 3 683 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad pirmadienį fronte įvyko 185 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšiai, o sudėtingiausia padėtis tebėra Pokrovsko ir Kurachovės kryptimis.
08:22 | NATO ir Ukraina rengia konsultacijas dėl naujosios Rusijos raketos
Ukrainos ir 32 NATO šalių narių ambasadoriai antradienį susitinka Briuselyje dėl praėjusią savaitę Rusijos paleistos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos.
Ketvirtadienį Rusija smogė Ukrainos Dnipro miestui – pasak prezidento Vladimiro Putino, tai buvo naujosios raketos „Orešnik“ bandymas.
V. Putino teigimu, raketos ataka buvo atsakas į Ukrainos vykdomą Rusijos apšaudymą JAV ir Jungtinės Karalystės perduotais ginklais.
Kremliaus vadovas perspėjo, kad Maskva jaučiasi „turinti teisę“ smogti kariniams objektams šalyse, kurios leidžia Ukrainai naudoti savo ginklus prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino „naujausiu Rusijos beprotybės protrūkiu“ ir paprašė pagalbos atnaujinant oro gynybos sistemas, kad būtų galima atremti naują grėsmę.
Kyjivas sako, kad tikisi sulaukti „konkrečių ir reikšmingų rezultatų“ sušaukus NATO ir Ukrainos tarybos posėdį.
Tačiau NATO diplomatai ir pareigūnai nesitiki, kad antradienio popietę Briuselyje vyksiančios konsultacijos duos kokių nors svarbių rezultatų.
Daugiausia, ko tikimasi, tai pakartoti ankstesnę NATO poziciją, kad nauja Maskvos ginkluotė „neatgrasys NATO sąjungininkų nuo paramos Ukrainai“.
Susitikimas „suteiks galimybę aptarti dabartinę saugumo situaciją Ukrainoje, taip pat bus surengtas pasitarimas su Ukrainos pareigūnais vaizdo ryšiu“, – sakė vienas NATO pareigūnas.
Įtampa dėl Ukrainos didėja, kai po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV, galingiausioje NATO šalyje, ėmė kilti klausimų dėl Vakarų paramos ateities.
D. Trumpas suabejojo, ar Vašingtonas ir toliau teiks didžiulę karinę pagalbą Kyjivui, ir pažadėjo greitai pasiekti taikos susitarimą.
„Neįsivaizduoju, kad Jungtinės Valstijos būtų suinteresuotos leisti Putinui iš tų galimų derybų išeiti nugalėtoju“, – pirmadienį sakė NATO vyresnysis vadas Robas Baueris.
Pavargę Ukrainos kariai mūšio lauke stengiasi stabdyti Rusijos pajėgų skverbimąsi šalies rytuose.
NATO ir Ukraina 2023 metais įsteigė jungtinę tarybą, kuri leidžia Kyjivui šaukti susitikimus su Aljansu, kai jis mano esant reikalinga.
08:01 | Rusai surengė dronų ataką prieš Kyjivą
Rusijos pajėgos keliomis bangomis naktį dronais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą. „Puolimas bepiločiais orlaiviais prieš sostinę tęsiasi“, – tinkle „Telegram“ rašė meras Vitalijus Klyčko. Oro gynyba esą veikia įvairiose miesto dalyse. „(Dronai) veržiasi į sostinę iš įvairių krypčių“, – rašė V. Klyčko, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Liudininkai pasakojo apie virtinę sprogimų, kurie reiškė aktyvuotas oro gynybos sistemas. Kyjivui, aplinkiniam regionui ir didžiajai Ukrainos teritorijos daliai buvo paskelbtas oro pavojus.
Rusija oro gynyba tuo tarpu, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, naktį virš septynių regionų atrėmė 39 ukrainiečių dronus. 24 jų sunaikinti virš Pietų Rusijos Rostovo srities, pranešė ministerija savo „Telegram“ kanale.
07:49 | NATO Parlamentinė Asamblėja ragina kaip galima greičiau priimti Ukrainą į aljansą
NATO valstybės narės turėtų padėti Ukrainai kaip galima greičiau tapti pilnateise aljanso nare.
Taip teigiama NATO Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje priimtoje rezoliucijoje.
„Asamblėja ragina narių vyriausybes ir Šiaurės Atlanto aljanso parlamentus intensyviau dėti politines ir praktines pastangas padėti Ukrainai kaip galima greičiau sulaukti pakvietimo tapti 33-ąja NATO nare“, – rašoma rezoliucijoje.
Dokumente taip pat raginama „tęsti ir didinti karinę, finansinę ir humanitarinę pagalbą Ukrainai, užtikrinant, kad amunicija ir pažangios ginklų sistemos būtų pristatomos laiku“.
Jame kviečiama „stiprinti Rusijos Federacijai ir KDLR įvestų sankcijų sistemą, siekiant priversti jas brangiau sumokėti už savo bendradarbiavimą vykdant agresiją prieš Ukrainą, o Ukrainai suteikti visas priemones, įskaitant vidutinio nuotolio raketas, kad ji galėtų apsiginti nuo tolesnės agresijos ir ją atremti“, – pabrėžė Parlamentinės Asamblėjos nariai.
Rezoliucijoje taip pat užsimenama, kad būtina „naudotis politiniais ir ekonominiais svertais, siekiant atgrasyti Kiniją nuo pagalbos Rusijai šiai tęsiant savo pradėtą karą“.
Šiais metais NATO Parlamentinė Asamblėja vyksta Monrealyje (Kanada).
07:28 | „Bloomberg“: JK slapta perdavė Ukrainai naują „Storm Shadow“ partiją
JK neseniai Ukrainai slapta perdavė naują ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ partiją.
Pasak „Bloomberg“, pristatymas įvyko dar prieš britų sprendimą panaikinti apribojimus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dėl šių ginklų naudojimo.
Pasak leidinio šaltinių, Ukrainai perduota „dešimtys“ „Storm Shadow“ raketų, tačiau dėl saugumo jie nenurodė, kada tiksliai raketos pasiekė Ukrainą ir kiek tiksliai jų buvo.
„Raketų perdavimas, kuris nebuvo viešai paskelbtas, įvyko prieš kelias savaites ir buvo įvyko po to, kai Kyjive pritrūko ilgojo nuotolio raketų“, – sakė šaltiniai.
07:11 | Baltieji rūmai oficialiai patvirtino, kad Ukraina gali naudoti ATACMS raketas prieš Rusiją
Baltieji rūmai oficialiai pripažino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas sušvelnino apribojimus Ukrainai naudoti amerikietiškas ilgojo nuotolio raketas smogti taikiniams Rusijos gilumoje.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby tai pareiškė pirmadienį per internetinį brifingą.
„Jie [ukrainiečiai] gali naudoti ATACMS, kad apsigintų esant neatidėliotinam poreikiui, ir dabar, suprantama, tai vyksta Kurske ir jo apylinkėse“, - sakė J. Kirby.
J. Kirby viešai patvirtino, kad JAV pozicija šiuo klausimu pasikeitė ir leidžia Ukrainos pajėgoms naudoti ATACMS raketas kariniams objektams atakuoti. Tuo pat metu, paklaustas apie konkretų šių raketų naudojimą Ukrainos pajėgose, J. Kirby atsisakė komentuoti, peradresuodamas tokius klausimus Ukrainos pareigūnams.
Kaip pranešta anksčiau, lapkričio 12 dieną JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pokalbyje su Ukrainos kolega patvirtino, kad Jungtinės Valstijos sušvelnino amerikietiškų tolimojo nuotolio ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijoje sąlygas.
Bendras grafikas:
sekmadienis 18:00 gordon+golovanov
antradienis 18:00 gordon+alesya bacman
ketvirtadienis 18:00 gordon+daša ščastlivaya
penktadienis 18:00 alesya bacman+šuster
tuo tarpu kacapų propagandistė margarinas simonian sako, kad britai pyksta už prarastas kolonijas, tačiau tai projekcijas-būtent kacapija pyksta už prarastą Ukrainą
Šlovė Izraeliui, Ukrainai ir Lietuvai!
