Svarbiausi įvykiai:
21:50 | Šmyhalis: iki metų pabaigos Ukrainoje bus pagaminta 1,5 mln. dronų
Iki 2024 metų pabaigos Ukrainoje planuojama pagaminti 1,5 mln. dronų. Vyriausybė taip pat pradėjo realizuoti eksperimentinį bepiločių orlaivių operatorių mokyklų sertifikavimo projektą.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos premjero Denyso Šmyhalio kalba Ministrų kabineto posėdyje.
„Kiekvieną dieną dirbame su partneriais, siekdami didinti ginklų tiekimą, taip pat plėtojame savo gynybinį pramoninį kompleksą. 2023 metais ginklų gamyba išaugo trigubai: kas antras šaudmuo karo veiksmų zonoje – ukrainietiškas. Iki metų pabaigos pagaminsime 1,5 mln. dronų. Ne tik gaminame bepiločius orlaivius, bet ir ruošiame personalą jiems valdyti“, – sakė D. Šmyhalis.
Jis taip pat pažymėjo, kad antradienį Vyriausybė pradėjo realizuoti eksperimentinį bepiločių orlaivių operatorių mokyklų sertifikavimo projektą.
„Nustatome aiškius reikalavimus šioms mokykloms ir suvienodiname mokomąjį procesą. Parengtiems dronų operatoriams bus lengviau įgyti atitinkamą karinę specialybę“, – pridūrė premjeras.
Anot jo, Ministrų kabinetas patvirtino eksperimentinio projekto, kuriame numatoma steigti sertifikuotas dronų ir bepiločių aviacijos kompleksų operatorių mokyklas, įgyvendinimo tvarką.
Vyriausybės vadovas taip pat pabrėžė, kad 2024 metų valstybės biudžete saugumo ir gynybos sritis buvo prioritetas. Pasak jo, per aštuonis mėnesius daugiau nei 57 proc. bendrojo fondo išlaidų buvo skirta gynybos reikmėms.
20:30 | „DeepState“: Vuhledaras krito – rusai užėmė Ukrainos miestą
Rusijos okupacinės pajėgos užėmė Vuhledaro miestą Donecko srityje, praneša „DeepState“.
Kol kas nėra oficialaus šios informacijos patvirtinimo iš Ukrainos pareigūnų.
Anksčiau „The Telegraph“ pranešė, kad Vuhledare galėjo būti apsupti šimtai Ukrainos karių. Pasak gynėjų, evakuacijos keliai iš Vuhledaro buvo atkirsti, o maisto, amunicijos ir deglų atsargos baigiasi.
19:24 | Ukrainos URM paneigė „The Financial Times“ informaciją apie diskusijas dėl teritorinių nuolaidų
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė leidinio „The Financial Times“ šaltinių informaciją, jog esą Ukrainos užsienio reikalų ministras privačiuose susitikimuose JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke diskutavo apie teritorinius kompromisus siekiant taikos.
Tai sakoma URM atstovo Georgijaus Tychijo komentaruose, praneša „Ukrinform“.
„Dalyvavau visuose užsienio reikalų ministro (Andrijaus) Sybihos susitikimuose Niujorke, ir nė viename iš jų nebuvo pasiūlymų, diskusijų ar net užuominų apie teritorinius kompromisus. Priešingai, ministro pozicija yra nepajudinama, ir jis pabrėžė jos elementus už uždarų durų. Negali būti jokių kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo“, – sakė G. Tychijus.
Jis patikino, jog ministras visiems savo pašnekovams pareiškė, kad Taikos formulė yra vienintelis realus kelias į visapusę, teisingą ir tvirtą taiką, o principo „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ turi būti griežtai laikomasi.
„The Financial Times“ šaltinių informacija apie ministro diskusijas dėl kompromisų yra tiesiog klaidinga, ir mums įdomu, kas apskritai yra suinteresuotas skleisti tokius melagingus naratyvus“, – pažymėjo Ukrainos URM atstovas.
Kaip rašė „The Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais tarp Europos diplomatų, praėjusią savaitę dalyvavusių JT Generalinės Asamblėjos sesijoje Niujorke, naujasis Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Sybiha per savo pirmąjį vizitą į JAV pasinaudojo privačiais susitikimais su kolegomis iš Vakarų, kad aptartų potencialius kompromisinius sprendimus, ir buvo pragmatiškesnis nei jo pirmtakas galimų derybų „žemė mainais į saugumą“ klausimu.
18:39 | Mūšis dėl Vuhledaro: ukrainiečių kariai atsidūrė rusų apsuptyje – įspėja dėl blogiausio
Šimtai ukrainiečių karių gali būti įstrigę Vuhledare, Donecko srityje. Rusai yra beveik apsupę miestą, praneša leidinys „The Telegraph“, kurį cituoja UNIAN.
Vienas iš Ukrainos karys iš 72–osios mechanizuotosios brigados pasakoja, kad evakuacijos keliai iš Vuhledaro yra atkirsti, o maisto, šaudmenų ir degalų atsargos senka.
„Padėtis Vuhledare, švelniai tariant, sudėtinga. Puolimas vyksta iš trijų pusių“, – nurodė kariškis.
Pasak jo, Ukrainos šarvuočiams pernelyg pavojinga judėti link strateginių pozicijų dėl Rusijos artilerijos ir dronų atakų. Tačiau kai kurie daliniai vis dar bando ištrūkti iš rusų apsupties naktį.
„Vidutiniškai, jei 10 žmonių grupėmis palieka miestą, tai pavyksta tik keturiems ar šešiems“, – sakė jis.
Ukrainos ir neutralūs šaltiniai įsėpja, kad Vuhledaras gali būti prarastas, rašo leidinys.
Ukrainos „Telegram“ kanalas „DeepState“ patvirtino, kad Rusija permetė į šį rajoną pastiprinimą, kurį sudaro reguliarioji kariuomenė ir specialiosios pajėgos. OSINT analitikas Aggregator teigia, kad Ukraina „tikriausiai mėgino išlaikyti Vuhledarą ilgiau nei tai buvo įmanoma“.
Vuhledare prieš karą gyveno apie 14 000 žmonių. Jei miestas kris, tai bus reikšmingiausias Rusijos armijos laimėjimas mūšio lauke po Donecko srities Avdijivkos miesto užėmimo vasario mėnesį.
17:47 | Rusijos smūgio Zaporižiai padariniai – vienas žmogus žuvo, 18 nukentėjo
Per Rusijos smūgį Zaporižiai buvo sužeista 18 žmonių, vienas žmogus žuvo. Paieškos ir gelbėjimo darbai visais adresais baigti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„16 val. duomenimis, žuvo vienas žmogus, sužeista 18 žmonių, tarp jų – 12 metų vaikas. Dar du žmones išgelbėjo Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos darbuotojai. Jos psichologai suteikė pagalbą 28 nukentėjusiesiems“, – rašoma pranešime.
Gelbėtojai apžiūrėjo butus ir evakavo gyventojus.
„Ugniagesiai likvidavo kelis gaisrus kitose oro smūgių vietose viename iš miesto rajonų. Paieškos ir gelbėjimo darbai visais adresais baigti“, – informavo spaudos tarnyba.
Kaip anksčiau buvo pranešta, per priešo smūgį Zaporižiai žuvo komunalinės įmonės „Vodokanal“ siurblinės darbuotojas.
16:42 | Scholzas planuoja pirmą kartą per dvejus metus paskambinti Putinui
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lapkričio mėnesį ketina surengti pirmąjį per dvejus metus pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, pranešė savaitraštis „Die Zeit“, remdamasis Vokietijos vyriausybės šaltiniais.
„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per beveik dvejus metus siekia užmegzti tiesioginį ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Apie tai „Die Zeit“ sužinojo iš vyriausybės rato. Svarstoma galimybė, kad pokalbis telefonu galėtų įvykti Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo lapkričio mėnesį Brazilijoje išvakarėse, tačiau prašymas dar nepateiktas“, – sakoma pranešime.
Pasak leidinio, jei toks skambutis įvyktų, Vokietijos kancleris taptų pirmuoju vyriausybės vadovu iš labiausiai Ukrainą remiančių šalių, atnaujinusiu tiesioginį ryšį su V. Putinu.
Pastarąjį kartą O. Scholzo ir V. Putino pokalbis telefonu įvyko 2022 m. gruodį. JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pastarąjį kartą tiesiogiai kalbėjosi su V. Putinu irgi 2022 metais.
15:48 | Ukrainos politikas Europos šalims: bombarduokite Maskvą, rusai vėliau statys jums paminklus
Ukrainos parlamentaras ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) vieno iš komitetų atstovas Oleksijus Hončarenka pareiškė, kad Europos šalys turėtų nebijoti Rusijos ir nuversti V. Putino režimą. Už tai, anot jo, rusai dėkodami statys paminklus „europiečiams išlaisvintojams“.
15:31 | Gubernatorius: Rusijos kariai įžengė į Vuhledaro miestą Donecko srityje
Rusijos kariai antradienį įžengė apgultą Vuhledaro miestą Donecko srityje, pranešė gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, jis pabrėžė, kad padėtis Vuhledare labai sudėtinga ir pridūrė: „Priešas jau beveik pasiekė miesto centrą.“
„Kovos vyksta pačiame mieste, todėl beveik neįmanoma atgabenti humanitarinės pagalbos“, – nurodė V. Filaškinas.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Vuhledare yra likę 107 gyventojai, o visi vaikai iš miesto evakuoti.
Vuhledarą Rusijos pajėgos bando užimti nuo pat invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
14:58 | Iš naujojo NATO vadovo – griežtas pareiškimas Putinui: jis turi suprasti, kad mūsų parama Ukrainai nesusvyruos
Naujasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi suprasti, jog Aljanso parama Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, nesusvyruos.
„Kuo labiau šiuo metu padėsime Ukrainai, tuo greičiau tai baigsis“, – spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius.
„Putinas turi suprasti, kad mes nepasiduosime, kad norime, jog Ukraina nugalėtų“, – nurodė jis.
14:50 | Karių gyvybės rusams – nieko vertos: atakavo pasiduoti bandančius saviškius
Rusijos pajėgos atakavo ukrainiečiams pasiduoti bandančius saviškius.
Apie tai praneša UNIAN, remiantis leidiniu „Bild“.
Skelbiama, kad rusai paleido ugnį į saviškius tuo metu, kai jie bandė pasiduoti Ukrainos pajėgoms. „Bild“ apie tai skelbia remiantis gauta medžiaga iš Donbaso.
Kaip pažymi leidinys, incidentas įvyko netoliese Ukrainos miesto Kostiantynivkos. Savaitgalį nufilmuotame vaizdo įraše matyti įvykęs mūšis tarp pajėgų, per kurį Ukrainos pusė sunaikino tris Rusijos šarvuočius, o dauguma iš maždaug 20 šarvuočius lydėjusių rusų žuvo.
Po to septyni rusai, kuriems pavyko išgyventi, nusprendė susisiekti su Ukrainos kariuomene ir pasiduoti.
Šį sprendimą, matyt, Rusijos kariuomenė suvokė kaip dezertyravimą, todėl atidengė ugnį prieš savo karius.
Sviediniai vienas po kito sprogo aplink pasiduoti bandančius rusus. Pirmieji trys sviediniai nepataikė į rusų karių grupę, tačiau ketvirtasis sprogo už kelių metrų nuo bėgti bandančių žmonių.
Žuvo mažiausiai du rusų kariai. Nieko nežinoma apie dar keturių rusų likimą. Vienas kareivis išgyveno ir toliau judėjo Ukrainos pozicijų link.
„Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Röpke publikacijoje rašė:
„Putinui ir jo režimui žmonių gyvybės nieko nereiškia, nesvarbu, ar jie rusai, ar ukrainiečiai, ar kas nors kitas."
14:44 | Britų žvalgyba: Vovčansko gamyklos kontrolė palengvins tolesnį Ukrainos kontrpuolimą
Ukrainai atkūrus Vovčansko agregatų gamyklos Charkivo srityje kontrolę, jos ginkluotosioms pajėgoms bus lengviau vykdyti atsakomąjį puolimą miesto šiaurėje, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje.
Pranešime sakoma, kad rugsėjo pabaigoje Ukrainos pajėgos Charkivo srityje atgavo Vovčansko agregatų gamyklos kontrolę. Šis objektas tarnavo rusų pajėgoms kaip tvirtovė, leidusi vykdyti taktines operacijas palei Vovčos upę.
Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad gamyklos praradimas apribos Rusijos sausumos pajėgų galimybes žengti į priekį Charkivo srityje. „Tikėtina, kad gamyklos kontrolė palengvins Ukrainos tolesnį atsakomąjį puolimą miesto šiaurėje, siekiant atstumti Rusijos sausumos pajėgas Ukrainos ir Rusijos sienos link“, – sakoma britų žvalgybos analitikų pranešime.
Pasak ekspertų, Rusija atitraukė pajėgas iš Vovčansko rajono, kad paremtų operacijas Kursko srityje. Britų žvalgybos vertinimu, tai beveik neabejotinai sumažino Rusijos sausumos kariuomenės pajėgumus Vovčansko rajone.
14:40 | Ukrainos gynybos ministras atleido keturis pareigūnus
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas antradienį pranešė, kad atleido tris iš aštuonių savo pavaduotojų ir valstybės sekretorių.
Feisbuke paskelbtame pranešime R. Umerovas teigė, kad ginkluotosios pajėgos, karinė žvalgyba ir transporto tarnyba yra uždaros sritys, kurioms galioja karo padėtis.
„Tai reiškia, kad visi vidaus procesai turi būti aiškūs ir kontroliuojami. Bet kokie išoriniai ir vidiniai bandymai daryti įtaką yra neleistini“, – sakė jis, nepateikdamas jokių papildomų paaiškinimų dėl atleidimų.
Jis taip pat paskelbė apie valstybės įmonės, skirtos kariniam eksportui ir importui, perdavimą iš karinės žvalgybos tarnybos Gynybos ministerijai.
R. Umerovas Ukrainos gynybos ministerijai vadovauja daugiau kaip metus. Jo pirmtakas Oleksijus Reznikovas buvo atleistas iš pareigų dėl įtarimų korupcija, įskaitant įtarimus, susijusius su ginklų įsigijimais.
14:33 | JAV atstovas: Ukraina gali naudoti savo ginklus smogti į taikinius Rusijoje ir tam nereikia JAV leidimo
JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris teigia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali smogti į taikinius Rusijos teritorijoje naudodami savo ginklus ir tam nereikia JAV leidimo.
„Ukraina yra suvereni valstybė ir turi teisę naudoti savo gamybos ginklus, o jai jų pakanka. Peržiūrėkite programas, kurias šalis paleido per pastaruosius metus. Kalbėdami apie ginklus, kuriuos jiems suteikiame, aiškiai pasakėme, kad jie gali juos panaudoti atsakydami į taikinius Rusijos teritorijoje, iš kurios pradedamos atakos prieš Ukrainą. Todėl Ukraina turi daug išteklių savigynai“, – sako M. Milleris.
14:25 | Per smūgį Zaporižiai vienas žmogus žuvo, dar septyni buvo sužeisti
Rusijos kariškiai atakavo Zaporižią aviacinėmis bombomis: vienas žmogus žuvo, dar septyni buvo sužeisti.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusai atakavo Zaporižią aviacinėmis bombomis. Iki šiol gautais duomenimis, šeši žmonės sužeisti ir vienas žuvęs“, – parašė jis.
Vėliau Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė apie septynis nukentėjusiuosius.
„Zaporižia: 13 val. duomenimis, 1 žmogus žuvo, 7 sužeisti. Nukentėjusiųjų skaičius tikslinamas“, – pažymėjo gelbėtojai.
Pasak tarnybos atstovų, priešas pataikė į penkiolikos aukštų pastatą, iš dalies sunaikinti viršutiniai aukštai ir apgadintas pastato fasadas, taip pat nukentėjo 25 automobiliai.
„Tarnybos darbuotojai deblokavo lifte įstrigusius du žmones, kurie po medikų apžiūros atsisakė hospitalizacijos. Be to, viename iš miesto rajonų smarkiai nukentėjo privatūs namai ir ūkiniai pastatai. Kilo keli gaisrai. Paieškos ir gelbėjimo darbai tęsiami. Įvykių vietose dirba atitinkami specialistai“, – informavo gelbėtojai.
Kaip jau buvo pranešta, antradienį, spalio 1-ąją, Rusijos kariuomenė atakavo Zaporižios gyvenamuosius kvartalus ir infrastruktūros objektus, buvo pataikymų. Anksčiau buvo žinoma apie du sužeistuosius.
13:40 | NATO vadovo postą palikęs Stoltenbergas atsigręžė į Ukrainą: „Ji yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau“
NATO vairą Markui Ruttei perdavęs Jensas Stoltenbergas antradienį skaitė savo kalbą, kurioje pažymėjo per dešimtmetį Aljanso pasiektus rezultatus bei Ukrainos perspektyvas.
Apie tai skelbia „Ukrinform“.
„Šioje salėje buvo kuriama istorija, per pastaruosius dešimtmečius daug pasiekėme. Mes ėmėmės didžiausios aljanso transformacijos. Mes sustiprinome savo gynybą, padidinome kovinių grupių skaičių nuo nulio iki aštuonių, o mūsų rytiniame flange buvo dešimtys tūkstančių kovai pasirengusių karių. Mes augome nuo kelių tūkstančių iki pusės milijono karių, kurie yra aukštos parengties. Sąjungininkų, gynybai išleidžiančių bent 2 procentus BVP, skaičius išaugo nuo 3 iki 23. Mes sustiprinome NATO kaip instituciją, kuri gali pasiekti rezultatų“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis priminė, kad NATO šeima pasipildė naujomis narėmis, Aljansas dabar jau apima ir Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją, Suomiją ir Švediją. J. Stoltenbergas kalboje atsigręžė ir į Ukrainą.
„Ukraina yra arčiau Aljanso nei bet kada anksčiau. 2014 metais Ukrainai suteikėme tik nedidelę pagalbą, dabar mūsų parama yra didžiulė. NATO koordinuoja paramą per naują vadavietę Vokietijoje“, – kalboje teigė J. Stoltenbergas.
„Man buvo garbė vadovauti NATO ir dirbti su visomis jos šalimis. Ačiū visiems, civiliams ir kariniams vadovams, tarptautinio karinio štabo nariams ir delegacijų atstovams“, – sakė buvęs NATO vadovas.
Kreipdamasis į savo įpėdinį, jis pažymėjo. kad Markas Ruttė, ilgą laiką vadovavęs Nyderlandų vyriausybei, turi visas būtinas savybes vadovauti Aljansui ir sėkmingai pasiekti čia reikalingus kompromisinius sprendimus.
„Tuo pačiu metu jūs parodėte, kad nedarote kompromisų dėl mūsų pagrindinių vertybių ir principų. Tai matėme iš jūsų asmeninių įsipareigojimų mūsų transatlantiniams ryšiams ir jūsų tvirtos paramos Ukrainai. Dabar atėjo laikas man išvykti, o jums pradėti savo, kaip NATO generalinio sekretoriaus, kelionę“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
13:12 | Rusams atakavus pastotę ir nukirtus elektros liniją, Zaporižios AE tik per plauką neliko be elektros
Rusams atakavus vieną iš pagrindinių pastočių buvo atjungta viena iš dviejų linijų, kuriomis Zaporižios branduolinei jėgainei tiekiama elektra, pranešė Energetikos ministerija.
„Po rusų atakos, per kurią nukentėjo pagrindinė pastotė, buvo atjungta viena iš linijų, kuriomis Zaporižios branduolinei jėgainei yra tiekiama elektra. Jėgainė vėl tik per plauką neliko be elektros“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pranešama, kad energetikai intensyviai dirba, kad likviduotų priešų artilerijos apšaudymo pasekmes ir vėl kaip galima greičiau atkurtų visavertį elektros tiekimą branduolinei jėgainei.
„Dar vienas Rusijos terorizmo aktas sukėlė avarijos okupuotoje Zaporižios branduolinėje elektros stotyje grėsmę. Mes reikalaujame tučtuojau įgyvendinti TATENA rezoliuciją ir grąžinti okupuotą jėgainę Ukrainos kontrolėn. Zaporižios branduolinę jėgainę galima saugiai eksploatuoti tik jei ją kontroliuoja Ukraina“, – pareiškė energetikos ministras Hermanas Haluščenko.
Pranešama, kad rusų okupantai ZAE naudoja kaip bazę dronų operatoriams mokyti.
12:47 | Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje netoli Pokrovsko
Antradienį Rusija pranešė užėmusi dar vieną kaimą, jos kariuomenei veržiantis rytinio Ukrainos Pokrovsko miesto link. Maskva jau kelis mėnesius mėgina užimti šį miestą, iš jo pabėgo tūkstančiai žmonių.
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad kariuomenės daliniai „išlaisvino Krutij Jaro gyvenvietę“, esančią maždaug už 13 kilometrų į pietryčius nuo Pokrovsko.
12:14 | Naujasis NATO vadovas M. Rutte sako nesirūpinantis dėl JAV rinkimų
Būsimasis NATO vadovas Markas Rutte antradienį sakė, kad galės dirbti su artėjančių JAV prezidento rinkimų nugalėtoju, kad ir kas juo taptų.
„Nesirūpinu. Labai gerai pažįstu abu kandidatus. Ketverius metus dirbau su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu)", – sakė M. Rutte, visai netrukus perimsiantis vadovavimą Aljansui.
Tuo metu kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš įgaliojimų perdavimo ceremoniją pareiškė, kad Aljansas bus patikimose rankose.
11:57 | Rusijos naikintuvas pavojingai priartėjo prie JAV lėktuvo F-16
JAV kariuomenė paskelbė naują vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas amerikiečių oro pajėgų naikintuvas F-16 pasiųstas perimti Rusijos karinių pajėgų lėktuvo, skridusio netoli Aliaskos.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip rusų naikintuvas praskrenda vos už kelių metrų nuo JAV orlaivio.
Rugsėjo 23 dieną nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pavojingai prie Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lakūno pilotuojamo lėktuvo priartėjęs rusų naikintuvas, buvo paskelbtas po kelių Rusijos įsiveržimų į Aliaskos oro erdvės gynybos atpažinimo zoną (ADIZ), esančią už nacionalinės oro erdvės ribų,
Šį susidūrimą pasmerkė NORAD vyriausiasis pareigūnas ir vienas iš Aliaskos JAV senatorių.
„Vieno rusų naikintuvo Su-35 pilotų elgesys buvo neprofesionalus, nesaugus ir kėlė pavojų visiems – to nebūtų leidžiama profesionaliose oro pajėgose“, – sakė NORAD vadas generolas Gregory Guillot.
Jis pridūrė, kad NORAD lėktuvai skrido „saugiai ir drausmingai“, kad perimtų Rusijos orlaivį.
Rusijos ambasada komentarų kol kas nepateikė.
Rusijos naikintuvas praskrido netoli Aliaskos praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusijai ir Kinijai vykdant bendras karines pratybas, prie Aliaskos priartėjo aštuoni rusų kariniai lėktuvai ir keturi karinių jūrų pajėgų laivai, įskaitant du povandeninius.
11:30 | Per rusų smūgį Chersonui Ukrainos pietuose žuvo 7 žmonės
Per rusų smūgį Ukrainos pietuose esančio Chersono centrui antradienį žuvo septyni žmonės, pranešė regiono prokuratūra.
„Apšaudymas įvyko netoli vietos turgaus ir visuomeninio transporto stotelės. Kol kas žinoma, kad žuvo septyni civiliai – trys moterys ir keturi vyrai“, – sakoma pranešime.
10:14 | Ukrainos oro pajėgos numušė 29 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 29 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 32 „Shahed“ tipo dronais.
29 dronai buvo numušti Čerkasų, Kirovohrado, Mykolajivo, Chersono, Poltavos, Sumų ir Dnipropetrovsko srityse.
Nurodoma, kad dar trys dronai nukrito nepasiekę taikinių.
09:35 | Ukrainos pergalės plano detalės
Kokį pergalės planą paruošė Ukraina? Jis nebus atskleidžiamas visuomenei, nes, pasak Ukrainos prezidentūros vadovo Andrijaus Jermako, „priešas girdi viską, kas tampa vieša“. Tačiau.Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas atskleidė keletą detalių, ko imsis šalis, norėdama pasiekti taikos.
Apie tai rašo Ukrainos leidinys „Focus“.
M. Podoliakas pripažino, kad visų Rusijos laikinai okupuotų teritorijų išlaisvinimas karinėmis priemonėmis „nesąmonė“. Pasak jo, rusų visuomenės baimė ir maištas lems teisingą visapusiško konflikto pabaigą.
Tačiau jis taip pat pažymėjo, kad plačioji visuomenė nebus supažindinta su pergalės plano turiniu. Pasak M. Podoliako, konkretūs plano komponentai negali būti aptariami viešai.
„Tam tikro lygio partneriai gali tai žinoti, t. y. šalių, kurios padeda Ukrainai, lyderiai. Žinoma, plačiajai visuomenei nereikia žinoti kiekio, kas, kur ir kaip jis bus naudojama“, – sakė jis.
Pasak politiko, pats pergalės planas yra siekį priversti Rusiją elgtis adekvačiai. M. Podoliakas teigia, kad kol Rusija nepatirs taktinių pralaimėjimų ir nepraras nebaudžiamumo jausmo, ji nesiderės ir nesilaikys tarptautinės teisės. Agresorė ir toliau darys spaudimą, kol bus „priversta būti adekvati“.
M. Podoliako teigimu, šiandien Kremliuje pasikeitė karo Ukrainoje pergalės samprata. Pasak jo, Kremlius supranta, kad nepasieks visiškos Ukrainos kontrolės, tačiau jei paliks ir okupuotas teritorijas, tai reikš pralaimėjimą.
08:48 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 370 karių
Nuo tada, kai 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjo plataus masto rusų invazija, buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 654 430 okupantų, iš jų 1 370 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 883 priešų tankus (+9 per pastarąją parą), 17 547 šarvuotąsias kovos mašinas (+44), 18 855 artilerijos sistemas (+33), 1 204 raketų paleidimo sistemas, 963 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 16 322 nepilotuojamus orlaivius (+98), 2 613 kruizinių raketų (+3), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 25 621 transporto priemonę ir kuro cisterną (+73), 3 314 specialiosios įrangos vienetų (+1).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
08:34 | Pietų Ukrainoje veikusio Rusijos šnipų tinklo vadas nuteistas kalėti iki gyvos galvos
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pradėtoje byloje Zaporižios regione veikusio Rusijos FSB tinklo „HUMINT“ vadui skirta kalėjimo iki gyvos galvos bausmė.
Jo bendrininkas už grotų praleis 15 metų, remdamasi SBU spaudos centro paskelbta informacija praneša „Ukrinform“.
2023 m. pavasarį nuteistieji rengėsi įvykdyti keletą teroristinių išpuolių prieš ginkluotųjų pajėgų vadovybę ir SBU specialiųjų operacijų dalinius.
Tuo tikslu rusų agentai šnipinėjo laikinąsias Ukrainos gynėjų bazes ir aprūpinimo maršrutus Zaporižios regione, o slaptus duomenis už finansinį atlygį siųsdavo savo viršininkams iš FSB.
Naudodamiesi tokiais žvalgybiniais duomenimis, rusai planavo koreguoti savo raketų smūgius.
FSB taip pat planavo fiziškai susidoroti su Ukrainos kariškiais, naudodama jų bazėse padėtus sprogmenis.
„SBU kontržvalgyba demaskavo šnipų tinklą, užfiksavo kiekvieną jų įvykdytą nusikaltimą ir 2023 m. gegužės pradžioje Zaporižioje įvykdyto reido metu juos sulaikė“, – teigiama pranešime.
Grupuotės vadeiva – 52-ejų vietos gyventojas, kurį FSB užverbavo nuotoliniu būdu, atkreipusi į jį dėmesį dėl jo socialiniuose tinkluose reiškiamos prorusiškos pozicijos.
Vyriškis į nusikalstamą veiką įtraukė dar šešis bendrininkus.
Pirmiau buvo pranešta, kad saugumo tarnyba Čerkasuose sulaikė FSB agentą, žvalgiusį oro gynybos pajėgų karines bazes ir kovines pozicijas.
08:16 | Ekspertas pasakė, kokią poziciją Ukrainos klausimu užimtų rinkimus laimėjęs Trumpas: „Jis gali eiti dar toliau“
Specialusis pasiuntinys Ukrainai Trumpo administracijos laikotarpiu Kurtas Volkeris teigia, kad per artėjančius JAV prezidento rinkimus triumfavus Donaldui Trumpui, šis gali stoti Ukrainos pusėn tam, kad Rusijai kiltų spaudimas kuo greičiau baigti karą.
Apie tai skelbia UNIAN.
„Jei Trumpas laimės, gali būti, kad jis eis dar toliau. Jis pasakys ukrainiečiams: štai jums nauja Lend-Lease (taip vadinta JAV karinių tiekimų programa Antrojo pasaulinio karo metu, – red. past.) sutartis. Galite pasiskolinti tiek pinigų, kiek jums reikia, jei perkate amerikietiškus ginklus.Su viena sąlyga – kai Putinas bus pasirengęs užbaigti karą, jūs taip pat jį užbaigsite.
Tuo pačiu metu jis darys spaudimą Putinui. Jis jam sakys: mes duosime ukrainiečiams tiek ginklų, kiek jiems reikės, užtikrinsime Ukrainos stojimą į NATO. Užbaikite karą!“ – aiškino K. Volkeris.
07:28 | Zelenskio teigimu, padėtis Ukrainos fronto linijoje yra „labai sudėtinga“
Padėtis Ukrainos fronto linijoje yra „labai sudėtinga“, savo vakarinėje vaizdo žinutėje pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jo teigimu, Ukrainos pajėgos ateinančiais mėnesiais privalo padaryti viską, ką gali.
„Svarbiausia visomis turimomis priemonėmis daryti spaudimą Rusijai, kad būtų kaip galima greičiau pasiektas tikslas – tikra ir teisinga taika Ukrainai ir visai mūsų tautai“, – sakė jis.
„Viskas, ką galima padaryti šį rudenį, viskas, ką galime pasiekti – turime tą pasiekti. Ir tai priklauso nuo visų Ukrainos komandos narių.“
V. Zelenskis pasakė, kad Ukraina įtemptai rengiasi JAV prezidento Joe Bideno iniciatyva Ramšteino oro bazėje pietvakarių Vokietijoje įvyksiančiam aukšto lygio maždaug 50 šalių vadovų susitikimui.
Susitikimo dalyviai „iš mūsų gaus visą informaciją ir argumentaciją, kaip ateinančiais mėnesiais bus galima pasiekti rezultatų tiek fronte, tiek dirbant diplomatinį darbą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
J. Bidenas spalį lankysis Vokietijoje ir pakvietė tuo metu šioje šalyje susitikti ir Ukrainos rėmėjus.
Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, Ramštaine dažnai vyksta tokie susitikimai, tačiau kol kas juose dalyvaudavo tik gynybos ministrai. Šių susitikimų tikslas – koordinuoti karinę pagalbą Ukrainai.
07:21 | Virš Kyjivo regiono – priešų dronai, veikia oro gynybos sistemos
Per naujausią Rusijos savižudžių bepiločių orlaivių ataką Kyjivo regione buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos, pranešė karinė regiono administracija.
„Mūsų oro erdvėje buvo aptikta nepilotuojamų orlaivių. Oro gynybos pajėgos paleido ugnį į savo taikinius“, – rašoma pranešime.
Regiono gyventojai raginami likti slėptuvėse, kol baigsis oro pavojus, taip pat nefilmuoti ir internete neskelbti Ukrainos gynėjų veiksmų. Pranešama, kad rugsėjo 30 d. vakare Ukrainą iš šiaurės ir pietų puolė būrys rusų kariuomenės bepiločių orlaivių.
Tuo tarpu Izraelis Libane pradėjo specoperaciją kurios tikslas Beirutas per 3 dienas bei Hezbolla demilitarizacija ir denacifikacija. Anot Izraelio premjero Bibi, Izraelis kentėjo 8 metus, tačiau išaušo diena Hezbolla ožkų dulkintojams pasitikti 72 cielkas.
KAM47A 2024!
