Trumpo ir Putino susitikimas
Kremlius patvirtino, kad V. Putinas ir D. Trumpas gali susitikti Saudo Arabijoje
Rusija sako sužlugdžiusi įtariamos teroristų kuopelės planus susprogdinti traukinių stotį
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentai nukovė įtariamos teroristinės kuopelės iš Vidurinės Azijos narius, planavusius susprogdinti Pskovo traukinių stotį, ketvirtadienį pranešė saugumo tarnyba.
Susišaudymas įvyko artėjant išpuolio Maskvos koncertų salėje metinėms. Po tos teroristinės atakos rusų pareigūnai apribojo migrantų teises, pradėjo atidžiau tikrinti dokumentus, vykdyti reidus ir deportacijas, didžiausią dėmesį skirdami darbininkams iš Vidurinės Azijos.
FSB teigė, kad kuopelė, priklausanti uždraustai „tarptautinei teroristinei organizacijai“, gamino bombas ir po išpuolio planavo pabėgti į Artimuosius Rytus.
FSB paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip jos pareigūnai šaudo pro rąstinio namo duris ir susprogdina granatą. Po šaudymo rodomi keli negyvi žmonės. Šalia kai kurių kūnų matyti šautuvai.
„Užpuolikai, vykdydami užsienyje įsikūrusios teroristinės organizacijos vadovo nurodymus, ketino susprogdinti Pskovo geležinkelio stoties pastatą“, – sakoma FSB pranešime.
Pskovas yra vakarų Rusijoje, maždaug už 50 km nuo sienos su Estija.
„Ginkluoti teroristai pasipriešino Rusijos FSB pareigūnams ir buvo neutralizuoti atsakomąja ugnimi“, – teigė FSB.
Jame nenurodoma, su kokia organizacija kuopelė buvo susijusi ir kiek žmonių žuvo.
Vaizdo įraše, FSB teigimu, taip pat matyti name rasta sprogmenų gamybos įranga – vinys ir sprogstamieji milteliai.
Rusų pareigūnai reguliariai praneša apie šalyje veikiančių įtariamų teroristų grupuočių slopinimą, įskaitant ginkluotus reidus.
Pasak FSB, nukauti asmenys yra vienos Vidurinės Azijos šalies piliečiai.
Po pernai įvykdyto išpuolio Maskvos koncertų salėje Rusija sugriežtino savo migracijos politiką Vidurinės Azijos šalių atžvilgiu ir pradėjo intensyvią reidų, dokumentų tikrinimo ir išsiuntimo iš šalies kampaniją.
Pernai kovą ginkluoti asmenys įsiveržė į Maskvos pakraštyje esančią koncertų salę „Crocus City Hall“, ėmė šaudyti ir padegė pastatą. Žuvo 145 žmonės.
Už išpuolį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). Rusija tuomet suėmė keturis ginkluotus užpuolikus iš Tadžikistano.
Zelenskio teigimu, taikos derybos be Ukrainos yra nepriimtinos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą griežtai atmetė galimybę derėtis dėl taikos Ukrainoje, jei tokiose derybose nedalyvautų Kyjivas.
„Mes nesutiksime su jokiomis dvišalėmis derybomis dėl Ukrainos be mūsų“, – lankydamasis branduolinėje jėgainėje Ukrainos vakaruose žurnalistams pasakė V. Zelenskis. Jo teigimu, tvari taika negali būti pasiekta jo vyriausybei jose nedalyvaujant.
Ukraina su Vakarų pagalba jau beveik trejus metus priešinasi rusų invazijai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas karą Ukrainoje nori užbaigti tiesioginėmis derybomis su Rusijos prezidentu, kurios galėtų įvykti Saudo Arabijoje surengtame viršūnių susitikime.
Kalbėdamas apie kitų Europos valstybių dalyvavimą būsimose taikos derybose, V. Zelenskis pasakė: „Labai norėčiau, kad Europa ten būtų“.
V. Zelenskis esamą padėtį aptars su Europos atstovais šį savaitgalį Miunchene vyksiančioje saugumo konferencijoje.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad bus surengtos ir dvišalės JAV ir Rusijos derybos, ir derybos, kuriose dalyvaus Ukraina.
„Vyks dvišalis Rusijos ir Amerikos dialogas ir, žinoma, dialogas, kuriame dalyvaus pati Ukraina“, – Maskvoje sakė D. Peskovas.
Zelenskis įspėjo netikėti Putino teiginiais, kad jis nori taikos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo nepasitikėti Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginiais esą jis nori taikos, praėjus dienai po to, kai abu lyderiai surengė atskiras derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl jau beveik trejus metus trunkančio karo Ukrainoje.
V. Zelenskis po pokalbio su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku socialiniame tinkle paskelbtame pranešime sakė, kad „perspėjo pasaulio lyderius nepasitikėti V. Putino teiginiais apie pasirengimą nutraukti karą“.
Scholzas: nei Rusijos pergalė, nei Ukrainos žlugimas nepadės pasiekti taikos
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad priverstinis susitarimas dėl karo su Rusija Ukrainoje užbaigimo nepadės pasiekti ilgalaikės taikos.
O. Scholzo komentarai nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Karas Ukrainoje „turi kuo greičiau baigtis“, teigė O. Scholzas, bet pridūrė, kad „Rusijos pergalė ar Ukrainos žlugimas nepadės pasiekti taikos, priešingai“.
„Tai keltų pavojų taikai ir stabilumui Europoje, toli gražu ne tik Ukrainoje“, – pažymėjo jis.
O. Scholzas sakė, kad nors jis pritaria D. Trumpo pokalbiams su V. Putinu, nes pats anksčiau mėgino su juo kalbėti, tačiau įspėjo, kad tokių diskusijų tikslas turėtų būti aiškiai parodyti Rusijos vadovui, kad „mes tikimės teisingos taikos Ukrainoje ir grįžimo prie Europos saugumo tvarkos, kurioje sienos negali būti keičiamos jėga“.
Jis tvirtino, kad negalima priimti sprendimų „dėl Ukrainos be ukrainiečių ir dėl Europos be europiečių“.
Pasak jo, bet koks taikos susitarimas „turi būti tvarus ir užtikrinti Ukrainos suverenitetą“.
„Dėl šios priežasties mes niekada nepritarsime diktuojamai taikai“, – pridūrė jis.
Jis taip pat atmetė „bet kokį sprendimą, kuris lemtų Europos ir Amerikos saugumo atskyrimą“, sakydamas, kad „iš to laimėtų tik vienas asmuo – prezidentas Putinas“.
Pentagono vadovas: turime padaryti NATO vėl didžią
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas dar kartą paragino Europos NATO partneres daryti daugiau dėl savo gynybos. „Turime padaryti NATO vėl didžią“, – sakė jis ketvirtadienį Briuselyje baigiantis dvi dienas trukusiam gynybos ministrų susitikimui. Jis panaudojo JAV prezidento Donaldo Trumpo, norinčio „padaryti Ameriką vėl didžią“, šūkį.
Vadovaujant D. Trumpui, Jungtinės Valstijos nori atgaivinti „kario etosą“ savo kariuomenėje ir atkurti atgrasymą, kalbėjo P. Hegsethas. Anot jo, NATO taip pat turi siekti šių tikslų.
Europos vertybės galbūt yra svarbios, tačiau jomis, kaip ir iškilmingomis kalbomis, negalima šaudyti, kalbėjo Pentagono vadas. „Nėra pakaitalo kietajai galiai“ – karinei jėgai, akcentavo jis.
P. Hegsethas patvirtino, kad 2 proc. BVP išlaidos gynybai yra tik pradžia, kaip sakė D. Trumpas, tačiau jų neužtenka. Taip pat yra, kai kalbama apie 3 ar 4 proc. Tai veikiau turi būti 5 proc., ir tai „tikrai skubu“, tęsė P. Hegsethas.
NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė po susitikimo pareiškė suprantąs JAV poziciją. Vašingtonas esą turi teisę labai pykti ant europiečių, jei šie nesiima veiksmų.
D. Trumpas jau per pirmąją savo kadenciją iki 2021 m. ragino skirti daugiau lėšų gynybai.
Per Rusijos išpuolius Rytų ir Pietų Ukrainoje žuvo 3 žmonės, prasidėjo evakuacija
Per Rusijos išpuolius Rytų ir Pietų Ukrainoje ketvirtadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, o rusų pajėgoms žengiant link pramoninės Dnipropetrovsko srities gyventojai priversti bėgti, pranešė pareigūnai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai karo nuniokotoje Donecko srityje esančiame Kramatorske matė gelbėtojus, dirbančius Rusijos atakos, per kurią, pareigūnų teigimu, žuvo vienas žmogus ir dar penki buvo sužeisti, vietoje.
Dėl patirtų sužalojimų mirė 46-erių vyras, tarp sužeistųjų taip pat buvo 16-metė paauglė, socialiniame tinkle pranešė srities gubernatorius, pridūręs, kad Rusijos pajėgos į miestą paleido dvi sklendžiančias bombas.
AFP žurnalistai matė juodų dūmų debesį, kylantį iš degančio tarp nuolaužų stovinčio automobilio.
Moteris, esanti už kelių šimtų metrų nuo transporto priemonės, verkė kalbėdama telefonu, gelbėtojams tuo metu kovojant su liepsnomis.
Pietinės Chersono srities pareigūnai atskirai pranešė, kad per rusų dronų ataką žuvo du 58 ir 62 metų civiliai, kurie išpuolio metu buvo važiuojančiame automobilyje.
Kremlius teigė 2022 metų pabaigoje aneksavęs Chersono ir Donecko sritis, kartu su dar dvejomis sritimis Rytų Ukrainoje, nors jų visiškai nekontroliavo.
Rusijos pajėgos žengia į Rytų Ukrainą per Donecką ir Dnipropetrovsko sritį, į kurią rusams dar nepavyko patekti po beveik trejus metus trukusių kovų.
Srities gubernatorius teigė, kad dauguma gyventojų iš kelių kaimų, esančių Dnipropetrovske, netoli Donecko, pabėgo, baimindamiesi Rusijos puolimo.
„Jie priėmė sprendimą palikti savo namus, tapusius priešo taikiniu. Evakuacija yra savanoriška“, – socialiniame tinkle rašė gubernatorius Serhijus Lysakas.
D. Tuskas: Ukraina, Europa ir JAV turi būti visiškai vieningos taikos derybose
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina ir jos sąjungininkės turi būti visiškai vieningos taikos derybose dėl karo draskomos šalies likimo.
D. Tuskas savo pareiškime socialiniame tinkle teigė, kad telefonu kalbėjosi su lyderiais, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą.
Jis pridūrė, kad „Ukraina, Europa ir JAV turi būti visiškai vieningos ir dalyvauti taikos derybose“.
Kyjivas: Ukraina prarado du trečdalius teritorijos Rusijos Kursko srityje
Ukraina ketvirtadienį pripažino, kad kontroliuoja vos trečdalį teritorijos Rusijos vakarinėje Kursko srityje, kurią per netikėtą puolimą praėjusiais metais pavyko užimti.
Ukrainai taip pat pareiškė, kad tikisi šią teritoriją išmainyti derybose su Rusija.
„Šiandien Rusijos Federacijos teritorijoje, palei Ukrainos sieną, turime savo saugumo zoną, kuri užima apie 500 kvadratinių kilometrų“, - socialiniame tinkle rašė Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis
Ukraina anksčiau teigė, kad kontroliuoja beveik 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų.
Rusams apšaudžius Kramatorską žuvo žmogus ir penki buvo sužeisti
Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Kramatorsko mieste žuvo žmogus. Dar penki asmenys buvo sužeisti, feisbuke pranešė miesto karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka.
Rusai Donecko srityje esančio Kramatorsko pramonės zonai ir gyvenamajam kvartalui smogė ketvirtadienį popiet. Mieste, O. Hončarenkos duomenimis, buvo apgadinta ir individualių namų bei automobilių.
Reakcijos į D. Trumpo ir V. Putino skambutį: rusai triumfuoja, V. Zelenskis sako nusivylęs
Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį triumfavo dėl to, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė trejus metus vykdytą JAV politiką ir paskelbė, jog tikriausiai netrukus susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu derėtis dėl taikos susitarimo kare Ukrainoje.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesutiks su jokiais susitarimais dėl Ukrainos, dėl kurių derantis nebus įtraukta jo šalis.
Atrodo, kad D. Trumpas, pakeitęs JAV poziciją, netiesiogiai pripažino V. Putiną vieninteliu svarbiu veikėju, galinčiu užbaigti kovas, ir, regis, nusprendė nustumti V. Zelenskį bei Europos vyriausybes į šalį bet kokiose taikos derybose. Ukrainos prezidentas neseniai tokią perspektyvą pavadino labai pavojinga.
2022-ųjų vasarį, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, Vakarai V. Putiną atstūmė, o 2023-iaisiais Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos vadovo arešto orderį dėl karo nusikaltimų.
Apžvelgiame kai kurias reakcijas į trečiadienio įvykius.
Rusai džiaugiasi V. Putinui atsidūrus dėmesio centre
„Dabartinės (JAV) administracijos pozicija mums yra daug patrauklesnė“, – ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po trečiadienį įvykusio ir daugiau nei valandą trukusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio Rusijos pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida triumfavo.
„Rusijos ir JAV prezidentai pagaliau pasikalbėjo. Tai savaime labai svarbu“, – teigiama Rusijos Nacionalinio saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškime internete.
Įtakingas įstatymų leidėjas Aleksejus Puškovas sakė, kad šis skambutis „įeis į pasaulio politikos ir diplomatijos istoriją“.
„Esu tikras, kad Kyjive, Briuselyje, Paryžiuje ir Londone dabar su siaubu skaito ilgą Trumpo pareiškimą apie jo pokalbį su Putinu ir negali patikėti savo akimis“, – susirašinėjimo programėlėje rašė A. Puškovas.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ savo nuomonių skiltyje teigė: „JAV pagaliau iš tikrųjų pakenkė Zelenskiui.“ Teigiama, kad D. Trumpas rado bendrą kalbą su V. Putinu.
„Tai reiškia, kad formulė „nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ – šventa karvė Zelenskiui, Europos Sąjungai (ES) ir ankstesnei JAV administracijai – nebeegzistuoja. Be to, Kyjivo ir Briuselio (Europos Sąjungos) nuomonė Trumpo visiškai nedomina“, – pridūrė naujienų agentūra.
Rusijoje populiarus prokremliškas bulvarinis laikraštis „Komsomolskaja pravda“ žengė dar toliau ir išspausdino skiltį, kurios antraštėje teigiama, kad „Trumpas pasirašė mirties nuosprendį Zelenskiui“.
„Vakarų propagandos kruopščiai pūstas mitas apie Rusiją kaip „pariją“ pasaulio politikoje sprogo su trenksmu“, – rašoma skiltyje.
V. Zelenskis nesutiks su susitarimu be konsultacijų
Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose žurnalistams po to, kai D. Trumpas surengė individualius pokalbius iš pradžių su V. Putinu, o paskui su V. Zelenskiu, Ukrainos lyderis sakė, jog svarbiausia yra „neleisti, kad viskas vyktų pagal Putino planą“.
„Mes, kaip nepriklausoma šalis, negalime sutikti su jokiais susitarimais, (sudarytais) be mūsų. Aš tai labai aiškiai sakau mūsų partneriams – bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos, ne kitomis temomis, bet bet kokios dvišalės derybos dėl Ukrainos be mūsų – mums nepriimtinos“, – lankydamasis atominėje elektrinėje Vakarų Ukrainoje teigė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, jog trečiadienį per pokalbį su D. Trumpu JAV prezidentas jam pasakė, kad norėjo vienu metu kalbėtis ir su Rusijos, ir su Ukrainos vadovais.
V. Zelenskis taip pat teigė nusivylęs tuo, kad D. Trumpas pirmiausiai paskambino V. Putinui.
Ukrainiečių prezidentas teigė manantis, jog D. Trumpui Ukraina yra prioritetas, tačiau „bet kuriuo atveju tikrai nėra labai malonu“, kad jis pirmiausia paskambino V. Putinui.
Europoje ir NATO skambinama pavojaus varpais
Panašu, kad D. Trumpas yra pasiryžęs sudaryti susitarimą nepaisydamas Ukrainos ir Europos vyriausybių nuomonės.
Jis taip pat žlugdo Ukrainos viltis tapti NATO nare – nors Aljansas mažiau nei prieš metus pareiškė, kad tai yra „negrįžtamas“ žingsnis – ar susigrąžinti iki šiol Rusijos kariuomenės užimtas Ukrainos teritorijos dalis, sudarančias apie 20 proc. šalies teritorijos.
JAV administracijos požiūris į galimą susitarimą yra artimas Maskvos vizijai dėl to, kaip karas turėtų baigtis. Tai sukėlė nerimą ir įtampą 32 valstybių NATO ir 27 valstybių ES.
Kai kurios Europos vyriausybės, kurios baiminasi, kad jų šalys taip pat gali atsidurti Kremliaus taikiklyje, sunerimo dėl naujo Vašingtono kurso ir teigė, kad joms turi būti suteikta galimybė sėsti prie derybų stalo.
„Ukraina, Europa ir Jungtinės Valstijos turėtų ties tuo dirbti kartu. KARTU“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Kiti nepritarė D. Trumpo planams ir suabejojo jo optimistiniais vertinimais.
„Kadangi Putinas neketina nutraukti karo veiksmų net ir galimų derybų metu, privalome išlaikyti Vakarų vienybę ir didinti paramą (...) Ukrainai bei politinį ir ekonominį spaudimą Rusijai, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna). – Mūsų veiksmai turi parodyti, kad mes nekeičiame kurso.“
„Tik jėga“
Viena naujienų agentūros AP kalbinta Ukrainos 53-iosios brigados, kovojančios rytinėje Donecko srityje, karė teigė, kad D. Trumpui ir V. Putinui kalbėtis su vienas kitu yra normalu.
„Jei dialogas yra vienas iš būdų paveikti situaciją, tegul jie kalbasi, bet tegul jis būna pakankamai prasmingas, kad galėtume pajusti tų derybų rezultatus“, – sakė karė, prašiusi likti anonime dėl pavojaus jos šeimos saugumui okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Tačiau ji skeptiškai vertino derybas, atsižvelgdama į nesuderinamus reikalavimus, kuriuos anksčiau kėlė Rusija ir Ukraina.
„Šios sąlygos nepriimtinos visiems. Tai, ką mes siūlome, jiems netinka, o tai, ką jie siūlo, nepriimtina mums, – teigė ji. – Štai kodėl aš, kaip ir tikriausiai kiekvienas čia esantis karys, manau, kad tai galima išspręsti tik jėga.“
K. Kallas: taikos susitarimas be Europos neveiks
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas reikalauja, kad Europa ir Ukraina nebūtų paliktos galimų taikos derybų nuošalyje. „Akivaizdu, kad susitarimas už mūsų nugarų neveiks. Kiekviename susitarime turi dalyvauti ir Ukraina bei Europa“, – sakė K. Kallas NATO gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose.
Karas po keleto pokalbių telefonu nesibaigė, pabrėžė ES diplomatijos vadovė D. Trumpo adresu.
JAV prezidentas trečiadienį kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, kad aptartų galimas taikos derybas. D. Trumpas pareiškė norįs sustabdyti žmonių žudymą. „V. Putinas gali nutraukti žudymą, kai baigs bombarduoti Ukrainą“, – kalbėjo K. Kallas. D. Trumpo planus jis pavadino „nešvariu sandoriu“, kuris neužbaigs karo.
K. Kallas kritikavo, kad JAV dar prieš derybas padarė nuolaidų Rusijai, pareikšdamos, kad Ukrainos narystė NATO yra nereali. Tai esą nuolaidžiavimas, ir tai iki šiol dar niekada nesuveikė.
Kremlius teigia, kad Ukraina jo taikos derybose vienaip ar kitaip dalyvaus
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas bus įtrauktas į taikos derybas, kuriomis siekiama vienaip ar kitaip užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą, praėjus dienai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė atskirus pokalbius su Rusijos ir Ukrainos vadovais.
„Vienaip ar kitaip, žinoma, Ukraina dalyvaus derybose. Bus ir dvišalis Rusijos ir Amerikos dialogas, ir kelias, kuris, be abejo, bus susijęs su Ukrainos dalyvavimu“, – duodamas interviu valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis nepasakė, ar tai bus tiesioginės Rusijos ir Ukrainos pareigūnų derybos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau ketvirtadienį sakė, kad D. Trumpas jam minėjo, jog „nori su abiem prezidentais pasikalbėti vienu metu“.
Vis dėlto D. Trumpas surengė atskirus pokalbius su jais abiem, kurių kiekvienas truko daugiau nei valandą.
D. Peskovas taip pat sakė, kad dar nebuvo susitarta su D. Trumpo dėl jo ir V. Putino susitikimo detalių, dėl kurių, kaip teigė abi šalys, yra deramasi.
D. Trumpas trečiadienį minėjo, kad tikisi susitikti su V. Putinu Saudo Arabijoje.
„Kol kas nepriimti jokie sprendimai nei darbiniu, nei aukščiausiu lygiu (...) Žinoma, tokiam susitikimui pasirengti prireiks laiko. Tai gali užtrukti kelias savaites, mėnesį, kelis mėnesius“, – Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Zelenskio teigimu, „nėra labai malonu“, kad Trumpas pirma pasikalbėjo su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasakė, jog nėra „malonu“, kad Donaldas Trumpas pirma telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir tik po to paskambino jam, pridurdamas, kad JAV prezidentas norėjo su abiejų šalių vadovais pakalbėti vienu metu.
V. Zelenskis sakė manąs, kad D. Trumpas Ukrainai teikia pirmenybę, tačiau „bet kuriuo atveju nėra labai malonu“, kad JAV vadovas pirma paskambino V. Putinui, pridurdamas, kad D. Trumpas jam minėjo, jog „nori su abiem prezidentais pasikalbėti vienu metu“.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad iki derybų su Maskva norėtų su Vašingtonu suderinti poziciją dėl veiksmų „sustabdyti Putiną“.
„Ukrainos ir Amerikos susitikimai yra vienas iš mūsų prioritetų. Ir aš manau, kad tik po tokių susitikimų, tik parengus planą sustabdyti Putiną būtų teisinga derėtis su rusais“, – kitą dieną po to, kai D. Trumpas telefonu atskirai pasikalbėjo su Ukrainos ir Rusijos prezidentais pasakė V. Zelenskis.
Medvedevas: Europos laikas baigėsi
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad įvykęs pokalbis telefonu tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino įrodo Europos silpnumą tarptautinėje arenoje. Europa netveria iš įtūžio ir pavydo, rašė jis tinkle „Telegram“. „Tai rodo jos tikrąjį vaidmenį pasaulyje. Europos laikas baigėsi“, – pareiškė D. Medvedevas, šiuo metu einantis Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas.
D. Medvedevas taip pat pareiškė, kad atnaujinti pokalbiai yra „Rusijos nenugalimumo ženklas“. V. Putino ir D. Trumpo pokalbis esą rodo, kad Vakarų viltys įveikti Rusiją niekada nebus pasiektos.
„Neįmanoma mūsų parklupdyti. Ir kuo greičiau mūsų priešininkas tai supras, tuo bus geriau“, – pažymėjo D. Medvedevas.
D. Trumpas pranešė trečiadienį turėjęs „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį su Rusijos vadovu V. Putinu. Per jį esą sutarta „nedelsiant“ pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Trys galimi karo Ukrainoje pabaigos scenarijai: blogiausiame minimos ir Baltijos šalys
„Bloomberg“ pateikė tris galimus karo Ukrainoje pabaigos scenarijus. Blogiausiame scenarijuje minimos ir Baltijos šalys.
Anot agentūros, yra trys galimi scenarijai: geriausias, labiausiai tikėtinas ir blogiausias.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina gavo JAV pasiūlymą dėl mainų už pagalbą: nurodė, kada pateiks atsakymą
Ukraina jau gavo susitarimo dėl retųjų iškasenų projektą. Šiuo metu mūsų šalis svarsto šį pasiūlymą, rašo „Kanal 24“. Tikimasi, kad atsakymas bus pateiktas artimiausiomis dienomis.
Anot šaltinių, kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, ukrainiečių lyderis Volodymyras Zelenskis patvirtino jam gavęs JAV pasiūlymą ir nurodė, kad Ukraina pradėjo analizuoti pasiūlymą. Skelbiama, kad atsakymas turėtų būti pateiktas šią savaitę Miunchene vyksiančiame V. Zelenskio ir JAV viceprezidento JD Vance susitikime.
„Ruošiamės viską daryti kuo efektyviau, kad Ukrainai ir Amerikai būtų kuo daugiau naudos ir kad susitarimas būtų sėkmingas. Pats prezidentas D. Trumpas neprašė pasirašyti šio susitarimo, diskusija vyko su JAV iždo sekretoriumi. Prezidentas D. Trumpas pokalbyje viską priėmė teigiamai“, – cituojami šaltiniai.
Anksčiau CNN pranešė, kad V. Zelenskis atsisakė pasirašyti susitarimą dėl retųjų žemės išteklių, kurį jam pasiūlė šiuo metu Kyjive viešintis JAV iždo sekretorius.
V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Kyjivas nori, jog jo sąjungininkai investuotų į šalies naudingąsias iškasenas po to, kai JAV prezidentas D. Trumpas paprašė „retųjų mineralų“ mainais į karinę pagalbą.
Ukrainos ministras NATO rėmėjams: „Mes tęsiame, mes stiprūs“
Ukrainos gynybos ministras Briuselyje ketvirtadienį tikino NATO rėmėjus, kad Kyjivas ir toliau tvirtai stovės prieš Rusiją, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie taikos derybas su Maskva.
„Šiame etape žinia yra tokia: mes tęsiame, mes stiprūs, mes pajėgūs, mes galime, mes pasieksime rezultatų“, – sakė Rustemas Umerovas, Briuselyje susitikdamas su savo kolegomis iš NATO.
Donaldas Trumpas trečiadienį susitarė su Vladimiru Putinu pradėti derybas. JAV prezidento teigimu, susitikimas su Rusijos vadovu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Europos galios primygtinai reikalavo, kad Kyjivui ir kitoms žemyno šalims būtų suteikta vieta bet kokiose būsimose derybose.
NATO vadovas Markas Rutte primygtinai tvirtino, kad bet koks galimas taikos susitarimas turi būti ilgalaikis.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl trukdymo TATENA Zaporižios atominėje elektrinėje
Rusija ir Ukraina trečiadienį apkaltino viena kitą blokuojant Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) darbuotojų rotaciją Zaporižios atominėje elektrinėje Pietų Ukrainoje.
Rusų kariuomenė užėmė didžiausią Europoje branduolinę jėgainę pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis. Abi šalys daug kartų kaltino viena kitą, kad puldamos šį objektą rizikuoja sukelti galimai pražūtingą branduolinę katastrofą.
Nuo 2022-ųjų rugsėjo ten įsikūrę JT branduolinės priežiūros tarnybos darbuotojai prižiūri branduolinę saugą.
Dėl kovų TATENA darbuotojai negalėjo būti pakeisti pagal trečiadieniui suplanuotą rotaciją. Anot vienas kitą dėl to kaltinusių Kyjivo ir Maskvos, tai buvo antras toks vėlavimas per savaitę.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychas pareiškime teigė: „Rusija vėl sąmoningai sutrikdė TATENA ekspertų rotaciją Zaporižios atominėje elektrinėje.“
Inspektoriai gamykloje praleidžia maždaug penkias savaites, o po to yra keičiami pagal sudėtingą procedūrą, kurios metu, prižiūrint Rusijos ir Ukrainos kariuomenėms, keliauja per fronto liniją.
H. Tychas apkaltino Rusijos kariuomenę atidengus ugnį netoli planuojamos rotacijos vietos ir teigė, kad Maskvos tikslas buvo priversti TATENA komandą keliauti per Rusijos kontroliuojamą teritoriją ir „pažeisti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigė, kad Ukrainos kariuomenė blokavo TATENA komandos kelionę į sutartą susitikimo vietą ir atakavo teritoriją dronais, ir kad tuomet Rusijos kariuomenė atitraukė savo paramos komandą ir grįžo.
„Grįžtant kolona, kurioje buvo Rusijos kariškiai ir TATENA ekspertai (...), buvo atakuota bepiločiais ir minosvaidžiais“, – sakoma M. Zacharovos pareiškime.
TATENA darbuotojai turėjo išvykti iš elektrinės vasario 5 dieną – rotacijos, kuri taip pat buvo atidėta, metu.
Praėjusią savaitę TATENA vadovas Rafaelis Grossi lankėsi Ukrainoje ir Rusijoje, kur su abiejų šalių pareigūnais aptarė rotacijos klausimą.
Pareiškime R. Grossi išreiškė didelį apgailestavimą dėl kruopščiai parengtos ir sutartos rotacijos atšaukimo, pernelyg didelio pavojaus ir pavadino situaciją visiškai nepriimtina.
„Dėl šių itin nerimą keliančių įvykių aktyviai konsultuojuosi su abiem šalimis, kad būtų užtikrintas mūsų komandų saugumas“, – sakė jis.
Budrys: vien nutraukti karinių veiksmų mūšio lauke Ukrainoje nepakanka
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad vien nutraukti karinių veiksmų mūšio lauke Ukrainoje nepakanka – Rusija turi būti sustabdyta kaip agresorė.
Taip jis kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pirmą kartą šioje kadencijoje pasikalbėjus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sutarus susitikti aptarti galimą taiką Ukrainoje.
„Mums reikia sustabdyti agresiją, o ne tik nutraukti karinius veiksmus mūšio lauke. Sustabdyti agresiją, reiškia neduoti agresoriui nieko pasiimti iš jau įvykdytų nusikaltimų“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, atsakomybės klausimas dėl karo Ukrainoje „taip pat svarbus“.
„Ukraina turi gauti ilgalaikę ir saugią aplinką – ilgalaikę taiką“, – teigė ministras.
JAV lyderis pranešė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
D. Trumpas nurodė, kad jo susitikimas su Rusijos prezidentu dėl karo Ukrainoje užbaigimo gali įvykti Saudo Arabijoje.
JAV ir Rusijos prezidentų pokalbis ir užsienyje sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
Scholzas atmeta „diktuojamą taiką“ Ukrainai
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas dėl karo Ukrainoje užbaigimo neturėtų būti primestas Kyjivui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį telefonu susitarė su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pradėti derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
„Kita užduotis – užtikrinti, kad nebūtų diktuojamų taikos (sąlygų)“, – naujienų portalui „Politico“ sakė O. Scholzas.
D. Trumpas, trečiadienį pasikalbėjęs su V. Putinu, sakė, kad derybos dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo prasidės netrukus.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas anksčiau trečiadienį savo kolegoms Europoje sakė, kad Ukrainos tikslas atgauti teritoriją su 2014 metų sienomis yra „iliuzinis tikslas“ ir kad Kyjivo įstojimas į NATO yra „nerealus“.
Per Ukrainos karinių rėmėjų susitikimą Briuselyje P. Hegsethas taip pat sakė, kad Vašingtonas nedislokuos karių Ukrainoje pagal jokį taikos susitarimą.
„Vietoje to bet kokias saugumo garantijas turi paremti (tai padaryti) galintys Europos ir neeuropiečių kariai“, – sakė jis.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) ketvirtadienį reaguodamas į tai sakė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
O. Scholzas interviu teigė, kad visuomet turi būti užtikrinta transatlantinė vienybė.
„Man gana aišku, kad negali būti sprendimo (...) nedalyvaujant JAV“, – sakė jis.
Tuo pačiu jis atmetė galimybę artimiausioje ateityje nusiųsti į Ukrainą vokiečių karių.
Šiuo etapu „neaišku, kokiomis sąlygomis Ukraina būtų pasirengusi sutikti su taikos susitarimu“, sakė O. Scholzas.
Jo teigimu, Ukrainai reikia galimybės vystytis net ir po taikos susitarimo. Tai reiškia turėti stiprią kariuomenę, kuri būtų didesnė nei prieš karą ir kuri būtų apginkluota vakarietiškais ginklais.
Po Trumpo žodžių – sumaištis tarp sąjungininkų: kelios šalys pateikė reikalavimą dėl derybų
Kelios NATO šalys ketvirtadienį pabrėžė, kad Ukraina ir Europa negali būti išbrauktos iš bet kokių taikos derybų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus, kad jis netrukus surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Nepamirškime, kad Rusija tebekelia grėsmę gerokai plačiau, ne tik Ukrainoje“, – pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Johnas Healey (Džonas Hilis) po to, kai Jungtinės Valstijos sukrėtė NATO pareiškusios, kad Ukraina niekada neturėtų prisijungti prie Aljanso ir kad Europos sąjungininkės turėtų prisiimti atsakomybę už Ukrainos saugumą ateityje.
„Negali būti jokių derybų dėl Ukrainos be Ukrainos. Ir Ukrainos balsas turi būti bet kokių derybų centre“, – sakė J. Healey žurnalistams NATO būstinėje, 32 organizacijos gynybos ministrams susirinkus tartis dėl Ukrainos.
Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas) sakė, kad Europos šalys pernai suteikė apie 60 proc. karinės paramos Ukrainai ir turi dalyvauti derybose, ypač atsižvelgiant į JAV reikalavimus, kad Europa ilgainiui prisiimtų didesnę atsakomybę už Ukrainos saugumą.
„Labai natūralu, kad mes įsitraukėme į diskusijas“, – sakė P. Jonsonas.
Jo kolega iš Estijos Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) pabrėžė, kad Europos Sąjunga (ES) paskatino skelbti sankcijas Rusijai, daug investavo į Ukrainos gynybą ir bus paprašyta apmokėti sąskaitą už karo nuniokotos šalies atstatymą.
„Turime ten būti. Taigi, dėl to nekyla jokių abejonių. Kitaip ši taika nebus ilgalaikė“, – perspėjo H. Pevkuras.
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Ukrainos rėmėjams Vakaruose pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO yra nereali. Jis pasiūlė Kyjivui atsisakyti vilčių atgauti iš Rusijos visas savo teritorijas ir vietoje to rengtis suderėtam taikos susitarimui, kurį palaikytų tarptautinės pajėgos.
Po pokalbio su V. Putinu, o vėliau ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas trečiadienį sakė, kad tikriausiai netrukus asmeniškai susitiks su Rusijos vadovu, ir užsiminė, kad susitikimas galėtų įvykti Saudo Arabijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad D. Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
Vokietijos ministras: gaila, kad JAV padarė nuolaidų Putinui dar prieš taikos derybas
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos.
„Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.
D. Trumpas trečiadienį nurodė, jog tikisi, kad netrukus Saudo Arabijoje susitiks su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Anksčiau trečiadienį respublikonas sakė, kad su V. Putinu surengė „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, ir jo metu susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
Tačiau šis žingsnis sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo ir kad JAV iš esmės sutinka su Maskvos sąlygomis dėl karo užbaigimo.
D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) trečiadienį savo kolegoms Europoje sakė, kad Ukrainos tikslas atgauti teritoriją su 2014 metų sienomis yra „iliuzinis tikslas“ ir kad Kyjivo įstojimas į NATO yra „nerealus“.
Buvęs Trumpo patarėjas: jis „iš esmės pasidavė Putinui“
Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas mano, jog respublikono pareiškimai apie galimus Ukrainos praradimus dar prieš prasidedant deryboms su Rusija reiškia, kad Trumpas „iš esmės pasidavė Putinui“.
Kaip praneša portalas „eurointegration“, J. Boltonas tai parašė socialiniame tinkle X.
Pasak J. Boltono, leisti Rusijai „kėsintis į Ukrainos suverenitetą, verbuoti (JAV) priešus, tokius kaip Šiaurės Korėja, į pagalbą kare, o paskui parduoti ukrainiečius, sutinkant su jų teritorijos praradimu, nesuteikiant jiems saugumo garantijų ar narystės NATO“, yra nepriimtina.
„Darydamas šias ir kitas nuolaidas dar prieš prasidedant deryboms, Trumpas iš esmės pasidavė Putinui Ukrainos klausimu“, – mano jis.
Buvęs Amerikos prezidento patarėjas pažymėjo, jog jis ne kartą perspėjo, kad Trumpas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino derybose teiks pirmenybę Rusijai.
„Rusijos kariniai rezultatai buvo apverktini, bet Trumpas pateisina Putino sprendimą įsiveržti“, – konstatuoja J. Boltonas.
Jo nuomone, žala JAV saugumo interesams „bus juntama toli už Vidurio Europos ribų, tą aiškiai mato mūsų priešininkai Artimuosiuose Rytuose, Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
„JAV turi vienareikšmiškai palaikyti Ukrainą ir visus NATO sąjungininkus, remiančius Kyjivą. Mūsų nacionaliniams interesams nenaudinga leisti, kad neišprovokuota Kremliaus agresija prieš Ukrainą būtų sėkminga. Trumpo administracijai turėtų būti gėda“, – apibendrino J. Boltonas.
Naujasis JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas vasario 12 d. pareiškė, jog nerealu tikėtis, kad Ukraina susigrąžins iki 2014 metų egzistavusias sienas, ir atmetė tikimybę, kad šalis po karo įstos į NATO.
Trumpas tą pačią dieną kalbėjosi su Putinu. Po pokalbio Amerikos prezidentas pareiškė, jog jis ir Kremliaus šeimininkas „sutarė, kad reikia sustabdyti milijonus mirčių Rusijos ir Ukrainos kare“.
NATO šalys: kuo arčiau Rusijos, tuo daugiau skiria gynybai
Netoli Rusijos sienos esančios NATO šalys gynybai išleidžia gerokai daugiau nei du procentus savo bendrojo vidaus produkto (BVP), toliau esančios valstybės skiria mažiau.
Dvidešimt dvi iš 30 JAV vadovaujamo gynybos Aljanso narių Europoje pernai pasiekė minimalų karinių išlaidų tikslą, bet išlaidos gynybai įvairiose šalyse skiriasi.
Trečiadienį, NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse, Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad NATO narės turėtų mokėti už savo gynybą „žymiai daugiau“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja padidinti šias išlaidas iki penkių procentų BVP.
2024 m. pirmavo Lenkija, po Rusijos invazijos į Ukrainą prieš beveik trejus metus smarkiai padidinusi išlaidas gynybai. Šios išlaidos išaugo nuo 1,88 proc. BVP 2014 m. iki 2,23 proc. 2022 m., 3,26 proc. 2023 m. ir 4,12 proc. pernai.
Be Lenkijos, kurios sostinė Varšuva yra maždaug už 1150 kilometrų nuo Maskvos, į daugiausiai gynybai skiriančių šalių penketuką patenka kitos keturios šalys, kurių sostinės yra mažiau nei už 1000 kilometrų nuo Kremliaus.
Estija skyrė gynybai 3,43 proc., Latvija - 3,15 proc., Lietuva - 2,85 proc., Suomija - 2,41 proc. BVP. Visos šios šalys turi sieną su Rusija.
Mažiausiai gynybai išleidžiančios valstybės yra kitame žemyno gale. Ispanija pernai skyrė gynybai vos 1,28 proc. BVP, jos sostinė Madridas yra už 3450 kilometrų nuo Maskvos.
NATO duomenimis, šalys, esančios maždaug už 1000 kilometrų nuo Maskvos, vidutiniškai išleidžia gynybai 0,6 proc. daugiau. Iš viso 32 NATO narės savo gynybai skyrė 1474 mlrd. JAV dolerių. Europos šalių indėlis siekia 476 mlrd., JAV skiria daugiau nei dvigubai – 968 mlrd. dolerių.
Neatsižvelgiant į infliaciją, kolektyvinės gynybos biudžetas nuo 2014 m. Aljanse išaugo 30 proc., Europos žemyne – 67 procentais.
Išlaidos turi būti didesnės
Būtent 2014 m., kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, NATO šalys įsipareigojo padidinti išlaidas gynybai bent iki dviejų procentų BVP.
2024 m. tai įgyvendino 23 iš 32 narių - 22 NATO narės Europoje ir JAV. 2014 m. tik trys šalys laikėsi šio tikslo, iki 2022 m. jį pasiekė mažiau nei 10 valstybių.
Kelios šalys ragina padidinti tikslą. D. Trumpas kaltina Aljanso nares, kad jos daro nepakankamai savo pačių saugumui garantuoti, reikalauja, kad padidintų išlaidas gynybai iki penkių procentų.
NATO vadovas M. Rutte trečiadienį sakė, kad tikslas veikiausiai turėtų būti daugiau nei trys procentai.
Sausio pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrai sutiko, kad gynybos tikslams nepakanka skirti dviejų procentų BVP. Šios dvi šalys savo gynybai skiria atitinkamai 97,7 mlrd. ir 64,3 mlrd. JAV dolerių.
Lietuva kelia Aljansui trijų procentų tikslą. Jos prezidentas sausį pareiškė, kad 2026–2030 m. šalis skirs savo gynybos poreikiams finansuoti nuo penkių iki šešių proc. BVP.
Ukrainos oro pajėgos numušė 85 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 85 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 140 dronų.
85 dronai buvo numušti Charkivo, Poltavos, Sumų, Čerkasų, Černihivo, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Chersono ir Odesos srityse.
Dar 52 dronai nepasiekė taikinių.
Nurodoma, kad Odesos ir Charkivo srityse padaryta žalos.
NATO vadovas: Ukraina turi aktyviai dalyvauti bet kokiose taikos derybose
NATO vadovas Markas Rutte teigia, kad Ukraina turi dalyvauti taikos derybose, o bet koks galutinis susitarimas turi būti „patvarus“.
„Žinoma, tai yra labai svarbu, (kai) kalbame apie Ukrainą, kad Ukraina aktyviai dalyvautų visur, kas vyksta dėl Ukrainos“, – žurnalistams prieš Aljanso gynybos ministrų susitikimą sakė M. Rutte.
Tokios jo pastabos nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas susitarė pradėti derybas.
Trumpas: Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainai stoti į NATO yra „nepraktiška“, rašo „Sky news“.
Apie tai jis kalbėjo trečiadienį Ovaliajame kabinete.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Kyjivas atgaus visas savo žemes, kurias užgrobė Rusija.
Kaip pastebi leidinys, D. Trumpas taip pripažino du Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino tikslus.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO. O komentuodami galimus žemių mainus, Rusijos pareigūnai šią galimybę atmeta.
Medvedevas: Putino pokalbis su Trumpu rodo, kad „Rusijos neįmanoma palaužti“
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas šįryt pareiškė, kad „Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbis parodė, jog bet kokios Vakarų viltys nugalėti Rusiją niekada nebus įgyvendintos“, rašoma „Sky News“.
„Mūsų neįmanoma parklupdyti ant kelių. Ir kuo greičiau mūsų priešininkai tai supras, tuo geriau“, – sakė D. Medvedevas.
Analitikai apie Trumpo ir Putino derybas: nepanašu, kad Putinas norės nusileisti
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nėra suinteresuotas jokiais kompromisais būsimose taikos derybose dėl karo Ukrainoje pabaigos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„Politico“: Trumpas Zelenskiui liepė prarasti viltį dėl žemių susigrąžinimo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui liepė prarasti viltį atgauti Rusijos užgrobtas žemes, rašo „Politico“.
Anot leidinio, tokią JAV poziciją jau anksčiau paskelbė valstijų gynybos sekretorius Pete Hegsethas. Jis NATO būstinėje Briuselyje susirinkusiems kolegoms sakė, kad V. Zelenskis neturi jokių galimybių pasiekti savo tikslo – išstumti Rusijos pajėgas iš Krymo ir šalies rytų ir susigrąžinti iki 2014 m. buvusias sienas.
„Šio iliuzinio tikslo siekimas tik pratęs karą ir sukels daugiau kančių“, – teigė jis.
Be to, P. Hegsethas perspėjo, kad JAV atsitrauks nuo savo įsipareigojimų Europos saugumui ir išdėstė griežtą viziją, pagal kurią Europos šalių vyriausybės turės prisiimti atsakomybę už savo ir Ukrainos gynybą.
Netrukus po to D. Trumpas užgesino bet kokią viltį, kad šaltos naujos realybės pavyks išvengti. „Ką tik turėjau ilgą ir labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“, – paskelbė jis.
„Taip pat sutarėme, kad mūsų atitinkamos komandos nedelsdamos pradės derybas, ir pradėsime nuo to, kad paskambinsime Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui ir informuosime jį apie pokalbį... Milijonai žmonių žuvo kare, kurio nebūtų buvę, jei būčiau buvęs prezidentas, bet jis įvyko, todėl turi baigtis. Daugiau gyvybių neturi būti prarasta!“ – teigė jis.
V. Zelenskis pokalbį su D. Trumpu pavadino prasmingu.
„Prezidentas Trumpas pasidalijo pokalbio su Putinu detalėmis. Niekas nenori taikos labiau nei Ukraina. Kartu su JAV planuojame tolesnius žingsnius, kad sustabdytume Rusijos agresiją ir užtikrintume ilgalaikę, patikimą taiką. Kaip sakė prezidentas D. Trumpas, padarykime tai“, – parašė V. Zelenskis.
Kaip rašo „Politico“, Europos lyderiai atrodė nežinantys kaip reaguoti. Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas pareiškė, kad „bet kokiose derybose Europa turi atlikti pagrindinį vaidmenį“.
„Ukrainos nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas yra besąlygiški. Dabar mūsų prioritetas turi būti Ukrainos stiprinimas ir tvirtų saugumo garantijų teikimas“, – rašė ji.
Kai kurie Ukrainos sąjungininkai kitur Europoje atviriau atmetė D. Trumpo požiūrį, ypač jo sprendimą parengti taikos planą tiesiogiai su V. Putinu, o Ukrainos vadovą, matyt, įtraukti tik kaip antraeilį dalyką.
„Visada pabrėžėme, kad <...> joks sprendimas dėl Ukrainos nebus priimtas be Ukrainos“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 250 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 250 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 854 280 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 040 tankų (+17), 20 894 šarvuotųjų kovos mašinų (+23), 23 034 artilerijos sistemų (+58), 1 278 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 063 oro gynybos priemonių (+2), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 25 072 dronų (+153), 3 063 kruizinių raketų (+6), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 37 096 automobilių (+168), 3 744 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Rusai smogė Chersonui, sužeisti du žmonės
Rusijos kariuomenė smogė Chersono Centriniam rajonui, per apšaudymą buvo sužeisti du žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.
„Rusų okupacinei kariuomenei rytą apšaudant Centrinį rajoną buvo sužeisti du žmonės“, – pažymėjo jis.
R. Mročko patikslino, kad 48 metų vyras buvo nuvežtas į ligoninę dėl kontūzijos ir uždaros galvos smegenų traumos. 55 metų moteriai medikai pagalbą suteikė vietoje. Ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir skeveldrinių sužeidimų.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau Rusijos kariškiai Chersono Korabelno rajone iš drono atakavo civilinį automobilį, buvo sužeistas 24 metų vyras.
Trumpas įvardijo šalį, kurioje nori susitikti su Putinu: planas – „netolimoje ateityje“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė, kad tikisi, jog susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje užbaigimo įvyks Saudo Arabijoje.
Anksčiau trečiadienį respublikonas nurodė, kad su V. Putinu turėjo „ilgą ir labai produktyvų“ pokalbį, per kurį jie susitarė nedelsiant pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą užbaigimo.
Tai buvo pirmas patvirtintas D. Trumpo kontaktas su Kremliaus šeimininku nuo respublikono sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausio mėnesį.
Tačiau šis žingsnis sukėlė susirūpinimą, kad Ukraina nebus įtraukta į derybas dėl savo likimo, o D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivo noras prisijungti prie NATO yra „nepraktiškas“.
V. Putinas teigia, kad jei Ukraina nori taikos, ji privalo atsisakyti savo siekio įstoti į NATO.
Tačiau JAV prezidentas neigia teiginius, kad jis siekia pašalinti Ukrainą iš tiesioginių Vašingtono ir Maskvos derybų.
„Tikimės, kad jis atvyks čia, o aš vyksiu ten – ir mes tikriausiai pirmą kartą susitiksime Saudo Arabijoje“, – sakė D. Trumpas, pasakodamas žurnalistams apie savo planus susitikti su Rusijos prezidentu.
D. Trumpas pridūrė tikintis, jog susitikimas įvyks „netolimoje ateityje“.
Jis pridūrė, kad prie derybų taip pat prisijungs Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas. Anksčiau šią savaitę jis atliko pagrindinį vaidmenį Rusijai ir JAV apsikeičiant kaliniais.
Kremlius pranešė, kad pokalbis truko beveik pusantros valandos.
Kremliaus išplatintame pareiškime teigiama, kad abu lyderiai sutarė, jog „atėjo laikas dirbti kartu“ ir kad V. Putinas pakvietė D. Trumpą atvykti į Maskvą.
D. Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo nutraukti kovas per 24 valandas, vėliau šį pažadą pakeitė – teigė nutrauksiąs karą per pusmetį nuo atėjimo į valdžią.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Patį "rusofašizmos" terminą Lietuvoje įvedė ir išpopuliarino Algis Greitai, už ką rusofašistų išsyk buvo apšauktas rusofobu. Tačiau kiek vėlesniais laikais, ypač kai prasidėjo Rusijos-Ukrainos karas su rusų kariuomenės rengiamomis masinėmis civilių žudynėmis, vaikų žudymais, kankinimais ir žaginimais, su kitas karo nusikaltimais - tai jau netgi visai tolerantiškai nusiteikę žmonės ima pripažinti, kad Vladimiro Putino ideologija - tai, iš esmės, nacionalsocializmo atmaina, tik kad keliais dešimtmečiais užsilikusi ir prasčiau organizuota.
Rusofašistinė ideologija tokia supainiota ir dažnai pati sau prieštaraujanti kad sveikam žmogui nieko ten suprast neina, pagal jąją rusai yra pasaulio išgelbėtojai, kurie neša į pasaulį tik taiką, gėrį ir aukštus moralės idealus, o pikti Vakarai yra blogis, dėl to juos reikia kuo greičiau ir be jokio gailesčio sunaikinti. Kiekvienas rusofašistas yra pasiruošęs iki apsiseilėjimo kliedėti apie tai, kad Vakarai blogi, nes ten vien tik gėjai, žydai ir fašistai, bet pats tuomi tarpu mielai klausys visokių Leontjevų, melsis Jėzui ir bus ant užpakalio išsitatuiravęs svastiką.
Rusofašistinių grupuočių yra įvairių, tačiau visos jos skelbiasi pačios kovojančios su fašizmu, ir daro tai reguliariai pripjaudamos kokį nors užsienietį irba keliaudamos paturistauti su automatais į svečias šalis. Itin madinga tarpe tokių grupių fašistais vadinti pribaltus, o paskutiniu metu - ir ukrainiečius. Kitas rusofašistų bruožas yra visokiais būdais stengtis atkurti SSRS ir komunizmą, bet būti baisiai religingu ir visaip kaip sietis su RPC, kuri pastaruoju metu tapo tikra rusofašistų globėja ir sako turi kažkokių ten sąsajų su FSB ar netgi Putinu.
Visais atvejais rusofašistai neatsiejami nuo nežmoniškos, tiesiog nepadorios meilės viskam kas rusiška arba sovietiška. Toksai susirgimas daro juos nepaprastais paranojikais, nes visi žino, kad rusiškos mašinos, rusiška muzika ir kitokie rusiški dalykai yra visiškas šūdas. Taip ir atsiranda polinkis į visas įmanomas sąmokslo teorijas apie neva neteisėtai sugriautą SSRS, nesvietišką rusišką dvasingumą ir visokią ten rusų diskriminaciją Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir panašiai.
Rusofašizmas - iš esmės, yra dominuojanti Rusijos ideologija. Nors Rusijos valdančioji partija "Vieningoji Rusija" nėra atvirai nacistinė, tačiau jos lyderio Vladimiro Putino retorika apie SSRS atkūrimą, nuskriaustą Rusiją ir taip toliau, nepalieka abejonių. Verta prisiminti ir seną Putino pareiškimą apie tai, kad žudys čečėnus tualetuose.
Būdinga, kad būtent rusofašistai visus, kas tik pastebi kokius nors neadekvačius, agresyvius Rusijos veiksmus, išsyk kaltina rusofobija.
Ukraina po Trumpo pokalbio su Putinu įspėja: bandoma suskaldyti pasaulį
Ukraina ketvirtadienį perspėjo dėl bandymų suskaldyti pasaulį po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atskleidė planus pradėti taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
„Rusai bando pratęsti po Jaltos konferencijos įsigalėjusį mentalitetą, kai keli žmonės susėda prie stalo ir dalijasi pasaulį“, – Paryžiuje žurnalistams sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Kryme vykusią Jungtinės Karalystės, Sovietų Sąjungos ir JAV vadovų konferenciją.