„Bloomberg“: Putinas testuoja, kaip stipriai Trumpas yra pasiryžęs spausti Europą dėl sankcijų Rusijai švelninimo
Pasak su situacija susipažinusių asmenų, Kremlius turi apgalvotą strategiją, kuria siekia patikrinti, kaip toli JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs eiti spausdamas Europą sušvelninti sankcijas Rusijai, rašo „Bloomberg“.
Rusija reikalauja, kad vienas didžiausių jos valstybinių bankų vėl prisijungtų prie tarptautinės sistemos SWIFT, o tai yra Kremliaus keliama sąlyga, kad būtų pritarta JAV tarpininkaujamoms paliauboms Juodojoje jūroje.
Pasirenkant Rusijos žemės ūkio banką siekta išsiaiškinti, ar D. Trumpas pirmiausia įsitrauks į šią idėją, o paskui, ar jis galėtų įkalbėti Europos Sąjungą, sakė du Kremliui artimi asmenys, rašo „Bloomberg“. SWIFT yra ES jurisdikcijoj, SWIFT būstinė yra Belgijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrina, ką įmanoma pasiekti su D. Trumpu, o sėkmė su SWIFT gali lemti laipsnišką viso sankcijų režimo susilpnėjimą, „Bloomberg“ sakė šaltiniai, prašydami neviešinti jų pavardžių, aptariant jautrius klausimus.
ES nurodė RSHB (taip vadinamas Rusijos žemės ūkio bankas) ir kitiems didiesiems Rusijos skolintojams 2022 m. atsijungti nuo SWIFT sistemos, kaip dalį plataus masto ekonominių sankcijų, kuriomis reaguojama į V. Putino invaziją į Ukrainą. Ketvirtadienį Paryžiuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos vadovų koalicija atmetė galimybę sušvelninti apribojimus Rusijai.
Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad vietoj to jie aptarė būdus, kaip sugriežtinti sankcijas, kad būtų daromas „dar didesnis spaudimas“ Rusijai sėsti prie derybų stalo. Suomijos Prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad vadovai jau rengia naują sankcijų paketą.
Kremliaus propaganda
„Putinas sutiko su prezidento D. Trumpo pasiūlymu atgaivinti Juodosios jūros iniciatyvą“, – penktadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą 2022-2023 m. grūdų eksporto susitarimą, kuris žlugo, kai Rusija iš jo pasitraukė.
„Kalbant apie SWIFT, ji yra neatsiejama Juodosios jūros iniciatyvos, kuriai tuo metu pritarė ir europiečiai, ir amerikiečiai, dalis“, – sakė D. Peskovas.
„Dabar atrodo, kad visi apsikeitė vaidmenimis ir europiečiai nebesutinka su ja. Tačiau tai ne Rusijos reikalas“, – pridėjo propagandistas.
Po tris dienas trukusių derybų Saudo Arabijoje šią savaitę JAV antradienį paskelbė, kad Ukraina ir Rusija susitarė dėl paliaubų Juodojoje jūroje, kurios yra kitas D. Trumpo pastangų užbaigti karą etapas po to, kai šalys sutiko 30 dienų sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai.
Nors Ukraina pareiškė, kad nedelsdama laikysis paliaubų, Kremlius, regis, pribloškė Baltuosius rūmus pareiškęs, kad jo dalyvavimas priklauso nuo sankcijų RSHB ir kitoms finansų įstaigoms, dalyvaujančioms užsienio prekyboje maisto produktais ir trąšomis, panaikinimo. Tai apėmė ir galimybę vėl prisijungti prie SWIFT sistemos, teigė Kremlius.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį žurnalistams sakė, kad kai kurios Rusijos sąlygos „apima sankcijas, kurios nėra mūsų. Jos priklauso Europos Sąjungai“. Pareigūnai apsvarstys, „kokia yra Rusijos pozicija arba ko jie prašo mainais“, ir tada D. Trumpas nuspręs dėl kito žingsnio, sakė jis.
„Tai yra išbandymas D. Trumpui“
„Tai yra išbandymas D. Trumpui“, – sakė su Kremliaus pareigūnais dirbantis politikos analitikas Pavelas Danilinas. „Kremlius nori pamatyti, kaip D. Trumpas susidoros su savo pažadais“.
Per derybas su JAV pareigūnais Saudo Arabijos sostinėje Rijade Rusija iškėlė klausimą dėl savo bankų pakartotinio prisijungimo prie SWIFT ir „amerikiečiai į tai pažiūrėjo ramiai“, penktadienį valstybinei televizijai sakė vienas iš Rusijos delegacijos derybose vadovų Grigorijus Karasinas.
Dabartinė JAV administracija „suinteresuota dialogu su mumis, bendrų požiūrių ir sprendimų ieškojimu“, sakė G. Karasinas, buvęs Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
„Tada, pamatysite, Europa pamažu pradės grįžti prie sveiko proto, prie tam tikro realizmo“, – pridėjo propagandistas.
Sėkminga ukrainiečių ataka: sudavė smūgį Rusijos dronų paleidimo vietai
Kovo 27 d. Ukrainos karinės oro pajėgos sėkmingai smogė Pogaro pasienio kontrolės punktui netoli Sluchovso, Briansko srityje, Rusijoje, iš kurio rusai leissdavo bepiločius orlaivius.
Pasak „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Dėl atakos buvo sunaikinta karinė kontrolės punkto infrastruktūra, ryšių ir elektroninės kovos įranga, vaizdo stebėjimo sistema ir kitos techninės priemonės. Preliminariais duomenimis, žuvo nuo 15 iki 40 rusų užpuolikų“, – nurodoma pranešime.
Generalinis štabas pabrėžė, kad šis oro smūgis buvo atsakas į ciniškus valstybės agresorės Rusijos kariuomenės veiksmus, kuri ir toliau vykdo terorą prieš Ukrainą, kasdien paleisdama dešimtis atakos bepiločių orlaivių į apgyvendintas vietoves, naikindama civilinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus bei žudydama Ukrainos piliečius.
„Yra žinoma, kad iš Pogaro vietovės ne kartą buvo paleisti Rusijos bepiločiai orlaiviai. Šio kontrolės punkto sunaikinimas sumažina priešo galimybes vykdyti karo veiksmus prieš Ukrainos gynybos pajėgų dalinius Sumų regione ir Kursko kryptimi“, – pabrėžė Generalinis štabas.
JT vadovas atmetė Putino pasiūlymą valdyti Ukrainą
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia nematąs reikalo Ukrainai rengti naujų rinkimų prižiūrint JT. Tokį pasiūlymą ketvirtadienį pateikė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ukraina turi teisėtą vyriausybę, todėl akivaizdu, kad tą privalu gerbti“, – penktadienį Niujorke sakė A. Guterresas, paklaustas apie V. Putino siūlymą.
Rusijos prezidentas anksčiau yra siūlęs, kad JT galėtų įvesti laikiną administraciją Ukrainoje – kol įvyks nauji rinkimai. V. Putino teigimu, rinkimai, kuriuos rengti karo metu Ukrainoje yra draudžiama, leistų suformuoti vyriausybę, kuri būtų įgali derėtis dėl taikos.
Ukraina ir jos sąjungininkės nuogąstauja, kad rinkimus Maskva gali išnaudoti siekdama užsitikrinti Kremliui lojalią marionetinę valdžią, ypač Rusijos okupuotose teritorijose.
Ukraina įvedė karo padėtį po Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. vasarį. Per šį laikotarpį buvo atidėti prezidento ir parlamento rinkimai.
Daugelis Ukrainos gyventojų mano, kad tęsiantis karui organizuoti rinkimus būtų nepraktiška ir nesąžininga, nes būtų sunku užtikrinti karių ir perkeltųjų civilių gyventojų dalyvavimą.
Analitikų teigimu, Maskva stumia rinkimų naratyvą kaip būdą diskredituoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir įtikinti D. Trumpo administraciją sumažinti jo vaidmenį taikos derybose iki minimumo.
Zelenskis sureagavo į Trumpo reikalavimą grąžinti visą JAV paramą: „Nesiruošiame prisiimti skolų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas iš Jungtinių Valstijų oficialiai gavo naują pasiūlymą dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį JAV būtų suteikta galimybė naudotis Ukrainos gamtiniais ištekliais mainais į tolesnę karinę paramą.
„Norėčiau pažymėti, kad oficialiai, ir tai svarbu, Ukrainos pusė, būtent Ukrainos ministrų kabinetas ir mano biuras, šiandien nota oficialiai gavome... JAV pasiūlymus“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.
Taip pat prezidentas pakomentavo „raudonąsias linijas“, kurios susijusios su JAV ir Ukrainos susitarimu, rašo UNIAN.
„Jei bus kokių nors mums rizikingų dalykų, tai, žinoma, aš visa tai be jokių paslapčių ištransliuosiu mūsų visuomenei“, – sakė Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis mano, kad pagrindiniai kompromisiniai aspektai (tai, ką Ukraina pasirengusi daryti) buvo išdėstyti pagrindiniame susitarime.
„Nesiruošiame prisiimti skolų – man tai visiškai aiškūs dalykai, aš jų nematau. Bent jau kalbant apie praeitį. Jeigu bus kažkokios perspektyvos, nauji paramos paketai, tada Jungtinės Amerikos Valstijos, manau, gali kelti vienokias ar kitokias sąlygas“, – pridūrė prezidentas.
Pranešama, kad naujoje susitarimo dėl naudingųjų iškasenų versijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad Ukraina grąžintų visą JAV paramą. Ši suma vertinama 123 mlrd.
Ukraina iš JAV gavo susitarimo dėl iškasenų projektą: štai kas jame
Ukraina gavo iš JAV susitarimo dėl iškasenų projektą, praneša „Kanal 24“. Kyjivas šiuo metu rengia savo poziciją ir ketina ją pateikti Vašingtonui.
Prireikus bus surengtos konsultacijos su Aukščiausiąja Rada, sakoma ekonomikos ministrės Julijos Svyrydenko pareiškime.
Pasak J. Svyrydenko, bet kokios viešos diskusijos dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų teksto tik kenkia deryboms. Be to, tai užkerta kelią konstruktyviam dialogui su JAV puse.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu bet kokios viešos diskusijos dėl šio susitarimo teksto tik kenkia deryboms ir užkerta kelią konstruktyviai diskusijai su Amerikos partneriais. Kai tik bus pasiektas konsensusas, mes būtinai pateiksime viešą poziciją Aukščiausiosios Rados nariams“, – sako ji.
Atnaujintame dokumente kalbama ne tik apie retųjų žemių metalus, bet ir apie visus Ukrainos mineralinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas. Jame taip pat minima su gamtos išteklių eksploatavimu susijusi infrastruktūra: keliai, geležinkeliai, vamzdynai, uostai ir perdirbimo gamyklos.
Trumpas atsisako „taikos per 24 valandas“: Ukrainoje taikos sieks „tiek, kiek reikės“
JAV pagaliau atsisakė ketinimų greitai užbaigti karą Ukrainoje. Dabar Baltieji rūmai žada siekti taikos Ukrainoje „tiek, kiek reikės“, rašo UNIAN.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio bendraudamas su žurnalistais, praneša JAV Valstybės departamentas.
„Esame pasiryžę stengtis pasiekti taiką. Esame pasiryžę stengtis pasiekti taiką tiek, kiek reikės. Tai nereiškia, kad galiu jums garantuoti susitarimą per savaitę ar mėnesį. Tiesiog negaliu nustatyti termino, nes tai nepriklauso nuo mūsų. Tai priklauso nuo rusų ir ukrainiečių. Tai taip pat priklauso nuo mūsų partnerių Europoje, į kurių sankcijas, manau, turės būti atsižvelgta sudarant bet kokį galutinį susitarimą“, – sakė jis.
Spaudos konferencijos metu iš žurnalistų priminė, kad prieš mėnesį, pradėdamas derybas su Rusija Saudo Arabijoje, pats M. Rubio šiuos susitikimus pavadino vienu iš būdų suprasti, ar Rusija iš tiesų nori taikos, ar tik vilkina laiką. Todėl žurnalistas tiesiai paklausė, ar Rubio dabar pasirengęs pasakyti, kad Rusija vilkina procesą.
JAV valstybės sekretorius atsisakė pripažinti, kad Rusija vilkina procesą.
„Na, nesu pasirengęs apie tai spręsti. Jie susitinka su mumis. Jie su mumis kalbasi. Jie teikia pasiūlymus. Jie sutinka nutraukti ugnį, tačiau su sąlygomis, kurias turime išanalizuoti. Nesu pasirengęs apibūdinti tai kaip vieną ar kitą. Ir niekada nesakiau, kad bus lengva. Turime sunkiai dirbti su abiem pusėmis, ypač su Rusijos puse, su kuria nesikalbėjome jau daugelį metų“, – atsakė M. Rubio.
D. Trumpo pažadai dėl karo Ukrainoje pabaigos laiko
Kaip rašė UNIAN, per rinkimų kampaniją Donaldas Trumpas ne kartą teigė, kad tapęs prezidentu galės užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas. Jis pabrėžė savo gerus santykius su Ukrainos ir Rusijos prezidentais, teigdamas, kad tai leis jam greitai pasiekti taikos susitarimą.
Tačiau pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas D. Trumpas pripažino, kad greitai užbaigti konfliktą buvo sunkiau, nei jis tikėjosi. Jis pažymėjo, kad Ukrainos ir Rusijos karas apskritai neturėjo prasidėti, ir išreiškė ketinimą stengtis kuo greičiau jį užbaigti.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas užsiminė apie 100 dienų, kurių prireiks karui Ukrainoje užbaigti.
Vėliau D. Trumpas patikslino savo ankstesnius pareiškimus, pažymėdamas, kad jo pažadas užbaigti karą per 24 valandas buvo išsakytas „su tam tikra sarkazmo doze“. Jis patikslino, kad iš tikrųjų turėjo omenyje savo norą kuo greičiau užbaigti konfliktą, o ne konkretų terminą.
Taip pat verta paminėti, kad frazę „tiek, kiek reikės“ Joe Bidenas ir jo pavaldiniai dažnai vartojo apibūdindami savo paramos Ukrainai strategiją. D. Trumpo šalininkai dažnai jį už tai kritikavo.
Zelenskis: pasiūlymu dėl JT globojamos vyriausybės Putinas siekia vilkinti taiką
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą, kad Ukrainoje galėtų būti įsteigta Jungtinių Tautų (JT) globojama laikinoji vyriausybė, ir pavadino tai gudrumu siekiant vilkinti taiką.
„Viskas, ką daro (Putinas), atitolina bet kokią galimybę, bet kokį procesą, bet kokias derybas ir atitolina bet kokią galimybę, bet kokius žingsnius siekiant užbaigti karą“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive.
V. Putinas anksčiau penktadienį iškėlė „pereinamojo laikotarpio administracijos“ Ukrainoje idėją.
„Mes, žinoma, galėtume aptarti su Jungtinėmis Valstijomis, netgi su Europos šalimis ir, žinoma, su savo partneriais ir draugais, globojant JT, galimybę įsteigti pereinamojo laikotarpio administraciją Ukrainoje“, – sakė Rusijos prezidentas per kelionę į šiaurės vakarinį Murmansko miestą.
„Dėl ko? Surengti demokratinius prezidento rinkimus, po kurių į valdžią ateitų kompetentinga valdžia, turinti žmonių pasitikėjimą, o tada pradėti derybas su šia valdžia dėl taikos sutarties ir pasirašyti teisėtus dokumentus“, – sakė jis.
Rusijos vadovas pridūrė, kad pereinamojo laikotarpio administracijos idėja „jau ne kartą buvo panaudota“ pagal Jungtinių Tautų sistemą, primindamas 1999 metų Rytų Timoro atvejį.
Zacharova užsipuolė Prancūzija ir Didžiąją Britaniją: „dalyvavo smūgiuose Rusijos teritorijai“
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smūgį Sudžoje, Kursko srityje, dujų matavimo stočiai galėjo įvykdyti padedant Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei, praneša TASS.
„Yra pagrindo manyti, kad smūgių nukreipimas ir tikslo nustatymas buvo vykdomas per Prancūzijos palydovines sistemas, o koordinačių įvedimu ir paleidimu rūpinosi britų specialistai“, – sakė M. Zacharova.
Ji pridūrė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai pritarė moratoriumui susilaikyti nuo smūgių energetikos objektams, tačiau nieko nedarė, kad jo laikytųsi.
Primename, jog Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad esą kovo 28-osios rytą Ukrainos kariškiai iš sistemos „Himars“ apšaudė dujų apskaitos stotį Rusijos Kursko srities Sudžos mieste, kilo gaisras, o energetikos objektas iš esmės buvo sunaikintas.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, kad Rusija pati atakavo dujų transportavimo sistemą Sudžoje.
Generalinis štabas: Ukrainos gynybos pajėgos atakuoja tik karinius Rusijos objektus
Ukrainos gynybos pajėgos griežtai laikosi su partneriais sudarytų susitarimų nutraukti smūgius energetikos objektams ir atakuoja tik karinius taikinius.
Tai feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Kaip pažymėjo Generalinio štabo atstovai, Rusijos gynybos ministerija ir toliau gamina melagienas apie tariamus Ukrainos smūgius energetikos objektams pačioje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė akivaizdžiai pažeidinėja susitarimus nutraukti atakas prieš energetikos objektus. Vien tik praėjusią parą per rusų apšaudymus nukentėjo energetikos objektai Chersono ir Poltavos srityse. Ukraina tikisi atitinkamos partnerių reakcijos.
Kaip pažymi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kasdien platinamomis melagienomis ir dezinformacija Rusija stengiasi diskredituoti Ukrainą, taip pat diplomatines pastangas, kurias Kyjivas deda kartu su savo partneriais.
„Rusijos taktika tęsti karą nesikeičia“, – konstatavo Generalinio štabo atstovai.
Marija Zacharova yra Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai nuo 2015 metų. Ji gerai žinoma dėl aštrių ir provokuojančių pasisakymų prieš Vakarų šalis ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Rusija bandė prasimušti Kupjanske, ruošėsi tam tris savaites – Ukrainos pajėgos
Ukrainos ginkluotosios pajėgos užkirto kelią masiniam puolimui Kupjanske, Charkivo srityje, kuriam priešas ruošėsi tris savaites, rašo „Ukrinform“.
Kovo 27 d. 77-osios atskirosios oro pajėgų brigados kariai Kupjansko sektoriuje sunaikino 12 šarvuočių ir vieną tanką, taip sustabdydami kelis rusų bandymus pradėti masinį puolimą.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė ir vaizdo įrašą paskelbė Chortycios operatyvinė ir strateginė karių grupė.
Šiam puolimui priešas ruošėsi apie tris savaites. Užpuolikai kaupė įrangą ir personalą masiniam puolimui.
„Panaudoję 13 šarvuočių vienetų, užpuolikai nepasiekė jokių rezultatų ir nepajudino fronto linijos nė per centimetrą“, – teigė kariškiai.
Visą aktyvų puolimo laikotarpį kovo 27 d., nuo 6 val. iki 10 val. rusai aktyviai šaudė iš artilerijos, minosvaidžių, MLRS, pabūklų, FPV ir CAB.
Apie 13:00 val. priešas pakartotinai bandė pulti nenaudodamas šarvuočių.
Rusai atakavo Chersono centrą, pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą
Rusijos kariuomenė atakavo Chersono centrą, pataikė į butą daugiaaukščiame gyvenamajame name.
Tai feisbuke pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuris paskelbė vaizdo įrašą su gyventojų liudijimais, rašo „Ukrinform“.
„Tik širdis šokinėja, o šiaip viskas gerai“, – sako garbaus amžiaus chersonietis, patyręs rusų apšaudymą.
R. Mročko pabrėžė, kad kovo 28-ąją okupantai rusai vėl atakavo miesto centrą. Tiesioginis smūgis kliuvo butui daugiaaukščiame gyvenamajame name. Nukentėjo ir kaimyniniai butai. Laimė, žmonių aukų nebuvo.
Pareigūnas taip pat pranešė, kad į medikus kreipėsi 76 metų vyras, kuris nukentėjo kovo 25 d. apie 21.30 val., kai rusai apšaudė miesto Centrinį rajoną. Jis patyrė galvos smegenų traumą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, penktadienį Rusijos kariškiai iš drono atakavo 75 metų Chersono priemiesčio – Antonivkos - gyventoją, gydytojai kovoja dėl jo gyvybės.
Generalinis štabas: Ukrainos gynybos pajėgos atakuoja tik karinius Rusijos objektus
Ukrainos gynybos pajėgos griežtai laikosi su partneriais sudarytų susitarimų nutraukti smūgius energetikos objektams ir atakuoja tik karinius taikinius.
Tai feisbuke pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, praneša „Ukrinform“.
Kaip pažymėjo Generalinio štabo atstovai, Rusijos gynybos ministerija ir toliau gamina melagienas apie tariamus Ukrainos smūgius energetikos objektams pačioje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos teritorijose.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė akivaizdžiai pažeidinėja susitarimus nutraukti atakas prieš energetikos objektus. Vien tik praėjusią parą per rusų apšaudymus nukentėjo energetikos objektai Chersono ir Poltavos srityse. Ukraina tikisi atitinkamos partnerių reakcijos.
Kaip pažymi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kasdien platinamomis melagienomis ir dezinformacija Rusija stengiasi diskredituoti Ukrainą, taip pat diplomatines pastangas, kurias Kyjivas deda kartu su savo partneriais.
„Rusijos taktika tęsti karą nesikeičia“, – konstatavo Generalinio štabo atstovai.
„Ukrinform“ primena, jog Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad esą kovo 28-osios rytą Ukrainos kariškiai iš sistemos „Himars“ apšaudė dujų apskaitos stotį Rusijos Kursko srities Sudžos mieste, kilo gaisras, o energetikos objektas iš esmės buvo sunaikintas.
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka pažymėjo, kad Rusija pati atakavo dujų transportavimo sistemą Sudžoje.
Pareigūnai patvirtino, kad Dnipropetrovsko srityje rastas deputato Plachotniko kūnas
Vyras, kurio kūnas rastas Dnipropetrovsko srityje su šautine žaizda, - deputatas iš partijos „Batkivščina“ Oleksandras Plachotnikas.
Šią informaciją naujienų agentūrai „Ukrinform“ patvirtino šaltinis teisėsaugos institucijose.
„Taip, tai O. Plachotnikas“, – pareiškė agentūros pašnekovas.
Kaip jau buvo pranešta, penktadienio rytą Dnipropetrovsko srities Kamianskės rajone šalikelėje buvo rastas vyro kūnas su šautine žaizda galvoje.
Žiniasklaida teigė, kad rastas deputato iš partijos „Batkivščina“ kūnas.
„Negalime palikti jų mirti“: Kyjive – nerimas dėl JAV elgesio derybose
Jungtinės Valstijos Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, didindamos spaudimą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau Ukraina nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija, skubėdama sudaryti susitarimą, vengs patraukti Rusiją į atsakomybę už karo nusikaltimus, rašoma „Politico“.
Į Ukrainą sugrąžinti daugiau kaip 900 žuvusių karių palaikai
Į Ukrainą sugrąžinti 909 per karą su Rusija žuvusių karių palaikai, penktadienį pranešė pareigūnai.
Socialiniame tinkle „Telegram“ ukrainiečių Elgesio su karo belaisviais koordinavimo štabas nurodė, kad karių palaikus pavyko susigrąžinti bendradarbiaujant virtinei institucijų ir padedant Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui.
Ekspertai stengiasi kuo greičiau nustatyti žuvusiųjų tapatybę.
Vokietijos žvalgyba perspėja: Rusija ruošiasi dideliam karui su NATO
Vokietijos žvalgybos duomenimis, Vladimiras Putinas ruošiasi dideliam karui su NATO, praneša BILD.
Naujoje Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos ir Bundesvero ataskaitoje teigiama, kad Rusijos valdžia, atrodo, rengiasi dideliam karui su NATO. Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius santykius su Vakarais vertina kaip sisteminį konfliktą ir yra pasirengęs panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti.
Rusai apšaudė gyvenvietę Chersono srityje, yra sužeistųjų
Penktadienio rytą Chersono srities Novoraisko gyvenvietėje buvo užfiksuota apie dešimt sprogimų, apgadinti pastatai, sužeistas vietos gyventojas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Chersono srities karinė administracija.
„Apie 5 val. ryto rusai iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų smogė Beryslavo rajono Novoraisko gyvenvietei“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad užfiksuota apie dešimt sprogimų. Nukentėjo gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai ir civiliniai automobiliai.
Per apšaudymą kilo gaisrų, kuriuos ugniagesiai operatyviai užgesino.
Nukentėjo namo kieme buvęs 40 metų vyras. Jis patyrė sprogimo sukeltą traumą ir kontūziją. Nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba, jis atsisakė hospitalizacijos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą dėl Rusijos agresijos Chersono srityje žuvo trys žmonės, o dar 12 buvo sužeista.
Ukrainoje – sąmyšis dėl JAV dokumento: „Švelniai tariant, absurdiška“
JAV pasiūlytas dokumento dėl iškasenų projektas yra absurdiškas, nėra tarptautinė sutartis ir prieštarauja Ukrainos teisės aktams, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto vadovas Oleksandras Merežko.
Anot jo, Ukrainoje šiandien iki galo nesuprantama, ar paviešintas dokumento projektas yra klastotė, ar ne.
„Tačiau panašu, kad tai nėra klastotė, nes šis dokumentas parengtas Amerikos teisės stiliumi. Tačiau nėra šimtaprocentinio tikrumo, kad tai nėra klastotė. Jei tai iš tiesų rimtas Amerikos administracijos pasiūlymas, yra rimtų problemų dėl to, kad šis dokumentas, švelniai tariant, yra absurdiškas“, – pabrėžia jis.
Anot O. Mereženko, projekte kalbama apie juridinio asmens sukūrimą pagal Amerikos teisę. Jo vertinimu, šiame kontekste būtina suvokti, jog tuo pat metu kalbama apie Ukrainos išteklius, kurie pagal Ukrainos Konstituciją yra Ukrainos žmonių nuosavybė.
„Jei kalbame apie formaliąją šio klausimo pusę, tai jokiu būdu nėra tarptautinė sutartis“, – pabrėžia jis.
O. Mereženka sako, kad būtina parengti tarptautinę sutartį, nes būtent dėl to buvo susitarta.
„Dabar netikėtai siūlomas kažkokios sutarties tekstas, kuris nėra tarptautinė sutartis ir neatitinka Ukrainos teisės, nes parašytas JAV teisės požiūriu. Tai nepriimtina. Reikia rimto požiūrio, nes kalbame apie Ukrainos išteklius, jos turtą ir ateitį. Ir absurdiška tai spręsti pasitelkus vienos iš šalių sutartį“, – sako jis.
Ukraina gavo iš JAV susitarimo dėl iškasenų projektą, praneša „Kanal 24“. Kyjivas šiuo metu rengia savo poziciją ir ketina ją pateikti Vašingtonui.
Prireikus bus surengtos konsultacijos su Aukščiausiąja Rada, sakoma ekonomikos ministrės Julijos Svyrydenko pareiškime.
Rusai naktį atakavo Ukrainos kompanija „Naftogaz Group“ objektus – nukentėjo gavybos įrenginiai
Kovo 28-osios naktį rusai surengė aštuntąją nuo metų pradžios Ukrainos kompanijos „Naftogaz Group“ objektų ataką.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
„Dar vienas apšaudymas – tai ne tik mūsų infrastruktūros puolimas, bet ir mėginimas pakirsti šalies energetinį stabilumą. Mūsų specialistai jau dirba, jie likviduoja padarinius ir vertina padarytą žalą. Dedamos pastangos užtikrinti nenutrūkstamą dujų tiekimą“, – pabrėžė laikinai einantis „Naftogaz Group“ valdybos vadovo pareigas Romanas Čumakas.
Pažymima, kad ši ataka buvo 18-oji nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios ir aštuntoji nuo šių metų pradžios. Sužeistųjų nėra, tačiau nukentėjo dujų gavybos įrenginiai.
„Ukrinform“ primena, kad kovo 18 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Po pokalbio Baltieji rūmai paskelbė, kad Maskva sutiko su ribotomis paliaubomis energetikos ir infrastruktūros objektų atžvilgiu.
Putinas tvirtina, kad jo pajėgos turi „strateginę iniciatyvą“ visoje fronto linijoje
Rusijos pajėgos turi „strateginę iniciatyvą“ visoje Ukrainos fronto linijoje, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusija šiuo metu tiesiogiai derasi su Jungtinėmis Valstijomis, kurios tarpininkauja dėl paliaubų tarp Maskvos ir Kyjivo daugiau nei trejus metus tęsiantis kovoms, o Europos šalys susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad susitartų dėl suderintos politikos.
Ukraina baiminasi, kad gali būti priversta sutikti su galutiniu taikos susitarimu Maskvai palankiomis sąlygomis, jei praras savo svarbiausio rėmėjo paramą.
V. Putinas paragino savo karius stiprinti savo pranašumą mūšio lauke ir intensyvinti puolimą, nors, anot jo, Maskva nutraukė smūgius Ukrainos energetikos objektams.
„Mūsų pajėgos turi strateginę iniciatyvą visoje fronto linijoje. (...) Yra priežasčių manyti, kad mes juos pribaigsime“, – sakė V. Putinas per kelionę į šiaurės vakarinį Murmansko miestą ir pridūrė, kad „patys Ukrainos žmonės turėtų suprasti, kas vyksta“.
„Mes pamažu, ne taip greitai, kaip kai kas norėtų, bet vis dėlto atkakliai ir užtikrintai judame link visų specialiosios operacijos pradžioje iškeltų tikslų“, – pridūrė Kremliaus vadovas, vartodamas savo terminą karui apibūdinti.
Jis taip pat iškėlė „pereinamojo laikotarpio administracijos“ Ukrainoje idėją.
„Mes, žinoma, galėtume aptarti su Jungtinėmis Valstijomis, netgi su Europos šalimis ir, žinoma, su savo partneriais ir draugais, globojant JT, galimybę įsteigti pereinamojo laikotarpio administraciją Ukrainoje“, – sakė V. Putinas.
„Dėl ko? Surengti demokratinius prezidento rinkimus, po kurių į valdžią ateitų kompetentinga valdžia, turinti žmonių pasitikėjimą, o tada pradėti derybas su šia valdžia dėl taikos sutarties ir pasirašyti teisėtus dokumentus“, – sakė jis.
Pagal Ukrainos įstatymus rinkimai negali vykti karo padėties ir karinio konflikto metu, o visi pagrindiniai V. Zelenskio oponentai šalyje teigė, kad rinkimai turėtų būti surengti tik pasibaigus karui.
Rusijos vadovas pridūrė, kad pereinamojo laikotarpio administracijos idėja „jau ne kartą buvo panaudota“ pagal Jungtinių Tautų sistemą, primindamas 1999 metų Rytų Timoro atvejį.
Maskva ne kartą abejojo V. Zelenskio, kaip Ukrainos prezidento, „teisėtumu“ po to, kai 2024-ųjų gegužę baigėsi jo pradinė penkerių metų kadencija.
Pirmosiomis 2022-aisiais pradėto puolimo dienomis V. Putinas viešai paragino Ukrainos generolus nuversti V. Zelenskį, kurį be įrodymų ne kartą apšmeižė kaip neonacį ir priklausomą nuo narkotikų.
Jo pareiškimai nuskambėjo po to, kai ketvirtadienį Paryžiuje įvyko Ukrainos sąjungininkų Europoje susitikimas su V. Zelenskiu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) po aukščiausiojo lygio susitikimo sakė, kad Prancūzija ir Britanija vadovaus planams dėl „užtikrinimo pajėgų“ Ukrainoje, kai bus nutrauktos kovos.
Jis pabrėžė, kad tokių pajėgų nariai nebus taikdariai, dislokuoti fronte, ir nebus koks nors Ukrainos kariuomenės pakaitalas.
Ukraina iš JAV gavo susitarimo dėl iškasenų projektą: štai kas jame
Ukraina gavo iš JAV susitarimo dėl iškasenų projektą, praneša „Kanal 24“. Kyjivas šiuo metu rengia savo poziciją ir ketina ją pateikti Vašingtonui.
Prireikus bus surengtos konsultacijos su Aukščiausiąja Rada, sakoma ekonomikos ministrės Julijos Svyrydenko pareiškime.
Pasak J. Svyrydenko, bet kokios viešos diskusijos dėl susitarimo dėl naudingųjų iškasenų teksto tik kenkia deryboms. Be to, tai užkerta kelią konstruktyviam dialogui su JAV puse.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu bet kokios viešos diskusijos dėl šio susitarimo teksto tik kenkia deryboms ir užkerta kelią konstruktyviai diskusijai su Amerikos partneriais. Kai tik bus pasiektas konsensusas, mes būtinai pateiksime viešą poziciją Aukščiausiosios Rados nariams“, – sako ji.
Pranešama, kad naujoje susitarimo dėl naudingųjų iškasenų versijoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja, kad Ukraina grąžintų visą JAV paramą. Ši suma vertinama 123 mlrd. dolerių.
Atnaujintame dokumente kalbama ne tik apie retųjų žemių metalus, bet ir apie visus Ukrainos mineralinius išteklius, įskaitant naftą ir dujas. Jame taip pat minima su gamtos išteklių eksploatavimu susijusi infrastruktūra: keliai, geležinkeliai, vamzdynai, uostai ir perdirbimo gamyklos.
Ukrainoje užfiksuota daugiau kaip 170 tūkst. karo nusikaltimų
Nuo Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 170 tūkst. karo nusikaltimų.
Tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotoja Iryna Mudra, praneša „Ukrinform“.
„Iki šios dienos Ukrainoje užregistruota daugiau nei 170 tūkst. karo nusikaltimų“, – pabrėžė pareigūnė.
Ji priminė, kad rusų įvykdyti tarptautiniai nusikaltimai tiriami ne tik Ukrainoje, bet ir dar 20-yje šalių, kurios turi visuotinę jurisdikciją.
„Helsinkio teismas nuteisė Rusijos grupuotės „Rusič" narį kalėti iki gyvos galvos. Tai istorinis sprendimas. Tikiuosi, kad ir kitos šalys žengs mūsų kolegų suomių keliu. Ir teisingumas tikrai bus įvykdytas“, – pridūrė I. Mudra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Helsinkio apygardos teismas nuteisė 38 metų grupuotės „Rusič“ vadą Vojislavą Tordeną kalėti iki gyvos galvos už 2014 metais Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.
Ukraina numušė 89 Rusijos dronus, 51 dingo
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 89 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 51 dingo iš radiolokatorių ekranų, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. rusai paleido į Ukrainą 163 „Shahed“ ir kitų tipų imitacinius dronus iš Milerovo, Briansko, Kursko, Primorsko-Achtarsko ir Čaudos bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Iki penktadienio 9 val. patvirtinta, kad Ukrainos pietuose, šiaurėje ir centre buvo numušti 89 dronai. 51 priešo imitacinis dronas dingo nepadaręs žalos.
Rusijos puolimo padariniai užfiksuoti Charkivo, Sumų, Poltavos, Dnipro, Odesos, Mykolajivo ir Zaporižios srityse.
Per Rusijos dronų ataką Poltavoje nukentėjo pramoninis rajonas, kai kuriose miesto vietose nutrūko elektros tiekimas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Poltavoje rusai taikėsi į civilinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus ir naftos bei dujų įmonių administracinius pastatus.
Ukraina sureagavo į Putino pasiūlymą: pasiūlė išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas pasiūlė Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti. Taip jis pakomentavo Rusijos prezidento idėją laikinai perduoti Ukrainą valdyti Jungtinėms Tautoms, kad šalyje būtų galima surengti rinkimus.
Patarėjas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“.
„Jei Putinui vėl sunku suprasti, su kuo jis turi kalbėtis, kad rimtai judėtų link šio karo pabaigos, gal jam vertėtų tiesiog išgerti tablečių smegenų veiklai aktyvinti – darant prielaidą, kad tos tabletės jam vis dar gali padėti“, – pabrėžė D. Lytvynas.
Jis pridūrė, kad vien tik per pastarąsias 24 valandas jau buvo mažiausiai du patvirtinti Rusijos smūgiai, kurie padarė žalos Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
„O pastarosios paros išsamios ataskaitos dar net nepaskelbtos. Ir už tai, kad būtų užkirstas kelias tokioms atakoms, atsakingi mūsų partneriai“, - pažymėjo D. Lytvynas.
Vašingtonas taip pat pakomentavo V. Putino idėją.
Pasak Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovo, Ukrainos valdymą nustato jos Konstitucija ir ukrainiečių tauta.
Ketvirtadienį V. Putinas pareiškė, jog Ukrainos perdavimas valdyti Jungtinių Tautų administracijai, kad būtų surengti rinkimai, yra viena iš svarstytinų galimybių.
Giorgia Meloni pažėrė komplimentų Trumpui ir Vance`ui: „Aš tai sakau jau daugelį metų“
Italijos premjerė naujausiame savo interviu „Financial Times“ negailėjo pagyrų JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Ji pareiškė, kad D. Trumpas yra „pirmasis sąjungininkas“ Italijai.
Ji atmetė mintį, kad Italijai reikės rinktis, į kurią pusę stoti – JAV ar Europos. Ji pareiškė, kad tokia idėja yra vaikiška ir paviršutiniška bei nurodė, kad padarys viską, kas būtina, jog apgintų savo šalies interesus.
Rusija per parą Ukrainoje neteko daugiau nei 1,8 tūkst. karių
Pastarąją parą Rusija Ukrainoje prarado apie 1 860 kareivių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tokius naujausius duomenis socialiniame tinkle „Facebook“.
Pasak jo, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. kovo 28 d. apie 910 750 Rusijos karių buvo nukauti arba sužaloti Ukrainoje.
Nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios ukrainiečių pajėgos iš viso sunaikino 10 455 Rusijos tankus (+17), 21 762 šarvuotąsis kovos mašinas (+61), 25 387 artilerijos sistemas (+122), 1 344 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas (+1), 1 119 oro gynybos priemonių (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 31 070 dronų (+144), 3 121 kruizinių raketų, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 42 280 automobilių (+210), 3 787 specialiosios technikos vienetų (+1).
Duomenys apie priešo netektis nuolat atnaujinami.
Be to, kovo 27 d. fronto linijoje įvyko 209 koviniai susirėmimai tarp ukrainiečių ir rusų pajėgų.
„The New York Times“: Europa nori palaikyti Ukrainą, bet nesutaria dėl vieno klausimo
Europiečiai nori palaikyti Ukrainą, tačiau nesutaria dėl pasiūlymo siųsti į Ukrainą taikos užtikrinimo pajėgas, rašo „The New York Times“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pažadėjo, kad „norinčiųjų koalicija“ ir toliau rems Ukrainą ir padės užtikrinti taiką, įskaitant „užtikrinimo pajėgų“ siuntimą į Ukrainą po karo.
E. Macronas teigia, kad šių pajėgų kontūrai vis dar tikslinami, o detalių apie tai, kas yra pasiryžęs ką daryti, vis dar trūksta.
Putinas siūlo įsteigti JT globojamą „pereinamojo laikotarpio administraciją“ Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasiūlė įsteigti Jungtinių Tautų (JT) globojamą „pereinamojo laikotarpio administraciją“ Ukrainoje, kurios tikslas būtų surengti rinkimus, o vėliau derėtis dėl taikos susitarimo.
„Mes, žinoma, galėtume aptarti su Jungtinėmis Valstijomis, netgi su Europos šalimis ir, žinoma, su savo partneriais ir draugais, globojant JT, galimybę įsteigti pereinamojo laikotarpio administraciją Ukrainoje“, – sakė V. Putinas per kelionę į šiaurės vakarinį Murmansko miestą
Rusijos regione – dronų ataka ir sprogimai: uždarytas oro uostas
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dronai vėl atakavo Rusijos Engelso regioną, praneša „Kanal 24“. Praėjo vos daugiau nei savaitė nuo galingo ukrainiečių dronų smūgio Engelso oro bazei, kurios metu rusai patyrė 960 mln. siekiančius nuostolius.
Anot leidinio, Rusijos „Telegram“ kanaluose pasirodė pranešimai apie sprogimus Engelse ir visoje Saratovo srityje.
Kovo 28 d. vidury nakties Saratovo srities gubernatorius pranešė, kad regione iškilo dronų atakos grėsmė. Miestuose pradėjo kaukti oro pavojaus sirena.
Šiuo metu informacijos apie atakos padarinius nėra. Tačiau liudininkai nurodo, kad Saratovo srityje esančiame Engelso mieste, netoli karinio aerodromo nugriaudėjo keli sprogimai.
Dėl Ukrainos dronų atakos buvo uždarytas Saratovo oro uostas.
„Siekiant užtikrinti civilinių orlaivių skrydžių saugumą, anksti ryte Saratovo oro uoste buvo įvesti laikini orlaivių priėmimo ir išleidimo apribojimai“, – sakoma Federalinės oro transporto agentūros pranešime.
Kovo 20 d. ukrainiečių surengtoje atakoje prieš Engelso aerodromą, rusai neteko 96 raketų Kh-101.
Milžiniški Rusijos nuostoliai Engelso oro bazėje: suskaičiavo, kiek pinigų rusai neteko dėl Ukrainos smūgio
Ukrainos kovo 20-osios smūgis Rusijos Engelso bombonešių bazei kainavo 960 mln. dolerių, skaičiuoja „Forbes“ žurnalistas Davidas Axe. Tą dieną ukrainiečiai Engelso karinių oro pajėgų bazei smogė dronais.
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, sprogimas sunaikino 96 sparnuotąsias raketas Kh-101. Tai yra vienas geriausių Rusijos šaudmenų, raketas rusai naudoja smogti Ukrainos miestams.
Kiekviena Kh-101, paleista iš sunkiųjų bombonešių „Tupolev Tu-95“ ir „Tu-160“, su 1 000 kg kovine galvute nuskrieja iki 900 km. Generalinis štabas Kyjive teigė, kad Maskva planavo šiomis raketomis šį ir ateinantį mėnesį atakuoti Ukrainos miestus.
96 sunaikintos raketos buvo pagamintos per du mėnesius netoli Maskvos esančioje šaudmenų gamykloje „Raduga Design Bureau“. Kiekviena Kh-101 kainuoja mažiausiai 10 mln. dolerių. Tai reiškia, kad smūgis Engelsui galėjo kainuoti 960 mln. dolerių – net neskaitant papildomos žalos kuro saugykloms ir kitiems bazės įrenginiams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Masinė okupantų ataka Dnipre: skaičiuojamos aukos
Penktadienį. kovo 28 d., vakare, Rusijos Federacijos kariuomenė masiškai puolė Dniprą, naudodama bepiločius lėktuvus.
21:45 val. Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Lysakas „Telegram“ pranešė apie sprogimus mieste. Dėl atakos jau kilo gaisrai, yra pranešimų apie padarytą žalą. Jis paragino žmones likti saugiose vietose.
„Dėl bepiločio orlaivio atakos kilo keli gaisrai. Preliminariai žinoma, kad yra nuostolių gyvenamajame sektoriuje. Visa informacija tikslinama.“
Tinklapis praneša, kad rusų okupantai smogė viešbučiui „Bartolomeo“. Dabar ten kyla didelio masto gaisras.
Kiek vėliau S. Lysakas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, per priešo puolimą Dnipro mieste žuvo žmogus. „Dar šeši žmonės buvo sužeisti. Tarp jų yra 27 metų nėščia moteris. Jai padaryta durtinė žaizda. Dviejų sužeistųjų būklė sunki. Tai 69 metų vyras ir moteris“, – informavo S. Lysakas.
Jis pridūrė, kad visos tarnybos yra vietoje – gelbėtojai, gydytojai, policija, komunalinės tarnybos.
Vėliau „Telegram“ kanale UNIAN buvo paskelbta, kad jau yra žinoma apie 4 žuvusiuosius ir dar 15 sužeistųjų.