
Trumpas atsisakė pavadini Putiną diktatoriumi
Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą atsisakė pavadinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną diktatoriumi.
Kaip rašo „ABC News“, spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu D. Trumpo buvo tiesiogiai paklausta ar jis galėtų pavadinti V. Putiną diktatoriumi, kaip anksčiau pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
D. Trumpas atsisakė tai padaryti.
„Nevartoju šių žodžių lengvai. Manau, kad pamatysime, kaip viskas išsispręs“, – nukirto jis.
D. Trumpas ir V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis įsivėlė į apsižodžiavimus. D. Trumpas apkaltino Ukrainą pradėjus karą, o V. Zelenskį pavadino diktatoriumi, atsisakančiu surengti rinkimus.
V. Zelenskis atskirto, kad D. Trumpas gyvena dezinformacijos burbule.
Vakarai nerimauja dėl tokios D. Trumpo retorikos ir gina V. Zelenskį teigdami, kad diktatorius yra Rusijos režimo lyderis V. Putinas.
Putinas palaiko Trumpo pasiūlymą perpus sumažinti išlaidas gynybai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį parėmė savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad Rusija, Jungtinės Valstijos ir Kinija perpus sumažintų savo gynybos biudžetus.
„Manau, kad tai gera idėja. JAV sumažintų 50 procentų, mes sumažintume 50 procentų, o tada prisijungtų Kinija, jei ji to norėtų“, – per televiziją parodytame interviu sakė V. Putinas.
Nuo tada, kai Maskva 2022 m. užpuolė Ukrainą, Rusija smarkiai padidino karines išlaidas, taip paskatindama ekonomikos augimą, bet kartu ir infliaciją. V. Putinas pernai pareiškė, kad išlaidos gynybai ir saugumui 2024 m. pasieks apie 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Jis pirmadienį tvirtino, kad negali kalbėti Kinijos vardu, tačiau Rusija „galėtų susitarti su JAV (dėl išlaidų mažinimo), mes tam neprieštaraujame“. „Manome, kad tai yra geras pasiūlymas, ir esame pasiruošę apie tai diskutuoti“, – reziumavo V. Putinas.
Rusai bepiločiais orlaiviais atakavo Sumus – nukentėjo du daugiabučiai, yra sužeistųjų
Antradienio rytą rusai „šahedais“ atakavo Sumus, sužeisti du žmonės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, vasario 25-osios rytą, priešas „šahedais“ atakavo srities centrą. Nukritus ir sprogus vienam iš Rusijos dronų, preliminariais duomenimis, sužeisti du žmonės“, – sakoma pranešime.
Priduriama, kad taip pat nukentėjo dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų langai.
Be to, antradienį priešas smogė Chotynės bendruomenei, naudodamas „Shahed“ tipo dronus. Atakos padariniai tikslinami.
„Ukrinform“ primena, kad dėl Rusijos dronų atakos daugelyje Ukrainos sričių vasario 25-osios naktį buvo paskelbtas oro pavojus.
ES pasiūlė Ukrainai sandorį dėl gamtinių išteklių
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė Ukrainai sandorį dėl ypatingos svarbos gamtinių išteklių, teigė vienas aukšto rango pareigūnas, žadėdamas visoms pusėms palankias sąlygas, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia atskiro susitarimo dėl prieigos prie Ukrainos iškasenų.
Tarp Ukrainos naudingųjų iškasenų išteklių yra mangano, titano, grafito, ličio ir tai tapo svarbiu įtemptų derybų tarp Vašingtono ir Kyjivo klausimu. D. Trumpas tvirtina, jog JAV nusipelnė „atgauti pinigus“ už pagalbą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos invazijos.
Europos pramonės strategijos komisaras Stephane'as Sejourne teigė, jog pasiūlė kitokį potencialų sandorį Ukrainos pareigūnams, kai su Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen lankėsi Kyjive.
„21 iš 30 ypatingos svarbos išteklių, reikalingų Europai, gali būti tiekiami Ukrainos pagal abiem pusėms naudingą partnerystę“, – po susitikimo, vykusio per trečiąsias Rusijos didelio masto invazijos metines, teigė S. Sejourne.
„Pridėtinė vertė, kurią siūlo Europa, yra ta, kad mes niekada nereikalausime sandorio, kuris nebūtų abipusiai naudingas“, – pridūrė jis.
D. Trumpas pirmadienį teigė, jog Jungtinės Valstijos yra labai arti tikslo pasiekti sandorį su Ukraina dėl jos naudingųjų iškasenų.
„Noriu, kad jie duotų mums kažką už visus tuos pinigus, kuriuos suteikėme“, – prieš kelias dienas sakė jis.
„Mes reikalaujame retųjų elementų ir naftos – visko, ką galime gauti“, – teigė D. Trumpas.
Britų politikas rėžė: jei Ukraina kris, štai kuri šalis bus kita
Jeigu kris Ukraina, kitas bus Taivanas, komentare „The Telegraph“ sako britų parlamento narys Iain Duncan Smith.
Anot jo, naujosios JAV administracijos įsitikinimas, kad Ukraina yra antraeilis dalykas, yra strategiškai klaidingas.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 300 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 300 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų vasario 25 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 869 530 kareivių.
Tai antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 182 tankų (+5), 21 168 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 23 652 artilerijos sistemų (+26), 1 299 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 083 oro gynybos priemonių (+2), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 26 767 dronų (+122), 3 064 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 38 582 automobilių (+138), 3 759 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Saudo Arabijos sostinėje įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas
Saudo Arabijos sostinėje antradienį įvyks dar vienas JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimas, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.
Susitikimas įvyks praėjus lygiai savaitei po to, kai abiejų šalių diplomatijos vadovai susitiko įžanginėse derybose.
Abiejų šalių delegacijos „antradienį susitiks Rijade“, pirmadienį sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Naujasis susitikimas „yra žemesnio lygio nei surengtas praėjusią savaitę, tačiau tai vis tiek yra pažangos ženklas“, pridūrė šaltinis, neatskleidęs abiejų šalių atstovų pavardžių.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas savaitgalį sakė, kad susitikime dalyvaus „departamentų direktoriai“ – Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir JAV Valstybės departamento atstovai.
Prieš savaitę abiejų šalių delegacijos, vadovaujamos JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio (Marko Rubijaus) ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, susitiko Rijade ir aptarė planuojamą amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir rusų lyderio Vladimiro Putino aukščiausiojo lygio susitikimą.
Rusija ir JAV taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“ ginčams spręsti ir paskirti komandas deryboms dėl karo Ukrainoje. Šis susitikimas buvo pirmas tokio aukšto lygio šalių susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-ųjų vasarį.
Susitikimas įvyko po D. Trumpo ir V. Putino telefoninio pokalbio, kuris pakeitė nuolatinę Vakarų šalių strategiją izoliuoti Rusijos prezidentą.
Praėjusią savaitę D. Trumpas teigė, kad po derybų yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą su Maskva.
D. Trumpas per spaudos konferenciją savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje pareiškė, kad tikriausiai iki mėnesio pabaigos susitiks su V. Putinu.
D. Trumpas sukrėtė Europos Sąjungą (ES), kai pareiškė esąs pasirengęs atnaujinti diplomatinius santykius su Rusija ir surengti derybas nedalyvaujant Europos valstybėms ar Ukrainai.
Jis yra kartojęs rusiškus naratyvus apie tariamą Ukrainos atsakomybę už karą, todėl Europoje kilo susirūpinimas, kad jis sutiks su Maskvos sąlygomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kritikavo galimas D. Trumpo ir V. Putino derybas kaip kalbas apie karą nedalyvaujant Kyjivui.
Didžiojoje Ukrainos dalyje paskelbtas oro pavojus
Didžiojoje Ukrainos dalyje ankstyvą antradienio rytą paskelbtas oro pavojus, valdžios institucijoms įspėjant apie artėjančias Rusijos raketas.
„Oro pavojus tęsiasi. Likite slėptuvėse, kol pavojus praeis“, – pranešė Kyjivo regiono karinė administracija.
Valdžios institucijos nurodė, kad Kyjivo srities Obuchivo rajone buvo sužeista 44 metų moteris, taip pat apgadintas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.
Fastivo rajone irgi buvo užfiksuota žala gyvenamiesiems namams.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija antradienį paskelbė, kad naktį perėmė ir sunaikino 19 Ukrainos paleistų dronų.
Naujausias Rusijos išpuolis įvykdytas kitą dieną po to, kai Ukraina paminėjo trečiąsias Maskvos plataus masto invazijos į šalį metines.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šlovė Ukrainai, Lietuvai ir Izraeliui!
Viva LA France! Smert kacapam!
MIRTIS KACAPAMS
DVĖSKIT VISI KACAPAI IR DREBĖKIT NUO AMERIKOS RAKETŲ
PRAKEIKTI PADUGNĖS
VISI IKI VIENO, VISUS SUNAIKINTI, KAD NIEKADA NEBEGALĖTŲ PULTI IR NAIKINTI KITŲ TAUTŲ
Macronas po susitikimo su Trumpu: karas Ukrainoje gali baigtis artimiausiomis savaitėmis
Pirmadienį susitikęs su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pareiškė, kad karas Ukrainoje gali baigtis jau netrukus, rašo „Kanal 24“.
Anot jo, paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos gali būti sudarytos artimiausiu metu.
„Pirmiausia reikia paliaubų. Manau, kad ji gali būti sudaryta artimiausiomis savaitėmis“, – sako jis.
E. Macronas taip pat įspėjo, kad taika Ukrainoje negali reikšti Kyjivo „pasidavimo“. E. Macronas ir D. Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines.
Susitikimo metu abu vadovai pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimą, o E. Macronas primygtinai reikalavo JAV saugumo garantijų Kyjivui.
Prancūzijos ir JAV vadovų susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su Europos lyderiais Kyjive, paragino siekti taikos „šiais metais“, didėjant nuogąstavimams, kad D. Trumpas keičia savo poziciją į palankią Rusijai.
Pirmadienį Jungtinėse Tautose (JT) Vašingtonas ne kartą stojo Rusijos pusėn, stengdamasis išvengti bet kokio Maskvos invazijos į Ukrainą pasmerkimo.
„Ši taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“, – sakė E. Macronas bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu.
Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad D. Trumpas turi „svarių priežasčių“ santykiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atnaujinti.
Pasak jo, labai svarbu, kad taikos Ukrainoje atveju Vašingtonas teiktų „paramą“ bet kokiems Europos taikdariams.
E. Macronas nurodė, kad šiuo metu kartu su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu, kuris vėliau šią savaitę taip pat lankysis Baltuosiuose rūmuose, dirba ties taikdarių Ukrainoje klausimu.
„Po pokalbio su prezidentu Trumpu esu visiškai įsitikinęs, kad yra kelias į priekį“, – pareiškė prancūzų prezidentas.