Šaltinis: Zelenskis sutiko stabdyti atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko stabdyti atakas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą.
Tai, remdamasi savo šaltiniais, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, rašo UNIAN.
Pasak jų, V. Zelenskis perdavė šią žinią JAV prezidentui Donaldui Trumpui jų pokalbio telefonu metu.
Užfiksuota jautri akimirka: iš nelaisvės grįžęs Ukrainos karys kalbėjosi su mama
Trečiadienį užfiksuota jautri akimirka – telefonu su mama kalbėjosi šiandien į Ukrainą sugrįžęs Rusijoje laikytas karo belaisvis.
Vaizdo įraše, kurį išplatino UNIAN, matyti, kaip nelaisvėje laikytas Ukrainos karys kalbasi su mama ir nesulaiko ašarų.
Karys, su ašaromis akyse, mamai sako „Buvau iškeistas, mama.“
Rusai raketa smogė „Ukrainos geležinkelių“ objektui Dnipropetrovsko srityje – sužeisti keturi geležinkelininkai
Rusija raketa smogė bendrovės „Ukrainos geležinkeliai“ objektui Dnipropetrovsko srityje. Sužeisti keturi geležinkelininkai, du iš jų yra sunkios būklės.
Tai „Telegram“ kanale pranešė bendrovės atstovai, kuriais remiasi „Ukrinform“.
„Vien tik šiandien jau antra priešo ataka prieš Dnipropetrovsko srities geležinkelių infrastruktūrą. Sužeisti keturi geležinkelininkai, du iš jų yra sunkios būklės. Jiems teikiama medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, rusai smogė balistine raketa.
„Geležinkelininkai dėjo visas pastangas, kad priešo smūgiai nesutrikdytų keleivinių traukinių eismo“, – patikino „Ukrainos geležinkelių“ atstovai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 19-osios rytą rusai bepiločiais orlaiviais smogė geležinkelių energetikos sistemai Dnipropetrovsko srityje.
Rusija ir Ukraina apsikeitė 372 karo belaisviais
Rusija ir Ukraina trečiadienį pranešė, kad per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 175 karius.
Abi pusės reguliariai keičiasi karo belaisviais – tai reta Maskvos ir Kyjivo bendradarbiavimo forma per trejus metus trunkantį karą.
Naujausiam apsikeitimui belaisviais tarpininkavo Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).
Kremlius apie apsikeitimą kaliniais paskelbė antradienį po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Maskva grąžino Ukrainai 175 ukrainiečių karo belaisvius, įskaitant 22 sunkiai sužeistus, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino apsikeitimą belaisviais kaip vieną didžiausių nuo karo pradžios. Jis pridūrė, kad kai kurie iš paleistų ukrainiečių buvo „Rusijos persekiojami už išgalvotus nusikaltimus“.
V. Zelenskis nurodė, kad kai kurie iš šių ukrainiečių karių kovojo pietiniame Mariupolio mieste, kurį rusai užėmė 2022 metų gegužę.
V. Zelenskis taip pat padėkojo JAE už tarpininkavimą ir pažadėjo dėti visas pastangas, kad visi Ukrainos karo belaisviai grįžtų namo.
Ministerija pridūrė, kad Kyjivas savo ruožtu grąžino Rusijai tiek pat rusų karių.
Pasak Rusijos, sužeistų ukrainiečių belaisvių grąžinimas buvo „geros valios gestas“.
„Visi rusų kariai yra Baltarusijoje, kur jiems teikiama būtina psichologinė ir medicininė pagalba ir suteikiama galimybė susisiekti su artimaisiais“, – sakoma Gynybos ministerijos išplatintame pranešime.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, per dešimtis tokių apsikeitimų buvo grąžinta tūkstančiai kovotojų.
Pareigūnas: Sumų srityje rusai bando įsitvirtinti prie Novenkės ir Žuravkos
Rusai bando telkti jėgas ir įsitvirtinti Sumų srities Novenkės ir Žuravkos kaimų rajone, kad apsuptų Ukrainos gynybos pajėgas, tęsiančias operaciją Kursko srityje, arba perkirstų joms logistikos kelius.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai per televiziją pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka.
„Sienos su Rusija ilgis Sumų srityje – beveik 530 km. Piliečius labiausiai domina padėtis dviejų gyvenviečių – Novenkės ir Žuravkos – kryptimi. Iš tiesų, pastaruoju metu priešas ten bando imtis tam tikrų veiksmų, kad išplėstų aktyvių karo veiksmų zoną jau Ukrainos teritorijoje. Šiuo tikslu jis naudoja mažas šturmo grupes, kurios mėgina pateikti į mūsų teritoriją. Greičiausiai priešas tuo pačiu bandys apsupti Ukrainos gynybos pajėgas, esančias Kursko srityje, nes šios gyvenvietės yra netoli teritorijos Kursko srityje, kur Ukrainos kariškiai tęsia savo operaciją. Arba taip priešas siekia perkirsti logistikos kelius“, – sakė atstovas.
Pareigūnas patikino, kad Sumų srityje nėra didelės rusų grupuotės. Omenyje turimos nedidelės šturmo grupės iki penkių žmonių.
„Kai kuriais atvejais matome, jog šios grupės bando naudoti ir keturračius, nes jų užduotis – kuo greičiau ir kuo giliau įsiskverbti į Ukrainos teritoriją, kad galėtų įsitvirtinti, laukti pastiprinimo, telktis ir, tiesą sakant, plėsti aktyvių karo veiksmų zoną“, – pridūrė jis.
Atstovas pabrėžė, kad Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Ginkluotųjų pajėgų daliniai trukdo priešui įsitvirtinti Ukrainos teritorijoje.
Trumpas ir Zelenskis kalbasi telefonu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį rengia labai lauktą pokalbį su Donaldu Trumpu, kad išgirstų JAV lyderio telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu detales.
„Ukrainos prezidentas telefonu kalbasi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas.
Baltųjų rūmų personalo vadovės pavaduotojas Danas Scavino savo ruožtu tinkle „X“ taip pat pranešė, kad „prezidentas D. Trumpas Ovaliajame kabinete kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“.
Tai pirmas asmeninis abiejų lyderių kontaktas, apie kurį žinoma, nuo tada, kai praėjusį mėnesį Baltuosiuose rūmuose įvyko katastrofiškas jųdviejų susitikimas, kurio metu D. Trumpas apkaltino Ukrainos lyderį „žaidžiant su Trečiuoju pasauliniu karu“.
V. Zelenskis ir D. Trumpas kalbasi po to, kai JAV vadovas antradienį telefonu pasikalbėjo su V. Putinu, kad įtikintų jį sutikti su 30 dienų paliaubomis Ukrainoje vykstančiame kare. Nors visapusiškos paliaubos nebuvo pasiektos, Kremlius sakė, kad V. Putinas sutiko 30-čiai dienų stabdyti atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, jei Kyjivas elgsis taip pačiai.
V. Zelenskis po to pareiškė, kad Kyjivas yra atviras tokiam susitarimui, tačiau reikia daugiau informacijos apie tai, ką aptarė D. Trumpas ir V. Putinas.
Trumpo spec. pasiuntinys: ugnies nutraukimas Ukrainoje galimas jau po kelių savaičių
Susitarimas dėl visiško ugnies nutraukimo Ukrainoje gali būti pasiektas vos per kelias savaites. Tai pareiškė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Steve'as Witkoffas, rašo UNIAN.
„Iš tikrųjų manau, kad per porą savaičių mes pasieksime (paliaubas). Taigi, daug gerų dalykų. Dabar techninės komandos turi sudėlioti taškus ant „i“ ir perbraukti brūkšnius ant „t“. Ir visi yra įsipareigoję šiam procesui“, – sakė verslininkas, įgavęs visišką D. Trumpo pasitikėjimą ne tik Artimųjų Rytų, bet ir derybų su Rusija klausimais.
S. Witkoffas pridūrė, kad JAV ir Rusijos Federacijos santykiai yra kritinės svarbos Amerikai.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys taip pat pažymėjo, kad sankcijos Rusijai bus sušvelnintos po to, kai bus sudarytas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje.
JK vyriausybė: V. Putino atsisakymas nutraukti ugnį be jokių sąlygų yra nuviliantis
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsisakymas sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų yra nuviliantis.
Kremlius primygtinai reikalauja, kad „pagrindinė taikos sąlyga“ būtų visiškas Vakarų karinės ir žvalgybinės paramos Ukrainos kariuomenei nutraukimas.
„Akivaizdu, kad sveikiname (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pastangas užtikrinti paliaubas (...) tačiau taip pat apmaudu, kad Putinas nesutiko visiškai ir nedelsiant nutraukti ugnį be jokių sąlygų, kaip tai padarė Ukraina“, – žurnalistams nurodė JK ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) atstovas spaudai.
Zelenskis sudarinėja sąrašą Putinui, ko Rusija negalės atakuoti: tapome praktiškais žmonėmis
Ukraina parengs ir perduos savo partneriams energetikos, infrastruktūros ir civilinių objektų, kuriuos Rusija turėtų nustoti atakuoti, sąrašą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis trečiadienį kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu, rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot V. Zelenskio, jei Rusija nustos atakuoti šiuos objektus, Ukraina taip pat nepuls Rusijos energetikos sektoriaus.
„Būtent garantijų ir tik Putino žodžių, kad jis duoda įsakymą nesmogti energetikos sektoriui, nepakanka. Kodėl? Todėl, kad šis karas padarė mus labai praktiškais žmonėmis.
Pavyzdys – vakarykštis smūgis po Putino žodžių, kad nebus smūgių energetikos ir civilinei infrastruktūrai. Jis sakė, kad davė įsakymą. O po to buvo 145 atakos dronai, keturios raketos S-300, dvi balistinės raketos „Iskander“. Buvo smūgių geležinkeliui, agrarinės produkcijos įmonėms, taip pat apgadintas 21 civilinis namas. Žodžių nepakanka“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina nori, jog šiuo klausimu būtų vykdoma kontrolė, o pagrindinis šios kontrolės subjektas yra JAV.
„Ir jeigu mes turėsime tokį susitarimą, bus objektų sąrašas – mes jį turime – civilinių, energetinių, infrastruktūros objektų sąrašas (šį sąrašą mes taip pat būtinai parengsime ir perduosime savo partneriams), ir jeigu rusai nepataikys į mūsų objektus, mes nepataikysime į jų objektus“, – pabrėžia V. Zelenskis.
Įvertino galingą Ukrainos smūgį Kryme: faktiškai rusai ten liko be priešlėktuvinės gynybos
Ukrainos žvalgybos smūgis Kryme davė unikalių rezultatų, sako ukrainiečių aviacijos ekspertas Valerijus Romanenka, rašo UNIAN.
Ukraina trečiadienį pranešė, kad buvo suduotas galingas žvalgybos smūgis Kryme esantiems rusų objektams. Smogta radiolokacinėms stotims, sraigtasparniui, priešlėktuvinės gynybos sistemoms.
„Pagrindinės radiolokacinės stotys, kurios aprėpė oro erdvę virš Krymo, Chersono srities ir Krasnodaro krašto, buvo išvestos. Šios stotys užtikrino oro taikinių aptikimą nedideliame aukštyje. Tai mūsų bepiločiai orlaiviai, sparnuotosios raketos.
Jei čia nukentėjo tiek daug radiolokacinių stočių, tai faktiškai Krymo priešlėktuvinė gynyba žlugo. Dabar, jei bus antras smūgis, ten bus apšaudoma viskas, kas juda. Aerodromai, transporto infrastruktūra, štabai. Viskam mes turime pakankamai amunicijos“, – „Radio NV“ sako V. Romanenka.
Jo nuomone, Ukrainos žvalgyba smūgį greičiausiai surengė dronais.
„Juk kažkas netiki, kad vienu metu turėjome tokį kiekį raketų, bent dvi dešimtis taikinių. Tai reiškia, kad reikėjo paleisti mažiausiai tris dešimtis raketų“, – sako jis.
Ukrainos karinė žvalgyba surengė ataką aneksuotame Kryme. Atakos metu buvo sunaikinta ar pažeista nemažai Rusijos karinės įrangos – radarų, sraigtasparnių, priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Anot žvalgybos, rusus ukrainiečių smūgiai gąsdino kelias dienas. Rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo bėjėgės prieš tikslius ukrainiečių smūgius.
Žiniasklaida: Putinas grasina naujais teritoriniais reikalavimais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak žiniasklaidos, pasirengęs siekti daugiau Ukrainos teritorijų, jei Kyjivas greitai nesutiks su dabartiniais Maskvos reikalavimais. Ukraina turi pripažinti praradusi Krymą ir Luhansko, Donecko, Zaporižios bei Chersono sritis, sakė V. Putinas už uždarų durų vykusiame susitikime su rusų verslininkais – apie tai rašo dienraštis „Kommersant“. Jei Kyjivas artimiausiu metu tai padarys, Maskva esą nereikš pretenzijų į Odesą ir kitus regionus.
Šis susitikimas vyko prieš pat V. Putino pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Per pokalbį Rusijos prezidentas atmetė plačias paliaubas.
Pasak „KommPutinas Rusija Ukraina Grasinimaiersant“, V. Putinas buvo nusiteikęs optimistiškai, kad Ukrainos pajėgos nebegalės sustabdyti rusų dalinių. „Jiems nepavyks įsikasti“, – citavo laikraštis jo žodžius, remdamasis susitikimo dalyviais.
Rusijos pajėgos pernai užėmė 3 600 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Tačiau pastaruoju metu rusų veržimasis Ukrainoje smarkiai sulėtėjo.
Vokietija planuoja 11 mlrd. eurų papildomos karinės paramos Ukrainai
Vokietijos vyriausybė ketina skirti Ukrainai 11 mlrd. eurų papildomos karinės paramos. Finansų ministerija apie tai informavo Bundestago biudžeto komitetą. Tai nurodoma finansų valstybės sekretorės Sarah‘os Ryglewski laiške, kurį gavo naujienų agentūra „Reuters“.
Šiems metams be jau suplanuotų 4 mlrd. eurų norima skirti dar 3 mlrd. Be to, Jörgo Kukieso vadovaujama Finansų ministerija ketina patvirtinti neplanuotus 8,252 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimus karinei paramai 2026–2029 m.
„Papildomos išlaidos ir įsipareigojimų asignavimai yra objektyviai neišvengiami, nes dėl nuolat blogėjančios karinės padėties Ukrainoje kyla rimtas pavojus, kad be gerokai didesnės materialinės paramos Ukraina pralaimės savo gynybinę kovą“, – teigiama laiške. Karinė situacija ir civilių gyventojų padėtis „pastaraisiais mėnesiais labai pablogėjo“.
Biudžeto komitetas posėdžiaus penktadienį. Manoma, kad lėšų skyrimui bus pritarta.
Zelenskis išvardijo Ukrainos „raudonąsias linijas“ derybose su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo Ukrainos „raudonąsias linijas“ derybose dėl karo pabaigos, rašo „Ukrinform“. Anot prezidento, Ukrainos tikslas yra neprarasti nepriklausomybės ir suvereniteto.
„Svarbiausia Ukrainai – neprarasti mūsų valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto. Noriu, kad Rusija niekada nedarytų jokios įtakos ukrainiečių nepriklausomybei. <...> Ir suverenitetą net tose teritorijose, kurios yra laikinai okupuotos. Taigi jos yra laikinai okupuotos. Jos netaps rusiškomis“, – trečiadienį sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina negali diskutuoti su Rusija apie tai, kokia turėtų būti Ukrainos kariuomenė.
„Toliau aš nenoriu su jais diskutuoti, kokia turėtų būti mūsų kariuomenė. Juk tai yra saugumo garantijų dalis ukrainiečiams, o ne rusams. Tai taip pat svarbus mūsų nepriklausomybės elementas, teisinga ir garantuota taika, (garantija – red. past.), kad karas nebegrįš“, – priduria jis.
Pasak V. Zelenskio, su Rusija taip pat neplanuojama aptarti ekonominių saugumo garantijų.
V. Zelenskis taip pat paminėjo būtinybę sugrąžinti namo visų šiuo metu Rusijos kalėjimuose esančių ukrainiečių šeimas, taip pat Kremliaus kalėjimuose žuvusių kalinių kūnus.
„Tai tikrai yra dalykai, kurių mums reikia. Kalėjimuose yra tūkstančiai žmonių. Jie visi turėtų būti su savo šeimomis. O tie, kuriuos jie kankino (turi būti – red. past.) grąžinti namo pas savo šeimas. Deja, net ir tie, kurie mirė“, – pabrėžia jis.
Zelenskis įspėja nedaryti nuolaidų dėl pagalbos Ukrainai
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Kyjivo sąjungininkai turėtų didinti savo paramą Ukrainai, nors Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareikalavo Vakarų sustabdyti karinę ir žvalgybinę pagalbą.
„Nemanau, kad turėtume daryti kokias nors nuolaidas kalbant apie pagalbą Ukrainai; (...) veikiau turėtų būti pagalbos Ukrainai didinimas“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu.
Rusai tikina, kad numušinėjo savo pačių dronus, kai Putinas liepė neatakuoti Ukrainos energetikos sistemos
Rusijos gynybos ministerija skelbia, kad Vladimiro Putino nurodymas neatakuoti Ukrainos energetikos objektus užklupo karius labai netikėtai: ore tuo metu į Ukrainos teritoriją jau buvo paleisti 7 dronai, kuriuos rusai nusprendė patys ir numušti.
Zelenskis kalbėsis su Trumpu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį kalbėsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky news“.
Anot jo, prezidentai aptars šį sekmadienį vyksiančio JAV ir Rusijos pareigūnų susitikimo Saudo Arabijoje detales.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbandu.
V. Zelenskis sako, kad V. Putino žodžiai „labai skiriasi nuo tikrovės“.
„Netgi šią naktį, po V. Putino pokalbio su D. Trumpu, kai V. Putinas neva pasakė, kad davė įsakymą nutraukti smūgius Ukrainos energetikos objektams, 150 bepiločių lėktuvų smogė energetikos infrastruktūrai ir transportui“, – vardija V. Zelenskis.
Anot jo, buvo smogta dviem ligoninėms, įskaitant vieną šiauriniame Sumų regione, ir priduria, kad bendras spaudimas Rusijai yra „būtinas kaip būtina taikos sąlyga“.
Kyjivas: per Rusijos pajėgų bombardavimą žuvo vienas žmogus, apgadintos dvi ligoninės
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusijai per naktį į Ukrainą paleidus šešias raketas ir dešimtis dronų, žuvo vienas žmogus ir buvo apgadintos dvi ligoninės.
Kyjivas apkaltino Rusiją faktiškai atmetus JAV remiamą paliaubų pasiūlymą ir pranešė apie smūgių civilinei infrastruktūrai virtinę praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko laikinai sustabdyti atakas prieš energetikos tinklus.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad jų oro gynybos padaliniai numušė 72 iš 145 dronų, tačiau apie raketas neužsiminė.
Generalinė prokuratūra nurodė, kad vėlų antradienį buvo smogta ligoninei šiaurės rytinėje Sumų srityje. Atakos metu ligoninėje buvo 21 darbuotojas ir 147 pacientai.
Prokurorai pranešė, kad per atskirą rusų išpuolį prieš gyvenamąjį namą su Rusija besiribojančioje srityje žuvo 29-erių vyras, o dar trys gyventojai buvo sužeisti.
Jie pridūrė, kad kitoje netoliese esančioje ligoninėje nukentėjo dar 11 darbuotojų ir 49 pacientai.
„Ligoninės patalpos smarkiai apgadintos, kilo gaisras“, – pažymėjo jie.
Ukrainos nacionalinė geležinkelių operatorė pranešė, kad centrinėje Dnipropetrovsko srityje dronai smogė geležinkelio energetikos infrastruktūrai, tačiau paslaugos nebuvo nutrauktos.
„Tik tiek galime pasakyti apie energetikos sektoriaus puolimo pertrauką ar priešo įvykdytas energetines paliaubas!“ – teigiama geležinkelio pareiškime.
Už Kyjivo, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai girdėjo, kaip naktį oro gynybos sistemos nukreipė Rusijos dronus, Bučoje buvo sužeistas vienas žmogus – Prancūzijos pilietis.
Per išpuolį Kyjivo priemiestyje, kurį Rusijos pajėgos buvo užėmusios netrukus po įsiveržimo 2022 metų vasarį, buvo apgadinta keletas transporto priemonių ir pastatų.
Trumpas nutraukė masinio ukrainiečių vaikų grobimo stebėjimo programą
Donaldo Trumpo administracija nutraukė JAV vyriausybės finansavimą iniciatyvai stebėti Rusijos karo nusikaltimus, įskaitant ukrainiečių vaikų prievartinę deportaciją, antradienį pranešė amerikiečių laikraštis „The Washington Post“ (WP).
Pagal programą, kurią vykdė pirmiausia Yale'io (Jeilio) universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija, vadovaujant Valstybės departamento įsteigtai nevyriausybinei organizacijai „Conflict Observatory“, buvo renkami biometriniai duomenys ir palydovinės nuotraukos, siekiant fiksuoti Rusijos vykdomą ukrainiečių vaikų grobimą.
Tyrėjai prieigos prie duomenų bazės neteko praėjusį mėnesį, pareigūnams nutraukus kontraktą. Tai reiškia, kad karo nusikaltimų bylų tyrėjai nebegali gauti itin svarbių įrodymų, rašė WP.
JAV Atstovų Rūmų narių grupė, įskaitant demokratą Gregą Landsmaną, įspėjo JAV valstybės sekretorių Marco Rubio, kad šių duomenų netekimas turėtų niokojamų pasekmių, rodo WP gauta laiško kopija.
Minima duomenų bazė, kurioje yra detalios tūkstančių į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų bylos, buvo perkeliama į Europolą, kad ja būtų galima naudotis tarptautiniams kaltinimams, tačiau nutraukus finansavimą šis procesas sustojo.
Duomenų bazė padėjo parengti daug ataskaitų apie Rusijos veiksmus Ukrainoje ir suvaidino vaidmenį užtikrinant šešis Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) kaltinimus, įskaitant 2023-iaisiais išduotą arešto orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
TBT apkaltino V. Putiną ir M. Lvovą-Belovą prižiūrėjus neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą. Ukraina tai laiko bandymu atimti iš šių vaikų nacionalinę tapatybę.
Maskva sako, kad perkelia vaikus iš kovų zonų dėl jų saugumo, bet Ukraina ir žmogaus teisių grupės teigia, kad Rusijoje šie vaikai sistemingai įvaikinami ir indoktrinuojami.
V. Putinas 2022 metais net pasirašė įsaką, pagal kurį rusų šeimoms lengviau įsivaikinti ukrainiečių vaikus. „Conflict Observatory“ ataskaitose sakoma, kad priverstinai buvo perkelta mažiausiai 35 tūkst. vaikų. Tyrėjai tvirtina, kad jų išvados yra itin svarbios Ukrainos pastangoms susigrąžinti šiuos vaikus.
Kol kas Ukrainos vyriausybei pavyko sugrąžinti namo 1 240 vaikų, rodo ukrainiečių nacionalinė duomenų bazė „Children of War“.
Zelenskis atvyko į Suomiją
Volodymyras Zelenskis su žmona Olena Zelenska šiandien lankosi Suomijoje, kur susitinka su prezidentu aptarti paramos Ukrainai ir veiksmų karui nutraukti.
Šį rytą sostinės Helsinkio prezidento rūmuose pora susitiko su Suomijos prezidentu Aleksander'iu Stubbu ir jo žmona Suzanne Innes-Stubb.
Kallas: Trumpo ir Putino pokalbis rodo, kad Rusija nenori daryti nuolaidų
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis su JAV lyderiu Donaldu Trumpu parodė, jog Maskva nėra suinteresuota daryti nuolaidų dėl Ukrainos.
Ji taip pat tvirtino, kad su Kremliaus reikalavimu nutraukti Kyjivo ginklavimą negalima sutikti.
„Jei perskaitysite dvi skambučio išklotines, akivaizdu, kad Rusija tikrai nenori daryti jokių nuolaidų“, – teigė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas, turėdama galvoje Kremliaus ir Baltųjų rūmų paskelbtus pranešimus apie antradienį vykusį pokalbį.
V. Putinas per pokalbį su D. Trumpu sutiko sustabdyti atakas prieš Ukrainos energetikos objektus, bet atsisakė visiškai nutraukti ugnį, jei Vakarai nesustabdys visos karinės pagalbos Kyjivui.
K. Kallas sakė, kad su tuo negalima sutikti ir teigė, jog „Rusija nori, kad Ukraina prarastų budrumą“.
„Jei jie pasieks, kad nebus jokios karinės pagalbos Ukrainai, tuomet galės laisvai tęsti, nes ukrainiečiai negalės apsiginti. Taigi, noriu pasakyti, kad tai aiškiai negali veikti“, – sakė ji.
Vašingtonas spaudžia tuojau pat 30-čiai dienų nutraukti ugnį ir nori, kad tai būtų pirmas žingsnis užbaigiant daugiau kaip trejus metus vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
Nekantriai laukto pokalbio metu nebuvo proveržio dėl ugnies nutraukimo, su kuriuo praėjusią savaitę sutiko Ukraina, bet buvo pareikštas mažesnės apimties įsipareigojimas 30-čiai dienų sustabdyti atakas prieš energijos infrastruktūrą.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio, Ukrainoje pasigirdo oro pavojaus sirenos ir sprogimai, rusams surengus naują oro smūgių bangą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad rusai smogė civilinei infrastruktūrai, įskaitant ligonines, ir apkaltino Kremlių iš esmės atmetus JAV remiamą ugnies nutraukimą.
Rusijoje nuaidėjo sprogimai: po taiklaus Ukrainos smūgio užsiliepsnojo naftos stotis
Ukrainos bepiločio lėktuvo smūgis sustabdė Rusijos Krasnodaro krašto naftos stoties veiklą, teigia valdžios institucijos.
Kovo 19 d. naktį Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo Krasnodaro regione esančią naftos siurblinę, apgadino infrastruktūrą ir sukėlė gaisrą, teigė prokremliškas naujienų portalas „Shot“ ir regiono valdžios institucijos, praneša „Kyiv Independent“.
Pranešama, kad atakos metu sugadintas vamzdynas, jungiantis saugyklas, kilo gaisras.
Regioninis operatyvinis štabas patvirtino, kad buvo evakuota 30 darbuotojų ir kad objektas sustabdė veiklą. Apie nukentėjusiuosius nepranešta.
Laikraštis „Kyiv Independent“ negalėjo patikrinti šių teiginių. Ukrainos kariuomenė pranešimų apie išpuolius nekomentavo.
Po naujų smūgių Ukrainai V. Zelenskis kaltina Rusiją atmetus paliaubas
Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją faktiškai atmetus JAV remiamą paliaubų pasiūlymą ir pranešė apie smūgių civilinei infrastruktūrai virtinę praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko laikinai sustabdyti atakas prieš energetikos tinklus.
Vašingtonas siekė 30 dienų visiškų paliaubų, kurios būtų pirmas žingsnis siekiant platesnio trejus metus trunkančio karo sureguliavimo.
Tačiau antradienį per ilgiau nei 90 minučių trukusį pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsisakė tai padaryti ir primygtinai reikalavo, kad bet koks toks susitarimas būtų sudarytas tik tuo atveju, jei Vakarai nutrauks bet kokią karinę pagalbą Ukrainai.
Kremliaus teigimu, V. Putinas nedelsdamas davė Rusijos kariuomenei atitinkamą nurodymą 30-čiai dienų sustabdyti atakas Ukrainos energetikos infrastruktūros objektams.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo ir V. Putino pokalbio, Ukrainoje nugriaudėjo sprogimai ir kaukė oro pavojaus sirenos.
V. Zelenskis sakė, kad „buvo smūgių, ypač į civilinę infrastruktūrą“, įskaitant ligoninę Sumuose.
„Būtent tokie naktiniai Rusijos išpuoliai griauna mūsų energetikos sektorių, infrastruktūrą ir normalų ukrainiečių gyvenimą“, – sakė V. Zelenskis.
„Šiandien V. Putinas faktiškai atmetė pasiūlymą visiškai nutraukti ugnį“, – pridūrė jis.
Zelenskis apie padėtį Kurske: mūsų kariai nėra apsupti
Rusijos Kursko srityje dislokuoti Ukrainos kariai nėra apsupti ir kontroliuoja padėtį. Tai spaudos konferencijoje internete pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų daliniai nėra apsupti, mūsų daliniai kontroliuoja padėtį. Nėra paprasta, tačiau jie yra geri ir todėl toliau ginsime savo valstybę, kol priversime rusus užbaigti šį kartą“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pakomentavo Rusijos pareiškimus apie tariamas garantijas ukrainiečių kariams, jei jie pasiduotų. „Jie pakartojo: „Pasidavimo atveju garantuojame Ukrainos pajėgų kariams gyvybes ir humanišką elgesį pagal Rusijos įstatymus ir tarptautinės teisės normas“. Kur yra Rusija ir kur yra tarptautinė teisė?“ – retoriškai klausė prezidentas.
Ukrainos Generalinis štabas jau prieš tai paneigė pranešimus apie tariamą Ukrainos dalinių apsupimą Kursko srityje.
Iš Medvedevo – skandalinga žinutė apie Putino ir Trumpo pokalbį: derybas prilygino puotai
Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pokalbio pasišaipė iš Ukrainos, rašo „Sky news“.
D. Medvedevas pareiškė, kad D. Trumpo ir V. Putino pokalbis parodė, jog Maskva ir Vašingtonas yra valgomajame, ant kurio stalo – Kyjivas.
„Lengvi užkandžiai – Briuselio kopūstai, britiška žuvis su bulvytėmis ir Paryžiaus gaidelis. Pagrindinis patiekalas – Kyjivo stiliaus kotletas. Malonaus valgio!“ – rašė jis.
Po Trumpo ir Putino pokalbio Kinija sveikina pastangas dėl paliaubų Ukrainoje
Kinija trečiadienį pareiškė sveikinanti visus žingsnius siekiant paliaubų Ukrainoje po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu apie karą.
„Kinija nuo pat pradžių pasisakė už tai, kad krizė būtų sprendžiama dialogu ir derybomis. Pritariame visoms pastangoms nutraukti ugnį ir laikome tai būtinu žingsniu siekiant taikos“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Po naujausių smūgių Ukrainai Vokietija sako, jog Putinas „žaidžia žaidimą“
Vokietija trečiadienį apkaltino prezidentą Vladimirą Putiną „žaidžiant žaidimą“, kai Kyjivas pranešė apie Rusijos smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko laikinai sustabdyti atakas prieš energetikos objektus.
„Matėme, kad atakos prieš civilinę infrastruktūrą nė kiek nesumažėjo pirmąją naktį po šio tariamai novatoriško, didingo telefoninio pokalbio“ tarp V. Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo, interviu televizijai sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Putinas žaidžia žaidimą“, – teigė jis.
„Amerikos prezidentas yra atsakingas už vieną iš didžiųjų pasaulio tautų. Esu tikras, kad ateis laikas, kai jis turės reaguoti“, – pridūrė B. Pistorius.
Antradienį per pusantros valandos trukusį pokalbį su D. Trumpu V. Putinas sutiko su apribotu įsipareigojimu 30 dienų sustabdyti išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą, tačiau atsisakė visiškai nutraukti ugnį trejus metus trunkančiame plataus masto kare su Ukraina.
Po naujų smūgių Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą faktiškai atmetus JAV remiamą paliaubų pasiūlymą, kuriam Kyjivas anksčiau pritarė.
B. Pistorius sakė, kad V. Putino įsipareigojimas nutraukti išpuolius prieš energetikos objektus yra „iš esmės niekas“, nes tokia infrastruktūra Ukrainoje ir taip yra „geriausiai apsaugota“.
Ministras taip pat pavadino nepriimtinu Kremliaus primygtinį reikalavimą, kad „pagrindinė taikos sąlyga“ būtų visiškas Vakarų karinės ir žvalgybinės paramos Ukrainos kariuomenei nutraukimas.
„Tai labai aišku“, – sakė B. Pistorius ir pridūrė, kad V. Putinas siekė užkirsti kelią Kyjivo šalininkams „toliau remti Ukrainą ir suteikti jai galimybę realiai apsiginti, jei būtų dar vienas išpuolis, paliaubų metu ar po jų“.
Politikos ekspertas: Trumpo derybos su Putinu greičiausiai turės neigiamą poveikį karui Ukrainoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu poveikis karui Ukrainoje greičiausiai bus ne teigiamas, o neigiamas, naujienų agentūrai LETA teigė politikos analitikas Karlisas Daukstsas.
Praktiniai šių derybų rezultatai kol kas nėra žinomi ir gali būti interpretuojami priklausomai nuo vienos arba kitos šalies pozicijos, paaiškino jis.
„Diplomatija yra toks sudėtingas dalykas, kad ja dažniausiai užsiimama už uždarų durų, o rezultatai paprastai interpretuojami, atsižvelgiant į nuosavus interesus“, – kalbėjo jis.
Tuo pat metu politikos analitikas nemano, kad JAV ir Rusijos prezidentų derybos padės užbaigti karo veiksmus Ukrainoje. Priešingai – jos gali lemti karo intensyvėjimą, kadangi iki paskelbiant galutinį taikos derybų rezultatą rusų kariuomenė sieks užimti Donecko regioną.
K. Daukstsas prognozuoja, kad karas Ukrainoje nesibaigs. Jei derybos padės apriboti karo veiksmus, pagrindinis klausimas bus tas, ar Volodymyras Zelenskis dalyvaus kituose Ukrainos prezidento rinkimuose, ar ne.
„Iš fronto gali grįžti daugybė žmonių ir dėl to Ukrainoje gali prasidėti naujas Maidanas“, – paaiškino K. Daukstsas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad labai svarbu atsižvelgti į Ukrainos liaudies nuomonę, pridurdamas, kad lig šiol derybos vyko „už ukrainiečių nugarų“.
Kryme – didžiulė Ukrainos žvalgybos ataka: rusai skaičiuoja rimtus nuostolius
Ukrainos karinė žvalgyba surengė ataką aneksuotame Kryme, rašo „Kanal 24“. Atakos metu buvo sunaikinta ar pažeista nemažai Rusijos karinės įrangos – radarų, sraigtasparnių, priešlėktuvinės gynybos sistemų.
Anot žvalgybos, rusus ukrainiečių smūgiai gąsdino kelias dienas. Rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo bėjėgės prieš tikslius ukrainiečių smūgius.
Operacijos metu sunaikinta nemažai Rusijos radiolokacinių stočių: dvi 48Ya6-K1 „Podlet“, dvi 1L125 „Niobium-SV“, trys 39N6 „Kasta 2E2“, 9S19 „Imbir“, Nebo-SV, S-300VM, Nebo-M, 59N6-E „Protyvnik-GE“, „Cape“ radaras.
Taip pat buvo atakuota ši ginkluotė: S-300SV paleidimo įrenginys, radarų ST-68 ir 39N6 „Kasta 2E2“ valdymo postai, taip pat trys rusų priešlėktuvinės raketų ir ginklų sistemos „Pantsir-S1“, rusų sraigtasparnis Mi-8, vilkikai.
Trumpas rizikuoja pakliūti į spąstus: „Politico“ įvertino jo pokalbį su Putinu
Pusantros valandos trukusio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu Vladimiras Putinas padarė mažiausią įmanomą nuolaidą, rašo „Politico“.
V. Putinas pažadėjo apsikeisti kai kuriais belaisviais ir 30 dienų nutraukti elektrinių ir kitos „infrastruktūros“ puolimą.
Praėjus valandai po pokalbio, Kyjivas ir kiti Ukrainos miestai vėl buvo atakuojami Rusijos. Dronai ir raketos toliau kris ant žmonių namų, o fronto linijoje tęsis kruvinos atakos.
Zelenskis paskelbė, kad rusai atakavo „civilinę infrastruktūrą“, nukentėjo ligoninė
Po serijos civilinei infrastruktūrai suduotų smūgių Ukrainos prezidentas antradienį apkaltino Rusiją „iš esmės atmetus“ pasiūlymus sudaryti paliaubas.
Antradienį telefonu kalbėdamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sustabdyti energetikos objektų puolimą, tačiau visuotines paliaubas paskelbti atsisakė, nebent Vakarai nustotų teikti Ukrainai bet kokią karinę pagalbą.
Netrukus po jųdviejų pokalbio Ukrainoje pasigirdo oro pavojaus sirenos ir nugriaudėjo sprogimai.
Paskiau V. Zelenskis pranešė, kad „buvo smūgių, ypač civilinei infrastruktūrai“.
Platformoje „X“ jis prašė, kad pataikyta į vieną Sumų ligoninę.
„Šiandien Putinas iš esmės atmetė pasiūlymą paskelbti visuotines paliaubas“, – tvirtino V. Zelenskis.
Nors, Kremliaus teigimu, V. Putinas nurodė savo kariuomenei 30 dienų sustabdyti Ukrainos energetikos objektų puolimą, jis taip pat pareiškė, kad „pagrindinė sąlyga“ siekiant taikos būtų tokia, kad Vakarai turėtų „visiškai nutraukti“ karinės ir žvalgybinės pagalbos Ukrainos karinėms pajėgoms teikimą.
Trumpas paneigė Kremliaus žodžius apie tai, ko pareikalavo Putinas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė Rusijos pareiškimą, kad Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu pareikalavo visiškai sustabdyti karinę pagalbą ir žvalgybos informacijos teikimą Ukrainai.
Trumpo ir Putino pokalbio akcentai
Antradienį per atidžiai stebėtą pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia tai, dėl ko susitarė Jungtinių Valstijų ir Rusijos vadovai ir kur jų nuomonės išsiskyrė daugiau nei 90 minučių trukusio pokalbio metu.
Paliaubos energetikos tinkluose
Pagrindinis D. Trumpo, kuris siekia nutraukti kautynes, laimėjimas yra susitarimas 30-čiai dienų sustabdyti atakas prieš elektros tinklus.
„Vladimiras Putinas teigiamai sureagavo į šią iniciatyvą ir nedelsdamas davė Rusijos kariuomenei atitinkamą nurodymą“ sustabdyti „smūgius į energetikos infrastruktūros objektus“, sakoma Kremliaus paskelbtoje pokalbio išklotinėje.
Neatidėliotinos taikos derybos
Lyderiai taip pat susitarė pradėti derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje ir galiausiai dėl visapusiškų paliaubų.
„Šios derybos nedelsiant prasidės Artimuosiuose Rytuose“, – teigiama Baltųjų rūmų pateiktoje išklotinėje.
Kyjivas ir Europa lieka nuošalyje?
Ukrainai ir jos sąjungininkams Europoje piktinantis, kad jos nebuvo įtrauktos į JAV ir Rusijos derybas, Kremlius ėmė trimituoti apie tolesnes dvišales derybas.
„Lyderiai dar kartą patvirtino savo ketinimus toliau dėti pastangas pasiekti susitarimą dėl Ukrainos dvišaliu lygiu, – tvirtino Kremlius. – Šiuo tikslu sudaromos Rusijos ir Amerikos ekspertų grupės.“
Šiltėjantys santykiai
Tiek D. Trumpas, tiek V. Putinas kalbėjo apie JAV ir Rusijos santykių gerinimą.
„Ateitis, kurioje Jungtines Valstijas ir Rusiją sieja geresni dvišaliai santykiai, turi didžiulių privalumų“, įskaitant „milžiniškus ekonominius susitarimus“ ir „geopolitinį stabilumą“, nurodė Baltieji rūmai.
„Buvo pareikštas abipusis susidomėjimas dvišalių santykių normalizavimu“, – pažymėjo Kremlius.
Pagalbos Ukrainai „nutraukimas“
Tačiau pasirodė ženklų, kad ateityje gali kilti problemų, įskaitant V. Putino raginimą „visiškai nutraukti užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos duomenų teikimą Kyjivui“.
V. Putinas taip pat sakė, kad „esminė“ bet kokių paliaubų sąlyga yra „priverstinės“ Ukrainos karių mobilizacijos ir šalies „perginklavimo“ sustabdymas.
Kalinių mainai
V. Putinas ir D. Trumpas taip pat susitarė dėl Rusijos ir Ukrainos apsikeitimo kaliniais – abi pusės išlaisvins po 175 belaisvius, teigė Kremlius.
Pasak jo, Rusija dar grąžins 23 sužeistus Ukrainos karius, taip pademonstruodama „geros valios gestą“.
Neišsakyti dalykai
Kai kurie dalykai akcentuotini dėl jų nebuvimo. Abi pusės nepaskelbė apie visapusiškas paliaubas, kurių siekė D. Trumpas, ir taip pat nepaminėjo galimų teritorinių nuolaidų.
D. Trumpas buvo užsiminęs, kad Ukraina turės atsisakyti teritorijų, o tai įsiutino Kyjivą.
… ir ledo ritulys
Kremlius nurodė, kad D. Trumpas „palaikė“ V. Putino idėją „JAV ir Rusijoje surengti ledo ritulio varžybas tarp rusų ir amerikiečių“ profesionalų.
Po Trumpo ir Putino pokalbio – žinia iš Vašingtono: prasidės naujos derybos dėl Ukrainos
Sekmadienį Saudo Arabijos Džedos mieste bus tęsiamos derybos dėl paliaubų Rusijos kare prieš Ukrainą, antradienį pranešė specialusis JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
Po D. Trumpo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ S. Witkoffas sakė, kad „sekmadienį Džedoje prasidės“ derybos dėl paliaubų susitarimo.
S. Witkoffo teigimu, JAV delegacijai Saudo Arabijoje vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio bei nacionalinio saugumo patarėjas Mike‘as Waltzas, tačiau nenurodė, su kuo jie derėsis.
Kalbėdamas apie susitarimą nutraukti ugnį prieš energetikos infrastruktūrą ir taikinius Juodojoje jūroje, S. Witkoffas pasakė: „Manau, rusai su abiem šiais dalykais sutiko. Tikrai tikiuosi, kad sutiks ir ukrainiečiai“.
Trečiadienį Ukraina apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Vašingtonas siekia, kad ilgiau nei trejus metus besitęsiančiame kare būtų paskelbtos visapusiškos 30 dienų paliaubos, po kurių būtų mėginama galutinai išspręsti šį konfliktą.
Antradienį pusantros valandos trukusio telefoninio pokalbio su D. Trumpu metu V. Putinas atsisakė tartis dėl ugnies nutraukimo, tvirtindamas, kad bet koks susitarimas būtų sudaromas tik tuo atveju, jei Ukrainos sąjungininkės sustabdytų visos karinės pagalbos teikimą.
Kremliaus teigimu, V. Putinas jau nurodė savo kariuomenei 30 dienų sustabdyti Ukrainos energetikos objektų puolimą.
Tačiau S. Witkoffas pakartojo, kad siūlomos paliaubos galioja „energetikos ir bendrajai infrastruktūrai“.
D. Trumpo pasiuntinys pagyrė V. Putiną „už tai, ką šiandien padarė, kalbėdamas telefonu, kad jo šalis priartėtų prie galutinio taikos susitarimo“.
S. Witkoffo teigimu, pavykus susitarti dėl energetikos ir infrastruktūros objektų bei taikinių Juodojoje jūroje, jo manymu, „nuo čia iki visuotinių paliaubų yra gana netoli“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas po pokalbio su Zelenskiu: „Mes einame teisingu keliu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbė žinutė socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Ką tik baigiau labai gerą pokalbį telefonu su Ukrainos prezidentu Zelenskiu“, – sakė jis.
Anot prezidento, pokalbis truko maždaug valandą.
„Didžioji dalis pokalbio buvo paremta vakarykščiu skambučiu su prezidentu Putinu, siekiant suderinti tiek Rusijos, tiek Ukrainos prašymus ir poreikius“, – sakė D. Trumpas.
„Esame labai gerame kelyje“, – pridūrė D. Trumpas.
Jis taip pat sakė, kad paprašys valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir savo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Mike'o Waltzo „tiksliai apibūdinti aptartus dalykus“ ir apie tai pranešti netrukus.
Išvakarėse JAV prezidentas D. Trumpas pusantros valandos telefonu kalbėjosi su Kremliaus šeimininku V. Putinu, o Maskva pareikalavo visiškai nutraukti užsienio karinę ir žvalgybos pagalbą Ukrainai kaip „pagrindinę sąlygą, kad būtų išvengta karo eskalavimo“.
Be užsienio karinės pagalbos ir žvalgybos nutraukimo, Kremlius taip pat paragino Ukrainą nutraukti kariuomenės mobilizaciją ir apginklavimą.
Skambučio metu V. Putinas paskelbė, kad Ukraina ir Rusija apsikeis belaisviais. Maskva taip pat pažadėjo Kyjivui paleisti dvi dešimtis sunkiai sužeistų Ukrainos karių. Apsikeitimas belaisviais įvyko trečiadienį. Abi pusės paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą karo belaisviais paleido po 175 karius.
Tuo pat metu V. Putinas taip pat pažadėjo 30 dienų sustabdyti smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. Praėjus kelioms valandoms po to Kyjivui smogė dronai.
„Putino žodžiai labai skiriasi nuo tikrovės“, – po atakos sakė V. Zelenskis.