Svarbiausios dienos naujienos:
17:22 | Prieš Scholzo pokalbį su Putinu – Zelenskio kritika: tai jam tik padės
Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį telefonu su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, kaip skelbiama, „pasmerkė Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“ ir paragino „jį nutraukti ir išvesti kariuomenę“. Tuo metu, pasak šaltinio Volodymyro Zelenskio biure, jis buvo iš anksto informuotas apie O. Scholzo planą, tačiau šis buvo sukritikuotas.
Kaip praneša „SkyNews“, V. Zelenskis Vokietijos lyderiui pasakė, kad šis skambutis tik „padės Rusijos prezidentui sumažinti jo izoliaciją ir galiausiai padės tęsti karą Ukrainoje“.
Tuo metu V. Scholzas paskelbė nuotrauką internete, kurioje jis matomas, kaip spėjama, per skambutį.
I spoke to President Putin on the phone and called on him to end the Russian war of aggression against Ukraine and to withdraw his troops. Russia must show willingness to negotiate with Ukraine - with the aim of achieving a just and lasting peace. pic.twitter.com/zsfdgfeOfN
REKLAMA— Bundeskanzler Olaf Scholz (@Bundeskanzler) November 15, 2024
16:27 | Šaltinis Vokietijoje: Scholzas surengė pirmą nuo 2022-ųjų pokalbį telefonu su Putinu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pirmą kartą per beveik dvejus metus surengė pokalbį telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė Vokietijos vyriausybės šaltinis.
Šaltinis teigė, kad O. Scholzas su Rusijos vadovu kalbėjosi valandą.
Tai pirmas jų pokalbis nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Vokietijos kancleris paragino Rusijos prezidentą išvesti savo karius iš Ukrainos ir siekti diplomatinio karo sprendimo.
Interviu televizijos kanalui ARD O. Scholzas sekmadienį sakė, kad „tinkamu laiku nusprendė pasikalbėti su Rusijos prezidentu“.
Tada O. Scholzas pabrėžė, kad jis tai darys ne vienas ir ketina įtraukti „daug kontaktų“, įskaitant Ukrainos atstovus.
Šią vasarą kancleris užsiminė, kad yra atviras deryboms su V. Putinu, o spalio viduryje išreiškė pasirengimą derėtis su juo, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas „sąžiningomis sąlygomis“.
Tačiau kancleris pridūrė, kad sprendimai niekada nebus priimami nepaisant Ukrainos ir „be mūsų artimų partnerių sutikimo“.
Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų.
15:33 | JT perspėja dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje: tai gali būti lūžio taškas
„Jei jie vėl taikysis į energijos sektorių, tai gali būti lūžio taškas“, – įspėjo JT humanitarinių reikalų koordinatorius Ukrainoje Matthias Schmale.
Pasak jo, tai galėtų tapti lemiamu veiksniu „tolesniam masiniam judėjimui, ir šalies viduje, ir išorėje“.
Rusijos visapusiškai invazijai į Ukrainą artėjant prie tūkstančio dienų ribos, pačioje Ukrainoje yra 3,7 mln. perkeltų asmenų, o dar maždaug 6,7 mln. ukrainiečių yra pabėgėliai užsienyje, rodo JT skaičiai.
Per karą jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. žmonių, o beveik 40 proc. gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba, rodo JT duomenys.
Ukraina dabar rengiasi sunkiausiai karo žiemai.
Rusija jau yra sunaikinusi 65 proc. Ukrainos energijos gamybos pajėgumų.
Pirmąsias dvi karo žiemas milijonai ukrainiečių dažnai likdavo be elektros ir šildymo.
M. Schmale reporteriams Ženevoje sakė, kad šiemet padėtis yra daug blogesnė.
Nors tokių didelių šalčių kaip praėjusią žiemą nelaukiama, „pagrindinis susirūpinimą keliantis dalykas yra sugriovimų mastas“, sakė jis.
„Nepakanka“
„Tai lenktynės su laiku“, – sakė M. Schmale ir išreiškė susirūpinimą galimu ilgų elektros tiekimo sutrikimų poveikiu daugybei žmonių, gyvenančių miestų daugiaaukščiuose.
„Negalima atvežti kokią toną kietojo kuro į daugiaaukščius“, jei energetinė sistema išeitų iš rikiuotės, sakė jis.
Buvo tokių vietų, kur žmonės galėjo nueiti ir gauti šilto maisto, išsimaudyti po šiltu dušu, „bet to, žinoma, negana“, pažymėjo koordinatorius.
M. Schmale atvyko į Ženevą prašyti – be kitų dalykų – daugiau lėšų 500 mln. dolerių (474,7 mln. eurų) vertės žiemos planui Ukrainai. Kol kas į šį fondą surinkta tik pusė lėšų.
„Kol kas pasiekiame maždaug pusę iš 1,7 mln. žmonių, kuriuos ketinome (...) pasiekti“, – sakė jis.
Šiemet JT bent vieno kurio tipo humanitarinę pagalbą jau suteikė 7,2 mln. žmonių Ukrainoje. JT jau yra gavusi 1,8 mlrd. dolerių, nors prašė daugiau kaip 3 milijardų.
Finansavimo „tendencija aiškiai mažėjanti“ nuo pirmųjų karo metų, kai buvo gauta daugiau kaip 4 mlrd. dolerių, sakė M. Schmale.
14:46 | Trumpas pažadėjo „stiprią kariuomenę“ ir nutraukti vykstančius karus
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pažadėjo „stiprią kariuomenę“ ir pakartojo savo pažadą užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą.
D. Trumpas, kuris savo rinkimų kampanijoje rėmėsi užsienio politikos principu „Amerika - pirmiausia“, anksčiau yra sakęs, kad norėtų pasiekti susitarimą tarp Kyjivo ir Maskvos, nepateikdamas detalių, ir nutraukti kraujo liejimą Artimuosiuose Rytuose.
„Turime susigrąžinti puikią šalį su mažais mokesčiais ir stipria kariuomene. Mes sutvarkysime savo kariuomenę, vieną kartą tai padarėme ir padarysime dar kartą“, – sakė jis ketvirtadienį per politikos instituto „America First“ organizuotą iškilmingą renginį savo Mar-a-Lago kurorte Palm Byče, Floridos valstijoje.
„Mes dirbsime su Artimaisiais Rytais ir labai sunkiai dirbsime su Rusija ir Ukraina. Tai turi baigtis", – pridūrė D. Trumpas.
Jis taip pat kritikavo dideles JAV išlaidas Afganistane, iš kurio amerikiečių kariai pasitraukė 2021 metais, po du dešimtmečius trukusios kovos su Talibano sukilėliais, kurie tais pačiais metais iškart sugrįžo į valdžią.
D. Trumpo perrinkimas gali pakeisti beveik trejus metus trunkančio Rusijos ir Ukrainos karo eigą, nes sukelia abejonių dėl Vašingtono daugiamilijardinės paramos Kyjivui, itin svarbios jo gynybai.
Respublikonas rinkimų kampanijos metu sakė, kad galėtų užbaigti karą per vieną dieną, ir nurodė, kad tiesiogiai kalbėtųsi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas nepasakė, kaip ketina sudaryti taikos susitarimą dėl Ukrainos ir kokias sąlygas jis siūlytų.
D. Trumpas paskyrė „Fox News“ laidų vedėją ir Nacionalinės gvardijos veteraną Pete‘ą Hegsethą į gynybos sekretoriaus pareigas, t. y. vadovauti galingiausiai pasaulio kariuomenei, nepaisant negausaus jo gyvenimo aprašymo.
Jei jį patvirtins Senatas, P. Hegsethas vadovaus maždaug 3,4 mln. karių bei civilių darbuotojų, o jo žinioje bus apie 850 mlrd. dolerių metinis biudžetas.
Išrinktasis prezidentas turtingiausiam pasaulio žmogui Elonui Muskui patikėjo užduotį pasiūlyti, kaip dviem trilijonais dolerių sumažinti federalinės vyriausybės biudžetą, kurio dydis – 7 trln. dolerių.
14:05 | Ukrainos žvalgybos operacija: savo pajėgose sulaikė rusų šnipą, užverbuota dar prieš karą
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė, kad kartu su karine kontržvalgyba suėmė Specialiųjų operacijų pajėgų karininką, kuris šnipinėjo Rusijai, skelbia „BBC Russian“.
„Paaiškėjo, kad įsibrovėlis yra pulkininkas leitenantas, vieno iš Ukrainos ginkluotųjų Specialiųjų operacijų pajėgų padalinių vadas, kurį okupantai užverbavo dar prieš prasidedant plataus masto karui“, – sakoma SBU pranešime.
Ukrainos kontržvalgyba teigia, kad šį šnipą per pažįstamus Rusijoje užverbavo Rusijos karinė žvalgyba.
Nuo 2024 m. pavasario jis perduodavo rusams ukrainiečių operacijų planus.
„Labiausiai agresorių domino žvalgybinė informacija apie Ukrainos specialiųjų pajėgų diversinius ir žvalgybinius reidus už fronto linijos Zaporižios, Chersono ir Krymo kryptimis“, – rašoma pranešime.
Kada įtariamas šnipas buvo identifikuotas ir kada tiksliai jis buvo sulaikytas, SBU nenurodo.
Pranešime spaudai sakoma, kad sulaikytajam pareikšti kaltinimai valstybės išdavyste karo padėties sąlygomis ir jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos su turto konfiskavimu.
13:33 | JK pakėlė naikintuvus stebėti Rusijos kariniam lėktuvui, skridusiam virš Šiaurės jūros
Jungtinės Karalystės naikintuvai buvo pakelti stebėti Rusijos žvalgybinį orlaivį, skridusį netoli JK oro erdvės, penktadienį pranešė gynybos ministras.
Du naikintuvai „Typhoon“, pakilę iš Karališkųjų oro pajėgų bazės Losimaute (Škotija), sekė Rusijos orlaivį „Bear-F“, kuris ketvirtadienį skrido virš Šiaurės jūros, teigė ministerija.
„Jis neturėjo jokios galimybės įskristi į JK suverenią oro erdvę“, – pridūrė ji.
Naikintuvams „Typhoon“ paramą teikė degalų papildymo lėktuvas „Voyager“.
„Mūsų priešams neturi kilti abejonių dėl mūsų ryžto ir įspūdingo gebėjimo apsaugoti Jungtinę Karalystę", – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Luke‘as Pollardas.
„Karališkasis laivynas ir RAF (Karališkosios oro pajėgos) dar kartą įrodė, kad yra pasirengę ginti mūsų šalį bet kurią akimirką, ir aš atiduodu pagarbą šiose naujausiose operacijose dalyvavusiųjų profesionalumui ir drąsai“, – pridūrė jis.
Karališkasis laivynas šią savaitę taip pat stebėjo per Lamanšo sąsiaurį plaukiančius Rusijos karinius laivus, pranešė Gynybos ministerija.
Ji pridūrė, kad tai buvo antras kartas per tris mėnesius, kai Rusijos laivai ir lėktuvai buvo pastebėti savaitės laikotarpiu vienas po kito.
Pastaraisiais mėnesiais, Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, padaugėjo incidentų, kuriuose dalyvauja Rusijos ir Vakarų orlaiviai.
12:39 | Ekspertas: Trumpas Ukrainai gali būti naudingesnis nei Harris
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali būti naudingesnis Ukrainai nei Kamala Harris, buvusi jo varžovė rinkimuose. Apie tai „Politico“ anonimiškai kalbėjo vienas respublikonų užsienio politikos ekspertas.
12:21 | Ukrainos pasieniečiai dronu „Baba Jaga“ smogė rusų ginklų sandėliui Charkivo regione
Ukrainos pasienio sargų oro žvalgybos daliniai sėkmingai atakavo amunicijos sandėlį ir du rusų okupantų sutelkimo punktus Charkivo regione.
Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnyba filmuotą šios operacijos medžiagą paskelbė savo internetinėje svetainėje.
11:34 | Ukraina nesigamina branduolinio ginklo dėl vienos priežasties – Podoliakas
Ukrainos prezidentūros atstovas Mychaila Podoliakas pareiškė, kad šalies valdžia galėtų priimti sprendimą sukurti branduolinę bombą, jeigu tai kažkaip iš esmės paveiktų situaciją fronte, bet šiuo metu tai nėra išeitis.
10:21 | Kryme „savaime“ sugriuvo tiltas
Rusijos aneksuotame Kryme „savaime“ sugriuvo tiltas, apgadindamas po juo esančius geležinkelio bėgius ir sužeisdamas du žmones, rašo „Newsweek“.
9:44 | Ukrainiečiai numušė 25 rusų savižudžius dronus, vieną raketą „Ch-59/69“
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo vieną valdomąją rusų raketą „Ch-59/69“ ir 25 savižudžius nepilotuojamuosius orlaivius.
Apie tai pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Ketvirtadienį vakare rusai į Odesos regioną iš Juodosios jūros paleido dvi valdomąsias raketas „Ch-59/69“, taip pat puolė Ukrainą 29 „Šahed“ tipo koviniais bepiločiais orlaiviais, kurie skriejo iš Primorsko-Achtarsko regiono.
Penktadienio ryto duomenimis, buvo likviduota viena raketa „Ch-59/69“ ir 25 bepiločiai. Didžioji dalis taikinių buvo numušti virš Odesos regiono.
Oro gynybos sistemos taip pat veikė Mykolajivo, Kirovohrado ir Ternopilio regionuose.
Per priešų ataką Odesoje nukentėjo gyvenamieji namai, automobiliai ir kitoks turtas.
Pranešama, kad per rusų raketų ir dronų antpuolį Odesos centre vienas žmogus žuvo ir dar mažiausiai 10 buvo sužeisti, vienas iš sužeistųjų – vaikas.
9:15 | Aliarmas Rusijoje: į karinį aerodromą paleisti dronai
Rusijos Krasnadoro kraštas penktadienį atakuotas dronais, rašo UNIAN. Dronai atakavo Krymsko karinį aerodromą.
Informaciją apie tai patvirtino Ukrainos Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksandras Kovalenka. Rusijos Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas patvirtino, kad buvo įvykdyta dronų ataka.
„Šią naktį dvi regiono savivaldybės patyrė masinę dronų ataką. Mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės perėmė kelias dešimtis nepilotuojamų orlaivių Krymsko ir Krasnoarmejsko rajonuose“, – cituojamas jis.
Anot jo, Krymske dronų nuolaužos nukrito į gyvenamųjų namų teritoriją.
9:00 | Rusija per pastarąją parą Ukrainoje neteko 1 520 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų lapkričio 15 dienos Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 717 590 karių, o vien per pastarąją parą pranešta apie 1 520 žuvusių ar sužeistų karių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas šia atnaujinta informacija pasidalijo feisbuko įraše.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 9 330 (+11 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 18 968 (+21) šarvuotas kovos mašinas, 20 492 (+20) artilerijos sistemas, 1 252 daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 999 (+2) priešlėktuvinės kovos sistemas ir 2 641 (+1) kruizinę raketą. Be to, Rusijos pajėgos neteko 369 karo lėktuvų, 329 sraigtasparnių, 18 886 (+34) taktinių bepiločių orlaivių, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 29 167 (+77) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 645 (+16) specializuotos įrangos vienetų.
Duomenys apie Rusijos nuostolius reguliariai atnaujinami.
8:44 | Per galingą rusų dronų ataką Odesoje žuvo žmogus, nukentėjo šiluminė elektrinė
Rusijai ketvirtadienį vakare įvykdžius masinę dronų ataką prieš Ukrainos Odesos uostamiestį žuvo moteris, dar mažiausiai du žmonės buvo sužeisti, pranešė miesto karinis gubernatorius.
„Buvo apgadinti gyvenamieji namai, bažnyčia, automobiliai“, – platformoje „Telegram“ rašė Olehas Kiperis.
Smūgiai sukėlė keletą gaisrų, buvo pataikyta į rajono šilumos tiekimo vamzdžius, nurodė jis. Buvo apgadintas pagrindinis šilumos tiekimo vamzdynas, viena šiluminė elektrinė turėjo sustabdyti darbą.
Rusija sistemingai puola Ukrainos civilinę infrastruktūrą nepilotuojamaisiais orlaiviais ir raketomis ir, artinantis žiemai, jau sunaikino maždaug 50 proc. Ukrainos elektros tiekimo pajėgumų.
8:24 | Buvęs Kursko gubernatorius pripažino, kad rusų kariai plėšikavo pasienio regione
Buvęs Rusijos pasienyje esančio Kursko regiono gubernatorius ketvirtadienį pripažino, kad Maskvos šį regioną ginti pasiųsti kariai plėšė namus.
„Yra įrodymų, kad plėšikavo tiek civiliai, tiek kariškiai“, – susitikęs su netoli sienos su Ukraina esančio Gluškovo rajono gyventojais sakė buvęs Kursko gubernatorius ir dabartinis Rusijos susisiekimo ministras Romanas Starovojtas.
Vietos naujienų portalo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad susirinkusieji tokį prisipažinimą – retą tarp Maskvos valdžios atstovų – sutiko plojimais. Regiono gyventojai nuolat skundžiasi, kad į jų paliktus namus buvo įsilaužta.
Per netikėtą šią vasarą pradėtą kontrpuolimą Ukrainos kariai užėmė dalį Kursko regiono. Rusijos armija šiuo metu stengiasi išstumti Ukrainos kariuomenę iš šalies.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“ apkaltino Ukrainos karius plėšikavimu užimtose gyvenvietėse, kaip pavyzdį minėdama Gluškovo kaimą. Tačiau ukrainiečiai šio kaimo niekada nekontroliavo.
8:00 | Donaldas Trumpas: karas Ukrainoje turi liautis
Ketvirtadienį kreipdamasis į savo šalininkus Floridoje išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos karas turi baigtis, rašo BBC.
Jis teigė, kad karas „turi liautis“ ir kad tai bus prioritetas, kai jis sausį perims valdžią.
Išrinktasis prezidentas ne kartą yra sakęs, kad pradėjęs eiti pareigas tuoj pat užbaigs karą, tačiau nedetalizavo savo plano, kaip tai padaryti.
Savo šalininkams jis sakė, kad kiti jo prioritetai yra Artimieji Rytai, „korumpuotų, neveikiančių, žlungančių biurokratijų išvalymas“ ir „vaikų seksualinio žalojimo“ nutraukimas.
D. Trumpas išsamiau šių planų neaptarė ir po palyginti trumpos kalbos paliko sceną.
7:31 | ISW: Rusijos jau netrukus laukia rimtos problemos
Artimiausiu metu Rusijos laukia rimtos problemos, sako JAV karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN. Anot analitikų, agresorės ekonomika pasirodė esanti ne tokia atspari, kaip norėtų Kremlius.
Anot ISW, tai patvirtina pastarojo meto Maskvos ekonominė politika. Kaip teigiama analizėje, 2025 m. Rusijos ekonomika susidurs su didelėmis problemomis. Rusijos valdovas Vladimiras Putinas yra susirūpinęs dėl savo šalies ilgalaikio ekonominio stabilumo.
Neseniai Rusijos valdžia priėmė keletą sprendimų, kuriais siekiama sumažinti valstybės išlaidas sužeistiems kariams, kovoti su infliacija ir spręsti ilgalaikes demografines problemas, tokias kaip mažas gimstamumas ir darbo jėgos trūkumas.
Ši politika rodo, kad Rusijos ekonomika nėra tokia atspari Vakarų sankcijoms, piniginiams apribojimams ir karo išlaidoms, kaip teigia ir tvirtina valdžia. Be to, tai taip pat rodo, kad Rusija nepajėgi palaikyti užsitęsusių karinių operacijų metų metus ir dešimtmečius ir kartu apsaugoti savo visuomenę nuo ekonominių problemų.
Pasak analitikų, nuosekli Vakarų ir tarptautinė parama Ukrainos pasipriešinimui mūšio lauke dar labiau pagilins rusų ekonomines problemas.
