2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė Briuselį stengtis padidinti ginklų gamybą, nes tiekimai, skirti padėti Kyjivo pajėgoms apsiginti, išeikvojo karines atsargas.
Naujoji schema yra pirmoji, kuria siekiama bloko viduje skatinti bendrus pirkimus. Pagal ją Briuselis mokės iki 20 proc. nuo sandorių, kuriuose dalyvaus ne mažiau kaip trys ES šalys arba Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios priklauso Europos ekonominei erdvei: Islandija, Norvegija ir Lichtenšteinas.
„Tai padės joms papildyti atsargas, padidins mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveiką, sustiprins mūsų pramonę ir prisidės prie mūsų tvirtos paramos Ukrainai“, – sakė Europos Parlamento narys Michaelas Gahleris.
Tačiau jis įspėjo, kad tai tik pradinis taškas siekiant stiprinti ES valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje.
Šis planas Parlamente kurį laiką buvo įstrigęs. Įstatymų leidėjai ginčijosi dėl jo apimties, o siūlomas biudžetas buvo sumažintas nuo 500 mln. eurų. Likusi pinigų dalis – 200 mln. eurų – buvo skirta platesniam siekiui remti Europos ginklų gamintojus.
Maskvos įsiveržimas į Ukrainą suteikė didelį postūmį ES pastangoms gynybos srityje ir paskatino bloką sulaužyti ilgametį tabu dėl mokėjimo už ginklus, kurie siunčiami į karo zoną.
Šiuo metu Briuselis jau rengia bendras sutartis dėl 155 mm artilerijos sviedinių, siekdamas, kad per metus Ukrainą pasiektų milijonas jų.
Iki šiol blokas pasirašė aštuonias preliminariąsias pirkimo sutartis ir dabar valstybės narės pačios turi pateikti užsakymus.
ES teigia, kad nuo Rusijos invazijos pradžios kartu su visomis savo narėmis suteikė Ukrainai 20 mlrd. eurų vertės karinę paramą.
