Svarbiausi įvykiai:
23:52 | Amerikiečių ATACMS – jau Ukrainoje: ar jos pakeis situaciją Kryme?
Ilgojo nuotolio raketos ATACMS, kurias JAV perdavė Ukrainai, gali padaryti Krymą „kariniu požiūriu nereikšmingu“ Rusijai, nes net ir toli esantys taikiniai Ukrainos pajėgoms yra dar lengviau pasiekiami, rašo „Business Insider“, cituodami karo analitiką Phillipą Karberį.
Publikacijoje rašoma, kad dar kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Ukrainai 100 raketų sistemų ATACMS. Pažymima, kad amerikiečiai ir anksčiau buvo perdavusi šių sistemų, tačiau jų nuotolis buvo trumpesnis.
Šįkart JAV suteikė karo niokojamai šaliai 290 mylių (apie 460 kilometrų) nuotolio raketas, todėl Ukrainos akiratyje atsiduria daugiau vertingų taikinių, įskaitant Krymą, kurį Rusija okupavo dar 2014 m. ir kuris yra labai svarbus jos karinei strategijai Ukrainoje.
P. Karberis sako, kad ATACMS tiekimas yra „didelis proveržis“.
„Šis ginklas iš esmės gali padaryti Krymą kariniu požiūriu nereikšmingu“, – pabrėžė ekspertas.
„Business Insider“ pažymi, kad Ukraina ir anksčiau yra surengusi daugybę išpuolių prieš Krymą. Jai pavyko gerokai susilpninti Rusijos Juodosios jūros laivyną, Sevastopolio uostą ir taikėsi į Rusijai strategiškai svarbų Kerčės tiltą, kuris jungia pusiasalį su Rusija.
Šie išpuoliai buvo vykdomi įvairiais ginklais, įskaitant oro ir jūros bepiločius orlaivius, bei, tikėtina, raketomis. Tačiau, kaip pažymi leidinys, ATACMS turi pagrindinį pranašumą – jos skrenda greičiau ir gali pasiekti tolimus taikinius.
23:33 | Buvęs Lenkijos gynybos ministras: NATO viršūnių susitikime gali būti priimtas sprendimas numušinėti Rusijos raketas Ukrainos vakaruose
Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai sprendimai NATO ir Ukrainos lygiu bei sąjungininkų prieiga prie išsamios informacijos apie situaciją Ukrainos oro erdvėje.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius.
Pasak jo, šiuo metu NATO „negali išskleisti savo saugumo skėčio virš Vakarų Ukrainos teritorijos“.
„Bet dabar galima ir reikia padaryti, kad raketas, galinčias pažeisti Lenkijos oro erdvę, galėtų numušti Lenkijos oro gynybos sistemos iš mūsų šalies teritorijos. Tačiau tam reikės, kad Lenkija būtų visapusiškai supažindinama su situacija Ukrainos oro erdvėje, t. y. gautų informaciją iš Ukrainos radarų ir kitų priemonių, kurios Lenkija šiandien negauna“, – sakė eksministras.
Anot jo, šiuo metu Lenkijos oro gynybos sistema gali reaguoti į artėjančią raketą tik paskutinę akimirką, kai jau gali būti per vėlu.
Kaip pabrėžė ekspertas, sprendimas numušinėti raketas virš Ukrainos, skriejančias Lenkijos kryptimi, gali būti priimtas, tačiau reikės įveikti pasipriešinimą ir tabu, ypač – NATO partnerių, nes jie turi sutikti su sąjungininkų oro gynybos priemonių naudojimu arba bent jau neprieštarauti tam.
J. Onyszkiewiczius neatmetė galimybės, kad ateityje Šiaurės Atlanto aljansas priims sprendimą dėl visiškos dangaus virš vakarinės Ukrainos dalies apsaugos, tačiau tai „pareikalaus šiek tiek laiko“. Bet jis įsitikinęs, kad sprendimas dėl Lenkijos kryptimi skrendančių raketų numušimo gali būti priimtas jau per NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį Vašingtone.
22:49 | Rusija pamėgo „mėsmalės“ taktiką fronte, o nuostoliai abejose pusėse vis auga: kokie iššūkiai kyla Ukrainai?
Ukrainoje rytų fronte toli gražu nėra ramu. Iki savaitės pabaigos Ukrainos pajėgos pasitraukė iš trijų kaimų rytinėje Donecko srityje. Tokie Ukrainos veiksmai išduoda gilėjantį Kyjivo pažeidžiamumą, apžvalgoje rašo „The Washington Post“.
Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.
Plačiau skaitykite „The Washington Post“ apžvalgoje.
22:33 | Rusijoje – didžiulis gaisras: liepsnos apėmė miestą, plinta į pastatus
Rusijos Ulan Udės miestą apėmė liepsnos, skelbia leidinys „Nexta“.
Skelbiama, kad ugnis plito didžiuliu greičiu, tam įtakos turi stiprus vėjas. Vietos valdžia praneša, kad gaisrą gesina 70 ugniagesių bei 17 autocisternų.
Liepsnos jau apėmė ir gyvenamuosius pastatus. Propagandinė Rusijos žiniasklaida skelbia, kad ugnis jau pasiglemžė daugiau nei 20 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų.
Vietos valdžios teigimu, gaisras yra lokalizuotas, apie aukas kol kas nepranešama.
Šiuo metu nėra aišku, dėl ko kilo toks didelis gaisras. Iš pradžių pasirodė pranešimai, kad gaisras galėjo kilti dėl Buriatijoje daugiau nei 100 hektarų plotą apėmusio miško gaisro. Tačiau Buriatijos vadovas Aleksejus Cydenovas teigia, kad veikiausiai gaisras kilo dėl nutrūkusio elektros kabelio.
Skelbiama, kad miško gaisras Buriatijoje jau pasiekė Ulan Udės priemiesčio rajonus, todėl valdžia paskelbė vieno rajono gyventojų evakuaciją.
22:02 | Rusai apšaudė Nikopolį ir dar dvi Dnipropetrovsko srities bendruomenes
Dnipropetrovsko srityje Rusijos kariškiai penkis kartus apšaudė Nikopolio rajono bendruomenes ir paleido tris dronus kamikadzes. Nukentėjo elektros perdavimo linijos, parduotuvė, kavinės ir gyvenamieji namai.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrniform“.
„Dieną priešo artilerija penkis kartus apšaudė Nikopolio rajoną. Šalies agresorės kariškiai iššovė beveik dvi dešimtis sviedinių. Į rajoną taip pat buvo paleisti trys dronai kamikadzės. Sprogimai griaudėjo Nikopolyje, Marhaneco ir Pokrovskės bendruomenėse“, – parašė S. Lysakas.
Jis pažymėjo, kad buvo apgadintos trys kavinės, parduotuvė, šeši privatūs gyvenamieji namai, kelios elektros perdavimo linijos. Žmonės nenukentėjo.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 29-ąją Rusijos kariuomenė du kartus apšaudė Nikopolį iš sunkiosios artilerijos. Buvo apgadintas privatus gyvenamasis namas, nutraukta elektros perdavimo linija.
21:40 | Per Charkivo apšaudymą sužeisti du policininkai
Per Charkivo apšaudymą buvo sužeisti du policininkai, tarp sužeistų žmonių – ir žuvusio geležinkelininko brolis dvynys.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje vadovas Volodymyras Tymoška.
„Pirmasis smūgis buvo smogtas beveik miesto centre, prie sankryžos, kur intensyvus eismas, garažų kooperatyve. Ten buvo sužeisti keturi žmonės, jų būklė nesunki. Be to, nesunkiai sužeisti du budėję policijos pareigūnai. Cholodnohirkos rajone buvo pataikyta į civilinį geležinkelio objektą. Ten žuvo 25 metų vyras. Tarp sužeistųjų – žuvusiojo brolis dvynys“, – sakė V. Tymoška.
Pareigūno žiniomis, brolių tėvas taip pat yra geležinkelininkas, jis buvo netoli smūgio vietos. Vyras labai sukrėstas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 30 d., apie 10 val., Rusijos kariškiai smogė oro smūgius Charkivo Kyjivo ir Cholodnohirkos rajonams. Žuvo 25 metų geležinkelio darbuotojas, sužeisti devyni žmonės, keturi iš jų nugabenti į ligoninę. Apgadinta daugiau kaip 40 garažų ir keli automobiliai, pastatai.
21:12 | Lenkija pateikė NATO oficialų prašymą dislokuoti branduolinį ginklą
Lenkija yra pateikui oficialų prašymą NATO, kad šalis būtų priimta į branduolinio dalijimosi programą.
Apie tai Lenkijos televizijoje „TVP Info“ kalbėjo šalies krašto apsaugos viceministras Pavelas Zalewskis, cituoja lenkų naujienų portalas wyborcza.pl.
Jis teigė, kad pateikta oficiali paraiška dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje, prie kurios jau prisijungė Belgija, Italija ir Vokietija.
P. Zalewskis kalbėjo, kad sprendimą dėl branduolinių ginklų panaudojimo, jei jie bus dislokuoti Lenkijoje, priims amerikiečiai.
20:40 | Ukrainos kariškis įspėjo gyventojus – ateinantys mėnesiai bus labai karšti: rusai supranta vieną detalę
Rusija supranta, kad po kelių mėnesių Ukrainos pajėgos sulauks pagalbos ir sustiprės, todėl iki to laiko okupantai intensyvins kovas ne tik fronte, bet ir aktyvai taikysis į civilinę infrastruktūrą, sako vieno iš Ukrainos kariuomenės batalionų vadas Jurijus Fedorenka.
Pasak jo, Rusija dabar naudojasi vadinamuoju „galimybių langu“, kol Ukrainos gynėjai nesulaukė karinės JAV pagalbos.
„Kalbant apie bendrą karo veiksmų intensyvumą, ypač raketų ir bepiločių orlaivių smūgius visoje Ukrainoje. Kodėl dabar tai vyksta kuo aktyviau? Nes priešas supranta, kad maždaug po pusantro-dviejų mėnesių Ukrainos pajėgos turės papildomų galimybių, <...> dėl kurių priešas negalės atlikti užduočių tokiu pat intensyvumu, kokiu jis veikia dabar“, – sakė kariškis.
J. Fedorenka teikia, kad dėl to ateinantys mėnesiai bus labai karši.
„Ateinantys du mėnesiai bus labai, labai karšti iki to momento, kai gynybos pajėgos bus sustiprintos papildoma amunicija“, – pridūrė jis.
Kartu bataliono vadas paragino civilius gyventojus reaguoti į pavojaus signalus ir rūpintis savo gyvybe.
20:18 | Ministras: Lenkija „neapsaugos“ karinės tarnybos vengiančių ukrainiečių
Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu.
Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą. Praėjusią savaitę ji paskelbė nebeišduosianti naujų pasų užsienyje šaukiamojo amžiaus vyrams bei sustabdžiusi konsulines paslaugas užsienyje gyvenantiems 18–60 metų ukrainiečiams. Tai sukėlė išvykusiųjų iš Ukrainos pyktį Lenkijoje ir kitur.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Lenkijoje yra dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų.
„Mes tikrai nesaugosime vengiančiųjų tarnybos“, – valstybiniam televizijos kanalui TVP sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna. Jis pridūrė, kad Varšuva negavo iš Ukrainos jokio oficialaus prašymo dėl šaukiamojo amžiaus vyrų. „Kai Ukraina kreipsis į Lenkiją su prašymu, mes elgsimės pagal Lenkijos ir Europos teisę“, – sakė A. Szejna.
Praėjusią savaitę Lenkijos ir Lietuvos, ištikimų Ukrainos sąjungininkių, gynybos ministrai sakė galintys padėti sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus į karo draskomą šalį. „Viskas įmanoma“, – televizijai „Polsat“ sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, paklaustas, ar Varšuva sutiktų, jei Ukraina paprašytų pagalbos. Antradienį jis paragino šiuo klausimu priimti sprendimus visos Europos mastu.
„Žinau, kad Kyjivo ir Briuselio derybos šia tema tebevyksta“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad veikimas „Europos lygiu užtikrins visišką veiksmingumą“.
2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šimtai tūkstančių ukrainiečių pabėgo nuo karo, dauguma jų vyko per Lenkiją. JT pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, šių metų vasarį Lenkijoje buvo užregistruoti 952 104 ukrainiečiai pabėgėliai, iš jų maždaug 150 tūkst. žmonių yra šaukiamojo amžiaus.
19:49 | Nuo šių metų pradžios Ukrainoje pastatytos 337 slėptuvės nuo bombų
Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“.
Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.
Ministerijos duomenimis, slėptuvės nuo bombų įrengtos 165 švietimo įstaigose, 19 sveikatos įstaigų ir 12 kultūros įstaigų. Be to, per pastaruosius keturis mėnesius gyvenamuosiuose pastatuose įrengtos 75 slėptuvės, o administraciniuose – šešios.
Civilinės saugos slėptuvės įrengtos valstybės ir vietos biudžetų lėšomis. Nemažą dalį finansavimo skyrė nevyriausybinės organizacijos ir donorai.
„Ukrinform“ taip pat priminė, kad iki 2024 m. pabaigos Lietuva planuoja padėti Ukrainai pastatyti slėptuves šešiose mokyklose Mykolajivo, Odesos, Zaporižios, Sumų, Černihivo ir greičiausiai Charkivo srityse.
19:22 | Ukrainos gynybos ministerija: verbavimo centrų skaičius iki birželio vidurio pasieks beveik 30
Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų.
Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Lazutkinas.
„Dabar Ukrainoje veikia 18 verbavimo centrų, planuojama, kad iki birželio vidurio jų bus apie 30. Jų yra Dnipropetrovsko srityje, jau keturi yra Poltavos srityje, yra Lvive, vienas atidarytas šiandien Kyjive“, – sakė D. Lazutkinas.
Pasak jo, Poltavos ir Dnipropetrovsko sritys dabar yra tarp lyderių pagal verbavimo centrų skaičių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį, balandžio 30-ąją, Kyjivo Solomiankos rajono administracinių paslaugų teikimo centro patalpose buvo atidarytas pirmasis sostinėje Ukrainos kariuomenės verbavimo centras. Analogišką centrą planuojama netrukus atidaryti kairiajame Dnipro krante.
18:26 | Latvijos premjerė pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą
Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų.
Tai socialiniame tinkle X pranešė šalies premjerė Evika Siliņa, rašo „Ukrinform“.
„Vyriausybė ką tik pritarė sprendimui perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų NBS, taktinių bepiločių stebėjimo sistemų, taip pat kitų materialinių ir techninių priemonių. Tai padės sustiprinti tiek Ukrainos oro gynybą, tiek žvalgybos pajėgumus“, – parašė E. Siliņa.
Ji taip pat priminė, kad Latvija skiria Ukrainos rėmimui apie 0,25 proc. savo BVP per metus ir toliau rems Ukrainą tiek dvišaliu pagrindu, tiek kartu su sąjungininkais.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę Latvijos gynybos ministras Andris Sprudas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi perduoti Ukrainai trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.
17:51 | Chersono srityje rusai bando šturmuoti ukrainiečių išlaisvintą Nestrygos salą
Balandžio 30-osios rytą Chersono srityje okupantai rusai du kartus šturmavo Nestrygos salą, kurios kontrolę neseniai susigrąžino Ukrainos gynybos pajėgos. Be to, priešas tebešturmuoja Krynkų kaimą kairiajame Dnipro krante.
Tai per televizijos maratoną pranešė Ukrainos Pietų gynybos pajėgų strateginės komunikacijos centro vadovas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien jie (rusai) iš pat ryto surengė du Nestrygos šturmus ir abu buvo nesėkmingi. Atsitraukė patyrę nuostolių. Tai paskutinė sala nuo Veletenskės – Veletenskės ir Kizomiso gyvenviečių rajonas, netoli nuo jų. Tai iš esmės paskutinė sala prieš upės žiotis. Todėl mums svarbu uždaryti šią teritoriją galimiems diversantams ar galimiems priešo išpuoliams“, – sakė D. Pletenčukas.
Anot pareigūno, iki salos susigrąžinimo diversantai galėjo patekti į ją ir iš minosvaidžių apšaudyti gyvenvietes.
Pasak D. Pletenčuko, rusai taip pat nesėkmingai mėgino atakuoti Krynkus. Padėtis ten tebėra sudėtinga, tačiau Ukrainos jūrų pėstininkai išlaiko pozicijas šioje gyvenvietėje.
16:38 | Kyjive demontuojamas paminklas, skirtas Perejaslavo radai
Kyjivo centre pradėta demontuoti kompozicija, skirta 1654 metų Perejaslavo radai.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto valstybinė administracija, kuria remiasi UNIAN.
„Demontavimas gali trukti kelias dienas, nes konstrukcija yra gana masyvi. Ją sudaro 20 elementų, sveriančių po 6000-7000 kg“, - rašoma pranešime.
Ateityje monumentas bus laikomas Ukrainos valstybiniame aviacijos muziejuje.
Ukrainoje ir Rusijoje 1654 metų įvykiai interpretuojami skirtingai. Rusijoje jie vadinami „susijungimu“, siekiant pateisinti Ukrainos okupaciją. Ukrainoje pažymima, kad po tų įvykių Rusijos valdžia nuolat didino kišimąsi į Ukrainos vidaus reikalus, o tai turėjo katastrofiškų padarinių Ukrainos valstybingumui, Bažnyčiai, teisei, švietimui, kalbai ir kultūrai.
Perejaslave 1654 metų sausio 18 d. įvyko Ukrainos kazokų suvažiavimas, kuriame buvo nutarta prijungti Ukrainą prie Rusijos.
16:20 | Maskvietis dėl savo plaukų spalvos apkaltintas kariuomenės „diskreditavimu“
Vyras, atvykęs į Maskvos policijos nuovadą pranešti, kad buvo sumuštas, apkaltintas Rusijos kariuomenės „diskreditavimu“, nes jo plaukai buvo dažyti mėlyna ir geltona Ukrainos vėliavos spalvomis, antradienį pranešė teisių gynimo grupės.
Nuo 2022 m., kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija ėmėsi susidorojimo su kitaminčiais.
Teisių grupė „OVD-Info“ pranešė, kad rusas Stanislavas Netiosovas, kurio plaukai dažyti mėlyna, geltona ir žalia spalva, savaitgalį nuvyko į Maskvos policijos nuovadą, kai buvo užpultas autobusų stotelėje. „Policijos pareigūnai nusprendė, kad S. Netiosovo šukuosena simbolizuoja Ukrainą ir diskredituoja Rusijos kariuomenę, ir surašė protokolą“, – sakoma „OVD-Info“ pranešime. Policijos pareigūnai taip pat įteikė S. Netiosovui šaukimą prisistatyti į karinį komisariatą, pranešė „OVD-Info“.
Rusija jau nubaudė tūkstančius žmonių už Kremliaus karo Ukrainoje kritiką.
15:50 | Didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo laikų: įvardijo, dėl ko kyla daugiausiai nesutarimų
Trumpalaikėje perspektyvoje NATO „tiesioginio puolimo“ prieš vieną iš aljanso narių nematoma, tačiau baiminamasi, kad Rusija „gali išprovokuoti konfliktą kaimyninėse šalyse, kiršinant tam tikslui vietos rusus ir pasinaudojus įtampa sukurti pretekstą įsikišimui, kaip tai Kremlius jau darė Ukrainos rytuose prieš dešimt metų“.
Šiuo metu pasirengimas karui „visos koalicijos mastu“ ir vėl tapo NATO prioritetu, todėl Aljansas savo tikslu išsikėlė „sąjungininkų pasiruošimą kovoti petys į petį“.
Anot leidinio, Aljanso atstovai pripažįsta, kad NATO šalys–sąjungininkės pripažįsta susiduriančios su požiūrio į Rusijos realią grėsmę skirtumu. Pavyzdžiui, Turkijos ir kitų Viduržemio jūros šalių politikai labiau susirūpinę lokaliais konfliktais ir nelegalia migracija, negu Rusijos puolimo grėsme.
Po Latvijoje vykusių didelio masto NATO šalių pratybų taip pat įvardytos ir iškilusios problemos: tai ginkluotės ir ryšio priemonių suderinamumas, kalbos barjeras.
Kaip pavyzdys, pateikiama Ukrainai, kuriai Vakarų sąjungininkės atsiuntė daugiau nei 200 rūšių ginkluotės, o Rusijos puolamai valstybei teko tikras galvos skausmas, iš kur joms gauti atsarginių dalių.
14:56 | O. Stefanišyna: ukrainiečiai prievarta nebus grąžinami iš ES
Ukrainos valdžia nesiims prievartos, kad grąžintų šaukiamojo amžiaus vyrus iš užsienio.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu DW pareiškė Ukrainos premjero pavaduotoja europinei ir euroatlantinei integracijai Olha Stefanišyna, komentuodama konsulinių paslaugų teikimo užsienyje nutraukimo klausimą.
„Nebus jokių ribojimų ir priverstinio bet kokios lyties ar amžiaus Ukrainos piliečių grąžinimo į kariaujančią šalį. Tačiau karo klausimų malonių sprendimų nėra, ir nepamirškime, kad karas tęsiasi ir mes turime jį laimėti“, – pabrėžė pareigūnė.
14:41 | D. Tuskas: nuo Lenkijos priklauso visos Europos saugumas
Nuo Lenkijos priklauso visos Europos saugumas, pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, antradienį kalbėjęs apie Lenkijos vietą ir vaidmenį Europoje bei pasaulyje, šaliai rengiantis gegužės 1 d. minėti 20-ąsias įstojimo į Europos Sąjungą (ES) metines.„Nebėra taip, kad Vakarai turėtų ginti mus nuo kokios nors grėsmės, ypač kylančios iš Rytų, nes mes ir esame Vakarai“, – sakė jis.
14:25 | Šaltinis Ukrainoje: Zelenskis sumažino Ukrainoje žuvusių karių skaičių
Patvirtintų duomenų apie žuvusiuosius kare Ukrainoje nėra. Tačiau BBC žurnalistai, remdamiesi nepriklausomais šaltiniais ir Rusijos Federacijoje esančių kapinių nuotraukomis, pabandė apskaičiuoti nuostolius. Naujausiais skaičiavimais, patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 50 000. Tačiau tokio tyrimo autoriai pripažįsta, kad tikrieji duomenys tikriausiai yra daug didesni.
Vis dėlto, kaip rašo „The Washington Post“, šie nuostoliai netrukdo rusams žengti į Ukrainos pozicijas rytuose. Vienas Ukrainos įstatymų leidėjas, leidiniui kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė manantis, kad vasario mėnesį V. Zelenskio paskelbta informacija, jog nuo 2022 m. žuvo 31 000 Ukrainos karių, labai sumenkino tikrąjį karo aukų skaičių.
Pasak „The Washington Post“, žuvusiųjų skaičius, kurį Ukraina ilgą laiką atsisakydavo atskleisti, greičiausiai mažinamas, kad nesutrikdytų ir taip sunkiai vykstančios mobilizacijos kampanijos, sakė įstatymų leidėjas.
Leidinio šaltinis pripažino, kad Ukrainai trūksta karių, tačiau situacija, jo supratimu, dar nepasiekė „raudonos linijos“.
13:52 | Putino antausis Šoigu: „Financial Times“ skelbia, kodėl Kremlius susidorojo su jo pavaduotoju
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudojo savo gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo areštu, kad susilpnintų Gynybos ministerijos ir jos vadovo Sergejaus Šoigu pozicijas, kurios sustiprėjo po „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirties.
13:20 | Ukraina naktį sudavė galingą smūgį Rusijos oro gynybos daliniams Kryme: pranešama apie sužeistuosius ir gaisrą
Rusijos opozicinių šaltinių teigimu, naktį Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Kryme dislokuotus rusų oro gynybos dalinius. Apšaudymo raketomis metu viename iš karinių dalinių kilo gaisras, kuris buvo gesinamas daugiau nei pusantros valandos. Skelbiama apie sužeistus rusų karius, tačiau tikslus jų skaičius nėra žinomas.
12:35 | Hibridinė Kremliaus ataka: iš Kaliningrado bando sutrikdyti NATO karinę logistiką
„Financial Times“ pranešė apie Baltijos šalių ministrų perspėjimą, jog Rusija yra atsakinga už neseniai įvykusius GPS trukdymo incidentus, kurie sutrikdė komercinės navigacijos signalus ir privertė du „Finnair“ skrydžius iš Helsinkio į Tartu pasukti atgal.
Kaip naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), Kremlius vykdo hibridinę kampaniją tiesiogiai prieš NATO šalis – naudoja GPS trukdžius ir bando pakenkti karinei logistikai Aljanso šalių teritorijoje.
ISW analitikai nuo 2023 m. gruodžio pabaigos pastebi masinius GPS veikimo sutrikimus Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Pastarieji orlaivių navigacijos signalų trukdymo atvejai prilygsta bandymams paveikti diplomatus ir išpuoliams naudojant nervus paralyžiuojančias medžiagas. Jų nuomone, tokia hibridinė kampanija tęsis ir toliau.
„Financial Times“ mano, kad egzistuoja trys trikdžių šaltiniai: vienas Kaliningrade, kiti Estijoje ir Suomijoje, o trečiasis veikia toliau į šiaurę ir daro poveikį šiaurinėms Norvegijos ir Suomijos teritorijoms. Manoma, kad vienas iš GPS trukdžių, trukdančių Estijos skrydžiams, yra Rusijoje, tarp Sankt Peterburgo ir Narvos.
11:49 | Per Rusijos smūgius Ukrainos Charkivo mieste žuvo du žmonės, bendra padėtis blogėja
Per naujausius Rusijos smūgius Charkive antradienį žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Dėl Rusijos bombardavimų Charkive, antrajame pagal dydį Ukrainos mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, padėtis blogėja.
„Preliminariais duomenimis, per smūgius Charkivui žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti“, - sakė gubernatorius Olehas Synehubovas.
Anksčiau jis teigė, kad Rusija „atakavo Charkivą valdomomis aviacinėmis bombomis“.
11:33 | Per rusų ataką Charkive žuvo du žmonės, dar 6 – sužeisti
Rusams antradienį smogus šiaurės rytiniam Ukrainos Charkivo miestui žuvo du žmonės, dar šeši buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Meras Ihoris Terechovas socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad rusai smogė dviem gyvenamiesiems Charkivo rajonams.
Anot Charkivo srities vadovo Oleho Synjehubovo, pataikyta į civilinę infrastruktūrą.
Rusija greičiausiai atakavo miestą KAB aviacinėmis bombomis, pridūrė jis.
10:26 | Naktį į antradienį Kryme nugriaudėjo keli sprogimai
Ankstyvą antradienio rytą laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai, „Telegrame“ pranešė stebėjimo platforma „Krymo vėjas“.
„Naktį vietos gyventojai girdėjo sprogimus Eupatorijos, Džankojaus, Simferopolio, Hvardijsko ir Krasnoperekopsko rajonuose“, – sakoma pranešime.
Socialiniuose tinkluose plinta pranešimai, kad sprogimai nugriaudėjo per jungtinį Ukrainos smūgį, kuriam panaudoti savižudžiai dronai ir raketos ATACMS.
Oficialių pranešimų apie numanomą išpuolį kol kas nėra.
10:03 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų balandžio 30 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 468 720 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 250 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol skelbia sunaikinusios 7 307 (+22) priešo tankus, 14 046 (+39) šarvuotas kovos mašinas, 12 011 (+26) artilerijos sistemų, 1 053 (+2) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 7797 (+1) oro gynybos sistemas, 348 (+0) karo lėktuvus, 325 (+0) sraigtasparnius, 9 531 (+3) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 2 126 (+2) sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 142 (+33) automobilius ir degalų cisternas, 1 977 (+3) specialiosios įrangos vienetus.
09:25 | Ukrainos atstovas: panašu, kad Rusija smogė Odesai raketa „Iskander“ su kasetiniu užtaisu
Rusijos invazinės pajėgos raketa „Iskander“ su kasetine kovine galvute smogė tankiai gyvenamam Odesos pajūrio rajonui.
Taip teigė Pietų gynybos pajėgų strateginių komunikacijų centro vadovas Dmytro Pletenčukas, kalbėjęs nacionalinio telemaratono eteryje, komentuodamas mirtiną pirmadienio popietės smūgį.
„Visos detalės tikslinamos. Preliminariai manoma, kad tai buvo „Iskander“ su kasetiniu užtaisu, tačiau kol nebaigti visi tyrimai, negaliu to tiksliai patvirtinti. Tačiau daugumoje pastatų sienose padarytų skylių buvo smogiamųjų elementų, o detonavimas buvo iš oro“, – sakė jis.
Pasak D. Pletenčuko, panaudotas ginklas yra skirtas gyvosios jėgos telkiniams.
„Tačiau rusams Odesos gyventojai, vaikštinėjantys sveikatingumo takais, matyt, yra gyvoji karinė jėga. Jie atsiskleidė kaip tikri teroristai“, – pridūrė jis.
09:02 | Rusijos pajėgos ruošiasi naujam puolimui: JAV analitikai nurodė dvi galimas kryptis
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad Rusijos pajėgos turi keletą taktinių galimybių ateityje vykdyti puolimą prie Avdijivkos, tačiau kol kas neaišku, kur jos sutelks savo pastangas artimiausiu metu,
ISW analitikų vertinimu, Rusijos pozicijų stabilizavimasis į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos suteikia Rusijos vadams galimybę rinktis:
- arba tęsti judėjimą į vakarus, siekiant nustatyto operatyvinio tikslo prie Pokrovsko;
- arba bandyti judėti į šiaurę ir vykdyti galimas papildomas puolamąsias operacijas aplink Časiv Jarą.
Apie 20–25 tūkst. Rusijos karių bando šturmuoti Časiv Jarą ir miesto pakraščiuose esančias gyvenvietes, lygiai prieš savaitę skelbė Ukraina.
Časiv Jaras yra maždaug už 10 km į vakarus nuo Bachmuto ir už 50 km į šiaurę nuo Avdijivkos – Donecko srities miestų, kuriuos Rusija užėmė atitinkamai 2023-iųjų gegužę ir 2024-ųjų vasarį.
Kiek anksčiau ISW analitikai jau skelbė, kad Rusijos puolimas į vakarus nuo Avdijivkos gali suteikti rusams taktinių pranašumų. O Rusijos puolamoji operacija, kuria siekiama užimti Časiv Jarą, suteikia Rusijos pajėgoms tiesioginių perspektyvų operatyviniu požiūriu reikšmingai pažengti į priekį.
08:10 | Ch. Michelis pritaria E. Macrono nuomonei, kad Europos blokas yra mirtingas
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį pritarė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teiginiui, kad Europos blokas yra „mirtingas“ ir gali žlugti, jei neįveiks jam kylančių grėsmių.
„Bet koks demokratinis projektas, bet koks demokratinis modelis iš prigimties yra mirtingas“, – žurnalistų grupei Briuselyje sakė Ch. Michelis.
„Tačiau reikia pasakyti aiškiai: kai tą pasako Emmanuelis Macronas arba kai aš jums taip atsakau, tai nėra pesimistinis požiūris“, – sakė jis.
„Esu optimistas, – teigė Ch. Michelis ir pridūrė, kad „turime jėgų ir priemonių“ susidoroti su iššūkiais.
07:39 | Vokietija pristatė Ukrainai dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“
Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai pristatė dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir kitų priemonių gynybai. Į paketą įtraukta antra oro gynybos sistema „Skynex“, taip pat beveik 30 000 šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“ ir amunicija sistemai „Iris-T“, pirmadienį Berlyne pranešė federalinė vyriausybė. Balandžio viduryje pažadėtos trečiosios oro gynybos sistemos „Patriot“ šiame Vokietijos karinės paramos pakete nėra. Rusija pastaruoju metu suintensyvino savo oro atakas raketomis, sparnuotosiomis raketomis, dronais ir sklendžiančiomis bombomis.
Taip pat perduota 7 500 155 mm kalibro artilerijos sviedinių, amunicijos tankams „Leopard 2“ ir 3 000 rankinių prieštankinių ginklų. Ukrainos kariuomenės inžineriniai ir transporto pajėgumai sustiprinti dar vienu šarvuočiu „Biber“, šarvuotu inžineriniu automobiliu, devyniomis išminavimo mašinomis bei devyniais tankvežiais „M1070 „Oshkosh“.
Vokietija pagal apimtis yra antra svarbiausia Ukrainos rėmėja po JAV.
07:00 | Per Rusijos raketų smūgį Odesoje žuvo 4, sužeisti 28 – gubernatorius
Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje per Rusijos raketų smūgį pirmadienį, atnaujintais duomenimis, žuvo keturi žmonės, o dar 32 buvo sužeisti, pirmadienį vakare pranešė vietos gubernatorius.
„Iki 22 val. (vietos ir Lietuvos laiku) žuvo keturi žmonės, taip pat buvo nužudytas šuo. Dar vienas vyras mirė dėl išpuolio sukelto insulto. Sužeisti 32 žmonės, 25 iš jų, įskaitant du vaikus ir nėščią moterį, yra ligoninėse“, – platformoje „Telegram“ pranešė Olehas Kiperis.
„Rusai pataikė balistine raketa preliminariai su kasetiniu šaudmeniu į vieną iš Odesos gyventojų ir miesto svečių labiausiai pamėgtų vietų, kur žmonės vaikščiojo su vaikais, šunimis, sportavo... Tokie šaudmenys naudojami pataikyti į gyvąsias jėgas ir kelia grėsmę pirmiausia žmonėms, o ne įrangai ir pastatams“, – rašė pareigūnas.
Ankstesniame pranešime O. Kiperis nurodė, kad per smūgį buvo apgadinti „gyvenamieji pastatai ir civilinė infrastruktūra“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
