Svarbiausi įvykiai:
16:26 | Ukraina Rusijos uostus prie Juodosios jūros paskelbė karinės grėsmės zona
Ukraina šešių Rusijos uostų prie Juodosios jūros akvatorijas paskelbė karinės grėsmės zona ir tai iš esmės reiškia draudimą įplaukti civiliniams laivams.
Atitinkamą įspėjimą paskelbė Ukrainos infrastruktūros ministerijos navigacijos ir hidrografijos institucija „Deržhidrografija“
„Karinė grėsmė. Anapos, Novorosijsko, Gelendžiko, Tuapsės, Sočio, Tamanės uostų vidinių ir išorinių reidų akvatorija“, – sakoma įspėjime.
Ukrainos karinio jūrų laivyno duomenimis grindžiamas įspėjimas pasirodė penktadienį. Nurodoma, kad karinės grėsmės statusas galios iki oficialaus atšaukimo.
11:23 | Saudo Arabija Džidoje rengia derybas dėl taikos Ukrainoje
Saudo Arabija šeštadienį surengs derybas dėl karo Ukrainoje, taip parodydama savo diplomatinę galią, nors lūkesčiai dėl to, ką pavyks pasiekti per šį susitikimą, yra nedideli.
Raudonosios jūros pakrantės mieste Džidoje vyksiantis patarėjų nacionalinio saugumo klausimais ir kitų pareigūnų susitikimas rodo, kad Rijadas yra „pasirengęs savo geranoriškomis pastangomis prisidėti prie nuolatinę taiką užtikrinančio sprendimo“, penktadienį teigė oficialioji Saudo Arabijos spaudos agentūra (SPA).
Anot su pasirengimu renginiui susipažinusių diplomatų, kvietimai buvo išsiųsti maždaug 30 šalių, tačiau Rusijos tarp jų nebuvo.
Šis susitikimas vyks po birželį Kopenhagoje įvykusių Ukrainos organizuotų derybų, kurios turėjo būti neoficialios ir kuriose nebuvo priimtas oficialus pareiškimas.
Diplomatai teigė, kad posėdžių tikslas – įtraukti įvairias šalis į diskusijas apie kelią taikos link, ypač besivystančių šalių ekonominio bloko BRICS, kuriam priklauso ir Rusija, nares, kurios, priešingai nei Vakarų valstybės, laikosi neutralesnės pozicijos karo atžvilgiu.
Penktadienį kalbėdamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasidžiaugė, kad Džidos derybose dalyvauja daug šalių, įskaitant besivystančias šalis, kurios smarkiai nukentėjo dėl karo sukelto maisto kainų šuolio.
„Tai labai svarbu, nes tokiais klausimais, kaip aprūpinimas maistu, milijonų žmonių Afrikoje, Azijoje ir kitose pasaulio dalyse likimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai pasaulis imsis įgyvendinti taikos formulę“, – sakė jis.
Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje žaliavinės naftos eksportuotoja, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Rusija naftos politikos srityje, pabrėžė savo ryšius su abiem pusėmis ir pateikė save kaip galimą tarpininkę beveik pusantrų metų trunkančiame kare.
„Priimdama aukščiausiojo lygio susitikimą, Saudo Arabija nori įtvirtinti savo siekį tapti pasauline tarpininke, galinčia padėti spręsti konfliktus, ir kartu prašo pamiršti kai kurias nesėkmingas praeities strategijas ir veiksmus, pavyzdžiui, intervenciją Jemene ar Jamalo Khashoggi. nužudymą“, – sakė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) Vidurio Rytų programos direktorius Joostas Hiltermannas.
2018 metų Saudo Arabijos agentams Turkijoje nužudžius laikraščio „The Washington Post“ apžvalgininką J. Khashoggi, kilo grėsmė, kad sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas, faktinis karalystės valdovas, bus izoliuotas.
Tačiau dėl Ukrainos karo kilusi energetikos krizė padidino Saudo Arabijos svarbą pasaulyje ir padėjo valdovui lengviau atsitiesti.
Ateityje Rijadas „nori būti kartu su Indija ar Brazilija, nes tik kaip klubas šios tarpininkės gali tikėtis įtakos pasaulinėje arenoje, – pridūrė J. Hiltermannas. – Didelis klausimas, ar jiems pavyks susitarti dėl visų dalykų, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje.“
2022 metų vasario 24 dieną Rusija įsiveržė į Ukrainą, nesėkmingai bandydama užimti Kyjivą, tačiau užgrobė daug teritorijos, kurią Vakarų remiami Ukrainos kariai stengiasi susigrąžinti.
Pekinas, kuris teigia, kad yra neutrali šalis konflikte, tačiau Vakarų sostinės jį kritikuoja dėl atsisakymo pasmerkti Maskvą, penktadienį paskelbė, kad dalyvaus derybose Džidoje.
„Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį skatinant politinį Ukrainos krizės sprendimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).
Indija taip pat patvirtino, kad dalyvaus susitikime Džidoje, ir teigė, kad šis žingsnis atitinka jų ilgalaikę poziciją, kad dialogas ir diplomatija yra kelias į priekį. Pietų Afrika taip pat pranešė, kad dalyvaus.
Saudo Arabija yra pritarusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, kuriose smerkiama Rusijos invazija ir vienašališka teritorijos Rytų Ukrainoje aneksija.
Tačiau pernai Vašingtonas kritikavo spalį patvirtintą naftos gavybos mažinimą, sakydamas, kad tai reiškia prisijungimą prie Rusijos kare.
Šių metų gegužę karalystė priėmė V. Zelenskį arabų šalių aukščiausiojo lygio susitikime Džidoje, kur jis apkaltino kai kuriuos arabų lyderius, kad jie užmerkė akis prieš Rusijos invazijos baisumus.
Birmingamo universiteto Saudo Arabijos politikos ekspertas Umaras Karimas sakė, kad Rijadas ėmėsi klasikinės balansavimo strategijos, kuri gali sušvelninti Rusijos reakciją į šį savaitgalį vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Jie bendradarbiauja su rusais dėl keleto bylų, todėl manau, kad Rusija tokią iniciatyvą laikys jei ne visiškai palankia, tai ir ne nepriimtina“, – teigė jis.
08:25 | Suduotas galingas smūgis rusų tanklaiviui
Rusų okupuotame Kryme, netoli Kerčės tilto, penktadienį vakare nugriaudėjo galingas sprogimas, praneša „Ukrainska Pravda“.
Tuo metu Krymo okupacinė valdžia paskelbė apie „atakos grėsmę“ Krymo tiltui, dėl šios priežasties netgi buvo uždarytas eismas.
Rusijos tanklaivis nukentėjo penktadienį apie 23 val. 20 min. vietos (ir Lietuvos) laiku į pietus nuo Kerčės sąsiaurio, teigė agentūra.
Rusijos statytinys Kryme Sergejus Aksenovas apie tai prabilo socialiniame tinkle „Telegram“.
„Garsūs sprogimai, kuriuos Kerčės gyventojai girdėjo prieš valandą nieko neturi bendro su Krymo tiltu. Buvo paskelbta atakos grėsmė. Ją atšaukus, eismas [Krymo tiltu] bus atnaujintas“, – skelbė jis.
Socialiniame tinkle „Telegram“ taip pat paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip jūrinis dronas smogė Rusijos tanklaiviui, kuris tuo metu buvo netoli Krymo tilto.
Tanklaivyje „SIG“ atsivėrė skylė ties vandenžyme mašinų skyriuje, tikriausiai dėl jūrinio drono atakos, platformoje „Telegram“ pranešė Federalinė jūrų ir vidaus vandenų transporto agentūra. „Laivas išlieka plaukiantis“, – teigė ji.
„Marine Traffic“ laivų stebėjimo svetainėje buvo rodoma, kad „SIG“ stovi ir yra prižiūrimas buksyrų į pietus nuo sąsiaurio.
Cheminių medžiagų tanklaiviui taikomos Jungtinių Valstijų sankcijos už reaktyvinio kuro tiekimą Rusijos pajėgoms Sirijoje, remiančioms prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi Novorosijsko jūrų gelbėjimo koordinavimo centru, pranešė, kad per išpuolį aukų nebuvo.
Vladimiras Rogovas, Rusijos paskirtas pareigūnas pietiniame Ukrainos Zaporižios regione, anksčiau sakė, kad keli laivo įgulos nariai buvo sužeisti sudaužytais stiklais.
„Sprogimo laive sukelta detonacija buvo matoma iš pusiasalio, o vietos gyventojai manė, kad sprogimas įvyko netoli Jakovenkovo gyvenvietės, esančios netoli Krymo tilto“, – „Telegram“ rašė V. Rogovas.
Maskvos aneksuotą Krymo pusiasalį su Rusija jungiančiu tiltu per Kerčės sąsiaurį eismas buvo sustabdytas maždaug trims valandoms ir atnaujintas ankstų šeštadienio rytą, pranešama greitkelių informacijos centro „Telegram“ kanale.
Naujausia ataka Juodojoje jūroje buvo įvykdyta praėjus dienai po to, kai Ukraina pareiškė surengusi drono smūgį Rusijos karinių jūrų pajėgų laivui Novorosijsko karinėje jūrų bazėje Rusijos pietuose.
Rusija penktadienį pranešė, kad atrėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bandymą panaudojant du bepiločius jūrų laivus užpulti bazę.
Abiejų šalių išpuolių Juodojoje jūroje padaugėjo po to, kai Maskva praėjusį mėnesį nutraukė susitarimą, pagal kurį abiejų šalių konflikto metu per šį laivybos mazgą buvo leista eksportuoti Ukrainos grūdus.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- Rusijos teismas penktadienį skyrė Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui 19 metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu;
- Rusijai pasitraukus iš karo metu sudaryto susitarimo, pagal kurį Ukrainai buvo suteikiama galimybė jūra eksportuoti savo grūdus, o Indijai apribojus dalį ryžių eksporto, pagrindinių maisto produktų, tokių kaip ryžiai ir augalinis aliejus, kainos pasaulyje pakilo pirmą kartą per kelis mėnesius, penktadienį pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO);
- Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė vis dar tikintis, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas rugpjūtį apsilankys Turkijoje, Ankarai siekiant atkurti susitarimą, pagal kurį Ukraina galėjo Juodąja jūra eksportuoti grūdus;
- Ukrainos jūrų dronai penktadienį atakavo svarbų Rusijos uostą prie Juodosios jūros ir, pasak vieno ukrainiečių pareigūno, apgadino karinį laivą;
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivo kariai visame fronte susiduria su žiauriomis kovomis, tačiau vis tiek laimi.
