Svarbiausi įvykiai:
20:16 | NATO vadovas atvirai – Ukraina dar nėra stipri taikos deryboms
Ukrainos padėtis šiuo metu nėra pakankamai stipri, kad galima būtų pradėti taikos derybas su Rusija, pirmadienį pasakė NATO vadovas Markas Rutte.
„Šiuo metu akivaizdu, kad Ukraina nėra tam pasirengusi, nes šiuo metu ji negali derėtis iš galios pozicijos“, – kreipdamasis į ES įstatymų kūrėjus kalbėjo M. Rutte.
„Privalome padaryti daugiau, siekdami pakeisti konflikto trajektoriją ir užtikrinti, kad ji sugebės užimti tokią galios poziciją.“ Kitą pirmadienį į JAV prezidento kėdę atsisės Donaldas Trumpas, savo rinkiminės kampanijos metu žadėjęs labai greitai užbaigti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtą karą Ukrainoje.
Būsimojo JAV lyderio pažadai pakurstė nuogąstavimus, kad jis gali nutraukti ar apriboti Vašingtono pagalbą Kyjivui bei versti pastarojo valdžią padaryti skausmingų nuolaidų. D. Trumpas prezidentu bus prisaikdintas tuo metu, kai karas artėja prie trejų metų žymos, o nuvargusioms ukrainiečių pajėgoms tenka trauktis iš pozicijų fronte. „Visi norime, kad šis karas baigtųsi, bet labiausiai norime, kad taika tęstųsi ilgai“, – sakė M. Rutte.
„Taika ilgai nesitęs, jei V. Putinas Ukrainoje gaus, ko nori, nes tuomet jis sieks daugiau“, – pridūrė NATO vadovas.
NATO vadovas perspėjo, kad Ukrainai nenaudingomis sąlygomis sudarytas susitarimas suteiktų drąsos Rusijai ir jos sąjungininkėms, tokioms, kaip Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas.
„Esu tikras, kad taika gali būti tvari tik jeigu Ukraina prie stalo sės iš galios pozicijos“, – pasakė jis.
„Kad taip būtų, jai reikia nuolatinės mūsų pagalbos, daugiau ginklų ir juos ji turi gauti greičiau, kad galėtų geriau apsiginti ir išsiderėti geresnes sąlygas sau, Europai ir pasauliui.“
M. Rutte dar kartą pakartojo, kad Europa privalo ženkliai padidinti gynybai skiriamų išlaidų dalį, tuo labiau, kad toks yra ir vienas iš pagrindinių D. Trumpo reikalavimų. NATO vadovo teigimu, aljanso nustatyto dviejų procentų BVP normatyvo „nė iš tolo nepakanka“ Maskvos grėsmei atremti.
„Jei to nepadarysime, būsime saugūs dabar, bet ne po ketverių ar penkerių metų“, – kalbėjo jis.
„Tad jeigu dabar to nepadarysite, galite pradėti mokytis rusų kalbos arba kraustytis į Naująją Zelandiją“, nurodė M. Rutte.
19:02 | Fico kviečia Zelenskį į Slovakiją
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico ginče dėl dujų pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pokalbio, praneša agentūra „Reuters“.
R. Fico biuras pirmadienį paskelbė atvirą laišką V. Zelenskiui, kuriame siūlo susitikimą Slovakijoje netoli Ukrainos sienos. Susitikime esą būtų galima aptarti techninius dujų tranzito problemos sprendimus. Ukrainos reakcijos kol kas nėra.
Metų gale baigė galioti dujų tranzito sutartis tarp karo šalių Rusijos ir Ukrainos. Dėl to pirmąją naujųjų metų dieną nutrūko rusiškų dujų eksportas vamzdynu per Ukrainą. Tai paveikė ir Slovakiją.
Kyjivas nepratęsė Rusijos dujų tranzito į Europą sutarties, kad Maskva negalėtų toliau pelnytis ir finansuoti karo su Ukraina.
18:38 | Trumpas gali pristatyti derybų su Rusija pradžią kaip pergalę, mano Ukrainos ekspertas
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda demonstruoja pasirengimą siekti kompromiso su Rusija, nors neturi aiškios strategijos ar realios karo pabaigos vizijos, kad galėtų greitai pradėti derybas, kurias D. Trumpas galėtų pateikti kaip savo pergalę.
Tokią nuomonę išsakė užsienio politikos tarybos „Ukrainos prizmė“ ekspertas Oleksandras Krajevas, kalbėdamas per radiją „Radio NV“.
„Visų pirma, tai (D. trumpo kandidato į nacionalinio saugumo patarėjo postą Mike‘o Waltzo pareiškimas – red. past.) reiškia, kad vis dėlto D. Trumpo komanda nusprendė „išgirsti rusus“, „išgirsti Putiną“ ir parodyti, kad yra pasirengusi tam tikram kompromisui, kaip jie tai vadina. Jiems kompromisas bus toks: „Iš tiesų, Ukrainai sekasi gerai, Ukrainai reikia ginklų, jai reikia paramos“, bet mes nepropaguosime išimtinai ukrainietiško naratyvo, nes visas pasaulis mano, kad 100 proc. ukrainiečių teritorijos išlaisvinimas yra išimtinai ukrainietiškas naratyvas. O antra, tai, deja, patvirtina, kad jie vis dar tiki, jog taika gali būti pasiekta greitai“, – sakė O. Krajevas.
Pasak eksperto, būsimosios D. Trumpo administracijos atstovų komentarai, kad bus abipusių nuolaidų, kad Ukraina turėtų realistiškiau matyti situaciją, rodo, jog jie tikrai tiki, kad sąlyginai per šimtą dienų, kaip sakė Keithas Kelloggas (D. Trumpo paskirtas specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai – red.), galima pradėti derybas, o per šešis mėnesius, kaip sakė D. Trumpas, jas galima užbaigti, net neturint galutinės strategijos.
Kartu ekspertas priminė, kad prieš dvi savaites D. Trumpas pareiškė, jog neįmanoma nutraukti paramos Ukrainai, nes tai reikštų Ukrainos pralaimėjimą ir derybų žlugimą. Jo nuomone, tai reiškia, kad D. Trumpas nenori visiškai palikti Ukrainos klausimo.
„Vienaip ar kitaip, D. Trumpo administracija siekia išklausyti abi puses ir pradėti derybas nuo tam tikros kompromisinės pozicijos, užtikrinti, kad jos šitaip ir prasidėtų. Tai reiškia, kad strategijos nebuvimas, naratyvinis žaidimas, nukreiptas į abi puses, galutinio Taikos formulės ir Ukrainos pergalės plano įgyvendinimo vizijos nebuvimas rodo, kad, pirma, šiame etape jie nėra suinteresuoti visaverčiu klausimo sprendimu (karo užbaigimu – red.), o antra, kaip tikrą pergalę, tarkime, D. Trumpas galėtų įvardyti net patį derybų pradžios faktą. Vadinasi, nesvarbu, kaip jos baigsis, svarbu, kad jos prasidėtų“, – apibendrino ekspertas.
Kaip pranešama, M. Waltzas patvirtino, kad išrinktojo prezidento komanda ruošiasi susitikimui su Rusijos vadovu ir šiuo tikslu „artimiausiais mėnesiais“ užmegs kontaktą su Rusijos puse. M. Waltzas taip pat pažymėjo, kad susitarimas dėl paliaubų būtų „labai teigiamas pirmas žingsnis“ siekiant pradėti diplomatines derybas dėl karo užbaigimo. Be to, jo teigimu, ketinimas „išvaryti visus iki vieno Rusijos karius iš kiekvieno Ukrainos teritorijos centimetro, taip pat ir iš Krymo, yra nerealistiškas“.
16:16 | Šiaurės Europos ir Baltijos šalys ragina ES nuleisti Rusijos naftos kainų ribą
Pirmadienį išplatintame laiške šešių Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai paragino Europos Komisiją siekti sumažinti Rusijos naftos eksporto kainų ribą.
Komisijos atstovas spaudai patvirtino, kad komunikatas gautas.
Nustatyti naftos kainų viršutinę ribą 2022 m. gruodį sutarė Didžiojo septyneto (G7) valstybių grupė, siekdama priversti Rusiją kitų šalių pirkėjams naftą parduoti ne brangiau kaip už 60 dolerių už barelį (159 l).
Šia priemone siekiama apriboti Rusijos naftines pajamas ir sumažinti Kremliaus galimybes tęsti karą Ukrainoje, tačiau ji dažnai kritikuojama kaip neveiksminga.
Laiške, kurį matė „dpa“, Švedijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrai tvirtina, kad viršutinės kainos ribos sumažinimas būtinas siekiant dar labiau apriboti Rusijos pajamas iš naftos eksporto.
„Atsižvelgiant į ribotus sandėliavimo pajėgumus ir neadekvačiai didelę priklausomybę nuo energijos eksporto, Rusija neturi alternatyvos toliau eksportuoti naftą, net ir ženkliai nuleidusi kainą“, – rašė užsienio reikalų ministrai.
14:40 | Britų žvalgyba: sumažėjo Rusijos į Ukrainą paleistų savižudžių dronų skaičius
Rusijos pajėgos 2024 m. gruodžio mėnesį virš Ukrainos teritorijos paleido maždaug 1 700 įvairių tipų savižudžių dronų. Tai mažesnis skaičius, palyginti su lapkričiu, kai jų buvo paleista 2 300.
Apie tai „X“ pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
„2024 m. gruodžio mėnesį Rusija Ukrainoje paleido maždaug 1 700 įvairių tipų vienakrypčių atakos bepiločių oro sistemų (OWA UAS), t. y. mažiau nei lapkričio mėnesį, kai jų buvo paleista 2 300. Tai pirmas kartas nuo 2024 m. kovo-balandžio mėn., kai pastebėtas skaičiaus sumažėjimas“, – nurodė ministerija.
Ministerija taip pat pažymėjo, kad mėnesio pradžioje operacijoms greičiausiai turėjo įtakos oro sąlygos.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė numušusios 53 proc. rusų savižudžių dronų, o likusieji buvo neutralizuoti naudojant el. karybos priemones.
Dronų, paleistų per mėnesį, skaičiui teigiamos arba neigiamos įtakos gali turėti įvairūs veiksniai. Tačiau tikėtina, kad Rusija ir toliau gali leisti ne mažiau kaip 1 500 kamikadzių dronų per mėnesį, padarė išvadą ministerija.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynybos pajėgos per savaitę numušė 400 Rusijos užpuolikų paleistų dronų ir raketų.
14:37 | Ukraina gavo pirmąsias visiškai modernias vokiškas haubicas
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį perdavė Ukrainai pirmąsias iš dešimčių naujų Vokietijoje pagamintų savaeigių haubicų RCH 155, kad sustiprintų šalies artileriją.
„Ukraina gali mumis pasikliauti, o tai yra signalas. Vokietija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę Europoje“, – pirmadienį sakė B. Pistoriusas centriniame Vokietijos Kaselio mieste, kuriame gamintoja KNDS gamina šias ginklų sistemas.
Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Oleksijus Makejevas simboliškai priėmė pirmąsias iš 54 planuojamų perduoti savaeigių haubicų. Pirmosios šešios šios sistemos iš pradžių liks Vokietijoje ir bus naudojamos mokyti Ukrainos karius.
„Mums reikia ne tarpininkų, o sąjungininkų“, – sakė ambasadorius, turėdamas galvoje Vakarų politinių lyderių diskusijas apie galimas derybas siekiant užbaigti karą. Dėl taikos reikia kovoti, sakė O. Makejevas ir pridūrė, jog gera žinoti, kad Vokietija palaiko Ukrainą.
KNDS buvo sukurta per Vokietijos ginklų kompanijos „Krauss-Maffei Wegmann“ (KMW) ir Prancūzijos ginklų įmonės „Nexter“ susiliejimą.
Naująją artilerijos sistemą RCH 155 bendrovė apibūdina kaip „moderniausią pasaulyje haubicą ant ratų“, ši haubica yra pirmoji, galinti šaudyti važiuodama. Jos bokštelis gali būti valdomas nuotoliniu būdu. Naują ir iš esmės automatizuotą artilerijos sistemą gali valdyti vos du kariai.
Šios haubicos, šaudančios 155 mm sviediniais, vėliau bus tiekiamos ir Vokietijos kariuomenei.
14:34 | ES siunčia Ukrainai 140 mln. eurų humanitarinę pagalbą
Pirmadienį Europos Komisija paskelbė apie naują 140 mln. eurų humanitarinės pagalbos Ukrainai paketą, kad patenkintų neatidėliotinus Rytų ir Pietų Ukrainos gyventojų poreikius.
Šis finansavimas skirtas padėti aprūpinti maistu, pastoge, švariu vandeniu, sveikatos priežiūra ir apsauga žiemą pažeidžiamus karo nuniokotų regionų gyventojus, sakoma Europos Komisijos pranešime. Komisijos duomenimis, maždaug 12,7 mln. ukrainiečių reikia skubios pagalbos.
Kaimynė Moldova gavo papildomus 8 mln.eurų, kad padėtų pabėgėliams iš Ukrainos gauti pagalbą grynaisiais ir sveikatos priežiūros, švietimo bei psichosocialinę paramą.
Su šiuo nauju paketu bendra Europos Komisijos skirta humanitarinė pagalba viršys 1,1 mlrd. eurų, sakoma pranešime.
Apie paketą paskelbta Europos Sąjungos krizių valdymo komisarei Hadjai Lahbib lankantis Ukrainoje, numatytas jos susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
13:56 | Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 145 menininkai ir 95 žurnalistai
Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 145 menininkai ir 95 žiniasklaidos darbuotojai.
Tai pranešė Kultūros ir strateginės komunikacijos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šie duomenys ne tik parodo netekčių mastą, bet ir primena tragiškus mūsų istorijos puslapius. Kaip XX amžiaus antrajame dešimtmetyje-trečiojo dešimtmečio pradžioje stalinistinis režimas sunaikino Ukrainos menininkų kartą, taip ir šiandien Rusija kryptingai naikina Ukrainos kultūros elitą“, – rašoma pranešime.
Ministerijos duomenimis, per karą žuvo ne tik ukrainiečių žurnalistai, bet ir septyni užsienio žiniasklaidos darbuotojai, kurie pasauliui pasakojo apie įvykius Ukrainoje.
Šiuo metu Ukrainoje žurnalistai dirba padidėjusios rizikos sąlygomis, jie rengia svarbias naujienas, tyrimus ir reportažus.
Žiniasklaidos darbuotojai visą parą renka nepaneigiamus Rusijos kariuomenės nusikaltimų įrodymus ir nušviečia Ukrainos gynėjų jėgą, žygdarbius ir narsą.
Rusijos vykdomi sistemingi nusikaltimai žurnalistams ir žiniasklaidai kelia didelę grėsmę žodžio laisvei ir informaciniam saugumui, pakerta demokratines vertybes ir žmogaus teises, pabrėžė Kultūros ir strateginės komunikacijos ministerijos atstovai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, fronte žuvo karo fotografas ir operatorius Ruslanas Hanuščakas, šaukinys – Ostapas.
13:35 | ES baiminasi, kad Trumpas be jos derėsis dėl taikos Ukrainoje – „Euractiv“
D. Trumpo inauguracijos išvakarėse Europos valstybės susiduria su dideliu iššūkiu – užtikrinti savo vaidmenį būsimose taikos derybose. Jie nori ne tik būti, bet ir turėti realios įtakos priimant sprendimus.
Apie tai rašo leidinys „Euractiv“, cituoja UNIAN.
Dauguma ES šalių palaiko Kyjivo poziciją ir mano, kad Ukraina neturėtų būti stumiama link greitų paliaubų, dėl kurių šalis gali atsidurti nepalankioje padėtyje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažymėjo:
„Ukrainiečiai turi realiai diskutuoti teritoriniais klausimais, ir tik jie gali tai padaryti. Europiečiai turi sukurti saugumo garantijas.“
Tačiau europiečiai baiminasi, kad D. Trumpas gali teikti pirmenybę dvišalėms deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ignoruodamas Europos interesus. Estijos premjerės Kristen Michal teigimu, JAV turi atlikti lemiamą vaidmenį įtikindamos Rusiją sėsti prie derybų stalo.
D. Trumpas, anksčiau sakęs, kad karą gali užbaigti per 24 valandas, dabar teigė, kad šeši mėnesiai yra realesnis tikslas. Jo būsimas atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas tikisi pažangą padaryti per 100 dienų, rašo „Euractiv“.
Europos diplomatai nori išvengti situacijos, kai būsimos derybos apsiribotų formatu, panašiu į Minsko susitarimus, kuriuos daugelis laiko neveiksmingais. Jie primygtinai reikalauja įtraukti ES kaip instituciją į derybų procesą, nes sąjunga yra didžiausia pagalbos Ukrainai donorė ir koordinatorė.
Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas pabrėžė:
„ES yra pasirengusi imtis lyderio vaidmens, jei JAV to nenori“.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, besiruošiantis Lenkijos pirmininkavimui ES, gali tapti pagrindine figūra formuojant europinę koaliciją, remiančią Ukrainą. Lenkija tvirtai remia Kyjivą, kitaip nei Vengrija, kurios politika dažnai prieštarauja bendrai ES pozicijai.
Be JAV ir ES vaidmens, kyla klausimas dėl kitų šalių, tokių kaip Kinija, Indija ar Brazilija, įtraukimo. Tačiau jų dalyvavimas gali lemti Ukrainai mažiau naudingų sprendimų priėmimą, pažymi ekspertai.
Europos užsienio santykių tarybos direktorė Marie Dumoulin pažymi:
„Europiečiai turi aiškiai išdėstyti savo tikslus prie derybų stalo. Ne tik būti šalia, bet ir turėti veiksmų planą.“
ES svarbu išlaikyti vieningą poziciją su JAV ir Ukraina, nes nuo to priklauso derybų sėkmė. Privertus Ukrainą susitaikyti su nepalankiomis sąlygomis, galima sugriauti pasitikėjimą Vakarais ir susilpninti jos pozicijas, pridūrė M. Dumoulin.
13:16 | Rusijos dronas smogė gyvenvietei Charkivo srityje, sužeistas žmogus
Sausio 13-ąją Rusijos FPV dronas atakavo Charkivo srities Veselės gyvenvietę, sužeistas žmogus.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinės policijos Charkivo srities Vyriausioji valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien, sausio 13-ąją, apie 8.20 val. Rusijos kariškiai FPV dronu smogė Charkivo srities Veselės gyvenvietei. Nukentėjo gyvenamasis namas. 41 metų vyras patyrė sprogimo sukeltų traumų“, – rašoma pranešime.
Policija taip pat dokumentavo sausio 12-osios vakarą surengto Zoločivo bendruomenės apšaudymo padarinius.
„Sausio 12-ąją apie 21 val. Rusijos kariškiai iš reaktyvinės salvinės ugnies sistemos „Grad“ smogė Bohoduchivo rajono Kostiantynivkos gyvenvietei. Per apšaudymą sugriautas privatus namas, nukentėjo neveikiantis kaimo klubas ir penki privatūs namai. Laimė, sužeistųjų nėra“, – pranešė policijos atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, praėjusią parą, sausio 12-ąją, Rusijos kariuomenė atakavo Charkivo srities gyvenvietes dronais, reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, artilerija, valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Per apšaudymą Kupjanske žuvo civilis. Be to, ligoninėje mirė 50-metė Dvoričnos kaimo gyventoja, kuri buvo sužeista per apšaudymą gruodžio 26 d.
12:47 | Pareigūnas: fiksuojami Rusijos diversantų mėginimai patekti į pasienio sritis
Tebefiksuojami Rusijos diversinių-žvalgybinių grupių mėginimai patekti į Ukrainos sritis, besiribojančias su RF.
Tai per televiziją pareiškė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka, praneša „Ukrinform“.
„Didelio priešo diversinių grupių aktyvumo nefiksuojame, tačiau priešas neatsisako diversinės veiklos. Tiek Sumų srities kryptimi, tiek Charkivo ir Černihivo sričių kryptimi matome, kad tęsiasi diversinių-žvalgybinių grupių mėginimai patekti (į Ukrainą). Mūsų užduotis – laiku jas susekti ir išvyti iš mūsų teritorijos“, – pažymėjo pareigūnas.
Anot jo, okupantai apšaudo Sumų, Černihivo ir Charkivo sričių pasienio rajonus įvairiais ginklais, smūgių skaičius gali siekti šimtus per dieną.
Kaip jau buvo pranešta, Rusijos kariuomenė sausio 13-osios naktį ir rytą 12 kartų apšaudė Sumų srities pasienio bendruomenes, užfiksuota 30 sprogimų.
12:30 | Rusija teigia, kad Ukraina taikėsi į dujotiekio „TurkStream“ infrastruktūrą
Pirmadienį Rusija apkaltino Ukrainą dronais užpuolus dujotiekio „TurkStream“, kuriuo rusiškos dujos per Turkiją tiekiamos į Europą, infrastruktūrą.
„Sausio 11 d. Kyjivo režimas, siekdamas nutraukti dujų tiekimą Europos šalims, devyniais nepilotuojamais orlaiviais mėgino atakuoti“ pietų Rusijoje esančią dujų kompresorių stotį, aprūpinančią „TurkStream“ dujotiekį, sakoma Maskvos gynybos ministerijos pranešime. Teigiama, kad visi dronai buvo numušti, nukritusios nuolaužos padarė nedidelę žalą.
Stotis yra Gai-Kodzoro kaime, netoli Rusijos pietinės Juodosios jūros pakrantės, priešais aneksuotą Krymo pusiasalį, į kurį per beveik trejus metus trunkantį karą Kyjivas ne kartą taikėsi.
Gynybos ministerija nurodė, kad objektas ir toliau dirba „įprastu režimu“ ir tiekimo sutrikimų nebuvo.
Dujotiekis „TurkStream“, nusidriekęs iš Rusijos per Juodąja jūra į Turkiją ir toliau per Balkanus, yra paskutinis veikiantis dujotiekis, kuriuo Rusijos dujos tiekiamos į Europą. Jis driekiasi 930 kilometrų po Juodąja jūra ir per metus gali perduoti 31,5 mlrd. kubinių metrų dujų. Ukraina sausio 1 d. sustabdė rusiškų dujų tranzitą per savo teritoriją, dešimtmečius buvusį pagrindiniu tiekimo iš Rusijos į Europą maršrutu.
Maskvai 2022 m. vasarį užpuolus Ukrainą, 27 narių Europos Sąjunga pradėjo mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų. Nepaisant sumažėjusio dujų importo vamzdynais, kelios Europos šalys pradėjo pirkti daugiau Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD), gabenamų jūra.
12:26 | Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo
Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Sakartvelo Kacha Tilidzė, kariavęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusėje.
Tai pranešė leidinys „ekhokavkaza“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Informacija apie kario žūtį socialiniuose tinkluose pasidalijo jo artimieji ir kovos draugai. Apie K. Tilidzės mirtį, be kita ko, pranešė savanoris Vano Nadiradzė ir Antiokupacinio judėjimo lyderis Davidas Kacarava.
Kur ir kokiomis aplinkybėmis žuvo kartvelas, nežinoma.
„Telegram“ kanalas pažymi, kad K. Tilidzė anksčiau dalyvavo mūšiuose Kursko srityje.
Informaciją apie kario žūtį „Laisvės radijo“ kartvelų tarnybai partvirtino ir Sakartvelo URM.
K. Tilidzė kilęs iš Achmetos municipaliteto Zemo Alvanio kaimo.
Nuo pirmųjų Rusijos sukelto plataus masto karo dienų Ukrainoje kariauja keli šimtai (neoficialiais duomenimis, iki 2 tūkst.) kartvelų savanorių. Jie priklauso įvairiems batalionams ir dalyvauja karo veiksmuose priešakinėse linijose. Nuo 2022 metų vasario iki šiol Ukrainoje žuvo daugiau kaip 70 kartvelų – Sakartvelo piliečių ir kartvelų kilmės Ukrainos piliečių.
12:11 | Užfiksavo rusą, kuris ukrainiečių droną bandė numušti su mina: „Genijus“
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronas užfiksavo Rusijos karį, kuris su prieštankine mina bandė numušti bepilotį orlaivį.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ praneša Ukrainos leidinys UNIAN.
Vaizdo įrašą rasite tv3.lt publikacijoje.
Plintančiame vaizdo įraše matyti, kaip dronas dideliu greičiu skrieja link rusų kario.
Vyras, pastebėjęs droną, bando bėgti, tačiau dronas jį greitai pasiveja ir atakuoja. Išsigandęs rusas paskutinę akimirką pamėgina gintis – į skriejantį droną meta prieštankinę miną, tačiau nepataiko.
Po kelių akimirkų vaizdas nutrūksta.
Nėra aišku, ar rusų karys buvo nukautas. Jis galėjo žūti ne tik nuo drono smūgio, bet ir dėl mestos detonavusios prieštankinės minos.
Leidinys UNIAN rusų karį pavadino „genijumi“.
„Rusas „genijus“ bandė numušti Ukrainos droną su prieštankine mina“, – rašė UNIAN.
12:00 | Rusija skelbia užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
Rusija pirmadienį paskelbė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, netoli strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto.
Gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad jos pajėgos užėmė Piščanės kaimą, esantį maždaug už 8 km į pietvakarius nuo Pokrovsko, kurį jau kelis mėnesius bando užimti Rusijos kariai.
Sekmadienį Rusijos kariuomenė pranešė, kad užėmė Jantarnės kaimą rytinėje Donecko srityje, maždaug už 10 km į pietvakarius nuo Kurachovės – pagrindinio logistikos centro, kurį Maskva paskelbė užėmusi praėjusią savaitę. Taip pat skelbiama, jog buvo užimtas Kalinovės kaimas Charkivo srityje.
Šeštadienį Rusijos kariuomenė nurodė užėmusi naują teritoriją į šiaurės vakarus nuo Kurachovės.
11:30 | Gynybos pajėgos numušė 78 Rusijos bepiločius orlaivius, dar 31 dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 78 Rusijos „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus ir kitų tipų bepiločius orlaivius, dar 31 dronas imitatorius dingo iš radarų ekranų.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos tai pranešė „Telegram“ kanale.
Nuo sekmadienio 19 val. rusai atakavo Ukrainą 110 „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų ir kitų tipų bepiločių orlaivių imitatorių iš Milerovo, Oriolo, Briansko ir Primorsko Achtarsko krypčių.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio 9 val. buvo patvirtinta, kad Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Zaporižios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Donecko srityse buvo numušti 78 „Shahed“ tipo smogiamieji dronai ir kitų tipų bepiločiai orlaiviai.
Krintančios numuštų priešo bepiločių orlaivių nuolaužos Sumų, Kyjivo, Žytomyro ir Zaporižios srityse padarė žalos įmonėms, valstybinių įstaigų pastatams, privatiems namams ir transporto priemonėms. Preliminariais duomenimis, aukų ir nukentėjusiųjų nėra.
31 priešo dronas imitatorius dingo iš radarų ekranų (be neigiamų padarinių).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią savaitę okupantai rusai smogė Ukrainos gynybos pajėgų pozicijoms ir šalies gyvenvietėms beveik 700 aviacinių bombų ir daugiau nei 600 smogiamųjų dronų.
11:13 | Rusas nuteistas kalėti devynerius metus už pagalbą Ukrainos kariuomenei
Sibiro teismas skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už išdavystę vyrui, apkaltintam pinigų pervedimu Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms finansuoti, pirmadienį pranešė regiono Federalinės saugumo tarnybos (FST) biuras.
Beveik prieš trejus metus Ukrainą užpuolusi Maskva nuolat skiria griežtas kalėjimo bausmes žmonėms, kuriuos kaltina šnipinėjimu ar pagalba Ukrainai.
Pastaroji byla buvo iškelta Sibiro miesto Surguto gyventojui Sergejui Lošakovui. Jis buvo „priešiškas Rusijos vidaus ir užsienio politikai“ ir buvo nuteistas už tai, kad per „Telegram“ susirašinėjimo programėlę susisiekė su nenustatytu asmeniu, o paskui pervedė pinigus Ukrainos kariuomenei, FST citavo valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Chantų-Mansų srities apygardos teismas nurodė jam devynerius metus kalėti griežto režimo pataisos darbų kolonijoje. Rusija nubaudė tūkstančius savo piliečių už nepritarimą karui Ukrainoje.
11:04 | Aiškėja daugiau apie į Ukrainos nelaisvę patekusius korėjiečius: dirbo žvalgyboje
Pietų Korėjos žvalgyba skelbia, kad į Ukrainos nelaisvę patekę Šiaurės Korėjos kariai dirbo žvalgyboje.
Apie tai rašo UNIAN.
„Du kariai buvo iš Generalinio žvalgybos biuro, pagrindinės Šiaurės Korėjos karinės žvalgybos agentūros“, – sakoma Pietų Korėjos pareiškime.
Pietų Korėja taip pat pranešė, kad žinios apie karių dislokavimąUkrainoje plinta visoje Šiaurės Korėjoje, o dislokuotųjų šeimos nerimauja, kad kariai buvo siunčiami kaip „vergai“ ir „patrankų mėsa“.
„Tuo pačiu metu tie, kurie nebuvo tiesiogiai paveikti siunčiant karius, rodė optimistiškesnę reakciją, tikėdamiesi Rusijos pagalbos, kuri galėtų padėti pagerinti jų gyvenimą“, – pažymėjo Pietų Korėjos žvalgyba.
Pietų Korėjos duomenimis, Šiaurės Korėjos valdžia karių šeimoms suteikė kompensacijas, pavyzdžiui, maisto ir būtiniausių prekių.
10:18 | Praėjusią parą rusai apšaudė 14 Zaporižios srities gyvenviečių
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 412 smūgių 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė aviacijos smūgį Temyrivkai. 250 įvairių modifikacijų dronų atakavo Zaporižią, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką ir Olhivskę.
Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 7 kartus buvo apšaudytos Novodanylivka, Mykilskė ir Mala Tokmačka. 154 artilerijos sviediniai buvo paleisti į Stepnohirską, Lobkovę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Malynivką, Novodarivką, Robotynę ir Olhivskę“, – parašė pareigūnas.
Gauti 27 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
Sekmadienio vakarą rusams apšaudant Zaporižią buvo sužeisti vyras ir moteris.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Zaporižios ligoninėse tebegydoma 80 žmonių, nukentėjusių praėjusią savaitę per rusų atakas.
10:06 | „Su**stas idiotas“: Borisas Johnsonas išplūdo Putiną
Dėl tariamų imperinių ambicijų buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išplūdo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tokia retorika iš B. Johnsono lūpų skambėjo interviu leidiniui Delfi.ee, cituoja „Sky News“.
B. Johnsonas jau seniai garsiai palaiko Ukrainą, kuri buvo užpulta V. Putino.
B. Johnsonas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pavadino „su**stu idiotu“ dėl jo tariamų imperinių ambicijų.
Visą tekstą skaitykite: „Su**stas idiotas“: Borisas Johnsonas išplūdo Putiną
10:03 | Ukrainos oro pajėgos numušė 78 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 78 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 110 dronų.
78 dronai buvo numušti, o dar 31 nepasiekė taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Zaporižios, Žytomyro, Chmelnyckio ir Donecko srityse.
Krintančios numuštų dronų nuolaužos apgadino pastatų ir automobilių Sumų, Kyjivo, Žytomyro ir Zaporižios srityse.
09:33 | Zelenskis: Slovakijos premjeras R. Fico padarė klaidą, kliaudamasis Maskva, o ne savo šalimi ir vieninga Europa
Ukraina pasiūlė savo pagalbą Slovakijos žmonėms prisitaikymo laikotarpiu, kai šalis nustojo gauti dujas iš Rusijos, tačiau Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico kliaunasi Maskva, o ne savo šalimi ar vieninga Europa, socialiniame tinkle X pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Prieštaringai vertinama Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico kelionė į Maskvą paskatino Ukrainos lyderį toliau kritikuoti šalies kaimynės vyriausybės vadovą.
„Smagu, kad Slovakijos ministras pirmininkas Fico pagaliau grįžo iš atostogų prabangiame Vietnamo viešbutyje ir dabar yra Bratislavoje. Jam asmeniškai tai turi būti iššūkis – pereiti nuo prabangaus gyvenimo ir pamėginti taisyti savo klaidas,“ – parašė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, R. Fico akivaizdžiai padarė klaidą, tikėdamasis kad jo šešėlinės schemos su Maskva gali būti tęsiamos neribotą laiką.
„Mes siūlėme savo pagalbą Slovakijos žmonėms jiems prisitaikant prie Rusijos dujų tranzito nebuvimo, tačiau R. Fico arogantiškai atsisakė“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad daugelis Europoje seniai įspėjo R. Fico, jog nieko nedaryti ir laukti nėra išeitis. Dabar jis griebiasi viešųjų ryšių, melo ir kaltinimų. „Tačiau tikroji problema yra ta, kad jis kliaunasi Maskva, o ne savo šalimi, ne vieninga Europa ir tikrai ne sveiku protu. Nuo pat pradžių tai buvo pralaimėjimas“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pareiškė viltį, kad Europos energijos šaltinių diversifikavimas, bendradarbiavimas su Europos Komisija ir būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos, kuria siekiama didinti amerikietiškų dujų tiekimą žemynui, įgyvendinimas padės įveikti kai kurių Europos veikėjų trumparegiškumo keliamus iššūkius.
R. Fico yra vienas iš nedaugelio Kremliaus sąjungininkų Europos Sąjungoje ir sugrįžęs į valdžią 2023 m. suartino Bratislavą su Maskva. Sausio 10 d. R. Fico parlamente pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, su kuriuo jis susitiko, garantavo dujų tiekimą Slovakijai, vadino Maskvą patikima tiekėja.
R. Fico susitiko su V. Putinu Maskvoje gruodžio 22 d., tai buvo jau trečiasis nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį ES vadovo vizitas. Sausio 2 d. Slovakijos ministras pirmininkas paskelbė, kad jo vyriausybė aptars priemones, kaip reaguoti į Ukrainos veiksmus, kai ši sustabdė Rusijos dujų tranzitą per savo teritoriją į Slovakiją. Gruodžio 19 d. prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi tiekti dujas Europos šalims, jei tai nebus Rusijos dujos. Kyjivas nepratęsė Rusijos dujų tranzito į Europą sutarties, kad Maskva negalėtų toliau pelnytis ir finansuoti karo su Ukraina.
Praėjusią savaitę tūkstančiai žmonių 15-oje Slovakijos miestų protestavo prieš kairiojo nacionalisto R. Fico politiką Ukrainos atžvilgiu. Jie kaltino R. Fico vykdant prorusišką politiką ir išduodant Vakarų sąjungininkes bei kaimynę Ukrainą. Organizatoriai kritikavo R. Fico kelionę į Maskvą kaip „paklusimą“ Rusijos interesams.
09:19 | Praėjusią parą per rusų smūgius Chersono srityje buvo sužeista 10 civilių
Chersono srityje praėjusią parą, sausio 12-ąją, per Rusijos smūgius buvo sužeista 10 žmonių.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, buvo apšaudyta beveik 40 regiono gyvenviečių.
Nukentėjo keturi daugiaaukščiai gyvenamieji namai, 10 privačių namų ir privatus automobilis.
O. Prokudinas pažymėjo, kad dėl Rusijos agresijos buvo sužeista 10 žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 12-osios vakarą Chersono srities Antonivkos gyvenvietėje iš priešo bepiločio orlaivio numestas sprogmuo sužeidė 53 metų vyrą.
09:00 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 510 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 510 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų sausio 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 809 760 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 764 tankų (+8), 20 315 šarvuotųjų kovos mašinų (+26), 21 876 artilerijos sistemų (+37), 1 261 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+1), 1 044 oro gynybos priemonių (+2), 369 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 22 204 dronų (+183), 3 018 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 32 708 automobilių (+110), 3 695 specialiosios technikos vienetų (+1).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
08:43 | Zelenskis: vienas Šiaurės Korėjos karys nori likti Ukrainoje
Vienas iš į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių pareiškė norintis likti Ukrainai, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai skelbia UNIAN.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos saugumo tarnyba šiuo metu dirba su į nelaisvę paimtais Šiaurės Korėjos kariais. V. Zelenskis teigia, kad vienas iš jų išreiškė norą likti Ukrainoje, o kitas nori sugrįžti į Šiaurės Korėją.
Vienas iš KLDR karių, kurį užėmė Gynybos pajėgos Kursko regione, nori likti Ukrainoje.
„Jei Kim Jong Unas apskritai prisimins šiuos piliečius ir galės surengti mainus mūsų kariams, kurie laikomi Rusijoje, mes galėsime perkelti tokius karius“, – teigė V. Zelenskis.
08:05 | Vučičius siūlo surengti D. Trumpo ir V. Putino susitikimą Belgrade
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pareiškė, kad oficialiai pasiūlys surengti savo šalyje planuojamą išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.
Tai praneša leidinys RTS, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Pasak A. Vučičiaus, Serbija suinteresuota priimti JAV ir Rusijos lyderius ir gali jiems garantuoti reikiamo lygio saugumą.
„Tai šalis, kur prezidento Trumpo palaikymas yra didžiausias visoje Europoje. Nėra šalies, kuri galėtų prilygti Serbijai pagal prezidento Trumpo palaikymo lygį... Ir, kita vertus, mūsų šalyje prezidentas Putinas taip pat yra labai populiarus. Todėl manau, kad tai ta planetos vieta, kuri abiem puikiai tinka“, – sakė Serbijos vadovas.
Jis pridūrė, kad, be to, Serbija nepriklauso jokiems kariniams aljansams.
Prieš kelias dienas išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad jau rengiamas susitikimas su V. Putinu. Pasak jo patarėjų, susitikimas su V. Putinu yra būtinas norint įgyvendinti D. Trumpo planus sustabdyti Rusijos ir Ukrainos karą.
Kremlius, komentuodamas šį pareiškimą, pažymėjo, kad Rusijos prezidentas yra „atviras kontaktams“.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad po sausio 20 d. įvyksiančios D. Trumpo inauguracijos Kyjivas tikisi jo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
07:44 | Trumpo kabinetas pareiškė, kad Ukrainai nepavyks atgauti visų okupuotų teritorijų: „Visas pasaulis pripažįsta šią realybę“
Visas pasaulis „pripažįsta realybę“, kad Ukraina nesusigrąžins visų okupuotų teritorijų, interviu „ABC News“ pareiškė išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasirinktas patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas.
Pasak jo, karas Ukrainoje turi baigtis diplomatinėmis derybomis, tačiau tikėtis, kad rusai bus išprašyti iš visų okupuotų teritorijų, yra nerealu.
M. Waltzo teigimu, norėdamas vesti prasmingas derybas dėl karo pabaigos, D. Trumpas turi užmegzti tiesioginius ryšius su abiem pusėmis, ypač su Kremliumi. Pasak jo, D. Trumpas jau ruošiamasi susitikimui, kuris turėtų įvykti „artimiausiais mėnesiais“.
„Kol kas nenustatėme tikslaus formato, bet dirbame. Tačiau per artimiausias kelias dienas ar savaites tikiuosi bent pokalbio telefonu. Tai būtų žingsnis, nuo kurio galėtume pradėti“, – sako M. Waltzas.
Jis taip pat pareiškė, kad neturėtų tikėtis, kad Ukrainai pavyks atgauti visas okupuotas teritorijas.
„Visi žino, kad šis [karas] turi baigtis kažkaip diplomatiškai. Tik nemanau, kad realu sakyti, kad mes išvarysime kiekvieną rusą iš kiekvieno Ukrainos žemės centimetro, net iš Krymo. Prezidentas D. Trumpas pripažino tą realybę, ir aš manau, kad tai buvo didžiulis žingsnis. Dabar visas pasaulis pripažįsta šią realybę“, – sakė jis.
D. Waltzas pažymėjo, kad karas turi būti baigtas, kol į jį nebuvo įtrauktas visas pasaulis.
07:18 | Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Pirmadienio, sausio 13-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos.
Azovo jūroje priešo laivų nėra.
Viduržemio jūroje – 7 priešo laivai, iš kurių 2 yra kruizinių raketų „Kalibr“ nešėjai, jų bendras salvė – iki 22 raketų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas pareiškė, kad rusai sumažino sraigtasparnių skrydžių virš Juodosios jūros akvatorijos skaičių.
07:06 | Seulas: dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo 300 Šiaurės Korėjos karių, dar 2 700 buvo sužeisti
Dalyvaudami Rusijos kare prieš Ukrainą žuvo maždaug 300 Šiaurės Korėjos karių, o 2 700 buvo sužeisti, pirmadienį pareiškė vienas Pietų Korėjos įstatymų leidėjas, remdamasis Seulo žvalgybos agentūros duomenimis.
„Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijoje mastas buvo išplėstas į Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, jog tarp nukentėjusiųjų (…) yra maždaug 300 žuvusiųjų ir 2 700 sužeistųjų“, – žurnalistams sakė įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Pchenjanas nurodė savo kariškiams nusižudyti, jog jie nebūtų paimti į nelaisvę gyvi. „Ant žuvusių karių rastos atmintinės liudija, kad Šiaurės Korėjos valdžios institucijos spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš paėmimą į nelaisvę“, – tvirtino Lee Seong-kweunas.
Šiaurės Korėja dislokavo tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos kariuomenę, be kita ko, Kursko srityje, į kurią pernai rugpjūtį netikėtai įsiveržė Ukraina. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos Rusijoje į nelaisvę paėmė du sužeistus Šiaurės Korėjos karius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Aukštas ir gražus su visa šobla meluoja kad rusai .
