Svarbiausios dienos naujienos:
13:19 | Rusai raketomis smogė Odesai: 8 žmonės žuvo, dar bent 18 sužeista
Pirmadienį rusai raketomis smogė Odesai, rašo UNIAN.
Anot Odesos valstybinės administracijos vadovo Olego Kipero, žuvo bent aštuoni žmonės, dar bent 18 buvo sužeista. Tarp sužeistųjų yra vaikas. Keturių sužeistųjų būklė sunki.
Sprogimas nugriaudėjo tuo metu, kai Odesoje veikė oro pavojaus signalas.
12:36 | Kremlius: leisdamas raketomis suduoti smūgius, Bidenas „kursto“ įtampą
Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad darbą baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija dar labiau kursto įtampą, leisdama Ukrainai tolimojo nuotolio raketomis smogti į Rusiją.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė matęs žiniasklaidos pranešimus, kad J. Bidenas leido suduoti smūgius, tad „akivaizdu, jog darbą baigianti Vašingtono administracija ketina imtis veiksmų toliau kurstyti ugnį ir provokuoti tolesnį įtampos eskalavimą“.
Pasak D. Peskovo, jei toks sprendimas tikrai buvo priimtas ir paskelbtas Kyjivui, „tai, žinoma, kokybiškai nauja įtampos spiralė ir kokybiškai nauja situacija JAV įsitraukimo į konfliktą požiūriu“.
D. Peskovas sakė, jog prezidentas Vladimiras Putinas rugsėjį aiškiai išdėstė Rusijos poziciją, kad toks žingsnis reikš, jog NATO „kariauja“ su Rusija. Tokiu atveju „priimsime atitinkamus sprendimus, remdamiesi grėsmėmis, su kuriomis susidursime“, rugsėjį sakė V. Putinas.
Pasak D. Peskovo, V. Putino pozicija yra tokia, jog tokius smūgius galiausiai vykdys ne Ukraina, o šalys, kurios duoda leidimą panaudoti raketas, nes „taikinius nustato ne Ukrainos kariuomenė, o specialistai iš šių Vakarų šalių, o tai iš esmės keičia jų dalyvavimo pobūdį“.
11:52 | JAV leidus Ukrainai raketomis smūgiuoti į Rusiją, Kinija ragina siekti taikos
Paskelbus, kad Vašingtonas leido Kyjivui tolimojo nuotolio amerikiečių raketomis smogti į karinius taikinius Rusijoje, Kinija pirmadienį pakartojo raginimą taika užbaigti karą Ukrainoje.
„Kuo greitesnės paliaubos ir politinis sprendimas atitinka visų šalių interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas, paklaustas apie JAV sprendimą. „Svarbiausia – kad padėtis kuo greičiau atvėstų“, – sakė jis.
Kinija dedasi neutrali Ukrainos karo atžvilgiu ir tvirtina nesiunčianti karinės pagalbos nė vienai šaliai, kitaip nei JAV ir kitos Vakarų valstybės. Tačiau ji tebėra artima politinė ir ekonominė Rusijos sąjungininkė, NATO narės vadina Kiniją „lemiama“ karo, kurio ji niekada nepasmerkė, „įgalintoja“.
Pirmadienį Lin Jianas sakė, kad Pekinas „yra pasirengęs ir toliau savais būdais atlikti konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Ukrainos krizę“.
Lin Jianas taip pat atmetė pranešimus, kad Europos Sąjungos pareigūnai gavo įrodymų, jog Rusija kare naudoja Kinijoje pagamintus dronus. Pekinas „niekada neteikė mirtinų ginklų konflikto šalims ir nuo pat pradžių griežtai kontroliavo karinius ir dvejopo naudojimo bepiločius orlaivius pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“, – sakė jis ir pridūrė, jok tikimasi, kad šalys neskleis „beprotiškų spėlionių ir, neturėdamos faktų, nešmeiš Kinijos“.
10:40 | Erdoganas turi savo karo Ukrainoje pabaigos planą: siūlo nuolaidą Putinui
Karui Ukrainoje tęsiantis beveik trejus metus, Ukrainos sąjungininkai ragina Volodymyrą Zelenskį apsvarstyti naujus būdus, kaip priversti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, rašo „Bloomberg“.
Du Europos pareigūnai leidiniui sako, kad vis labiau pripažįstama, jog V. Zelenskis turės eiti į kompromisą su V. Putinu.
Į diskusijas neseniai įsitraukė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Pasak su jo planais susipažinusių šaltinių, pirmadienį Rio de Žaneire susirinkus G20 lyderiams, jis ketina pateikti savo pasiūlymą įšaldyti karą dabartinėmis fronto linijomis.
Ukrainos sąjungininkės stengiasi užbėgti už akių D. Trumpo sugrįžimui ir galimam drastiškam JAV paramos mažinimui, vėl imasi skubių veiksmų. Rusijos pusėje į kovą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams, auga noras sustabdyti karą.
Tačiau V. Putinas nerodo noro svarstyti paliaubų galimybę.
G-20 susitikimo, kuris bus paskutinis prezidento Joe Bideno kadencijos susitikimas, išvakarėse JAV nusprendė leisti smogti tolimojo nuotolio raketomis Rusijos teritorijai. Tokio pakeitimo idėja yra ta, kad jis padės sustiprinti V. Zelenskio pozicijas prieš D. Trumpui pradedant eiti pareigas, kad jis galėtų į galimas derybas žengti sustiprintomis pozicijomis.
Kinija ir Brazilija, kurios taip pat dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire, nuo gegužės ragino surengti tarptautinę konferenciją, kurioje dalyvautų abi šalys.
Šeštadienį V. Zelenskis savo šalies visuomeniniam transliuotojui sakė, kad nori užbaigti karą kitais metais. Jis prašė savo sąjungininkų atsiųsti jam galingesnių ginklų, kad Ukraina galėtų veiksmingiau atremti Rusijos atakas ir didinti spaudimą V. Putinui siekti derybų.
„Mums pergalė reiškia stiprią Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
„Ar tai bus diplomatijoje, ar mūšio lauke – kitas klausimas“, – teigė jis.
Vis dėlto V. Zelenskis nedalyvaus G-20 susitikime – Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ignoravo jo vis prašymus pakviesti jį į susitikimą. V. Putinas nusprendė nedalyvauti, praėjusį mėnesį sakydamas, kad jo dalyvavimas „sužlugdytų“ aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto jo arešto orderio dėl įtariamų karo nusikaltimų.
Paties V. Zelenskio taikos formulė grindžiama aiškaus kelio į narystę NATO gavimu ir saugumo garantijomis iki įstojimo.
R. T. Erdoganas, priešingai, pasiūlys, kad V. Zelenskis sutiktų atidėti diskusijas dėl prisijungimo prie Aljanso bent 10 metų kaip nuolaidą V. Putinui, teigia su jo mintimis supažindinti žmonės.
Turkijos pasiūlyme numatoma sukurti demilitarizuotą zoną Ukrainos rytiniame Donbaso regione. R. T. Erdoganas siūlys, kad kaip papildoma garantija ten galėtų būti dislokuotos tarptautinės pajėgos ir kad Ukrainai būtų užtikrintas karinis tiekimas kaip kompensacija už sutikimą nebūti NATO nare.
Turkijos pareigūnai pripažįsta, kad tokį pasiūlymą Ukrainai bus sunku priimti, tačiau jie mano, kad tai realiausias požiūris. Jie siektų, kad diskusijos dėl ilgalaikio okupuotų teritorijų likimo būtų paruoštos taip, kad pirmiausia būtų sutelktas dėmesys į stabilių paliaubų užtikrinimą.
Anot leidinio, R. T. Erdoganas tikisi, kad jam gali pavykti įtikinti V. Zelenskį dalyvauti taikos derybose Stambule, nes jis yra matęs žvalgybinės informacijos, leidžiančios manyti, kad per ateinančius kelis mėnesius Ukraina gali prarasti daug daugiau teritorijų, jei kovos nebus sustabdytos.
10:26 | „Le Figaro“ pašalino informaciją apie britų ir prancūzų leidimą Ukrainai smogti Rusijos teritorijoje
Leidinys „Le Figaro“ pašalino informaciją, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas SCALP/„Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos teritoriją.
9:22 | Chersono priemiestyje per apšaudymą žuvo vyras
Rusai nuo ankstaus ryto atakuoja Chersono sritį. Žuvo Chersono priemiesčio Kindijkos gyventojas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė regiono valstybinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per priešo apšaudymą Kindijkoje su gyvybe nesuderinamų sužalojimų patyrė 46 metų vietos gyventojas. Mano užuojauta žuvusiojo artimiesiems ir draugams", – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, lapkričio 17-ąją, Chersono srityje per Rusijos smūgius žuvo keturi žmonės, o dar 10 buvo sužeisti.
8:32 | Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 560 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 560 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų lapkričio 18 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 722 440 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 365 tankų (+15), 19 059 šarvuotųjų kovos mašinų (+38), 20 586 artilerijos sistemų (+30), 1 252 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 999 oro gynybos priemonių (+0), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 19 073 dronų (+99), 2 753 kruizinių raketų (+112), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 29 428 automobilių (+107), 3 655 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
8:17 | Varšuva: JAV leidimas naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijoje – „Putinui suprantama kalba“
Lenkija sekmadienį palankiai įvertino žinią, kad JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijoje.
„Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir (sekmadienį) įvykus masinei Rusijos raketų atakai, prezidentas J. Bidenas sureagavo (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui suprantama kalba“, – tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Agresijos auka turi teisę gintis, – savo įraše pridūrė R. Sikorskis. – Stiprybė atgraso, silpnumas provokuoja.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kurį laiką siekė, kad Vašingtonas leistų naudoti ATACMS raketas prieš taikinius Rusijoje. V. Putinas savo ruožtu yra perspėjęs, kad atitinkamas leidimas reikštų, jog NATO esą „kariauja“ su Rusija.
8:06 | Donaldo Trumpo sūnaus reakcija į Bideno sprendimą: išvadino silpnapročiais
Išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sūnus Donaldas Trumpas jaunesnysis socialiniame tinkle „X“ pasidalijo kritiška žinute Joe Bideno administracijai.
7:59 | Rusija ruošiasi pulti Ukrainos miestus: ISW įvardijo, kokia žiema laukia Ukrainos
Šią žiemą Rusijos pajėgos daugiausiai dėmesio skirs kovoms Ukrainos miestuose, bandys juos užimti, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
7:27 | Macronas: Putinas nenori taikos
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos Ukrainoje ir nesiruošia derėtis dėl karo pabaigos, praneša AFP.
E. Macronas tokias mintis išsakė po to, kai Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Akivaizdu, kad prezidentas V. Putinas ketina intensyvinti kovas“, – E. Macronas sakė vizito metu Argentinoje.
Anot Prancūzijos prezidento, jis svarstytų skambinti V. Putinui tik tada, kai tam būtų tinkamas kontekstas.
Penktadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskambino V. Putinui ir už tai susilaukė kritikos.
7:22 | Rusija pranešė apie dronų ataką Maskvoje
Naktį į Rusijos sostinę lėkė nepilotuojami orlaiviai, pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
„Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos Ramenskio rajone atmušė į Maskvą skriejančio drono ataką, - „Telegram“ kanale parašė S. Sobianinas. - Pirminiais duomenimis, nukritusios nuolaužos žalos ar aukų nepadarė. Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos“.
Vėliau S. Sobianinas pranešė, kad kitas dronas, taip pat skridęs į Maskvą, tariamai buvo numuštas Pavlovo-Posadskio miesto rajone. Ten taip pat dirbo gelbėjimo tarnybos.
7:08 | Po Bideno sprendimo – reakcijos iš Rusijos: grasina trečiuoju pasauliniu karu
Joe Bidenui leidus Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, pasirodė nauji grasinimai iš Rusijos, rašo „Kanal 24“.
Rusijos Federacijos Taryba pareiškė, kad toks sprendimas veda prie didelio pasaulinio karo pradžios.
Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad Maskva į šį žingsnį atsakys.
„Tai labai didelis žingsnis link trečiojo pasaulinio karo pradžios, ir amerikiečiai jį žengs išeinančio senolio, kuris po dviejų mėnesių už nieką neatsakys, rankomis“, – sako jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas jau pasisakė šia tema.
„Pavyzdžiui, rugsėjį jis sakė, kad galimą leidimą Vakarams smogti Rusijai savo ginklais Rusija suprastų kaip „tiesioginį dalyvavimą“ NATO kare, ir dėl to Maskva priims „atitinkamus sprendimus“, – cituojama ji.
Vis dėlto karą prieš Ukrainą pradėjo Rusija. Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2023 m. kovo mėnesį išdavė Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino arešto orderį, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.
7:00 | Zelenskis: raketos kalbės už save
JAV prezidentui Joe Bidenui nusprendus leisti Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad raketos kalbės už save.
Sekmadienį naujienų agentūros AP šaltiniai pranešė, kad J. Bidenas pirmąkart leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusių šaltinių teigimu, taip reaguojama į Šiaurės Korėjos sprendimą pasiųsti tūkstančius karių talkinti Rusijai jos kare Ukrainoje.
„Planas sustiprinti Ukrainą yra Pergalės planas, kurį pristačiau mūsų partneriams. Vienas svarbiausių jo punktų yra tolimojo nuotolio pajėgumai mūsų kariuomenei. Šiandien žiniasklaidoje daug kalbama apie tai, kad mes gauname leidimą atitinkamiems veiksmams“, – vėlai sekmadienį platformoje „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
„Tačiau smūgiai suduodami ne žodžiais. Apie tokius dalykus neskelbiama. Raketos kalbės už save. Jos tikrai kalbės. Šlovė Ukrainai!“ – pridūrė jis.
J. Bideno sprendimas leisti Ukrainai naudoti amerikietiškas tolimojo nuotolio raketas prieš taikinius Rusijos teritorijoje yra didelis pozicijos pokytis paskutiniais jo kadencijos mėnesiais prieš respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į Baltuosius rūmus.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius
Viens prie vieno apie ruskyną.
