Maskva ir Kyjivas nesuinteresuoti derėtis dėl karo pabaigos ar net įšaldyto konflikto sureguliavimo. Tikėtina, kad kovos tęsis dar ilgai, rašo „Politico“.
„Tai reiškia, kad dabartinės aklavietės realybė dabar turi nulemti Vakarų strategiją dėl konflikto. Ir užuot tikėjęsi, kad Ukraina karinėmis priemonėmis atgaus didžiąją dalį ar visą savo teritoriją, turėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos ateities užtikrinimą Vakaruose“, – teigiama leidinyje.
Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas anksčiau kalbėjo, kad dabartinės technologijos padeda gynybai: „Kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metais, mes pasiekėme tokį technologijų lygį, kad atsidūrėme aklavietėje“.
Kai kurie tvirčiausi šalies rėmėjai kaltina Vakarus, ypač JAV prezidento Joe Bideno administraciją, kad jie nesuteikia Ukrainai tokio tipo ir kiekio ginklų, kokių jai reikia pergalei, ir taip kartoja dažnus prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų pareigūnų pareiškimus.
JAV kritikai teigia, kad ne mažiau problemiškas buvo sprendimas bandyti pralaužti Rusijos gynybą keliuose taškuose, užuot sutelkus pajėgas vienam lemiamam proveržiui.
Nepaisant Vakarų nuolatinės karinės paramos Ukrainai, Maskva mano vis dar turinti laiko. Rusija stengsis palaukti ir Ukrainos, ir tų, kurie jai padeda. Todėl labai svarbu, kad JAV ir jų sąjungininkės įtikintų Rusiją, jog taip nėra, teigiama „Politico“ .
Sumų regione pirmadienį apšaudė keturias gyvenvietes. Okupantai taip pat surengė šešias minosvaidžių atakas.
Apie tai pranešė Sumų srities karinė administracija „Telegram“.
„Per dieną rusai šešis kartus iš minosvaidžių apšaudė Sumų srities pasienio rajonus ir gyvenvietes. Apšaudytos Krasnopilsko (5 sprogimai), Chotynsko (22 sprogimai), Novoslobidsko (2 sprogimai), Velykopysarivsko (16 sprogimų) bendruomenės“, – praneša Sumų srities karinė administracija.
Pasak jų, iš viso regione užfiksuoti 45 sprogimai.
Tęsiantis Rusijos karui su Ukraina, nė viena šalis šiais – ar net kitais metais – greičiausiai nepasieks proveržio, tačiau tai nereiškia, kad karas greitai baigsis.
Maskva ir Kyjivas nesuinteresuoti derėtis dėl karo pabaigos ar net įšaldyto konflikto sureguliavimo. Tikėtina, kad kovos tęsis dar ilgai, rašo „Politico“.
„Tai reiškia, kad dabartinės aklavietės realybė dabar turi nulemti Vakarų strategiją dėl konflikto. Ir užuot tikėjęsi, kad Ukraina karinėmis priemonėmis atgaus didžiąją dalį ar visą savo teritoriją, turėtų sutelkti dėmesį į Ukrainos ateities užtikrinimą Vakaruose“, – teigiama leidinyje.
Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnas anksčiau kalbėjo, kad dabartinės technologijos padeda gynybai: „Kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metais, mes pasiekėme tokį technologijų lygį, kad atsidūrėme aklavietėje“.
Kai kurie tvirčiausi šalies rėmėjai kaltina Vakarus, ypač JAV prezidento Joe Bideno administraciją, kad jie nesuteikia Ukrainai tokio tipo ir kiekio ginklų, kokių jai reikia pergalei, ir taip kartoja dažnus prezidento Volodymyro Zelenskio ir kitų pareigūnų pareiškimus.
JAV kritikai teigia, kad ne mažiau problemiškas buvo sprendimas bandyti pralaužti Rusijos gynybą keliuose taškuose, užuot sutelkus pajėgas vienam lemiamam proveržiui.
Nepaisant Vakarų nuolatinės karinės paramos Ukrainai, Maskva mano vis dar turinti laiko. Rusija stengsis palaukti ir Ukrainos, ir tų, kurie jai padeda. Todėl labai svarbu, kad JAV ir jų sąjungininkės įtikintų Rusiją, jog taip nėra, teigiama „Politico“ .
Suomija yra pasirengusi uždaryti paskutinę sienos su Rusija perėją, jei Maskva ir toliau per ją siųs migrantus, pirmadienį pareiškė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
„Uždarėme visus pasienio postus prie rytinės sienos, išskyrus vieną, ir esame pasirengę prireikus uždaryti paskutinį, – Helsinkyje žurnalistams sakė jis. – Suomija saugo Europos Sąjungos išorės sieną ir NATO sieną. Neleisime, kad šis reiškinys tęstųsi.“
Suomijoje padaugėjo prieglobsčio prašytojų, be vizų atvykstančių per šalies 1 300 km ilgio sieną su Rusija: nuo rugpjūčio ją kirto apie 800 migrantų.
Daugiausia jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Dėl to Suomija per pastarąsias dvi savaites uždarė visas savo pasienio perėjas, išskyrus šiauriausią atokiame Murmansko regione Arktyje.
Suomijos pareigūnai tvirtina, kad Rusija bando destabilizuoti Šiaurės kaimynę, o P. Orpo praėjusią savaitę tai pavadino sistemingais ir organizuotais Rusijos valdžios institucijų veiksmais.
Balandį Maskva perspėjo, kad imsis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu po to, kai Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO pavadino pasikėsinimu į Rusijos saugumą.
Nuo lapkričio 23 dienos liko atidarytas vienintelis pasienio kontrolės punktas – Raja-Jooseppi stotis.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šį savaitgalį migrantai toliau kirto sieną: šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį iš viso atvyko 60 migrantų.
Suomija pagal tarptautinę teisę privalo užtikrinti, kad migrantai galėtų prašyti prieglobsčio, o vietos gali būti ribojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis, teigia Suomijos teisės ekspertai.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Sheppsas pareiškė, kad Rusija intensyvina invaziją į Ukrainą, kurioje dabar žūsta daugiau rusų nei bet kada nuo karo pradžios.
Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi G. Sheppso paskyra socialiniame tinkle „X“, taip britų ministras pakomentavo šiandienos žvalgybos ataskaitą apie padėtį fronte Ukrainoje.
Putin is stepping up his invasion - senselessly sending more Russians to die than at any time since the war began.
— Rt Hon Grant Shapps MP (@grantshapps) November 27, 2023
Ukrainian bravery & western support is holding back their advance, but we cannot be complacent.
Ukraine needs our unwavering support to fight & win 🇺🇦 https://t.co/PinHkFPvvk
„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas intensyvina invaziją ir beprasmiškai siunčia mirti daugiau rusų nei bet kada nuo karo pradžios. Ukrainiečių drąsa ir Vakarų parama stabdo jų veržimąsi į priekį, tačiau mes negalime stovėti nuošalyje.
Ukrainai reikia mūsų tvirtos paramos, kad ji galėtų kovoti ir laimėti“, – nurodė G. Sheppsas.
Visą straipsnį skaitykite: ČIA.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį išvyko į Europą keliuose susitikimuose telkti paramos Ukrainai.
Tarptautinė bendruomenė šią jo kelionę į senąjį žemyną stebi dėl galimo susitikimo su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
A. Blinkenas, kurio dėmesys jau daugiau nei mėnesį sutelktas į Izraelio ir „Hamas“ karą ir JAV bei Kinijos prezidentų susitikimą, pirmiausia dalyvaus antradienį ir trečiadienį Briuselyje vyksiančiame NATO narių diplomatijos vadovų susitikime.
Vėliau jis turėtų išvykti į Šiaurės Makedoniją, kur šios savaitės antroje pusėje vyks Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas.
„Mes tikimės, kad jis įsitrauks į geras diskusijas su mūsų kolegomis iš ESBO apie paramą Ukrainai“, – žurnalistams sakė JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas.
Jis nurodė, kad A. Blinkeno darbotvarkė dar gali pasikeisti, ir nekomentavo, ar JAV diplomatijos vadovas svarstytų galimybę susitikti su S. Lavrovu. Pastarasis paprašė leisti jam atvykti į kasmetinį ESBO susitikimą, nes Rusija yra šios tarptautinės organizacijos narė.
Pirmadienį S. Lavrovas pareiškė, kad Šiaurės Makedonija, prisijungusi prie Vakarų sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, leis jam dalyvauti, tačiau jam vis dar reikia leidimo kirsti Europos Sąjungai priklausančios Bulgarijos oro erdvę.
„Pranešama, kad Bulgarija Makedonijai pažadėjo atverti savo oro erdvę. Jei taip ir nutiks, mes ten būsime“, – S. Lavrovą citavo valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS.
Pernai ESBO susitikimą rengusi Lenkija neleido jame dalyvauti rusų ministrui, o tai išprovokavo piktą Maskvos reakciją.
JAV pareigūnai nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios neįsitraukia į aukšto lygio kontaktus su rusais, nors A. Blinkenas kovą buvo trumpai susidūręs su S. Lavrovu per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą Indijoje.
Briuselyje A. Blinkenas kalbės apie JAV paramą Ukrainai artimiausiais mėnesiais, Kyjivui tęsiant savo kontrpuolimą, kol tarptautinės bendruomenės dėmesys iš esmės nukrypęs į Vidurinius Rytus.
JAV prezidento Joe Bideno administracija bando įtikinti respublikonus patvirtinti dar vieną paramos paketą Ukrainai, kurį jis yra susiejęs su pagalba Izraeliui ir Taivanui.
J. O'Brieno teigimu, J. Bideno administracija yra įsitikinusi dėl Kongreso paramos Ukrainai, o pagalbą jai apibūdino kaip koalicines pastangas.
„Manau, kad mūsų partneriams svarbu išgirsti, kad mes ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus, net ir tuo metu, kai mūsų Kongrese vyksta diskusijos dėl tolesnių žingsnių, kuriuos numatome žengti“, – sakė J. O'Brienas.
Rusijos okupacinės pajėgos pradėjo aktyvius Avdijivkos puolimus iš dar dviejų krypčių. Apie tai pranešė miesto karinės administracijos vadovas Vitalijus Barabašas.
Pareigūnas nurodė, kad padėtis Avdijivkos srityje dar labiau komplikavosi. Užpuolikai naudoja daug artilerijos ir, nepaisant nepalankių oro sąlygų, daug lėktuvų.
„Jau kurį laiką priešo karo veiksmų intensyvumas didėja, ir jau suprantama, kad tai iš tiesų yra trečioji banga. Rusai papildomai atvėrė dar dvi kryptis, iš kurių pradėjo aktyvias puolamąsias operacijas – iš Donecko, per Spartaką, ir vadinamąją Promką.
Priešas bando šturmuoti miestą iš visų krypčių. Užpuolikai naudoja daug patrankų ir raketinės artilerijos“, – aiškino V. Barabašas.
Rusijos karas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus, o Maskva išlaiko pranašumą kariniame, politiniame ir ekonominiame frontuose. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“, kurį cituoja „UNIAN“.
Teroristinės valstybės prezidentas Vladimiras Putinas militarizuoja šalies ekonomiką, naudodamas dideles pajamas iš naftos didėjančiai ginklų gamybai apmokėti. Tuo metu politinis paralyžius JAV ir Europoje kelia grėsmę ginklų ir pinigų, nuo kurių priklauso Ukrainos išlikimas, tiekimui.
Anot WSJ, dezorganizacija Vakaruose ir didėjantis Rusijos noras panaudoti savo žmogiškuosius ir pramoninius išteklius kariniams veiksmams rodo, kad Ukrainos gynybai laukia sudėtingi metai. Vis dėlto ribotos Rusijos kariuomenės puolamosios galios, kaip parodė intensyvios kovos dėl Avdijivkos, leidžia manyti, kad ji veikiau pasieks nedidelių laimėjimų nei proveržių.
Taip pat V. Putinui vis dar nepavyksta užkariauti Ukrainos regionų, į kuriuos pretenduoja Rusija, jau nekalbant apie didesnį tikslą – užvaldyti Ukrainą, kurios kaip nepriklausomos nacionalinės valstybės egzistavimą jis vadina istorine anomalija.
„Materialiniai pranašumai 2024 m. iš esmės bus Rusijos pusėje, tačiau neatrodo, kad jie būtų pakankamai lemiami, kad Rusija pasiektų savo politinius tikslus. Klaidinga sakyti, kad Rusija laimės karą.
Tačiau, jei kitais metais nebus priimti tinkami sprendimai dėl Ukrainos požiūrio ir Vakarų išteklių, Ukrainos sėkmės perspektyvos atrodys miglotos“, – WSJ kalbėjo teigė Karnegio tarptautinės taikos fondo Vašingtone vyresnysis bendradarbis Michaelas Coffmanas.
Rusija intensyviai atakuoja rytinį Ukrainos Avdijivkos miestą ir pietinį Robotynės kaimą, kur pastarosiomis savaitėmis vyksta įnirtingos kovos, pirmadienį pranešė ukrainiečių pajėgos.
Jau kelias savaites nė viena pusė mūšio lauke nepadarė reikšmingesnio proveržio, Maskvos invazijai tęsiantis jau 22-ą mėnesį.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė pastangas į Donecko srityje esančią Avdijivką – pramonės centrą, kuris dabar atrodo beveik apsuptas rusų pajėgų.
„Priešas tęsia puolamuosius veiksmus netoli Avdijivkos“, – pranešė Ukrainos kariuomenė.
Pasak jos, rusų pajėgos surengė daugiau kaip 150 atakų prieš ukrainiečių pozicijas gyvenvietėse aplink šį miestą.
Patikslinimas: šis reitingas pirmą kartą pasirodė 2022 m. gruodžio 7 d. Prieš lapkričio 28 d. publikuodamas naujausią reitingą, „Politico“ priminė praėjusių metų laureatus.
Įtakingas leidinys „Politico“ įtakingiausiu 2023 metų žmogumi skelbia Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tituluojamas svajokliu.
„Tai ne pirmas kartas pastaraisiais metais, kai Rusija puola Ukrainą. <...> Tačiau iki naujausio Rusijos prezidento Vladimiro Putino išpuolio likusi Europa nieko nedarė. <...>
Šį kartą viskas pasikeitė dėl Volodymyro Zelenskio, kuriuo Europa ne tik pasitiki, bet ir žavisi bei seka paskui jį, kitaip nei ankstesniais Ukrainos prezidentais. Tik pažiūrėkite, kaip Europos lyderiai, silpnai pasirodantys apklausose, važiuoja į Kyjivą nusifotografuoti su iškilmingai atrodančiu 44 metų vyru, vilkinčiu dabar jau kultiniais tapusius alyvuogių žalumo marškinėlius. Stovėdami šalia jo politikai trokšta būti matomi“, – rašo „Politico“, pirmadienį paskelbęs įtakingiausių 2023 m. pasaulio lyderių sąrašą.
V. Zelenkis giriamas už savo sugebėjimą įtikinti Europą, kad jos ateitis yra surišta su Ukraina. Dėmesio sulaukia jo komunikaciniai gebėjimai, retorika, socialinių tinklų įgalinimas, sugebėjimas įtikinti Europą veikti tai, kaip jam reikia.
Sąrašo devintojoje vietoje atsidūrė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tituluojamas svajokliu. „Politico“ daro išvadą, kad V. Putino „didžios Rusijos“ svajonė, panašu, nebus realizuota, nes jo puolimas Ukrainoje ėmė blėsti beveik taip pat greitai, kaip prasidėjo.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Ukraina vis dar padaro labai didelių nuostolių Rusijos pajėgoms, nors ukrainiečių kariuomenei ir nepavyksta atkovoti rusų užimtų teritorijų.
„Žinoma, mes norėtume, kad jie kuo greičiau išvaduotų kuo daugiau teritorijos, bet nors fronto linija ir nepajudėjo, ukrainiečiams pavyksta padaryti labai didelių nuostolių rusų įsibrovėliams“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį sakė, kad Turkija turėtų kuo greičiau pritarti įstrigusiam Švedijos stojimui į Aljansą.
„Švedija įvykdė, ką pažadėjusi, ir dabar atėjo laikas Turkijai galutinai pritarti [Švedijos] prisijungimo procesui“, – sakė J. Stoltenbergas.
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba naujausioje savo ataskaitoje skelbia, kad netipiniai Rusijos oro transporto judėjimai lapkritį rodo, kad Rusija, panašu, atsigabena savo strategines gynybos sistemas iš Kaliningrado.
„Tai seka po to, kai spalio pabaigoje Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje padidėjusių oro gynybos sistemų SA-21 nuostolių.
Tai, kad Rusijos Gynybos ministerija, atrodo, nori prisiimti papildomą riziką, atsigabendama oro gynybos sistemas, pabrėžia karo sukeltą stygių kai kuriems svarbiausiems šiuolaikiniams Rusijos pajėgumams“, – rašo britų žvalgai.
Kaliningradas yra labiausiai į vakarus nutolęs Rusijos taškas, besiribojantis su trimis NATO narėmis, todėl Rusija Kaliningradą laiko vienu strategiškai jautriausių savo regionų.
Rusijos okupuotą Krymą užgriuvo audra, „kokios dar niekada nebuvo“, skelbia Kremliaus statytiniai. Gamtos katastrofos metu žuvo mažiausiai vienas žmogus, Sevastopolyje visiškai sunaikintas jūrų muziejus-akvariumas, nugaišo 800 jūrų gyvūnų.
Daugiau kaip du tūkstančiai karo nuniokotos Ukrainos miestų ir kaimų dėl žiemos audros pirmadienį liko be elektros energijos, pranešė vyriausybė.
„Iš viso 2 019 gyvenviečių 16-oje regionų yra atjungtos nuo tinklo“, – sakė Vidaus reikalų ministerija.
Institucijos pranešė, kad pietiniame Odesos mieste, kuris ne kartą patyrė Rusijos smūgius, padėjo 1 624 žmonėms, įstrigusiems dėl sniego.
Regiono pareigūnai teigė, kad temperatūra nukrito žemiau nulio, pranešama apie iki 72 km per val. greičio vėjo gūsius.
Rusų okupantai pradeda pavargti nuo karo Ukrainoje ir ima skųstis represijomis. Tai liudija pasiklausyti karių telefoniniai pokalbiai, kurių detalėmis dalijasi „Associated Press“.
Artėjant antrajai karo žiemai, kuomet tęsiasi karo veiksmai, kartu daugėja ir rusų karių, norinčių pabėgti iš fronto.
„Telegram“ kanalas „Monitor“ ir „Baza“ skelbia, kad pirmadienio rytą „mažiausiai du“ bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos Federacijoje esančią Smolensko aviacijos gamyklą.
Skelbiama, kad buvo pramuštas vieno iš gamyklos cechų stogas.
Pirmasis dronas buvo numuštas apie 9 val. ryto Zadneprovskio rajono teritorijoje. Po pusvalandžio virš Smolensko buvo pastebėtas dar vienas dronas. Jis taip pat buvo numuštas.
Būtent antrasis dronas, kaip skelbia „Baza“, nukrito ant vienos iš gamyklos cechų stogo ir sprogo. Žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas stogas.
Vietos valdžios institucijos kol kas jokių komentarų neskelbė.
Vokietija Ukrainai perdavė dalį savo karinės technikos ir dabar turi per mažai ginklų išorinės agresijos atveju. Vokietijos politikai kritikuoja gynybos ministrą Borisą Pistorių dėl susidariusios situacijos ir reikalauja skirti lėšų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) arsenalui papildyti.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 750 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: septyni tankai, trys šarvuočiai, artilerijos sistema, keturi bepiločiai orlaivių, 11 automobilių.
JAV Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeris jau gruodžio 4 d. surengs balsavimą dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui, kurios prašo JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Politico“ praneša, kad Ch. Schumerio pareiškimas daro spaudimą senatoriams susitarti dėl sienų apsaugos, kuri yra įstatymo projekto, apimančio pagalbą Ukrainai ir Izraeliui, dalis.
Jis paragino demokratus daugiau dirbti su respublikonais ir bandyti susitarti.
„Niekas labiau nepradžiugintų tokių autokratų, kaip Putinas ar Xi Jinpingas, jei Jungtinės Valstijos dabar sudvejotų paremti Ukrainos žmones ir jų kariuomenę. Tai susiję ne tik su Ukrainos ar transatlantiniu saugumu, bet ir su Amerikos saugumu“, – sakė M. Schumeris.
Nuo lapkričio 20 iki 26 dienos Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino daugiau nei 6 tūkst. rusų karių ir daugiau nei 600 jų karinės technikos vienetų. Apie tai sekmadienį „Telegram“ pranešė Ukrainos gynybos viceministras Oleksandras Pavliukas.
Viceministras pridūrė, kad rusai taip pat prarado daug ginklų ir karinės technikos: 78 tankus, 113 šarvuotų kovinių mašinų, 130 artilerijos sistemų, devynias daugkartinio paleidimo raketų sistemas, devynias oro gynybos sistemas, 168 automobilius ir 17 vienetų specialiosios įrangos.
„Be to, mūsų gynėjai sunaikino dvi priešo raketas ir 146 bepiločius orlaivius“, – rašė O. Pavliukas.
Rusijos mobilizuotų karių giminaičiai paskelbė manifestą prieš neterminuotą mobilizaciją Rusijoje. Jų kreipimasis buvo paskelbtas „Telegram“.
Kreipimesi mobilizuotųjų šeimos teigia, kad Rusija „atsuko nugarą tiems, kurie pirmieji atsiliepė į jos pagalbos šauksmą“. Artimieji renka parašus dėl okupantų grąžinimo namo ir tarnybos termino nustatymo.
„Pasirodo, mes nesame nei rinkėjai, nei piliečiai, o gal apskritai nesame žmonės... Mus išduoda ir naikina mūsų pačių žmonės. Mes buvome išdurti ir jūs būsite išdurti. Juk visą tą laiką mums rodė tik stabilumą, patikimumą ir saugumą. Prisimename, kaip prezidentas žadėjo, kad rezervistai nebus šaukiami, kad karių užduotis vykdys tik profesionalūs savanoriai.
O paskui mūsų artimuosius išvežė į Ukrainą. Iš tikrųjų pažadai pasirodė esą tik raminamieji. Daugelis jų niekada nebegrįš. Mobilizacija pasirodė esanti baisi klaida. Buvome nubausti už tai, kad laikėmės įstatymų“, – rašoma kreipimesi.
Artimieji skundžiasi, kad juos „bandoma nutildyti išmokomis ir pašalpomis, nurodant „garbingą“ Kursko pavyzdį“.
„Jis „nuskendo“. Ne visi pamiršo, kaip tada buvo. Tačiau, kai kalbama apie artimo žmogaus gyvybės kainą, norisi suplėšyti tą, kuris išdrįso pateikti tokį bjaurų pasiūlymą“, – rašo jie.
Visą straipsnį skaitykite: ČIA.