UNIAN, cituodama britų karo ekspertą, į atsargą išėjusį pulkininką Gleną Grantą, rašo, kad Rusija gali ir toliau užtęsti karo eigą dar bent 2–3 metus arba net 10–15 metų.
„[Rusija] paprasčiausiai toliau bandys suduoti smūgius Ukrainai, kol ji paluš. Jie [rusų okupantai] viliasi, kad anksčiau ar vėliau Vakarai neatlaikys ir įvyks kažkas panašaus į „Korėjos scenarijų“, – teigė G. Grantas.
Pasak jo, Rusija gali bandyti įšaldyti konfliktą, vėliau atsirastų sienos, kurios padalytų Rytų Ukrainą ir Ukrainą.
G. Granto pastebėjimu, šiuo metu Rusijos Federacijoje mobilizacija vyksta lėtai, kad nebūtų sukurta panika Maskvoje ir Sankt Peterburge, o ikusioje šalies dalyje šis procesas vyksta nuolatos.
Tiesa, į atsargą išėjęs britų pulkininkas atkreipia dėmesį, kad rusai tapo pajėgesni pristatyti ginklus į frontą, be to, jie taip pat ganėtinai sėkmingai gamina elektroninę įrangą, apie kurią prieš metus Rusija gaėjo tik pasvajoti. Tačiau G. Grantas tikina, kad nors Rusijos gynybos pramonė auga, tačiau šalies ekonomika smunka, tad Kremlius atsiduria kryžkelėje.
„Tam tikra prasme yra gerai, kad Rusijos generaliniame štabe nėra protingų asmenybių. Jie yra protingi pagal konkrečią specialybę, bet tikrai negeba galvoti strategiškai. Tikėtina, kad, pastatę šalį karo padėtyje, jie iš tiesų griauna visą [Rusijos] ekonomiką.
Žinome, kad Rusijos ekonominė situacija daugelyje sričių yra labai bloga. Pavyzdžiui, dalis oro linijų gali bankrutuoti, nes bendrovės nėra pajėgos gauti atsarginių dalių ir užtikrinti gerą lėktuvų techninę būklę. <...> Jeigu to negali ištverti oro linijų bendrovės, tai kitos sritys tikrai turėtų būti arti žlugimo ribos“, – tikino jis.
Be to, G. Grantas pastebi, kad netgi Kinija, panašu, siekia atsiriboti nuo Rusijos. Pastarosios diskusijos, pasak jo, parodė, kad Kinija tarsi suvokia, jog jų ekonominė ateitis yra kur kas labiau susijusi su Vakarų valstybėmis, o ne Rusijos Federacija.
„Jei Kinijos [ekonomika] priklausys nuo Rusijos, ji nueis į dugną. Kinai pasikliauja Europos Sąjungą ir JAV, būtent čia yra jų pinigai, investicijos ir ir rinka. <...> Vyksta dalykai, kurie ilgainiui gali veikti prieš pačią Rusiją“, – teigė jis.
Latvija ragina Lenkiją ieškoti sprendimo iš padėties jos pasienyje su Ukraina
Latvijos užsienio reikalų ministras Krišjanis Karinis, šeštadienį telefonu kalbėjęs su Lenkijos Europos Sąjungos reikalų ministru Szymonu Szynkowskiu vel Seku, paragino išspręsti padėtį Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Pokalbyje su lenkų ministru K. Karinis paprašė ieškoti sprendimo dėl padėties Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, kur dėl ūkininkų protestų sunkvežimiams tenka laukti ilgose eilėse. Jis pareiškė, kad Latvija yra pasirengusi įsitraukti ir padėti ieškoti išeičių iš šios situacijos.
Abu ministrai taip pat aptarė būsimą Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl stojimo į ES derybų su Ukraina pradžios. Latvijos užsienio reikalų ministras pakartojo, kad Ryga tvirtai remia Kyjivą, pažymėdamas, kad Ukraina priklauso Europai, todėl Latvija pritaria tam, kad stojimo į ES derybos su Ukraina būtų pradėtos jau šiais metais.
Ministrai taip pat aptarė Latvijos ir Lenkijos bendradarbiavimą ES ir būsimą bloko plėtrą.
