Po Paryžiuje vykusių derybų Rubio paskambino Lavrovui: „Taika įmanoma“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui pranešė, kad derybos su Europos pareigūnais Paryžiuje dėl paliaubų Ukrainoje buvo padrąsinančios, teigė Valstybės departamentas.
„Padrąsinantis JAV programos priėmimas Paryžiuje rodo, kad taika įmanoma, jei visos šalys įsipareigoja pasiekti susitarimą“, – sakė M. Rubio S. Lavrovui per pokalbį telefonu po derybų, pranešė Valstybės departamentas.
Susitikimuose Paryžiuje dalyvavo M. Rubio, Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir Europos atstovai, įskaitant prezidentą Emmanuelį Macroną.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas taip pat buvo atvykę į Paryžių, kur bendravo su Europos ir JAV delegacijomis.
Paryžiuje taip pat lankėsi britų ir Vokietijos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, teigė Prancūzijos prezidentūra.
Trumpas: susitarimas su Ukraina dėl iškasenų gali būti pasirašytas kitą ketvirtadienį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad susitarimas su Ukraina dėl jos strateginių naudingųjų iškasenų gavybos gali būti pasiektas kitą savaitę.
Kyjivas ir Vašingtonas buvo arti susitarimo pasirašymo, kol vasarį įvykęs D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ginčas Baltuosiuose rūmuose laikinai nutraukė susitarimo rengimo darbus.
„Turime susitarimą dėl mineralų, kuris, manau, bus pasirašytas ketvirtadienį, kitą ketvirtadienį. Netrukus. Ir aš manau, kad jie ketina laikytis susitarimo. Taigi pamatysime. Bet mes turime susitarimą dėl to“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
Zelenskis: Europos ir JAV pagalbos nepakanka norint užbaigti karą
„Mus tvirtai remia Europa, atšaldėme JAV pagalbą ir žvalgybos duomenis, esame dėkingi, kad tai veikia. Ar to pakanka karui užbaigti? Ne“, – teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „Unian“.
Zelenskis teigia, kad Rusija sumažino smūgius energetikos objektams, tačiau smogė civilinei infrastruktūrai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija sumažino smūgių Ukrainos energetikos objektams skaičių, tačiau vietoj to atakuoja civilinę infrastruktūrą, rašoma „Reuters“.
„Jie sumažino savo smūgių energetikos objektams skaičių, tai faktas. Tačiau norėjau, kad atkreiptume dėmesį į tai – Rusija nesumažino atakų skaičiaus, jie smogia civilinei infrastruktūrai“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Zelenskis: Ukraina ir JAV šiandien gali pasirašyti ketinimų protokolą dėl naudingųjų išteklių susitarimo sudarymo
Šiandien Ukraina ir JAV gali virtualiai pasirašyti ketinimų protokolą dėl svarbaus naudingųjų išteklių susitarimo sudarymo. Pasak „Unian“ korespondento, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė per brifingą.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad praėjusią savaitę Vašingtone įvykęs susitikimas buvo produktyvus ir pozityvus. Tuo pačiu metu darbas buvo tęsiamas ir vakar, ir šiandien.
„Ukrainos ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko dirba su JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento komanda“, – sakė V. Zelenskis.
Ir pridūrė: „Prieš porą dienų Amerikos pusė pasiūlė grįžti prie dar vieno žingsnio, kol teisininkai dirbs prie susitarimo. Mūsų ketinimai yra teigiami. Esame konstruktyvūs. Ir mes tai rodome. Štai kodėl ketinimų protokolą, ne patį susitarimą, bet ketinimų protokolą šiandien galima pasirašyti virtualiai.“
Pasak jo, Ukrainos pusė šiandien su tuo sutiko.
„Kaip suprantu, dabar jie kartu su Amerikos puse rengia tekstą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Zelenskis: Ukraina yra pasirengusi pirkti „Patriot“ sistemas iš JAV
„Esame pasirengę pirkti „Patriot“ sistemas iš JAV. Ji padės mums su finansavimu“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Unian“.
Jis pažymėjo, kad su D. Trumpu aptarė klausimą dėl „Patriot“ sistemų ir JAV „ties tuo dirbs“.
Vokietija siunčia didelį karinės paramos paketą Ukrainai
Vokietija suteikė Ukrainai naują karinės paramos paketą, įskaitant oro gynybos sistemas IRIS-T ir raketas „Patriot“ gynybos sistemoms. Tai nurodyta sąraše, kurį balandžio 17 d. paskelbė Vokietijos vyriausybė, rašo „Kyiv Independent“
Naujausią Vokietijos siuntą sudaro keturios papildomos IRIS-T sistemos ir joms skirtos raketos, raketos oro gynybos sistemoms „ Patriot“ ir 120 nešiojamųjų oro gynybos raketų IGLA.
Taip pat Vokietija siunčia Ukrainai 66 minoms atsparias transporto priemones, apsaugotas nuo sprogimo iš pasalų (MRAP), papildomas kinetinės gynybos transporto priemones ir dar 38 000 vienetų priešlėktuvinės amunicijos „Gepard“.
Bendradarbiaudama su Danija ir Norvegija, Vokietija taip pat pristatė tris naujas ratines haubicas „Zuzana 2“.
Berlynas taip pat atsiuntė papildomų artilerijos atsargų, įskaitant dar 27 000 155 mm sviedinių ir 1 000 papildomų 122 mm šaudmenų. Bepiločių orlaivių parama apima dar 70 žvalgybinių bepiločių orlaivių „Vector“, 150 papildomų ginkluotų bepiločių orlaivių HF-1 ir dar 10 antžeminių bepiločių orlaivių.
Į paketą taip pat įeina inžinerinės ir evakuacinės transporto priemonės, stebėjimo radarai, lazeriniai tolimačiai, šturmo šautuvai, asmeninė ir taktinė įranga, taip pat tolesnis sužeistų Ukrainos karių gydymas.
Ši parama, gauta iš Bundesvero atsargų ir pramonės sutarčių, finansuojamų pagal Berlyno saugumo pajėgumų stiprinimo iniciatyvą, padidina bendrą Vokietijos karinę pagalbą Ukrainai iki maždaug 28 mlrd. eurų nuo 2022 m., kai prasidėjo visapusiška Rusijos invazija.
Naujoji Vokietijos vyriausybė pažadėjo toliau remti Ukrainą vykstant Rusijos pradėtam karui.
Vokietija taip pat gali priartėti prie pritarimo ilgojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimui Ukrainai, nes tiek konservatyviosios CDU/CSU, tiek valdančiųjų socialdemokratų (SPD) lyderiai rodo sutarimo šiuo klausimu ženklus.
Zelenskis: Trumpo pasiuntinys Witkoffas skleidžia Rusijos naratyvus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Jungtinių Valstijų pasiuntinį Steve'ą Witkoffą „skleidžiant rusiškus naratyvus“ po to, kai jis užsiminė, kad taikos susitarimas su Rusija priklauso nuo okupuotų teritorijų Ukrainoje statuso.
„Manau, kad ponas Witkoffas perėmė Rusijos pusės strategiją. Manau, kad tai labai pavojinga, nes jis sąmoningai ar nesąmoningai, nežinau, skleidžia Rusijos naratyvus“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: Kinija aprūpina Rusiją ginklais
Balandžio 17 d., praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos kariai sulaikė Rusijos kariuomenėje kovojančius Kinijos piliečius, Kinija tiekia ginklus Rusijai, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašoma „Kyiv Independent“.
„Šiandien gavome informacijos iš (Ukrainos) saugumo tarnybos, iš žvalgybos apie šaunamuosius ginklus, artileriją“, – sakė V. Zelenskis.
„Manau, kad kitą savaitę galėsime išsamiai pasakyti, jog manome, kad Kinijos atstovai užsiima tam tikrų ginklų gamyba Rusijos teritorijoje“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas priminė, kad per pokalbį su Kinijos vadovu Xi Jinpingu jis davė žodį, kad neparduos ir nesiųs ginklų į Rusiją, rašoma „Interfax“.
„Tačiau, deja, dabar matome kitokią informaciją. Jau turime faktų apie šį Kinijos ir Rusijos darbą stiprinant savo gynybinius pajėgumus“, – pažymėjo jis.
Maža to, Ukrainos prezidentas penktadienį buvo pareiškęs, kad šimtai Kinijos piliečių kovoja fronto linijoje Ukrainoje kartu su Rusija.
Ukraina praneša apie atsikovotą teritoriją šalies rytuose
Nuo Rusijos agresijos besiginanti Ukraina pranešė apie karinį laimėjimą šalies rytuose. „Praėjusiomis savaitėmis išlaisvinome maždaug 16 kvadratinių kilometrų teritoriją netoli Udačnės, Kotlynės ir Ševčenkos kaimų“, – ketvirtadienį feisbuke pareiškė Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis. Ši teritorija yra netoli strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto Rytų Ukrainos Donecko srityje.
Praėjusiais mėnesiais Ukrainos padėtis pablogėjo beveik visose fronto atkarpose. Tačiau prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario viduryje pareiškė, kad padėtis aplink Pokrovską „pagerėjo“.
Rusijos pajėgos maždaug per 4 km nutolusios nuo Pokrovsko. Šis miestas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms strategiškai svarbus, nes yra prie svarbaus geležinkelių ir kelių mazgo, jungiančio šalies rytus su Dnipro didmiesčiu.
Paryžiuje prasidėjo derybos dėl karo Ukrainoje: aptariami ir Europos saugumo klausimai
Ketvirtadienį Europos ir Ukrainos pareigūnai Paryžiuje pradėjo vienos dienos derybas, per kurias Kyjivo reikalai bus pateikti JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui, rašoma „Reuters“.
Aukšto lygio diplomatija atspindi vis didėjantį Europos susirūpinimą dėl JAV administracijos užmačių Maksvos atžvilgiu, po to, kai iki šiol D. Trumpui nepavyko susitarti dėl paliaubų trejus metus trunkančiame Rusijos ir Ukrainos kare.
Pranešama, jog JAV pareigūnai vizito Paryžiuje metu taip pat turėjo aptarti branduolines derybas su Iranu.
D. Trumpas, kuris jau seniai yra sakęs, kad siekia greitai užbaigti karą Ukrainoje, yra nurodęs, jog yra nusivylęs tiek Maskva, tiek Kyjivu, nors jo administracija pakeitė JAV retoriką, siekdama prisitaikyti prie Rusijos požiūrio į konfliktą.
Praėjusį mėnesį Ukraina sutiko su D. Trumpo pasiūlymu dėl paliaubų, kurį Rusija atmetė. Šalys susitarė tik dėl išpuolių prieš energetikos objektus ir jūroje apribojimų, kurių pažeidimu abi kaltina viena kitą.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje sako, kad Maskva kalta dėl to, jog praėjusį mėnesį atmetė D. Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų, ir tikisi įtikinti Vašingtoną laikytis griežtesnės pozicijos.
„Aš tiesiog stengiuosi, kad jis būtų sustabdytas, kad galėtume išgelbėti daugybę gyvybių“, – sekmadienį apie karą sakė D. Trumpas.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono patarėjas užsienio politikos klausimais Emmanuelis Bonne‘as apkabino S. Witkoffą, kai šis atvyko į Prancūzijos prezidentūroje esančius Eliziejaus rūmus deryboms, prieš E. Macrono, Witkoffo ir Rubio pietus.
Prieš tai E. Bonne'as ir jo kolegos iš Didžiosios Britanijos bei Vokietijos susitiko su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovu Andrijumi Jermaku. Pagal Prancūzijos šios dienos darbotvarkę Jermakas vėliau ketvirtadienį turėjo dalyvauti susitikime su Rubio, Witkoffu ir Europos pasiuntiniais.
Apie Ukrainos delegacijos atvykimą į Paryžių prieš tai, ką Vašingtonas apibūdino kaip planuotas Rubio, Witkoffo ir Prancūzijos pareigūnų derybas, anksčiau nebuvo pranešta.
„Dirbame svarbiais Ukrainos ir visos Europos saugumo klausimais“, – teigė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos atstovas Andrijus Jermakas savo įraše „X“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė: „Šalys aptars būdus, kaip pasiekti visišką ugnies nutraukimą, tarptautinio karinio kontingento dalyvavimą siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką ir tolesnį Ukrainos saugumo užtikrinimą.“
Rusija: Ukraina daugiau kaip 80 kartų pažeidė „energetines“ paliaubas
Rusija kaltina Ukrainą daugiau kaip 80 kartų pažeidus 30 dienų „energetines“ paliaubas. Tai Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ketvirtadienis yra 30-oji dalinių paliaubų, per kurias abi pusės sutiko neatakuoti viena kitos energetinių objektų, diena.
„Ukrainos kariuomenė tiesiogine žodžio prasme kasdien dronais atakavo Rusijos degalų ir energetikos sektoriaus infrastruktūrą“, – sakė M. Zacharova, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.
Kyjive peiliu subadytas žurnalistas Jurijus Makarovas: jo būklė sunki
Kyjive nenustatytas asmuo peiliu subadė Ukrainos nacionalinio transliuotojo „Suspilne“ žurnalistą Jurijų Makarovą, jo būklė sunki, praneša „Suspilne“
Užpuolimas įvyko balandžio 16 d. vėlai vakare. Pranešama, kad nors ir yra sunkio būklės, pavojus jo gyvybei negresia.
„Jurijus Makarovas šiuo metu paguldytas į ligoninę ir yra sunkios būklės. Tačiau jo gyvybei pavojus negresia“, – nurodoma balandžio 17 d. „Suspilne – pareiškime ir priduriama, kad policija pradėjo baudžiamąjį tyrimą.
Karo analitikas pasakė, kaip Trumpas gali priversti Putiną sėsti prie darybų stalo
Jungtinės Karalystės atsargos pulkininkas, karo analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas teigia, kad Vladimiras Putinas nerodo „absoliučiai jokių ženklų“, kad norėtų paliaubų, tačiau gali būti priverstas sėsti prie derybų stalo, jei Donaldas Trumpas pakeis savo taktiką.
Jis sako, kad pastarieji Rusijos išpuoliai visoje Ukrainoje įrodo, jog Rusijos vadovas nėra suinteresuotas nutraukti karą.
Tačiau jis priduria, kad jei D. Trumpas įvestų muitus Rusijai, ypač jos naftai, tai paskatintų V. Putiną siekti taikos susitarimo.
„Atrodo, kad jis taiko tarifus visiems kitiems“, – nurodė jis.
„Jei nafta, kuri yra Putino ekonomikos pagrindas nukris iki tokios kainos, kad jis nebegalės leisti sau kariauti, jis turėtų sėsti prie derybų stalo. D. Trumpas turi galimybę tai padaryt“, – nurodo pareigūnas.
„Tačiau šiuo metu jis [V. Putinas] mielai kovoja toliau, nes mano, kad laimi“, – pridūrė jis.
Čekija atsikratė priklausomybės nuo Rusijos naftos
Čekija pirmą kartą istorijoje tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos, pradėjusi eksploatuoti išplėstų pajėgumų naftotiekį iš Vakarų Europos, ketvirtadienį pranešė Čekijos premjeras Petras Fiala.
10,9 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos ir NATO narė pasirašė sutartį dėl TAL naftotiekio iš Italijos pralaidumo didinimo 2023-iaisiais, praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Kita vertus, Čekija naudojo rusišką naftą iki praėjusio mėnesio pradžios, kai Maskva sustabdė jos tiekimą „Družba“ vamzdynu dėl jos įvardintų atsiskaitymų problemų, sietinų su JAV sankcijomis Rusijos bankams.
„Pirmą kartą istorijoje Čekija visiškai aprūpinama ne rusiška nafta vakariniu maršrutu“, – pabrėžė Čekijos vyriausybės vadovas.
Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, ES ėmėsi veiksmų, kad nustotų priklausyti nuo Rusijos iškastinio kuro. Briuselis uždarė didžiąją dalį rusiškos naftos kelių į Bendriją, tačiau Sovietų Sąjungos laikais nutiestai „Družbai“ buvo padaryta išimtis, nes Čekija turėjo nedaug kitų galimybių.
Čekija jau visiškai atsisakė rusiškų gamtinių dujų ir tikisi šiais metais nustoti naudoti rusišką uraną savo dviejose atominėse elektrinėse.
TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto tiekiama į pietų Vokietiją, kur jungiasi su IKL vamzdynu į Čekiją. Šiuo maršrutu bus tiekiama iki 8 mln. tonų žaliavos, o tai „saugiai patenkins Čekijos suvartojimą“, sakė P. Fiala.
Zelenskis pasidalijo žvalgybos duomenimis: žinome, kam ruošiasi Rusija
Ukrainos žvalgyba turi informacijos, kad prieš ir po Velykų galimi nauji okupantų smūgiai, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Mes žinome, kam Rusija ruošiasi. Turime duomenų iš savo specialiųjų tarnybų, žvalgybos. Dabar – ir Velykų išvakarėse, ir po jų – galimi nauji Rusijos smūgiai“, – apie rusų planus kalbėjo V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Ukraina ir toliau gins savo saugumą ir energetiką, tačiau gynyba – tai ne tik raketos ir oro gynybos sistemos.
„Šią gynybą užtikrina ne tik priešlėktuvinės gynybos raketos, ne tik kariuomenė. Visi, kurie sąžiningai ir kokybiškai dirba kiekvienoje bendruomenėje, kiekviename mūsų regione – visiems jiems esame dėkingi už tai, kad Ukraina turi šviesą, Ukraina atsigauna“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Rusija grasina Vokietijai: tai bus prilyginta tiesioginiam dalyvavimui kare
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „Taurus“ raketų smūgiai Rusijos kritinei infrastruktūrai bus laikomi „tiesioginiu Vokietijos dalyvavimu kare Kyjivo pusėje“.
„Raketų „Taurus“ smūgius Rusijos kritinei infrastruktūrai Maskva vertins kaip tiesioginį Vokietijos dalyvavimą kare Kyjivo pusėje“ – skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Anksčiau „Taurus“ tiekimo galimybę pripažino būsimasis Vokietijos kancleris F. Merzas, tačiau pažymėjo, kad dėl tokio tiekimo reikėtų susitarti su Europos partneriais.
Kartu jo koalicijos partneriai socialdemokratai pareiškė, kad jis gali pakeisti savo nuomonę susipažinęs su kai kuria „slapta medžiaga“.
Zelenskis ragina spausti Rusiją nutraukti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino daryti spaudimą Rusijai, kad būtų užbaigtas trejus metus vykstantis karas.
Kaip pranešama, tokie jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai jo vyriausieji padėjėjai lankosi Paryžiuje, kur ketina dalyvauti derybose dėl šio karo su JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnais.
„Rusija naudojasi kiekviena diena ir kiekviena naktimi, kad galėtų žudyti. Turime daryti spaudimą žudikams (…) kad baigtųsi šis karas ir būtų užtikrinta ilgalaikė taika“, – platformoje „Telegram“ nurodė V. Zelenskis.
V. Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas kiek anksčiau pranešė, kad atvyko į Paryžių kartu su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir gynybos ministru Rustemu Umerovu. A. Jermakas nurodė, kad jie planuoja susitikti su Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovais, tačiau nepatikslino, su kuriais.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas ketvirtadienį susitinka su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl paliaubų Ukrainoje parengimo.
Naujausi susitikimai organizuojami po virtinės mirtinų į Ukrainos miestus nukreiptų Rusijos oro smūgių, kurie sukėlė pasipiktinimą Kyjive ir Europoje.
V. Zelenskio biuras sakė, kad jo komanda Paryžiuje aptars „taikos įtvirtinimą Ukrainoje“.
„Šalys, be kita ko, aptars būdus, kaip įgyvendinti visiškas ir besąlygiškas paliaubas, tarptautinio karinio kontingento dislokavimą saugumui užtikrinti ir tolesnę Ukrainos saugumo architektūros plėtrą“, – pareiškime pažymėjo Ukrainos prezidento kanceliarija.
Kremlius šias derybas savo ruožtu atmetė ir apkaltino Kyjivo sąjungininkus noru pratęsti karą.
„Deja, iš europiečių matome susitelkimą į galimybę tęsti karą“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ko tikisi iš šių derybų.
Rusų pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Nikopolį žuvo du žmonės
Rusijos pajėgoms iš artilerijos apšaudžius Pietų Ukrainos Nikopolio miestą, Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako duomenimis, žuvo du žmonės ir dar penki buvo sužeisti, praneša agentūra „Reuters“.
Žuvusieji yra 56 ir 61 metų amžiaus vyrai. Keturių sužeistųjų būklė rimta, jie gydomi ligoninėje.
Dėl apšaudymo kilo gaisras, buvo padaryta žala infrastruktūrai, įskaitant parduotuvę, kavinę, privačius namus, ūkinius pastatus, automobilį ir autobusų stotelę.
Rusų daliniai iš savo pozicijų anapus Dnipro upės vis apšaudo Nikopolį.
Griežta Šakalienės žinutė: „rusų kareiviai niekada daugiau neperžengs mano valstybės sienos“
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė perspėjo Rusiją – „rusų kareiviai niekada daugiau neperžengs mano valstybės sienos“.
Apie tai ji kalbėjo interviu „DW“.
Susitinkant Ukrainos sąjungininkams Kremlius tvirtina, kad Europa nori tęsti karą
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nori tęsti karą Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams susitinkant Paryžiuje dėl jo derėtis.
„Deja, iš europiečių matome susitelkimą į galimybę tęsti karą“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ko tikisi iš šių derybų.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas kiek anksčiau pranešė, kad atvyko į Paryžių kartu su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir gynybos ministru Rustemu Umerovu. A. Jermakas nurodė, kad jie planuoja susitikti su Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovais, tačiau nepatikslino, su kuriais.
Remiantis Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu, bus diskutuojama apie galimas visiškas paliaubas, tarptautinių taikdarių dalyvavimą ir Ukrainos saugumo sistemos plėtrą.
Intensyvus rusų ir ukrainiečių mūšis: per 2,5 val. Rusija neteko 140 karių ir 29 šarvuočių
Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė plataus masto rusų puolimą, rašo „Ukrainska Pravda“. Puolimą rusai pradėjo balandžio 16 d. apie 18:00 pietų Ukrainoje. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 320 kariškių, 40 šarvuočių, trys tankai ir apie 10 vikšrinių mašinų. Jie puolė fronto ruožą netoli Piatichatoko, Stepnojės, Lobkovojės, Malaja Tokmačkos ir kitų vietovių.
Kaip skelbia Ukrainos kariuomenė, žvalgyba laiku aptiko rusų judėjimą. Atakoms atremti buvo naudojami dronų smūgiai ir artilerija.
Pirmasis rusų technikos nuostolis fiksuotas už 8 km nuo fronto linijos – buvo sunaikintos trys šarvuotos kovos mašinos.
Mūšis truko daugiau kaip dvi su puse valandos, per kurias Ukrainos pajėgos aktyviai apšaudė rusus. Mūšio metu rusai neteko 29 vienetų technikos, 140 žmonių, buvo apgadinti trys tankai.
Ukrainos pajėgos neprarado nė vienos pozicijos.
Sumų tragedija: karys paliudijo dalyvavęs apdovanojimuose
Leidinys „The Washington Post“ surado karininką, dalyvavusį Ukrainos karių apdovanojimo ceremonijoje Sumuose, kurios metu Rusija smogė šiam miestui. Pasak leidinio, ceremonijos dalyviai per raketų ataką nenukentėjo. Žuvo dešimtys civilių, atsitiktinai buvusių netoli smūgio vietos.
Zelenskis ragina spausti Rusiją, kad baigtųsi karas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino spausti Rusiją, kad būtų nutrauktas ilgiau kaip trejus metus trunkantis karas.
Taip jis kalbėjo tuo metu, kai jo vyriausiasis padėjėjas ir kiti aukšto rango pareigūnai lankosi Paryžiuje, kur vyksta derybos su JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnais dėl karo nutraukimo.
„Rusija naudoja kiekvieną dieną ir naktį, kad žudytų. Turime daryti spaudimą žudikams (...) kad baigtųsi šis karas ir būtų užtikrinta ilgalaikė taika“, – sakė V. Zelenskis socialinio tinklo „Telegram“ žinutėje, paskelbtoje po to, kai per Rusijos smūgį Dnipro mieste naktį žuvo trys žmonės.
Ukrainos pajėgos numušė 25 Rusijos bepiločius orlaivius, 30 dingo iš radarų ekranų
Naktį iš balandžio 16 į 17 d. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 25 Rusijos bepiločius orlaivius, o dar 30 bepiločių dingo iš radarų ekranų.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo trečiadienio, balandžio 16 d., 20 val. Rusija atakavo Ukrainą pasitelkdama dvi balistines raketas „Iskander-M“, paleistas iš Rostovo srities, tris valdomas raketas „žemė-oras“ S-300/400, paleistas iš laikinai okupuotos Luhansko srities, ir 75 kovinius bepiločius orlaivius „Shahed“ bei kitokio tipo imitacinius bepiločius, paleistus iš Kursko ir Milerovo (Rusija) ir Čaudos (Krymas).
Oro puolimą atrėmė Ukrainos oro pajėgos, gynybos pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos komandos ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki ketvirtadienio, balandžio 17 d., 10 val. Ukrainos pajėgos patvirtino, kad virš rytinių, šiaurinių, pietinių ir centrinių šalies regionų buvo numušti 25 bepiločiai orlaiviai „Shahed“ ir kitokio tipo bepiločiai. Dar 30 priešo imitacinių bepiločių dingo iš radarų ekranų nepridarę žalos.
Rusijos atakų padariniai buvo užfiksuoti Donecko, Charkivo, Sumų ir Dnipropetrovsko srityse.
Zelenskio padėjėjas ir užsienio reikalų ministras atvyko į Paryžių susitikti su JAV ir Europos pareigūnais
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai ketvirtadienį atvyko į Paryžių susitikti su Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų delegacijomis, pranešė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Prancūzijos sostinėje taip pat laukiama JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo.
„Ką tik nusileidau Paryžiuje. Atvykome kartu su užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha ir gynybos ministru Rustemu Umerovu“, – socialiniuose tinkluose parašė A. Jermakas, pridurdamas, kad jie planuoja susitikti su Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir JAV atstovais, tačiau nepatikslino, su kuriais.
Trumpas pateko į spąstus: ekspertas įvardijo, kaip Putinas manipuliuoja JAV
Rusams gana sėkmingai pavyksta manipuliuoti Donaldu Trumpu, „Kanal 24“ sako Rusijos ir Ukrainos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Ericas Ciaramella. Anot jo, D. Trumpo požiūris į rusus nuolat kinta. Vieną dieną jis teisina Kremlių ir žada greitai užbaigti karą, o kitą dieną kritikuoja Vladimirą Putiną, kad šis vilkina derybas.
Anot jo, D. Trumpo aplinka nelabai įsivaizdavo, ko turėtų norėti per derybas Saudo Arabijoje. Todėl jie įsiklausė į Rusijos poziciją ir jų logiką dėl karo. Jose dalyvavo Steve‘as Witkoffas, tačiau, anot E. Ciaramellos, jis po derybų kalbėjo apie Stambulo susitarimus ir Ukrainos demilitarizaciją bei neutralumą. Jo vertinimu, atrodė, kad S. Witkoffas niekada nebuvo girdėjęs apie šiuos „susitarimus“, kol rusai jam apie juos nepapasakojo.
„Susidarė situacija, kai daugelis amerikiečių derybininkų labai mažai žino apie karą, jo pradžios priežastis ir Rusijos strateginius tikslus. Todėl jie yra atviri išgirsti Rusijos idėją apie derybų sąlygas“, – sako jis.
Kita problema yra ta, kad D. Trumpo administracija nori, kad įsigaliotų bent kokios nors paliaubos. Atrodo, kad Rusija su tuo sutinka, tačiau iš karto kalba apie „pagrindines karo priežastis“. V. Putinui patinka vartoti šią terminologiją, nes ja jis teisina savo agresiją prieš Ukrainą.
„D. Trumpo komanda dar neturi pakankamai patirties bendraujant su rusais, kad galėtų pasakyti, jog tai yra spąstai, ir primygtinai reikalauti savų derybų sąlygų. Manau, kad Vašingtone yra tarsi tuščia vieta, kurią galima užpildyti daugybe Rusijos naratyvų ir požiūrių į pasaulį, kenkiančių Ukrainos interesams“, – teigia E. Ciaramella.
Programišiai įsilaužė į slaptus Putino serverius, juose – failai apie Trumpą
„Anonymous“ programišiai įsilaužė į slaptus Vladimiro Putino serverius, praneša „Forbes“.
Programišiai paviešino maždaug 10 terabaitų talpos slėptuvę, kurioje, anot jo, yra „duomenys apie visas Rusijoje veikiančias įmones, visą Kremliaus turtą Vakaruose, prorusiškai nusiteikusius pareigūnus, Donaldą Trumpą ir dar daugiau“.
Anot vieno analitiko, „daugiausia archyve yra konkrečios informacijos apie atskiras Rusijos bendroves, joms skirti aplankai ir atsitiktiniai kiekvienos bendrovės PDF failai. Šis archyvas gali būti naudingas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes jame yra šimtai PDF apie gynybos bendroves Rusijoje“.
Atsižvelgiant į serverio dydį, gali praeiti keletas dienų, kol bus galima atlikti išsamesnę duomenų analizę.
Nutekintuose duomenyse galima rasti daugybę garsių tarptautinių vardų, taip pat kai kurias regione veikiančias nevyriausybines organizacijas.
Ukrainiečiai tęsia kerštą? Pranešama apie dar vieną smūgį brigadai, atakavusiai Sumus
Rusijos Šujos mieste, esančiame Ivanovo srityje, vėl atakuota 112-osios raketinės brigados dislokacijos vieta, rašo UNIAN. Manoma, kad būtent ši brigada balistinėmis raketomis smogė Sumų miestui.
Rusijos „Telegram“ kanalas ASTRA skelbia, kad daliniui smogė dronas. Ataka esą buvo užfiksuota vaizdo įraše, jame matyti Šujoje kilęs gaisras.
Vietos gyventojai tvirtina, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų 112-oji brigada buvo atakuota dar kartą. Neoficialiai skelbiama, kad vaizdo įrašas padarytas apie 180 metrų nuo brigados karinio miestelio.
Zelenskis: 40 proc. ginkluotės fronte yra pagaminta Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad daugiau kaip 40 proc. fronte naudojamų ginklų yra pagaminti Ukrainoje, rašo „Ukrainska Pravda“.
Apie tai jis kalbėjo per gynybos pramonės komplekso darbuotojų apdovanojimus.
„Šiandien apdovanojimais pažymėti mūsų gynybos pramonės komplekso darbuotojai. Daugiau kaip 40 proc. visų Ukrainos gynybai fronte naudojamų ginklų pagaminama Ukrainoje.
Ir tendencija nesikeičia: Ukraina darys vis daugiau, kad užtikrintų savo saugumą –savarankiškai ir kartu su partneriais. Dėkoju visiems mūsų gynybos pramonės darbuotojams už jūsų darbą“, – sakė jis.
„Ukrainai visada reikės savo stiprių ginklų, kad galėtume turėti savo stiprią Ukrainos valstybę. Ukrainai visada reikės savo technologinio pranašumo, kad Rusija žinotų: mes atsakysime į kiekvieną smūgį“, – pridūrė V. Zelenskis.
Metų pradžioje V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos partneriai Europoje gali padidinti savo ginklų gamybą du ar tris kartus, tačiau iki šiol to nepadarė. Jis sukritikavo Vakarų partnerius dėl jų nenoro didinti ginklų gamybą. Jis įsitikinęs, kad ginklų gamybos didinimas sustiprintų ne tik Ukrainą.
Nerami naktis Rusijoje: Kurske ir Belgorode griaudėjo sprogimai
Naktis iš trečiadienio į ketvirtadienį Kursko gyventojams buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Vietos gyventojai skundėsi sprogimais ir sakė, kad danguje matė dronus.
Pranešimai apie neaiškius garsus, sprogimus, pasirodė po vidurnakčio. Vėliau propagandistai ėmė skųstis, kad „danguje virš Kursko pastebėti dronai“. Po kelių minučių mieste nugriaudėjo dar vienas sprogimas ir dangų nušvietė blyksnis.
Pirminiais duomenimis, prieš dronus suveikė priešlėktuvinė gynyba.
Minėtas kanalas skelbia, kad netgi buvo užfiksuoti vaizdo įrašai, kaip rusai patys su šautuvais bando numušti dronus.
Neramu buvo ir Rusijos Belgorodo srityje. Vietos valdžios institucijos įspėjo gyventojus, kad visame regione taip pat kilo „dronų atakų pavojus“. Pasekmės šiuo metu nežinomos.
Ciniška rusų ataka: smogė studentų bendrabučiams Dnipre, tarp žuvusiųjų – maža mergaitė; tarp sužeistų – jaunuoliai
Rusija dronais atakavo Dniprą, praneša UNIAN. Rusų atakos metu žuvo trys žmonės, sužeistųjų skaičius – bent 28, tarp jų yra keturi vaikai.
„Buvo apgadinta mažiausiai 15 namų. Tarp jų – studentų bendrabučiai, švietimo įstaigos pastatai ir maisto perdirbimo įmonė“, – sako miesto meras Borisas Filatovas.
Regiono gubernatoriaus Serhijaus Lysako teigimu, antskrydžio aukomis tapo vaikas ir senolė. Skelbiama, kad žuvęs vaikas yra maža mergaitė.
Tarp sužeistųjų taip pat yra jauni žmonės – 16, 18, 20 metų jaunuoliai. Sužeistas ir 9 mėnesių kūdikis, jam pagalbą medikai suteikė vietoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpas keičia toną: tikina nelaikantis Zelenskio kaltu dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad nelaiko Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atsakingu už Rusijos invaziją, tačiau tęsė kritiką jo atžvilgiu.
D. Trumpas, kuris vasarį Ovaliajame kabinete viešai susiginčijo su V. Zelenskiu, pirmadienį teigė, kad ukrainietis dalijasi kaltę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu įvykdyti invaziją 2022-ųjų vasarį, ir tuometiniu JAV prezidentu Joe Bidenu..
„Aš nelaikau Zelenskio atsakingu, bet manęs nedžiugina faktas, kad tas karas prasidėjo, – ketvirtadienį sakė D. Trumpas. – Aš jo nekaltinu, bet noriu pasakyti, kad nepasakyčiau, jog jis atliko geriausią darbą, gerai? Nesu jo didelis gerbėjas.“
Anksčiau šią savaitę respublikonas žurnalistams kalbėjo, kad „milijonai žmonių žuvo dėl trijų žmonių“.
„Sakykime, Putinas numeris vienas, bet sakykime, kad Bidenas, kuris neturėjo jokio supratimo, ką daro, yra numeris du, ir Zelenskis“, – teigė D. Trumpas.
Jis dar labiau užsipuolė V. Zelenskį, pridurdamas, kad „jis visada nori įsigyti raketų“.
„Kai pradedi karą, turi žinoti, kad gali jį laimėti, – tada kalbėjo D. Trumpas. – Nepradedi karo prieš 20 kartų didesnį už tave, o tada tikiesi, kad žmonės tau duos raketų.“