Ukraina smogė Rusijos vidaus dujų tiekimo linijai, aprūpinusiai karinę infrastruktūrą
Ukraina pranešė, kad susprogdino dujotiekį Vakarų Sibire, kuris tiekia dujas karinės infrastruktūros objektams trijuose Rusijos regionuose, rašo „Bloomberg“.
Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas „Bloomberg“ teigė, kad ketvirtadienio naktį specialios operacijos metu buvo susprogdintas gamtinių dujų vamzdynas, kurio pajėgumas siekia 2,6 mlrd. kubinių metrų per metus, esantis Rusijos Chantų-Mansijų krašte Vakarų Sibire, maždaug 3000 kilometrų nuo Maskvos.
Zelenskis: JAV ginklų tiekimas Ukrainai atnaujintas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienio vakarą pareiškė, kad JAV ginklų tiekimas Ukrainai yra atnaujintas, skelbia UNIAN.
Jis taip pat pridūrė, kad Ukraina dirba su partneriais dėl ginklų gamybos padidinimo savo teritorijoje.
„Judame gera linkme. Laukiame dar daugiau susitarimų, dirbsime dėl to ateinaničas savaites. Svarbu kuo greičiau įgyvendinti kiekvieną susitarimą, kad būtų realiai jaučiamas didesnis pajėgumas, daugiau priemonių, geresnė oro erdvės apsauga, daugiau oro gynybos sistemų. Tai yra pagrindinis prioritetas“, – sakė jis vakariniame vaizdo kreipimesi.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Ukraina gavo „gerų signalų“ iš Europos sąjungininkų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Pagal visus pranešimus, ginklų tiekimas jau atnaujintas.
„Kitą savaitę tęsime darbą su amerikiečiais kariniu lygiu, ypač mūsų pareigūnai su JAV specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu. Rengiame ir naujus Europos gynybos paketus. Artimiausiu metu tikimės ryžtingų žingsnių ir sankcijų prieš Rusiją už šį karą – spaudimas turi duoti rezultatų“.
Trumpas keičia ginklų tiekimo taisykles
Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl menkos pažangos siekiant užbaigti karą. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad JAV pradės tiekti ginklus Ukrainai per NATO, rašo „Sky News“.
„Mes siunčiame ginklus NATO, o NATO už juos moka 100 procentų. Taigi siunčiame ginklus NATO, o NATO juos perduoda Ukrainai ir už juos moka“, – sakė D. Trumpas.
„Mes siunčiame ginklus NATO, o NATO padengia visą jų kainą“, – pridūrė jis.
Iki šiol D. Trumpo administracija siuntė tik tuos ginklus, kuriuos buvo leidęs tiekti buvęs prezidentas Joe Bidenas – tvirtas Kyjivo rėmėjas.
JAV Senato komitetas patvirtino 500 milijonų dolerių skyrimą ginklams Ukrainai
Jungtinių Valstijų Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas patvirtino 500 mln. JAV dolerių (427,6 mln. eurų) vertės saugumo pagalbą Ukrainai, kuri yra 2026 fiskalinių metų Nacionalinės gynybos autorizavimo įstatymo (angl. National Defense Authorization Act, NDAA) dalis.
Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai pranešė „Reuters“.
„Į NDAA, kurį Senato ginkluotųjų pajėgų komitetas priėmė 2025 m. liepos 9 d., balsams pasiskirsčius 26-1, įtraukta nuostata pratęsti Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą iki 2028 m., padidinant patvirtintą finansavimą nuo 300 mln. dolerių iki 500 mln. dolerių 2025 m.“, – sakoma pranešime.
Manoma, kad šis įstatymo projektas artimiausiais mėnesiais įveiks visą teisėkūros procesą. Atstovų Rūmai nuosavoje versijoje paliko 300 mln. JAV dolerių paramą Ukrainai.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyva siekiama sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus kovoje su agresoriais rusais.
Ukraina nukovė žiaurumu pasižymėjusį Rusijos jūrų pėstininkų padalinio vadą
Rusijos valdžios institucijos patvirtino, kad Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados vadas pulkininkas Sergejus Iljinas buvo palaidotas, tačiau mirties priežastis neatskleista. Tai penktadienį pranešė nepriklausoma žiniasklaidos priemonė „Astra“.
„The Kyiv Independent“ primena,.kad ši žinia pasirodė po spekuliacijų, kad S. Iliinas buvo vienas iš Rusijos kariškių, kuriuos nukovė Ukraina, kuomet liepos 2 d. sudavė smūgį 155-osios brigados vadavietei Rusijos Kursko srityje.
Rusijos valstybinė žiniasklaida: Sergejus Lavrovas atvyko į Šiaurės Korėją
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį atvyko į Šiaurės Korėją darbo vizito, kuris tęsis iki liepos 13 dienos, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Ministro lėktuvas nusileido Vonsano oro uoste“, – pranešė naujienų agentūra TASS ir pridūrė, kad S. Lavrovas ten susitiks su savo Šiaurės Korėjos kolege Choe Son Hui.
Tai naujausias iš daugelio Maskvos aukšto rango pareigūnų vizitų, abiem šalims stiprinant karinius ryšius.
Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) trečiadienį pranešė, kad S. Lavrovas „liepos 11–13 dienomis lankysis Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) užsienio reikalų ministerijos kvietimu“.
Šiemet Pchenjane daugybę kartų lankėsi Rusijos saugumo tarybos vadovas Sergejus Šoigu. Vizito jis buvo atvykęs ir birželį, kai buvo minimos vieno karinio susitarimo pasirašymo metinės.
Pernai per retą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į branduolinių ginklų turinčią Šiaurės Korėją šalys pasirašė plataus masto karinį susitarimą, apimantį abipusės gynybos sąlygą.
Šiaurės Korėja tapo viena pagrindinių Rusijos sąjungininkių per daugiau nei trejus metus trunkantį Maskvos karą prieš Ukrainą, pasiųsdama tūkstančius karių ir konteinerių su ginklais padėti Kremliui išstumti Ukrainos pajėgas iš Kursko srities.
Seulo duomenimis, žuvo apie 600 Šiaurės Korėjos karių, kovojusių Rusijos pusėje prieš Ukrainą, o dar tūkstančiai buvo sužeisti.
S. Šoigu praėjusį mėnesį lankydamasis Pchenjane pareiškė, kad Šiaurės Korėja atsiųs kariuomenės išminuotojų ir statybininkų, padėsiančių atstatyti Rusijos vakarinę Kursko sritį.
Balandį Pchenjanas pirmą kartą patvirtino, kad dislokavo savo karius Rusijoje, kad paremtų Maskvą jos kare Ukrainoje, ir pripažino, kad dalis jo karių žuvo mūšiuose.
Vėliau Šiaurės Korėjos valstybinės žiniasklaidos parodytuose vaizduose buvo matyti, kaip šalies lyderis Kim Jong Unas pagerbia vėliavomis uždengtus šalies karių, žuvusių padedant Rusijai kariauti su Ukraina, karstus.
Lenkija žada deramą atsaką į Rusijos sprendimą uždaryti konsulatą
Lenkijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pareiškė, kad deramai sureaguos į Rusijos sprendimą uždaryti jos konsulatą Kaliningrade.
Užsienio reikalų ministerija atsižvelgė į „šio sprendimo galimybę. Bet tai nereiškia, kad tai teisėtas sprendimas (...) Užsienio reikalų ministerija deramai atsakys Rusijos Federacijai“, žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis).
Anksčiau penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad uždarys Lenkijos konsulatą Kaliningrade, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Krokuvoje.
Lenkija gegužę pareiškė, kad nusprendė uždaryti vieną Rusijos konsulatą dėl sabotažo, lenkų institucijoms apkaltinus Rusiją praėjusiais metais Varšuvos prekybos centrą nusiaubusio gaisro organizavimu.
Lenkija, kuri yra Ukrainos kaimynė ir ištikima jos sąjungininkė, teigia, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, yra Rusijos bandymų vykdyti diversijas taikinys.
2024-ųjų gegužę Varšuvoje per didžiulį gaisrą sudegė beveik visas prekybos centras, kuriame buvo 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, daugiausia priklausiusių vietnamiečių kilmės prekybininkams.
Pareigūnai nedelsdami pradėjo tyrimą, tačiau iki šiol susilaikydavo nuo kaltinimų Maskvai.
„Dabar jau tikrai žinome, kad didžiulis gaisras Varšuvos prekybos centre „Marywilska“ kilo dėl Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyto padegimo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkija sulaikė ir nuteisė kelis asmenis, įtariamus sabotažu Rusijos žvalgybos tarnybų naudai. Jie kaltinami užpuolimais, padegimais ar bandymais padegti.
2024-ųjų gegužę Lenkija įvedė apribojimus Rusijos diplomatų judėjimui savo teritorijoje dėl Maskvos dalyvavimo hibridiniame kare.
Po penkių mėnesių Varšuva įsakė uždaryti Rusijos konsulatą Poznanėje, Vakarų Lenkijoje, dėl įtariamų Maskvos bandymų organizuoti diversijas Lenkijoje.
Gruodį Lenkija pareiškė, kad uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei diversijos ir terorizmo aktai tęsis.
Sausį Rusija nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje.
Su Ukraina besiribojanti Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurias Vakarų valstybės tiekia Kyjivui ginklus ir šaudmenis, kad padėtų Ukrainai kovoti su įsiveržusia Rusijos kariuomene.
Zelenskis smerkia Rusijos ataką prieš civilius gyventojus
Naktį per Rusijos atakas Rytų Ukrainos Charkivo mieste buvo sužeisti devyni žmonės, penktadienį pranešė vietos valdžios institucijos.
„Tarp sužeistųjų yra moterų gimdymo namuose“, – tinkle „Telegram“ parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad per ataką vaikai nebuvo sužaloti. V. Zelenskis apkaltino Rusijos kariuomenę, kad ji sąmoningai taikosi į civilius gyventojus.
Valstybės vadovas rašė, kad atakų būta ir Dnipropetrovsko, Mykolajivo ir Sumų srityse, o ryte – Odesos regione. V. Zelenskis įspėjo, kad Rusija ir toliau puls bombomis, raketomis ir bepiločiais orlaiviais, todėl oro gynybos stiprinimas yra svarbiausias prioritetas.
Abi karo šalys kiekvieną dieną ir naktį bombarduoja viena kitą. Ankstesnę dieną Jungtinės Tautos paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad birželio mėnesį per Rusijos vykdomą Ukrainos bombardavimą žuvo daugiausiai civilių gyventojų per trejus metus.
Vykdydama gynybinę kovą, Ukraina apšaudo taikinius toli už Rusijos sienos. Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad buvo numušti 155 Ukrainos bepiločiai orlaiviai. Į pietus nuo Maskvos esančios Tulos srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas penktadienį tvirtino, kad per bepiločių orlaivių atakas žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas.
Nepriklausomas internetinis naujienų portalas „Astra“ pranešė, kad šios atakos buvo nukreiptos prieš rajoną, kuriame įsikūrusios trys ginklų gamyklos. Tula yra žinoma dėl savo ginkluotės fabrikų.
Vietos žiniasklaida informavo, kad taip pat buvo atakuota bepiločių orlaivių gamykla Dubnos mieste netoli Maskvos. Duomenų apie žalą kol kas nebuvo.
Ukrainos žvalgybos vadas atskleidė Šiaurės Korėjos pagalbos Rusijai mastus
Ukrainos žvalgybos vado teigimu, Šiaurės Korėja dabar tiekia iki 40 proc. Rusijos šaudmenų, kuriuos okupantai naudoja kare prieš Ukrainą.
Kyryla Budanovas interviu „Bloomberg“ sakė, kad Kim Jong Uno režimas taip pat siunčia kitus ginklus į Rusiją, įskaitant balistines raketas ir artilerijos sistemas.
Jis teigė, kad Rusija atsiskaito pinigais ir naujų technologijų tiekimu Šiaurės Korėjai, taip padedama sušvelninti Pchenjano tarptautinę izoliaciją.
Rusija uždaro Lenkijos konsulatą Kaliningrade
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad uždarys Lenkijos konsulatą Kaliningrade, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti Rusijos konsulatą Krokuvoje.
„Rusijos pusė atšaukia sutikimą dėl Lenkijos generalinio konsulato Kaliningrade veiklos nuo rugpjūčio 29 dienos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Lenkija gegužę pareiškė, kad nusprendė uždaryti vieną Rusijos konsulatą dėl sabotažo, lenkų institucijoms apkaltinus Rusiją praėjusiais metais Varšuvos prekybos centrą nusiaubusio gaisro organizavimu.
Lenkija, kuri yra Ukrainos kaimynė ir ištikima jos sąjungininkė, teigia, kad nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, yra Rusijos bandymų vykdyti diversijas taikinys.
2024-ųjų gegužę Varšuvoje per didžiulį gaisrą sudegė beveik visas prekybos centras, kuriame buvo 1,4 tūkst. parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, daugiausia priklausiusių vietnamiečių kilmės prekybininkams.
Pareigūnai nedelsdami pradėjo tyrimą, tačiau iki šiol susilaikydavo nuo kaltinimų Maskvai.
„Dabar jau tikrai žinome, kad didžiulis gaisras Varšuvos prekybos centre „Marywilska“ kilo dėl Rusijos specialiųjų tarnybų užsakyto padegimo“, – socialiniame tinkle „X“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkija sulaikė ir nuteisė kelis asmenis, įtariamus sabotažu Rusijos žvalgybos tarnybų naudai. Jie kaltinami užpuolimais, padegimais ar bandymais padegti.
2024-ųjų gegužę Lenkija įvedė apribojimus Rusijos diplomatų judėjimui savo teritorijoje dėl Maskvos dalyvavimo hibridiniame kare.
Po penkių mėnesių Varšuva įsakė uždaryti Rusijos konsulatą Poznanėje, Vakarų Lenkijoje, dėl įtariamų Maskvos bandymų organizuoti diversijas Lenkijoje.
Gruodį Lenkija pareiškė, kad uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei diversijos ir terorizmo aktai tęsis.
Sausį Rusija nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje.
Su Ukraina besiribojanti Lenkija yra viena iš pagrindinių šalių, per kurias Vakarų valstybės tiekia Kyjivui ginklus ir šaudmenis, kad padėtų Ukrainai kovoti su įsiveržusia Rusijos kariuomene.
Budanovas: paliaubos gali būti greitai, o apie Trumpą žinau daugiau dalykų, kaip spec. tarnybos vadas
Ukrainos žvalgybos vadas Kyryla Budanovas pareiškė, kad aktyvūs karo veiksmai gali baigtis jau netrukus, o paliaubos pasirašytos iki metų pabaigos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį nurodė atnaujinti ginklų, įskaitant gyvybiškai svarbias priešlėktuvinės gynybos priemones, tiekimą Ukrainai, kuris buvo netikėtai nutrauktas praėjusią savaitę. Jis apkaltino V. Putiną, kad šis „nužudė per daug žmonių“, ir pareiškė, kad Rusijos lyderio įtraukimas į JAV raginimus sudaryti paliaubas neneša jokių rezultatų.
K. Budanovas sakė, kad JAV parama Ukrainai bus tęsiama bent „artimiausiu metu“, o Vašingtonas gali atsiųsti papildomų oro gynybos sistemų.
„Trumpo pozicija yra nuosekli, nereikėtų jo vertinti pagal žiniasklaidos charakteristikas“, – sakė K. Budanovas. – Kaip specialiosios tarnybos vadovas aš žinau daugiau dalykų“.
Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko su JAV raginimais besąlygiškai nutraukti ugnį, V. Putinas praėjusią savaitę per pokalbį telefonu D. Trumpui pasakė, kad Rusija „nesitrauks“ nuo savo karo tikslų, teigiama Kremliaus stenogramoje.
K. Budanovas sakė, kad paliaubos turi būti pasiektos kuo greičiau ir gerokai iki šių metų pabaigos.
„Ar realu tai padaryti – taip. Ar sunku – ne, – sakė jis. – Tam reikia mažiausiai trijų pusių – Ukrainos, Rusijos ir JAV. Ir mes pasieksime šią poziciją“.
Kelloggas paskelbė apie savo planuojamą vizitą į Kyjivą
JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas paskelbė apie savo planuojamą vizitą į Kyjivą. Apie tai jis pranešė žurnalistams konferencijos dėl Ukrainos atstatymo, kuri vyksta Romoje, metu.
Jis pareiškė, kad į Kyjivą atvyks pirmadienį ir ten liks savaitę.
Ukrainoje per rusų atakas nukentėjo 17 žmonių
Per Rusijos atakas Ukrainoje penktadienį buvo sužeista 17 žmonių ir evakuoti Charkivo gimdymo namai.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris šią savaitę lankosi Romoje, ragindamas sąjungininkus didinti paramą Ukrainai, sakė, kad per naktinę ataką antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive nukentėjo medicinos įstaiga.
„Tarp sužeistųjų yra moterys iš gimdymo namų – tai motinos su naujagimiais, po operacijų atsigaunančios moterys“, – socialiniame tinkle parašė jis.
„Laimei, vaikai nenukentėjo. Rusija kėsinasi į gyvybę – net ten, kur ji prasideda“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad naktį buvo užpultos dar kelios Ukrainos sritys.
Naujienų agentūros AFP reporteris matė, kaip po evakuacijos greitosios pagalbos automobilyje moteris glaudė savo naujagimį.
Pasak pareigūnų, Charkive per dronų atakas nukentėjo mažiausiai devyni žmonės.
Per kitą rusų smūgį vėliau rytą Ukrainos pietuose esančioje Odesoje buvo sužeisti aštuoni žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Pastarąją savaitę Rusija vykdė didžiausias per visą karą atakas prieš Ukrainą, paleisdama rekordinį dronų ir raketų skaičių.
Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad birželį Ukrainoje užfiksavo didžiausią civilių gyventojų aukų skaičių per trejus metus vykstantį karą.
Rusijos pajėgos nuolat žengia į priekį palei šimtus kilometrų fronto liniją Rytų ir Pietų Ukrainoje.
Maskva penktadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar vieną kaimą rytinėje Donecko srityje, kurią Kremlius teigė aneksavęs kartu su trimis kitomis sritimis 2022-ųjų pabaigoje.
Kremlius išreiškė nepasitenkinimą: apkaltino Europos lyderius
Kremlius penktadienį sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, pareiškusį, kad planai siųsti Europos taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą yra paruošti ir gali būti įgyvendinti, jei Maskva ir Kyjivas susitartų dėl paliaubų.
Per Rusijos ataką Charkive apgadinti gimdymo namai
Rusijos bepiločio orlaivio ataka Charkivo mieste apgadino gimdymo namus, pranešė pareigūnai.
Charkivo srities prokurorų teigimu, trys moterys ir trys naujagimiai patyrė ūmų stresą, jiems buvo suteikta medicininė pagalba.
Vienas iš gydytojų Oleksandras Kondriatskis teigė, kad per išpuolį buvo apgadinta viena pastato pusė, kurioje vyko gimdymai, rašoma „Sky News“.
Kitur Charkive per išpuolį buvo sužeisti devyni žmonės.
Russian strikes on our people. Yet another atrocity. In Kharkiv, nine people were injured as a result of a drone attack. Among the wounded are women in a maternity hospital – mothers with newborns, women recovering from surgery. Fortunately, no children were injured. Russia is… pic.twitter.com/q51BVFpBlO
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) July 11, 2025
ISW: Kremlius naudojasi diplomatija su JAV, kad nukreiptų dėmesį nuo karo Ukrainoje
Kremlius ir toliau stengiasi pasinaudoti savo diplomatiniais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis, siekdamas dėmesį nuo karo Ukrainoje nukreipti į galimą JAV ir Rusijos santykių atkūrimą, rašoma naujame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
„Vieši Kremliaus pareigūnų pareiškimai toliau rodo, kad Rusija tebėra pasiryžusi siekti pradinių savo karo Ukrainoje tikslų ir nėra suinteresuota geranoriškomis derybomis dėl karo pabaigos“, – tokią išvadą po liepos 10 d. įvykusio JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimo padarė ISW analitikai.
Liepos 9 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova dar kartą pakartojo pradinius Rusijos karo reikalavimus dėl „Ukrainos režimo pakeitimo“ ir „demilitarizacijos“. Tą pačią dieną Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija savo karo tikslų nori siekti taikiomis ir diplomatinėmis priemonėmis, tačiau karas tęsiasi, o „realijos vietoje“ kasdien keičiasi.
ISW pažymi, kad oficialūs Kremliaus asmenys dažnai ragina Ukrainą pripažinti „realią padėtį vietoje“ (omenyje turėdami Ukrainos fronto liniją), taip užsimindami, kad, atsižvelgiant į padėtį mūšio lauke, Rusija turi pranašumą derybose, ir reikalaudami, kad Ukraina nusileistų nepajudinamiems Rusijos reikalavimams, kurie reikštų visišką kapituliaciją prieš Rusiją.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie M. Rubio ir S. Lavrovo susitikimą daug dėmesio skiriama M. Rubio ir S. Lavrovo pokalbiams dvišaliais JAV ir Rusijos santykių klausimais, nesusijusiais su karu Ukrainoje, tarp kurių yra JAV ir Rusijos ryšių atkūrimas, ekonominis ir humanitarinis bendradarbiavimas, tiesioginiai skrydžiai tarp šalių ir diplomatinių misijų darbas.
Rusijos URM pranešimo pabaigoje teigiama, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija tęs dialogą dėl „abiem šalims svarbių klausimų, kurių vis daugėja“.
Liepos 10 d. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pasakė, kad JAV ir Rusijos santykių plėtojimas „nesulėtėjo“.
Pirmesniu ISW vertinimu, Kremlius bando pasinaudoti su karu Ukrainoje nesusijusiomis ekonominėmis paskatomis ir JAV ir Rusijos derybų dėl ginklų kontrolės perspektyva, kad iš Jungtinių Valstijų gautų nuolaidų dėl karo Ukrainoje.
ISW taip pat neseniai pareiškė nuomonę, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesėkmingai bandė pasinaudoti Irano branduolinėmis derybomis ir pasiūlymais tarpininkauti Izraelio ir Irano kare, kad D. Trumpui pasirodytų esąs veiksmingu derybininku ir taip užsitikrintų nuolaidų dėl karo Ukrainoje.
„Tikėtina, kad Kremlius bando priversti Jungtines Valstijas liautis mėginti diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje mainais į JAV ir Rusijos dvišalių santykių ir ekonominių galimybių plėtrą“, – teigė ISW.
Liepos 10 d., praėjus vos kelioms dienoms po dar vieno didelio masto Rusijos dronų ir raketų antpuolio prieš Ukrainą, JAV valstybės sekretorius M. Rubio Malaizijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru S. Lavrovu. Jų susitikimas truko 50 minučių.
Po pokalbio M. Rubio pasakė, kad Jungtinės Valstijos nusivylė, jog nėra padaryta jokios pažangos siekiant taikiai išspręsti Rusijos karą Ukrainoje. Jis pridūrė, kad susitikimo metu Rusija pasiūlė „naują ir kitokį požiūrį“, nors nepatikslino, ką šie žodžiai reiškia.
Merzas teigia, kad Rusija privalo sumokėti Ukrainai mažiausiai 500 milijardų eurų kompensaciją
Vakarų įšaldytas Rusijos turtas neturėtų būti grąžintas, kol Maskva nesumokės Ukrainai bent 500 milijardų eurų kompensacijos, liepos 10 d. Romoje pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Kancleris taip pat pažymėjo, kad Vokietija dalyvauja Ukrainos atstatymo programoje nuo pat plataus masto karo pradžios, rašoma „Kyiv Independent“.
Rusai dronais atakavo Chersoną: vienas žmogus buvo sužeistas, o kitas žuvo
Rusai dronais atakavo Chersoną, 40 metų vyras buvo sužeistas, o 49 metų dviratininkas žuvo, rašoma „Ukrinform“.
Rusijos smūgis Odesai: dronų ataka nuniokojo miestą, sužeisti civiliai
Liepos 11 d. Rusijos kariuomenė dronais užpuolė Odesą. Per ataką sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės. Apie tai pranešė Odesos miesto taryba „Telegram“ platformoje, rašo „Ukrinform“.
„Liepos 11 d. dienos atakos metu Odesoje buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, gyvenamieji ir administraciniai pastatai, arklidė bei automobiliai. Šiuo metu žinoma apie aštuonis sužeistuosius, jiems teikiama reikalinga medicininė pagalba“, – rašoma pranešime.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 040 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 11 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 1 031 620 karių, iš kurių 1 040 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 013 rusų tankų (+2), 22 979 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 30 163 artilerijos sistemas (+23), 1 437 raketų paleidimo sistemas, 1 193 oro gynybos sistemas (+1), 421 karo lėktuvą, 340 sraigtasparnių, 45 003 nepilotuojamuosius orlaivius (+222), 3 459 kruizines raketas (+14), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 54 732 transporto priemones ir kuro cisternas (+76), 3 929 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Ukraina smogė Rusijai: Maskvos link atskriejo dronai, žuvo 2 žmonės
Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad per pastarąją naktį ir šį rytą Ukrainos dronai surengė atakas prieš Rusijos teritoriją. Per jas žuvo du žmonės, o Maskvoje buvo mėginama pataikyti į įvairius taikinius.
Rusijos gynybos ministerija šį rytą informavo, kad šalies oro gynybos pajėgos numušė 155 Ukrainos dronus, iš kurių 11 skrido Maskvos link, rašo „Sky News“.
Rusijos aviacijos tarnyba „Rosaviatsia“ pranešė, kad trys iš keturių Maskvą aptarnaujančių oro uostų – Domodedovas, Vnukovas ir Žukovskis – laikinai sustabdė veiklą, tačiau vėliau ją atnaujino.
Žiniasklaida: Ukrainoje žuvo daugiau kaip 500 užsienio samdinių iš 28 šalių, kovojusių už Rusiją
Žurnalistai nustatė, kad daugiau kaip 500 užsienio piliečių iš 28 šalių, įskaitant JAV ir Šri Lanką, žuvo kovodami Rusijos pusėje jos kare prieš Ukrainą.
Tai parodė bendras „BBC News Russian“ ir „Mediazona“ tyrimas, atliktas remiantis atvirų šaltinių duomenimis.
Tikėtina, kad tikrasis užsienio piliečių, žuvusių kovojant už Rusiją Ukrainoje, skaičius yra daug didesnis, nei skelbiama.
Duomenys rodo, kad daugiausiai žuvusių užsieniečių yra iš Šiaurės Korėjos. Tačiau dėl to, kad paprasti Šiaurės Korėjos gyventojai nesinaudoja socialine žiniasklaida, ir dėl Pchenjano režimo slaptumo visų šios šalies aukų tapatybės patvirtinti nebuvo galima.
Pietų Korėjos žvalgybos vertinimu, fronto linijose galėjo žūti apie 600 Šiaurės Korėjos karių.
Tarp patvirtintų užsieniečių žūčių daugiausia yra Tadžikistano (72 asmenys) ir Uzbekistano (66 asmenys) piliečių.
Abiem atvejais daugiau nei pusė žuvusiųjų buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų – 43 tadžikai ir 46 uzbekai bandė „ištrinti“ įrašus apie savo teistumą, dažniausiai pasirašydami sutartis su privačia karine bendrove „Wagner“.
Be to, žurnalistai jau patikrino 118 139 Rusijos karių, žuvusių nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, tapatybes.
Trumpas keičia žaidimo taisykles: atskleidė, kaip ruošiasi tiekti ginklus Ukrainai
Pastarosiomis dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas išreiškė nusivylimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl menkos pažangos siekiant užbaigti karą. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas pareiškė, kad JAV pradės tiekti ginklus Ukrainai per NATO, rašo „Sky News“.
„Mes siunčiame ginklus NATO, o NATO už juos moka 100 procentų. Taigi siunčiame ginklus NATO, o NATO juos perduoda Ukrainai ir už juos moka“, – sakė D. Trumpas.
„Mes siunčiame ginklus NATO, o NATO padengia visą jų kainą“, – pridūrė jis.
Iki šiol D. Trumpo administracija siuntė tik tuos ginklus, kuriuos buvo leidęs tiekti buvęs prezidentas Joe Bidenas – tvirtas Kyjivo rėmėjas.
Nors D. Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą, per kelis mėnesius nuo jo prezidentavimo pradžios pažanga buvo nedidelė.
Jis kartais kritikavo JAV išlaidas Ukrainos gynybai, tačiau taip pat reiškė paramą Kyjivui ir nusivylimą V. Putinu.
Lavrovas sako išdėstęs Rubio Kremliaus poziciją dėl Ukrainos
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad išvakarėse vykusiame susitikime su kolega iš JAV Marco Rubio išdėstė Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino poziciją dėl karo Ukrainoje sureguliavimo.
„Mes aptarėme Ukrainą. Patvirtinome poziciją, kurią prezidentas Putinas išdėstė, taip pat ir liepos 3 dienos pokalbyje su prezidentu Trumpu“, – sakė S. Lavrovas Rusijos žiniasklaidai Kvala Lumpūre vykstančio ASEAN susitikimo kuluaruose.
Rusijos gynybos ministerija sako per naktį perėmusi 155 Ukrainos dronus
Rusijos oro gynybos sistemos praėjusią naktį neutralizavo 155 ukrainiečių dronus, penktadienį paskelbė gynybos ministerija, tuo tarpu oficialūs asmenys pranešė, kad per nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius žuvo mažiausiai du žmonės.
Nuo ketvirtadienio 23.00 val. (20.00 val. Grinvičo laiku) iki penktadienio 7.00 val. ryto „budinčios oro gynybos sistemos neutralizavo ir sunaikino 155 fiksuotų sparnų nepilotuojamuosius orlaivius iš Ukrainos“, – platformoje „Telegram“ pranešė ministerija, pridurdama, kad 53 dronai buvo numušti virš Kursko regiono, kuris yra netoli sienos su Ukraina.
Pirmiau Lipecko regiono Rusijos vakaruose gubernatorius pranešė, kad žemės ūkio paskirties teritorijoje nukritus dronui žuvo žmogus.
„Šiąnakt vienos iš Chlevensko rajono (esančio už maždaug 400 km į pietus nuo Maskvos) žemės ūkio įmonių teritorijoje nukrito dronas“, – platformoje „Telegram“ rašė Igoris Artamonovas.
„Dėl to kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas“, – teigė jis, pridurdamas, kad incidento metu vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
Apie dar vieną žuvusįjį ir vieną sužeistą asmenį platformoje „Telegram“ pranešė ir Tulos regiono vakarinėje Rusijos dalyje gubernatorius Dmitrijus Miliajevas.
Tuo tarpu su Rusija besiribojančio Charkivo regiono Čugujevo miesto merė Galyna Minajeva feisbuke pranešė, kad penktadienį ryte per rusų suduotą smūgį jos mieste buvo sugriauti du privatūs namai bei apgriautas ligoninės pastatas.
G. Minajevos teigimu, per antskrydį buvo sužeisti trys asmenys.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenko penktadienį ryte platformoje „Telegram“ pranešė, kad ketvirtadienį per rusų artilerijos apšaudymą mieste buvo sužeisti mažiausiai 28 žmonės, įskaitant du nepilnamečius vaikus.
Praėjusią savaitę Maskva Ukrainoje surengė didžiausius dronų ir raketų antskrydžius nuo to laiko, kai 2022 m. vasarį pasiuntė karius pulti savo kaimynę.
Zelenskis: Rusija kitais metais karui planuoja išleisti 300 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė skubų naujų sankcijų Rusijai poreikį, kad Kremliaus režimas patirtų vis didesnį biudžeto trūkumą karui finansuoti. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams Romoje surengtoje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
„Manome, kad kitais metais jis (Vladimiras Putinas) karui gali išleisti 300 mlrd. dolerių. Sankcijos apribos jo galimybes finansuoti tokias karines išlaidas. Bus deficitas“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Rusijos kariuomenėje tarnauja 1,2 mln. karių, o V. Putinas siekia ją padidinti iki 1,5 mln.
„Sudėjus visas vadinamojo „rusų kareivio“ išlaidas, šiandien jis gauna nuo šešių iki aštuonių tūkstančių JAV dolerių. (...) Įsivaizduokite, kiek Rusija moka už šį karą“, – sakė V. Zelenskis, ragindamas partnerius toliau griežtinti sankcijas ir taip priversti agresorių sėsti prie derybų stalo.
Kaip jau anksčiau skelbė „Ukrinform“, dėl mažėjančių naftos kainų ir galiojančių sankcijų prognozuojamas 2025 m. Rusijos biudžeto deficitas išaugo daugiau nei tris kartus – nuo 1,17 trln. iki 3,8 trln. Rublių (nuo maždaug 10 mlrd. iki 32,5 mlrd. eurų).
Taip pat V. Zelenskis, remdamasis žvalgybos pranešimais, teigė, kad Rusija planuoja vilkinti karą.
„Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba turi visą informaciją, rodančią, kad Rusija ketina toliau vilkinti šį karą. Putinas atmeta bet kokią galimybę sudaryti tikras paliaubas. Jis nenori tikros taikos. Putinas yra priklausomas nuo karo ir žudymo, ir tik reali jėga gali priversti jį atsikratyti šios priklausomybės. Štai kodėl mūsų gynyba Ukrainoje turi būti pakankamai stipri“, – akcentavo jis.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Romoje vyksta dviejų dienų ketvirtoji Ukrainos atstatymo konferencija, į kurią susirinko beveik 5 000 dalyvių. Nuo 2022 m. tokios konferencijos kasmet rengiamos įvairiuose miestuose, įskaitant Luganą, Londoną ir Berlyną. Ji laikoma svarbiausiu tarptautiniu renginiu, skirtu Ukrainos atsigavimui, atstatymui ir modernizavimui.
Trumpas nusivylęs: žada padaryti „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad kitą savaitę planuoja padaryti „svarbų pareiškimą“ dėl Rusijos, praneša „NBC News“.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas sakė: „Esu nusivylęs Rusija, bet pamatysime, kas nutiks per artimiausias dvi savaites.“
„Manau, kad pirmadienį turėsiu padaryti svarbų pareiškimą dėl Rusijos“, – pridūrė jis. Tačiau JAV prezidentas nepateikė išsamesnės informacijos apie pareiškimo pobūdį.
Rusų gubernatorius: Rusijos vakaruose nukritus dronui žuvo vienas žmogus
Rusijos vakaruose į ūkininkavimui naudojamą teritoriją nukritus dronui, vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas, penktadienį pranešė srities gubernatorius.
„Šiąnakt dronas nukrito į vienos iš žemės ūkio įmonių teritoriją Chlevensko rajone, esančią maždaug už 400 km į pietus nuo Maskvos“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Lipecko srities gubernatorius Igoris Artamonovas.
„Dėl to kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas“, – sakė jis ir pridūrė, kad vienas žmogus žuvo, o kitas buvo sužeistas.
„Likite slėptuvėse“: Charkive aidi sprogimai, Rusija atakuoja dronais
Naktį Charkivą atakavo Rusijos bepiločiai dronai, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Okupantai atakuoja bepiločiais dronais. Mieste nuaidėjo sprogimai. Smūgių grėsmė išlieka. Charkivo gyventojai bei Charkivo rajono gyventojai – „likite slėptuvėse!“ – rašoma pranešime.
Prieš tai Ukrainos oro pajėgos įspėjo apie smogiamųjų dronų grupės judėjimą Charkivo kryptimi.
„Sprogimas Charkive! Priešas puola miestą „šahedais“, ore tebėra smogiamieji dronai. Būkite atsargūs!“ – sprogimą patvirtino ir Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Ukrinform“ praneša, kad dėl priešo atakų Charkive buvo apgadinta medicinos įstaiga, kilo gaisras, yra sužeistųjų. Viena iš jų – 65 metų moteris, kuriai gydytojai šiuo metu teikia pagalbą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Išvyskite įspūdingą Seulo panoramą ir karštas panas!
„Bloomberg“: liepos 14 d. Trumpas gali suduoti stiprų ekonominį smūgį Rusijai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. gali paskelbti apie naujų griežtų sankcijų Rusijai įvedimą. Apie tai pranešė televizijos kanalo „Bloomberg TV“ apžvalgininkas Gregas Sullivanas, atkreipdamas dėmesį į didelį neaiškumą dėl Baltųjų rūmų pozicijos.
„The Times“ rašo, kad D. Trumpas rimtai svarsto galimybę įvesti griežtas antrines sankcijas šalims, kurios prekiauja nafta su Rusija, įskaitant Kiniją, Indiją ir Turkiją. Kalbama apie paramos įstatymo projektui, numatančiam 500 proc. muitą importui iš Rusijos, suteikimą – iš esmės tai yra pasaulinis naftos embargas.
Pasak leidinio, tokį požiūrį lėmė D. Trumpo nepasitenkinimas V. Putino atsisakymu derėtis ir toliau okupantų vykdomais smūgiais civiliniams objektams Ukrainoje. Anksčiau jis vadino įstatymo projektą „pernelyg griežtu“, bet dabar pareiškė, kad „atidžiai jį nagrinėja“.
„The Times“ rašo, kad pagrindinis klausimas – ekonominės pasekmės. Baltieji rūmai nori, kad sankcijų panaikinimas liktų prezidento kompetencijoje, o Kongresas siūlo ribotą kontrolę. Analitikų nuomone, net ir dalinis šių priemonių įvedimas gali smarkiai smogti Rusijos ekonomikai.