Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
23:50 | Putinas kuria glaudesnio finansinio bendradarbiavimo su BRICS narėmis planus
Rusija tikisi glaudžiau bendradarbiauti su kitomis tarpvyriausybinės BRICS organizacijos narėmis finansų srityje, antradienį – pirmąją Rusijos Kazanės mieste vykstančio šios organizacijos viršūnių susitikimo dieną – pasakė Kremiaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
D. Peskovas neigė, kad Maskva siekia pasinaudoti BRICS, kad neleistų JAV doleriui vyrauti pasaulio rinkoje: „Bendradarbiavimas BRICS viduje nėra prieš nieką nukreiptas – nei prieš dolerį, nei prieš kitas valiutas. Pagrindinis jo tikslas yra užtikrinti šiame formate dalyvaujančių šalių interesus“.
Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra ne kartą kritikavęs dominuojančią JAV dolerio poziciją.
23:31 | Budanovas: pirmieji Šiaurės Korėjos kariai į Kurską gali atvykti jau rytoj
Pirmieji Šiaurės Korėjos kariai į Kursko sritį gali atvykti jau rytoj, spalio 23 dieną. Apie tai praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas, skelbia Ukrainos leidinys „Focus“.
„Rytoj laukiame pirmųjų dalinių Kursko kryptimi“, – sako K. Budanovas.
Šiuo metu nežinoma, kiek karių atvyks į Kursko regioną. Taip pat nėra informacijos apie jų pasirengimą.
23:21 | Rutte: NATO laukia Seulo patvirtinimo, kad Šiaurės Korėjos kariai įsitraukia į Rusijos vykdomą karą
NATO tikisi iš Pietų Korėjos išgirsti išsamią ataskaitą apie įtariamą Šiaurės Korėjos karių siuntimą dalyvauti Rusijos kare prieš Ukrainą; jei ši informacija pasitvirtintų, tai būtų reikšminga eskalacija. Kartu, kol NATO negaus visų detalių iš partnerių Pietų Korėjoje, Aljansas negali patvirtinti fakto, kad Pchenjanas rengia savo karius išsiuntimui į Rusiją.
Tai šiandien Taline per bendrą spaudos konferenciją su Estijos ministru pirmininku Kristenu Michalu pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Apie tai vakar kalbėjausi telefonu su Pietų Korėjos prezidentu. Žinoma, aptarėme bendradarbiavimą tarp Pietų Korėjos ir NATO, o ketvirtadienį baigėsi labai sėkmingas NATO gynybos ministrų susitikimas su kolegomis iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Japonijos. Šiame vakarykščiame pokalbyje telefonu labai daug dėmesio buvo skirta gilesniam Šiaurės Korėjos atvejo aptarimui“, – sakė M. Rutte.
Jis pažymėjo, kad paprašė Pietų Korėjos prezidento atsiųsti savo ekspertus, kurie išsamiai informuotų Šiaurės Atlanto Tarybą apie padėtį, susijusią su Šiaurės Korėjos karių dalyvavimu Rusijos kare prieš Ukrainą. Pasak M. Rutte, jis gavo teigiamą atsakymą, ir toks susitikimas įvyks kitos savaitės pradžioje.
„Tuomet pamatysime, ar Šiaurės Korėja iš tiesų remia ar neremia neteisėtą Rusijos karą Ukrainoje. Jei tai pasitvirtins, jei jie siunčia karius į Ukrainą, tai bus reikšminga eskalacija. Tačiau šiuo metu negaliu to patvirtinti“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
22:44 | Zelenskis: Ukraina neprašo Vakarų branduolinių ginklų
Ukraina neprašo savo partnerių Vakaruose suteikti jai branduolinių ginklų, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos, antradienį pasirodžiusiuose komentaruose teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mes neprašome mums duoti branduolinių ginklų“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis. Vos prieš keletą dienų jis užsiminė, kad Kyjivas sieks arba narystės NATO, arba apsirūpinti branduoline ginkluote.
1991 m. subyrėjus Sovietų Sąjungai, Ukrainai atiteko trečias pagal dydį pasaulyje branduolinis arsenalas. Po trejų metų, gavusi Rusijos ir Jungtinių Valstijų saugumo garantijų, ji šios ginkluotės atsisakė.
Saugumo garantijose – vadinamajame Budapešto memorandume – numatyta, kad jas pasirašiusios šalys privalo gerbti Ukrainos ir kitų posovietinių respublikų teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę.
„Mes atidavėme savo branduolinius ginklus. Mes NATO negavome, – pirmadienį vakare žurnalistams išsakytuose komentaruose, kurių publikavimas buvo atidėtas, sakė V. Zelenskis. – Viskas, ką gavome, buvo plataus masto karas ir daugybė aukų, todėl šiandien turime vienintelę išeitį.“
„Mums reikia NATO, nes Putiną galinčių sustabdyti ginklų neturime“, – pridūrė jis.
Jis norėjo paaiškinti praėjusią savaitę vykusiame ES viršūnių susitikime jo paties išsakytus komentarus, kad „arba Ukraina turės mus apsaugosiančių branduolinių ginklų, arba turime įstoti į kokį nors aljansą“.
Šios remarkos papiktino Maskvą.
„Tai – pavojinga provokacija, – iki BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje žurnalistams pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. – Bet koks žingsnis šia kryptimi sulauks atitinkamo atsako.“
22:38 | Ukraina yra pasirengusi aptarti karo užbaigimo galimybes: Jermakas įvardijo pagrindinę sąlygą
Ukraina yra pasirengusi aptarti visus galimus karo užbaigimo variantus, tačiau šiuo klausimu reikia atsižvelgti į vieną sąlygą – išlaikyti pagarbą teritoriniam vientisumui. Apie tai A. Jermakas kalbėjo Suomijos žiniasklaidai.
Pasak jo, demokratinės šalys gali padaryti viską, kad karas Ukrainoje būtų kuo greičiau užbaigtas, o tam joms tereikia pripažinti tarptautinės teisės galią. Kalbėdamas Suomijos žiniasklaidai, A. Jermakas pažymėjo, kad Helsinkis taip pat gali prisidėti prie diplomatinio konflikto sprendimo.
„Tretieji Rusijos karo Ukrainoje metai baigiasi. Per visą šį laiką mūsų sąjungininkai Europoje, Amerikoje ir kitur parodė ryžtą ir stiprybę palaikydami mūsų kovą už mūsų tautos išlikimą. Per šį siaubingą išbandymą žmonės visame pasaulyje parodė dosnumą ir jėgą reikalaudami karinės, ekonominės ir diplomatinės paramos Ukrainos gynybai iš savo vyriausybių. Pastaraisiais metais nukentėjo visa Europa – visa Europa siekia teisingos, ilgalaikės ir tvarios taikos“, – teigia A. Jermakas.
Plataus masto karas vyksta beveik 1000 dienų, o tarptautinės pastangos užtikrinti taiką yra aktyvesnės nei bet kada anksčiau, sako A. Jermakas. Kai kurie skeptikai abejoja, ar Kyjivas ir jo sąjungininkai sugebės įgyvendinti taikos planą, tačiau Ukrainos prezidento kanceliarija mano, kad tai yra vienintelė galimybė užtikrinti ateitį, kurios nusipelno visos tautos, todėl Ukraina neturi kito pasirinkimo.
„Esame pasirengę aptarti visas mūsų pasiūlymo koregavimo galimybes, jei jos atitiks tarptautinę teisę ir rems Ukrainos teritorinį vientisumą, jos sienų neliečiamumą ir visišką suverenitetą. Ukraina yra pasirengusi antrajame aukščiausiojo lygio susitikime susitarti dėl taikos pagrindų. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime norime sukurti taiką ne tik Ukrainai, bet ir visai tarptautinei bendruomenei visų mūsų tautų labui“, – apibendrino A. Jermakas.
22:17 | Apklausa: vis mažiau Lenkijos ir Vokietijos gyventojų pritaria paramai Ukrainai
Nuo Rusijos agresijos karo pradžios Vokietijoje ir Lenkijoje smarkiai sumažėjo pritarimas karinei ir humanitarinei paramai Ukrainai. Tai rodo naujausia Vokietijos ir Lenkijos barometro apklausa, kurios rezultatai paskelbti antradienį.
Per reprezentatyvų tyrimą Lenkijoje 63 proc. respondentų nurodė, kad pritaria savo šalies karinei paramai Kyjivui. 20 proc. ją atmeta. Netrukus po karo pradžios 2022 m. kovą už karinę paramą užpultai šaliai dar pasisakė 87 proc. lenkų, o 5 proc. buvo prieš.
Panaši tendencija, anot apklausos, yra ir Vokietijoje. Čia karo pradžioje 58 proc. apklaustųjų buvo už karinę paramą Ukrainai, o 23 proc. pasisakė prieš. Dabar karinę paramą sveikina 49 proc. respondentų, o 31 proc. ją atmeta.
Abiejose šalyse sumažėjo ir pritarimas pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui. Prasidėjus karui, didelė dauguma respondentų tiek Lenkijoje (77 proc.), tiek Vokietijoje (79 proc.) buvo „už“. Dabar atitinkamas procentas Vokietijoje yra 58, o Lenkijoje – 51 proc. Tuo tarpu beveik trečdalis lenkų (29 proc.) ir beveik ketvirtadalis vokiečių (24 proc.) Ukrainos pabėgėlių priėmimą vertina neigiamai.
22:06 | Zelenskis: derybų su Rusija perspektyva priklauso nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos derybų su Rusija perspektyva priklauso nuo kitą mėnesį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Maskva pasirengusi deryboms su Kyjivu, V. Zelenskis antradienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams sakė: „Pirmiausia tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose. Manau, kad jie (rusai) stebės Jungtinių Valstijų politiką“.
21:55 | Žiniasklaida: Šiaurės Korėja į Rusiją išsiuntė naikintuvų pilotus
Šiaurės Korėja, kuri, kaip pranešama, pasiuntė sausumos pajėgas prisijungti prie Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat pasiuntė naikintuvų pilotus, kurie galėtų skraidinti Rusijos karo lėktuvus.
Apie tai, remdamasis Pietų Korėjos leidiniu, praneša „Newsweek“.
Su leidiniu kalbėjęs Pietų Korėjos vyriausybės pareigūnas teigė, kad Šiaurės Korėja praėjusį mėnesį išsiuntė naikintuvų pilotus į Vladivostoką, miestą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose spalio 8 dieną.
Skelbiama, kad tai gali būti susiję su Rusijos Šiaurės Korėjai tiekiamų kovinių lėktuvų mokymais. Tačiau taip pat neatmetama galimybė, kad Rusija, kenčianti nuo pilotų trūkumo kare, paprašė pagalbos iš Šiaurės Korėjos.
Rusija būtų pirmoji šalis, kurioje Šiaurės Korėja būtų dislokavusi savo kovinių orlaivių pilotus užsienyje nuo Vietnamo karo.
21:46 | Ukraina teigia, kad Rusijos pajėgos pasistūmėjo į priekį Časiv Jare
Rusijos pajėgos peržengė svarbų vandens kelią Ukrainos rytuose esančiame Časiv Jaro mieste, pranešė Ukrainos kariuomenės pareigūnas – tai reiškia, kad Kyjivo pajėgos patyrė nesėkmę.
Časiv Jaro miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 12 000 žmonių, yra ant strategiškai svarbios kalvos viršūnės, todėl jo užėmimas, tikėtina, pagreitintų Rusijos žengimą tolyn į karo nuniokotą Donecko regioną.
„Priešui pavyko pralaužti mūsų gynybos liniją, tačiau kritinės nesėkmės nėra ir mes neketiname prarasti Časiv Jaro. Dabar tęsiasi įnirtingos kovos“, – valstybinei žiniasklaidai sakė Ukrainos 24-osios brigados atstovas spaudai.
Atstovas spaudai Ivanas Petryčakas sakė, kad nors Rusijos kariai kirto rytiniame miesto pakraštyje esantį kanalą, Ukrainos pajėgos sulaiko puolimą.
Rusijos pajėgos spaudžia mažiau karių turinčias Ukrainos pajėgas Donecko regione, kuris, Kremliaus teigimu, priklauso Rusijai.
Jei Maskva užimtų šį miestą, kiltų grėsmė kai kuriems didžiausiems pramoninio regiono miestams, tokiems kaip Kramatorskas ir Slovianskas.
Buvo ir daugiau pavienių pranešimų, kad Rusijos pajėgos jau anksčiau peržengė kanalą, kuris yra de facto fronto linija Časiv Jare, o Ukraina teigė jas atrėmusi.
21:23 | TVF padidino Rusijos ekonomikos augimo prognozę ir sumažino Ukrainos
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį padidino 2024 metų Rusijos ekonomikos augimo prognozę, nes didžiulės vyriausybės išlaidos, skirtos karui Ukrainoje, yra stiprus ekonomikos stimulas.
Organizacija taip pat pablogino prognozę Ukrainai, kurios ekonomiką ir infrastruktūrą nusmukdė dvejus su puse metų trunkantis karas.
Abi šalys karui išleidžia didžiules sumas, o Maskvos išlaidos padėjo ekonomikai stipriai augti nepaisant Vakarų sankcijų.
Savo naujausiose prognozėse TVF teigia manantis, kad 2024 metais Rusijos ekonomika išaugs 3,6 proc., palyginti su ankstesne 3,2 proc. prognoze.
Tačiau jis sumažino kitų metų augimo prognozę nuo 1,5 proc. iki 1,3 proc. dėl didėjančių ekonominių problemų požymių.
Rusijos centrinis bankas ne kartą įspėjo apie vyriausybės karinių išlaidų keliamą pavojų, teigdamas, kad ekonomika jau eilę mėnesių „perkaista“.
Didelė infliacija – 8,6 proc. rugsėjį – ir didelis darbo jėgos trūkumas taip pat kelia ekonominį galvos skausmą Maskvai.
21:10 | Ukrainos verbavimo centre nusižudė karinės tarnybos vengęs vyras
Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad vyras, ieškomas už tai, kad vengė šaukimo į kariuomenę, nusižudė po to, kai jį pagavo policija ir nuvežė į karinio verbavimo centrą.
Kyjivas, susidūręs su darbo jėgos trūkumu dėl Rusijos invazijos, rengia intensyvią kampaniją, siekdamas paraginti vyrus stoti į šalies ginkluotąsias pajėgas.
Centrinėje Ukrainos dalyje esančios Poltavos pareigūnai sakė, kad policija pirmadienį į karinio verbavimo centrą atvežė į šalies ieškomų asmenų sąrašą įtrauktą vyrą.
„Jis atsisakė atlikti karinę medicininę apžiūrą“, – sakoma feisbuke paskelbtame Poltavos regioninio teritorinio verbavimo centro pranešime.
Jo kūnas buvo rastas vienoje iš centro techninių patalpų su akivaizdžiais ženklais, rodančiais, kad jis pats sau atėmė gyvybę, teigiama jame.
Buvo pradėtas išsamus jo mirties aplinkybių tyrimas, priduriama pranešime.
Centras taip pat teigė, kad jam nebuvo daromas „fizinis ar psichologinis spaudimas“.
20:30 | Yellen: JAV ketina įvesti Rusijai „naujų griežtų sankcijų“
Jungtinės Valstijos planuoja jau kitą savaitę pristatyti „naujų griežtų sankcijų“, kurių taikiniu be kita ko bus Rusijos kariuomenę remiančių šalių asmenys, antradienį pranešė iždo sekretorė Janet Yellen.
„Mes pristatysime naujas griežtas sankcijas, nukreiptas prieš tuos, kurie remia Kremliaus karo mašiną, įskaitant trečiosiose šalyse veikiančius tarpininkus, tiekiančius Rusijos kariuomenei kritiškai svarbių priemonių“, – kalbėdama spaudos konferencijoje sakė ji.
Šiuos komentarus ji išsakė tuo metu, kai pasaulio finansų sektoriaus vadovai šią savaitę renkasi į Vašingtone vyksiančius Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko organizuojamus metinius susitikimus.
Be to, šie komentarai pasigirdo nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį praėjus daugiau nei 2,5 metų – per šį laiką JAV ne kartą ėmėsi veiksmų, nukreiptų prieš Rusijos pajamas ir pramoninį kompleksą.
Antradienį J. Yellen taip pat rodėsi nusitaikė ir į buvusio prezidento Donaldo Trumpo ekonomikos politiką, pridurdama, kad Jungtinės Valstijos „atsisakė izoliacionizmo, nuo kurio ir Amerikai, ir visam pasauliui tapo blogiau“.
20:13 | Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas pristatė Pergalės planą Estijos parlamentui
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas antradienį Estijos parlamentui pristatė Ukrainos pergalės planą.
„Esame pasiryžę užbaigti šį karą pergale ir pereiti prie taikaus gyvenimo. Lygiai prieš savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš Aukščiausiosios Rados tribūnos pristatė taikos planą ukrainiečiams. Leiskite man šiandien pristatyti jį jums“, – kalbėjo R. Stefančukas ir išsamiai papasakojo apie kiekvieną iš penkių plano punktų.
Kartu Ukrainos parlamento pirmininkas padėkojo Estijai ir Estijos žmonėms už plačią paramą ir pagalbą Ukrainai: karinę, politinę ir humanitarinę. Taip pat už pagalbą atstatant šalį bei pagalbą ukrainiečiams, karo pradžioje ieškojusiems prieglobsčio Estijoje.
R. Stefančukas, be to, paragino Estiją toliau demonstruoti lyderystę ir remti Ukrainą, ypač – prisidėti prie oro erdvės skydo virš vakarinių Ukrainos regionų sukūrimo.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę panaikinti visus ribojimus, kad Ukraina galėtų partnerių perduotus ilgojo nuotolio ginklus naudoti puolimui prieš taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje.
19:55 | Putinas sako norįs stiprinti ryšius su Kinija, kad būtų užtikrintas stabilumas pasaulyje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį per susitikimą BRICS aukščiausiojo lygio susitikime Kazanėje savo kolegai iš Kinijos Xi Jinpingui pasakė, kad norėtų stiprinti ryšius su Kinija, kad būtų užtikrintas stabilumas pasaulyje.
„Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas pasaulio reikaluose yra vienas iš stabilizuojančių veiksnių pasaulinėje arenoje“, – sakė V. Putinas.
„Mes ketiname toliau stiprinti koordinavimą visose daugiašalėse platformose, kad užtikrintume pasaulinį saugumą ir teisingą pasaulio tvarką“, – teigė jis.
19:35 | Suomijos prezidentas: Šiaurės Korėjos parama rodo Rusijos desperaciją
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pranešimus apie Šiaurės Korėjos paramą Rusijai kare Ukrainoje traktuoja kaip Maskvos silpnumo ženklą. „Manau, kad matome, kokioje desperacijoje yra Rusija“, – sakė jis antradienį Berlyne interviu „Reuters TV“. Jei kam nors pasaulyje užduotum klausimą, ar jis norėtų Šiaurės Korėjos karių savo pusėje, atsakymas visur tikriausiai būtų „ne“.
„Todėl matome, kad Rusija, kuri pasaulyje neturi daug sąjungininkų, elgiasi desperatiškai“, – klabėjo A. Stubbas. Šaliai reikia Irano ginklų ir Šiaurės Korėjos kareivių. „Ar begali būti blogiau?“ – klausė Suomijos prezidentas.
Nepaisant to, su vizitu į Berlyną atvykęs A. Stubbas įspėjo, kad padėtis potencialiai gali paaštrėti. Ukrainos sąjungininkės esą turėtų pagalvoti apie atsaką.
19:20 | Zelenskis ėmėsi sunkios kovos: aiškėja, kodėl atsistatydino generalinis prokuroras
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paskelbė atsistatydinantis, šalies saugumo tarnyboms atlikus tyrimą ir atskleidus didelio masto korupcinę schemą.
„Ukrainos prokuratūros sistemoje nustatyta daug gėdingų piktnaudžiavimo faktų“, – sakoma A. Kostino pareiškime socialiniuose tinkluose. „Manau, kad teisinga paskelbti apie savo atsistatydinimą iš generalinio prokuroro pareigų“, – priduriama jame.
Ėmė aiškėti, į kokį skandalą yra įsivėlęs prokuroras. Apie tai vakariniame pranešime pranešė Volodymyras Zelenskis ir pareiškė, kad Ukrainoje pradėta kova su didelio masto korupcine schema, pagal kurią vyriausybės pareigūnams, panašu, buvo suteikiamos išimtys dėl šaukimo į kariuomenę.
„[Kostinas] ėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nario pareigas. Ji tyrė daugybę šaukimo į kariuomenę pažeidimų ir netikrų pareigūnų neįgalumo atvejų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Pasak jo, ne tik prokurorai buvo įsitraukę į šią schemą, tačiau ir muitinės, mokesčių, vietos administracijų bei kiti pareigūnai, kurių nepagrįstų neįgalumo atvejų yra šimtai.
„Visa tai turi būti kruopščiai ir skubiai išnagrinėta“, – pažymėjo V. Zelenskis.
18:53 | Kinijos vadovas per susitikimą su V. Putinu pasidžiaugė ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje
Kinijos vadovas Xi Jinpingas antradienį, susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu per BRICS aukščiausiojo lygio susitikimą Kazanėje, pasidžiaugė savo šalies ryšiais su Rusija šiame „chaotiškame“ pasaulyje.
„Pasaulis išgyvena gilius pokyčius, kokių nematėme jau šimtmetį, o tarptautinė padėtis yra chaotiška ir persipynusi tarpusavyje“, – sakė Xi V. Putinui, girdamas „gilią draugystę“ tarp jųdviejų šalių.
Kinija ir Rusija, sakė Xi, „nuolat gilina ir plečia visapusišką strateginį koordinavimą ir praktinį bendradarbiavimą“.
Ryšiai „suteikė stiprų postūmį abiejų šalių vystymuisi, atgaivinimui ir modernizavimui“, sakė Kinijos vadovas. Taip pat jie „svariai prisidėjo prie tarptautinės lygybės ir teisingumo palaikymo“, pridūrė jis.
Maskva ir Pekinas užmezgė glaudesnius ryšius po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, ir šis aljansas sukėlė nerimą Vakaruose, nes abi šalys siekia plėsti savo įtaką pasaulyje.
Kinija ir Rusija paskelbė apie „beribę“ partnerystę prieš pat Maskvai pradedant puolimą Ukrainoje, kurio Pekinas niekada nepasmerkė.
18:37 | Rusai į pastatą Myrnohrade paleido sklendžiančią bombą, žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti
Rusijos pajėgos į penkių aukštų pastatą Myrnohrado mieste Donecko srityje paleido sklendžiančią bombą KAB-250 – žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Donecko karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
„Šiandien ryte rusai ant miesto numetė KAB-250 ir pataikė į penkių aukštų pastatą. Mažiau ar daugiau nukentėjo septyni pastatai“, – sakoma pranešime.
Pasak V. Filaškino, dėl grėsmingos saugumo padėties laikinai buvo nutraukti gelbėjimo ir paieškos darbai.
18:19 | Lenkijos URM: uždarome Rusijos konsulatą dėl bandymų vykdyti sabotažą
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė nurodęs uždaryti Rusijos konsulatą vakariniame Poznanės mieste dėl įtariamų Maskvos sabotažo bandymų šalies teritorijoje.
„Turiu informacijos, kad už sabotažo bandymų Lenkijoje ir sąjungininkėse stovi Rusija. Todėl priėmiau sprendimą atšaukti leidimą Rusijos konsulatui veikti Poznanėje“, – žurnalistams sakė R. Sikorskis.
Tuo metu Maskva pareiškė, kad suduos „skaudų atsaką“ Lenkijai.
„Mes duosime skaudų atsaką į šį naujausią priešišką žingsnį“, – valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
18:03 | Iš Ukrainos generalinio prokuroro pareigų atsistatydina A. Kostinas
Ukrainos generalinis prokuroras Andrijus Kostinas paskelbė atsistatydinantis, šalies saugumo tarnyboms atlikus tyrimą ir atskleidus didelio masto korupcinę schemą, pagal kurią vyriausybės pareigūnams, panašu, buvo suteikiamos išimtys dėl šaukimo į kariuomenę.
„Ukrainos prokuratūros sistemoje nustatyta daug gėdingų piktnaudžiavimo faktų“, – sakoma A. Kostino pareiškime socialiniuose tinkluose.
„Manau, kad teisinga paskelbti apie savo atsistatydinimą iš generalinio prokuroro pareigų“, – priduriama jame.
17:34 | Rusija įtūžo dėl NATO vadavietės prie Baltijos jūros: grasina pasekmėmis
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad išsikvietė Vokietijos ambasadorių dėl naujos NATO karinių jūrų pajėgų vadavietės Baltijos jūros regione atidarymo.
Ministerija teigė pareiškusi protestą dėl Berlyno iniciatyva sukurto NATO centro Rostoke ir pridūrė, kad „NATO karinės infrastruktūros plėtra buvusioje Rytų Vokietijoje turės labai neigiamų pasekmių“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vokietija pirmadienį atidarė naują NATO karinių jūrų pajėgų vadavietę, siekiant didinti gynybinę parengtį Baltijos jūros regione tuo metu, kai Rusija toliau kariauja Ukrainoje.
Vokietijos vadovaujama Baltijos jūros regiono vadavietė (The Commander Task Force Baltic) bus „pasirengusi valdyti karines jūrų operacijas taikos, krizės ir karo metu“, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.
„Regiono aktualumas tapo dar akivaizdesnis mūsų artimiausioje kaimynystėje vykstančios Rusijos agresijos fone“, – sakė B. Pistorius per naujojo centro atidarymo iškilmes.
Rostoko uostamiestyje įsikūrusiam centrui vadovaus Vokietijos admirolas, o jame dirbs darbuotojai iš 11 kitų NATO šalių.
Jo tikslas bus „koordinuoti karinių jūrų pajėgų veiklą regione“ ir teikti NATO „visą parą matomą jūrų situacijos Baltijos jūros regione vaizdą“, teigia Vokietijos gynybos pajėgos.
Tarp dalyvių yra Suomija ir Švedija, kurios įstojo į NATO po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį.
Vokietijos žvalgybos vadovas praėjusią savaitę prognozavo, kad Maskva iki 2030 metų tikriausiai bus pajėgi surengti puolimą prieš NATO.
Berlynas taip pat apkaltino Maskvą didinant šnipinėjimo ir sabotažo prieš Vakarų valstybes mastą.
„Vokietijoje ir Europoje matome, kad Rusijos agresija pasireiškia įvairiais būdais, pavyzdžiui, kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, kurios ir toliau trina ribas tarp taikos ir karo“, – sakė B. Pistorius.
„Todėl turime užtikrinti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negalėtų daryti ko nori. Turime gintis ir daryti viską, ką galime, kad paremtume savo partnerius NATO rytiniame flange“, – sakė jis.
Centre dirbs 180 darbuotojų, tarp jų bus Didžiosios Britanijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos ir Švedijos atstovų.
17:11 | Indijos premjeras siūlo V. Putinui tarpininkavimą kare
Indijos vyriausybės vadovas Narenda Modis dar kartą pasiūlė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tarpininkavimą, kad būtų nutrauktas Maskvos pradėtas karas prieš Ukrainą. „Visiškai pritariame tam, kad kuo greičiau būtų atkurta taika ir stabilumas“, sakė N. Modis Kremliaus ir televizijos transliuotame susitikime su V. Putinu Kazanės mieste.
Čia V. Putinas prieš tai pasitiko svečią jį apsikabindamas ir gyrė gerus dvišalius abiejų šalių santykius. N. Modis yra vienas iš daugiau kaip 20 valstybių ir vyriausybių vadovų, atvykusių į Rusiją dalyvauti BRICS viršūnių susitikime.
Problemas reikia spręsti taikiai, pažymėjo N. Modis. Kadangi Indijai rūpi humanitariniai reikalai, šalis esą palaiko kontaktą su visomis pusėmis ir taip pat yra pasirengusi ir ateityje „teikti bet kokią paramą“, kad būtų nutrauktas karas. Jis norįs per tolesnius pokalbius su V. Putinu išsamiau aptarti šį klausimą, sakė N. Modis.
Indijos premjeras liepą jau kartą lankėsi Rusijoje. Jos apsikabinimo su V. Putinu gestas sukėlė pyktį Ukrainoje, nes rusų raketų smūgis prieš tai sugriovė vaikų ligoninę Kyjive. Vėliau N. Modis per vizitą Kyjive apsikabino ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
16:48 | Zelenskis: Vokietija bijo Rusijos reakcijos dėl kvietimo Ukrainai prisijungti prie NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vokietija bijo, kaip Rusija reaguotų, jei Kyjivas būtų pakviestas prisijungti prie NATO.
„Faktas, kad Vokietijos pusė skeptiškai žiūri į mūsų prisijungimą prie NATO“, – antradienį paskelbtose pastabose žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Be kita ko, jis pareiškė, kad Ukraina neprašo Vakarų partnerių branduolinių ginklų, kad galėtų apsiginti nuo Rusijos.
„Mes neprašome, kad mums duotų branduolinių ginklų“, – sakė V. Zelenskis, praėjus kelioms dienoms po to, kai užsiminė, kad Kyjivas sieks narystės NATO arba branduolinių ginklų.
16:22 | EŽTT: Rusijos „užsienio agentų“ įstatymas pažeidžia žmogaus teises
Rusijos įstatymai, kuriais reikalaujama, kad daugelis aktyvistų, žiniasklaidos organizacijų ir asmenų užsiregistruotų kaip „užsienio agentai“, yra savavališki ir pažeidžia žmogaus teises, antradienį paskelbtame sprendime konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).
Strasbūre įsikūrusio EŽTT teigimu, „teisės aktai yra stigmatizuojantys, klaidinantys ir taikomi pernelyg plačiai bei nenuspėjamai“.
Teisėjai nustatė, kad Rusija pažeidė ieškovų teises į saviraiškos ir susirinkimų laisvę (Europos žmogaus teisių konvencijos 10 ir 11 straipsniai), taip pat 8 straipsnyje numatytą teisę į privatų gyvenimą.
Rusijos įstatymų „tikslas buvo bausti ir įbauginti, o ne patenkinti tariamą skaidrumo poreikį ar teisėtą susirūpinimą nacionaliniu saugumu“, – priduriama teismo sprendime.
Bylą iškėlė 107 ieškovai, įskaitant nevyriausybines organizacijas ir žiniasklaidos atstovus, kurie šiuos įstatymus laiko sistemingos kampanijos prieš teisių gynėjus ir vyriausybės kritikus dalimi.
Žymiausios jų – žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“, dokumentavusi sovietų nusikaltimus, ir Laisvosios Europos radijas (RFE/ RL).
Teismas nurodė, kad prie ieškinio prisijungė pavieniai „žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, aplinkosaugos aktyvistai, politologai“ ir kiti asmenys.
Politinės NVO, gaunančios finansavimą iš užsienio, nuo 2012 metų privalo viešai skelbti savo, kaip „užsienio agentų“, statusą pagal įstatymus, kurie, kaip nustatė EŽTT 2022 metais, pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.
Vėliau atėjo eilė žiniasklaidos organizacijoms ir pavieniams žurnalistams bei kitiems asmenims, o 2022 metų įstatymu buvo nustatyta plati, visa apimanti sąvoka.
Buvo skiriamos didžiulės baudos: vien RFE/RL nurodyta sumokėti maždaug 16 mln. eurų ekvivalentą.
Vadinamiesiems užsienio agentams taip pat uždrausta eiti valstybines pareigas, gauti Rusijos valstybės paramą, dėstyti valstybinėse institucijose ir kurti turinį nepilnamečiams.
Kraštutiniais atvejais „Memorial“, Žmogaus teisių judėjimas ir fondas „Rinkėjų lyga“ buvo likviduoti dėl įtariamų „šiurkščių ir pasikartojančių“ užsienio agentų ženklinimo reikalavimų pažeidimų.
Teisėjai pažymėjo, kad asmenų ir grupių „įvardijimas... „užsienio agentais“ labai apsunkino jų veiklą, nes buvo nustatyti papildomi apskaitos, audito, ataskaitų teikimo ir ženklinimo reikalavimai, apribotas jų dalyvavimas rinkimų procese ir (arba) viešų renginių organizavimas“.
Teismas pabrėžė, kad viešosios nuomonės apklausos parodė, jog didžioji dalis Rusijos visuomenės „sąvoką „užsienio agentas“ sieja su „išdavikais“, „šnipais“ arba „liaudies priešais“.
Kalbant apie pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, buvo viešinami ieškovų asmens duomenys, jie turėjo teikti „dažnas ir išsamias“ ataskaitas apie savo finansus, o tai, pasak teismo, buvo daroma „siekiant užkrauti pernelyg didelę naštą ir įbauginti“.
Apribojimai, įskaitant draudimą užsiimti kai kuriomis profesijomis ir nutraukti bendravimą su jaunimu, „negali būti pateisinami kaip būtini demokratinėje visuomenėje“, pridūrė teismas.
Teismas nurodė Rusijai sumokėti ieškovams sumas nuo 5 000 iki 10 000 eurų už neturtinę žalą ir „įvairias kitas sumas“ už padarytą konkrečią finansinę žalą.
EŽTT priklauso 46 narių Europos Tarybai (ET), svarbiausiai žemyno žmogaus teisių institucijai, ir yra atskira nuo Europos Sąjungos.
Rusija buvo pašalinta iš ET 2022 metų kovo mėnesį, po to, kai ji pradėjo invaziją į Ukrainą, tačiau teismo sprendimai jai lieka privalomi bylose, susijusiose su įvykiais iki tos datos.
Rusijos parlamentas priėmė pataisas, leidžiančias Maskvai nesilaikyti EŽTT sprendimų, priimtų po jos pašalinimo.
15:22 | „Pietų Korėja neliks nuošalyje“: atsakas į Šiaurės Korėjos karių pasirodymą Rusijoje
Pietų Korėja svarsto galimybę siųsti ginkluotę Ukrainai, o taip pat karinius instruktorius, kurie galėtų padėti išaiškinant ukrainiečiams Šiaurės Korėjos karių taikomą taktiką ir sprendžiant kalbines problemas.
Apie atsakomąsias priemones Pietų Korėjos atstovai prabilo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė įrodymai, kad Šiaurės Korėja išsiuntė nenustatytą karių skaičių į Rusijos poligonus.
Seulas pažadėjo „palaipsniui taikyti atsakomąsias priemones“ prieš Šiaurės Korėją ir Rusiją, atsakydama į stiprėjantį karinį abiejų šalių bendradarbiavimą, rašoma „Yonhap“.
„Jei neteisėtas Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinis bendradarbiavimas tęsis, Pietų Korėja neliks nuošalyje, bet kartu su tarptautine bendruomene imsis ryžtingų priemonių“, – sakė patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Kim Tae-hyo.
14:55 | Spjūvis Putinui į veidą: Indijos premjeras susitikimo metu pasiuntė aiškia žinutę
Nors Rusijos vadovas Vladimiras Putinas BRICS šalių vadovams aukščiausiojo lygio susitikime nori parodyti, kad Kremlius neva atsikrato įvestų sankcijų dėl karo Ukrainoje, organizatoriai užsienio svenčiams pasiuntė kiek kitokią žinią – atsivežkite grynųjų pinigų.
Kaip rašo „Bloomberg“, BRICS valstybių susitikimo metu internetiniame puslapyje užsienio svečiams primenama, kad jie negalės naudotis „Mastercard“ ar „Visa“ bankinėmis kortelėmis, išduotomis ne Rusijoje. Negana to, įspėjama, kad jie negalės ne tik atlikti mokėjimų, bet taip pat ir išsigryninti pinigų Rusijoje.
Pranešime teigiama, kad „Union Pay“ kortelės Rusijoje galioja, tačiau joms taikomi tam tikri apribojimai.
Tad Kremlius pataria BRICS susitikimo metu svečiams su savimi turėti dolerių ar eurų, mat tai vienintelės valiutos, kurios gali būti „laisvai iškeistos į rublius daugelyje Rusijos bankų“.
Taip pat užsienio svečiams siūloma su savimi pasiimti vietinę Rusijos banko „Mir“ kortelę bei pateikiami nurodymai, kaip ją gauti.
„Bloomberg“ pažymi, kad anksčiau mokėjimo sistema „Mir“ buvo reklamuojama kaip rusų pateikiama alternatyva „Visa“ ir „Mastercard“ kortelėms. Visgi tokios viltys daugiausiai nebuvo sėkmingos, mat net kai kurie artimiausi Maskvos sąjungininkai nusigręžė nuo tokių kortelių naudojimo po to, kai JAV pritaikė sankcijas.
Be to, „Bloomberg“ taip pat rašo, kad V. Putino idėja paversti BRICS antivakarietiška koalicija, kuri pakenktų „pasaulio tvarkai“ ir dolerio dominavimui, nesulaukė pagrindinių bloko šalių narių entuziazmo.
Štai Indija nenori leisti, kad BRICS taptų „antiamerikietiška“ organizacija, kurioje dominuotų tik Rusija ir Kinija, agentūrai „Bloomberg“ sakė su šiuo klausimu susipažinę Indijos pareigūnai.
14:48 | V. Zelenskis: derybų su Rusija perspektyva priklauso nuo JAV prezidento rinkimų rezultatų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad taikos derybų su Rusija perspektyva priklauso nuo kitą mėnesį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatų.
Paklaustas, ar, jo nuomone, Maskva pasirengusi deryboms su Kyjivu, V. Zelenskis antradienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams sakė: „Pirmiausia tai priklauso nuo rinkimų Jungtinėse Valstijose. Manau, kad jie (rusai) stebės Jungtinių Valstijų politiką“.
14:30 | N. Modi V. Putinui pareiškė, kad norėtų, jog Ukrainoje būtų greitai atkurta taika
Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pareiškė, kad norėtų, jog Ukrainoje būtų greitai atkurta taika, ir remia pastangas tai pasiekti.
„Mes nuolat palaikome ryšį dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto“, – sakė N. Modi V. Putinui Kazanėje vykstančio BRICS aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo dieną.
„Manome, kad ginčai turėtų būti sprendžiami tik taikiai. Visiškai remiame pastangas greitai atkurti taiką ir stabilumą“, – kalbėjo indų lyderis.
14:08 | EP ketina skirti 35 mln. eurų vertės paramą Ukrainai
Antradienį vykusio balsavimo metu Europos Parlamento (EP) nariai pritarė papildomos, iki 35 mlrd. eurų siekiančios, paramos Ukrainai skyrimui. Numatoma, kad ši Ukrainai teikiama paskola bus padengta Rusijos įšaldyto turto pajamomis.
Pranešama, kad ši parama taps esmine Didžiojo septyneto valstybių birželį prisiimto įsipareigojimo skirti Ukrainai iki 50 mlrd. JAV dolerių dalimi.
„Kartu sukuriamas skolinimo Ukrainai bendradarbiavimo mechanizmas, kuris sudarys sąlygas Ukrainai pasinaudoti pajamomis, kurias generuoja ES įšaldytas Rusijos Centrinio Banko turtas, preliminariai siekiantis apie 210 mlrd. eurų. Šios pajamos padės Ukrainai grąžinti ES ir Didžiojo Septyneto valstybių paskolas. Dėl konkretaus minėtų pajamų panaudojimo spręs Ukraina“, – nurodoma pranešime.
Numatoma, kad Europos Sąjungos (ES) makrofinansinė parama bus išmokėta iki 2025 m. pabaigos, tačiau tik su sąlyga, kad Ukraina įsipareigos gerbti žmogaus teises, laikytis teisinės valstybės principo ir taikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus.
Paskolos galutiniam suteikimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas, balsavimas turėtų vykti už kelių dienų.
13:53 | Kupjansko rajone iš drono numestas sprogmuo sužeidė žmogų
Charkivo srities Kupjansko rajono Kučerivkos gyvenvietėje per Rusijos bepiločio orlaivio ataką buvo sužeistas žmogus.
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Kupjansko rajonui nuolat gresia priešo apšaudymų pavojus. Apie 9.30 val. Petropavlivkos bendruomenės Kučerivkos kaime iš rusų drono numestas sprogmuo sužeidė 54 metų vyrą“, – rašoma pranešime.
Nukentėjusysis nugabentas į ligoninę.
Anksčiau buvo pranešta, kad apie 2.00 val. Kupjansko rajono Senkovės kaime rusų dronas atakavo privatų gyvenamąjį namą. Sužeistas 31 metų civilis.
13:39 | Karių siuntimo į Ukrainą nėra V. Zelenskio pergalės plane, sako prezidento patarėjas
Lietuvos užsienio reikalų ministrui pasiūlius atgaivinti idėją siųsti instruktorių į Ukrainą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad nė viena galimybė nėra atmesta, tačiau atkreipė dėmesį, jog šio siūlymo nėra Ukrainos prezidento pateiktame pergalės plane.
„Tai, ko reikia Ukrainai, ir tai, ko prašo prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra vienas, du, trys, keturi, penki išvardyta jo pergalės plane. Karių siuntimo tame plane nėra“, – antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Anot jo, instruktorių siuntimo į Ukrainą tema neturėtų užgožti svarbesnių klausimų – tokių kaip visos būtinos ginkluotės tiekimas ir leidimas ją naudoti nukauti taikinius Rusijoje.
„Be to, turėtume kalbėti platesnėse grupėse, ar yra norinčių, gebančių tai padaryti (siųsti instruktorių – BNS) ir kuriose srityse tai reikėtų labiausiai daryti“, – sakė patarėjas.
Jis pabrėžė, kad esama daugiau būdų, kaip Vakarų valstybės gali padėti ukrainiečiams būdamos jų žemėje.
„Vakarai būdami Ukrainoje gali ir kitais būdais daugiau prisidėti: tai ir karinės įrangos remontas, kad jos nereikėtų išvežti, tiek tam tikrų ginklų sistemų aptarnavimas ir panašiai“, – tvirtino K. Budrys.
„Visos opcijos yra ant stalo. Kai kus poreikis apie tai kalbėti, ir bus diskutuojama. Lietuva nieko neatmeta“, – pridūrė jis.
Šiaurės Korėjai nusprendus siųsti pajėgas paremti Rusiją jos kare prieš Ukrainą, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti Vakarų šalių karių į Ukrainą.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus iškart atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
13:15 | Analitikas: Rusija gali suduoti raketų smūgius, kai temperatūra nukris
Informacijos ir konsultacijų bendrovės „Defence Express“ direktorius Sergejus Zgurecas neatmeta, kad tada, kai temperatūra nukris, Rusija suduos raketų smūgius Ukrainai, rašo UNIAN.
„Jau kurį laiką nebuvo paleista nė viena Kh-101 raketa. Tad galima daryti prielaidą, kad raketos yra kaupiamos, jog vėliau būtų suduoti smūgiai mūsų energetikos sektoriui.
Priešas tikriausiai laukia tam tikrų temperatūros pokyčių, kai tokio smūgio pasekmės bus juntamos labiausiai.
Kita vertus, mūsų priešlėktuvinė gynyba tam ruošiasi, suprasdama šiuos pavojus ir rusų metodus, kuriais siekiama padaryti kuo didesnę žalą mūsų energetikos sektoriui“, – kalbėjo S. Zgurecas.
Tuo metu „Politico“ skelbia, kad jei Vakarų sąjungininkai, ypač JAV ir Jungtinė Karalystė, nepakeis savo pozicijos dėl ilgojo nuotolio raketų panaudojimo Rusijos teritorijoje, Ukraina šią žiemą gali pralaimėti energetinį karą prieš Rusiją.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad rusai nori atakuoti tris Ukrainos atomines elektrines. Pasak jo, Ukraina jau gavo įrodymų dėl tokių smūgių planavimo.
12:58 | Nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo 581 vaikas
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 581 vaikas.
Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru.
Iš viso Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 230 vaikų.
Daugiausia nukentėjusių vaikų užfiksuota Donecko srityje – 595, Charkivo – 453, Dnipropetrovsko – 178, Chersono – 180, Kyjivo – 133, Zaporižios srityje – 145.
12:50 | JT: nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos gyventojų sumažėjo dešimčia milijonų
Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad nuo Rusijos įsiveržimo 2022 m. vasarį Ukrainos gyventojų skaičius sumažėjo 10 mln., invazija sukėlė emigraciją ir nusmukdė gimstamumo rodiklius.
„Nuo plataus masto invazijos pradžios (...) gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 10 milijonų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Florence Bauer, JT gyventojų fondo Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono direktorė.
12:21 | Ukrainos dronai atakavo spirito gamyklas Rusijoje
Šiąnakt Ukrainos dronai atakavo net tris spirito gamyklas Rusijoje: vieną Tambovo srityje ir dvi – Tulos srityje. Maža to, Voronežo srityje užsidegė gamykla, bepiločiai atakavo ir Briansko sritį.
„Šiandien 5.20 val. ryto Raskazovo mieste, tikriausiai dėl dronų atakos, „Biochem“ įmonėje įvyko sprogimas, po kurio kilo gaisras“, – RBC cituojamas Tambovo srities vadovas M. Jegorovas. Maždaug po valandos gaisras buvo užgesintas.
12:19 | Pokrovsko rajone rusai nužudė du vaikus
Donecko srities Pokrovsko rajone Rusijos kariuomenė spalio 21-osios vakarą nužudė du vaikus: 14 metų mergaitę ir 11 metų berniuką.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad, tyrimo duomenimis, 2024 metų spalio 21 d. 21 val. Rusijos kariuomenė dviem bepiločiais orlaiviais atakavo Pokrovsko rajono Novoukrainkos kaimą. Su gyvybe nesuderinamų sužeidimų patyrė 14-metė mergaitė. 29 metų moteriai lūžo koja ir nudegė kūnas.
Be to, 23.50 val. priešas numetė aviacinę bombą ant Kurachovės bendruomenės Jantarnės kaimo. Per sprogimą viename iš namų žuvo 64 metų moteris ir 11 metų berniukas. Taip pat buvo sužeistas 68 metų vyras.
Gyvenvietėse nuo ugnies ir sprogimo bangos nukentėjo gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai.
„Vadovaujant Donecko srities prokuratūrai, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis)“, – pranešė prokuratūra.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 21 d. rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: du - Myrnohrade, po vieną – Kurachovės ir Novoukrainkos bendruomenėse.
11:58 | Ukrainos atsargos pulkininkas: Šiaurės Korėja į Rusiją gali pasiųsti iki 1 mln. karių
Į atsargą išėjęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pulkininkas Mychailo Prytula pareiškė, kad Ukraina turėtų ir toliau stiprinti savo kariuomenę, reaguojant į tai, kad Šiaurės Korėjos kariai fronte gali tapti nauju iššūkiu, rašo UNIAN.
Kaip teigė pulkininkas, be Sovietų Sąjungos įsikišimo esą Šiaurės Korėja apskritai nebūtų turėjusi galimybės egzistuoti. O Maskva, pasak jo, visuomet suteikė paramą šiai valstybei.
„Maskva visuomet suteikė pagalbą [Šiaurės Korėjai] – nuo to laiko, kai Sovietų Sąjunga okupavo Korėjos pusiasalį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir per Korėjos karą.
Taigi visa Šiaurės Korėjos istorija – sovietų žvalgybos ir Maskvos projektas. Šiaurės Korėja visuomet buvo draugiška Maskvai“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Prytulos, Šiaurės Korėjos atstovai taip pat esą padėjo parengti Irano branduolinę programą, todėl Šiaurės Korėjos karių atvykimas į Rusiją nestebina.
Todėl, pulkininko manymu, Ukrainos sąjungininkai turi reaguoti į šių karių atvykimą į Rusiją – esą jie atgal namo negrįš, o bus metami į sudėtingus mūšius Ukrainos fronte.
„Jiems [Šiaurės Korėjos] kariams nieko nereikia mokėti ir duoti. Deja, dėl to teks didinti savo [Ukrainos] karinę galią.
<...> Šiaurės Korėjos kariuomenė yra pakankamai didelė ir turi nemažai mobilizacinių išteklių. Tai reiškia, kad jie gali lengvai pasiųsti iki 1 mln. karių, jeigu bus paprašyta“, – svarstė pulkininkas.
11:31 | Gynybos pajėgos numušė 42 Rusijos dronus
Ukrainos gynybos pajėgos numušė 42 iš 60 Rusijos dronų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Nuo spalio 21 d. 20 val. rusai atakuoja Ukrainą „Shahed“ tipo ir nenustatyto tipo dronais.
Naktį Ukrainos oro erdvėje buvo aptikta 60 priešo bepiločių orlaivių (paleidimo rajonai: Kurskas, Jeiskas, Primorsko Achtarskas).
Oro ataką atremia Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Patvirtinta, kad Sumų, Dnipropetrovsko, Čerkasų, Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Chersono ir Charkivo srityse numušti 42 dronai.
Dauguma smogiamųjų dronų buvo sunaikinti Sumų srityje. Dėl atakos regione yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
Be to, 10 Rusijos bepiločių orlaivių dingo iš radarų ekranų. Vienas dronas nuskrido į Baltarusiją, dar trys grįžo į Rusiją.
Vienas priešo dronas liko Ukrainos oro erdvėje. Kovinis darbas tęsiamas, pabrėžė Oro pajėgų atstovai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 22-osios naktį Sumuose per bepiločių orlaivių ataką žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas.
11:16 | Dronai atakavo objektus Rusijos Tambovo ir Voronežo srityse
Bepiločiai orlaiviai atakavo įmonę „Biochim“ Rusijos Tambovo srityje ir pramonės įmonę Voronežo srityje, o Žemutinio Naugardo oro uostas buvo uždarytas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Tambovo srities gubernatorius Maksimas Jegorovas ir Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas.
„Šiandien 5.20 val. Raskazovo mieste tikriausiai dėl drono atakos bendrovės „Biochim“ įmonėje įvyko sprogimas ir kilo gaisras“, – informavo M. Jegorovas.
Gubernatorius patikino, kad nukentėjusiųjų nėra, gaisras buvo užgesintas per valandą, o incidento vietoje budi visos atitinkamos tarnybos.
Apie bepiločio orlaivio ataką pranešė ir Voronežo srities vadovas.
„Viename iš srities rajonų oro gynybos pajėgos ir radioelektroninės kovos priemonės aptiko ir nuslopino bepilotį orlaivį. Jis nukrito ant pramonės įmonės cecho pastato", – parašė A. Gusevas.
Gubernatorius taip pat patikino, kad nukentėjusiųjų nėra, tačiau „viename pastato aukšte kilo nedidelis gaisras“. 7 val. ryto įvykio vietoje dirbo ugniagesiai.
Valdininkas pridūrė, kad dronų atakos pavojus regione išlieka.
Anksčiau buvo pranešta, kad spalio 22-osios naktį bepiločiai orlaiviai atakavo dvi spirito gamyklas ir termofikacinę elektrinę Rusijos Tulos srityje.
11:00 | Analitikai įvardijo, ko Putinas dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo bijo labiausiai
Pasklidus žiniai, kad Šiaurės Korėjos kariai atvyko į Rusiją, Kremlius baiminasi, jog Pietų Korėja, atsakydami į tokius veiksmus, suteiks karinę paramą Ukrainai.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) analize, Maskva itin stengiasi sumažinti įtampą su Seulu.
Taip pat primenama, kad, didėjant Rusijos bendradarbiavimui su Šiaurės Korėja, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu iškvietė rusijos ambasadorių Georgijų Zinovjevą.
Rusai bandė pavaizduoti tai kaip įprastą, savanorišką susitikimą, be to, pridūrė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas esą „nėra nukreiptas prieš Seulo saugumo interesus“.
Tuo metu Rusijos vadovo Vladimiro Putino marionetė Dmitrijus Peskovas taip pat neigė, kad esą Šiaurės Korėjos kariai nėra dislokuoti Rusijos teritorijoje.
ISW analitikų pastebjėimu, toks Kremliaus elgesys tik parodo, kad Rusijos vadovybė yra susirūpinusi, ar santykiai su Pietų Korėja nepablogės ir ji nepradėt teikti karinės paramos Ukrainai. Be to,
„Rusija jau anksčiau bandė pelnyti Seulo palankumą, kad sušvelnintų didėjančios priklausomybės nuo Šiaurės Korėjos poveikį“, – pridūrė ekspertai.
10:49 | Šiaurės Korėjos atstovas JT neigia, kad Pchenjanas siunčia karius į Rusiją
Šiaurės Korėja nesiuntė karių į Rusiją, kad paremtų Maskvą jos kare prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė vienas iš Pchenjano atstovų Jungtinėse Tautose (JT), atmesdamas Seulo teiginius kaip „nepagrįstus gandus“.
Pietų Korėjos žvalgyba penktadienį pranešė, kad Pchenjanas išsiuntė didelį karių kontingentą padėti savo sąjungininkei Rusijai, ir teigė, kad pusantro tūkstančio specialiųjų pajėgų karių jau treniruojasi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir yra pasirengę netrukus išvykti į karo Ukrainoje frontą.
„Kalbant apie vadinamąjį karinį bendradarbiavimą su Rusija, mano delegacija nemano, kad reikia komentuoti tokius nepagrįstus stereotipinius gandus“, – vieno komiteto posėdyje JT Generalinėje Asamblėjoje sakė Šiaurės Korėjos atstovas.
Seulo teiginiais „siekiama sumenkinti KLDR įvaizdį ir pakenkti teisėtiems, draugiškiems ir bendradarbiavimu pasižymintiems dviejų suverenių valstybių santykiams“, pažymėjo atstovas Niujorke vėlai pirmadienį vykusiame susitikime, pavartodamas oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo. Seulas ir Vašingtonas jau seniai tvirtina, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) pristato Rusijai ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje.
Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida nekomentavo įtariamo karių dislokavimo.
Rusija taip pat nepatvirtino karių dislokavimo, tačiau gynė savo karinį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja.
Pietų Korėjai iškvietus Rusijos ambasadorių Seule, kad pareikštų kritiką dėl Pchenjano sprendimo nusiųsti tūkstančius savo karių, pasiuntinys „pabrėžė, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas (...) nėra nukreiptas prieš Pietų Korėjos saugumo interesus“.
Nei NATO, nei Jungtinės Valstijos nepatvirtino, kad kariai bus dislokuoti, tačiau abi šalys tai įvertino kaip potencialiai pavojingą ilgai besitęsiančio konflikto Ukrainoje eskalaciją.
„Matėme pranešimus, kad KLDR nusiuntė pajėgų ir rengiasi nusiųsti papildomų karių į Ukrainą kovoti drauge su Rusija“, – JT Saugumo Tarybai sakė Vašingtono pasiuntinys JT Robertas Woodas (Robertas Vudas).
„Jei tai tiesa, tai pavojinga ir didelį susirūpinimą kelianti plėtotė, akivaizdus KLDR ir Rusijos karinių santykių plėtimas, – pridūrė jis.
JAV ir jų sąjungininkės jau yra išreiškusios susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos ginklų tiekimo Rusijai, didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjusiai 2022 metų vasarį.
Pietų Korėjos vyriausybė antradienį griežtai pasmerkė Šiaurės Korėją ir paragino ją nedelsiant išvesti savo karius.
„Šiaurės Korėja, kuri tiekia didelį kiekį ginklų Rusijai, siunčia karius į neteisėtą Rusijos agresijos karą Ukrainoje, kelia didelę grėsmę ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui“, – teigė Nacionalinio saugumo taryba.
Vyriausybė „paragino nedelsiant išvesti Šiaurės Korėjos karius ir pareiškė, kad jei dabartinė Šiaurės Korėjos ir Rusijos karinė sąjunga tęsis, ji neliks abejinga“.
„Reaguodama į Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo plėtrą po Šiaurės Korėjos kovinių pajėgų dislokavimo, vyriausybė įgyvendins laipsniškas atsakomąsias priemones“, – priduriama pranešime.
Antradienį Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi šaltiniu vyriausybėje, taip pat pranešė, kad Seulas svarsto galimybę siųsti į Ukrainą savo komandą stebėti Šiaurės Korėjos karių dislokavimo.
Pasak šaltinio, jei komanda bus dislokuota, ją greičiausiai sudarys žvalgybos padalinių kariškiai. Jie analizuotų Šiaurės Korėjos mūšio lauko strategijas ir dalyvautų apklausiant paimtus karo belaisvius.
„Yonhap“ taip pat pranešė, kad viena prorusišką propagandą platinanti socialinio tinklo „Telegram“ paskyra paskelbė nuotrauką, kurioje matyti Rusijos ir Šiaurės Korėjos vėliavos – viena šalia kitos – mūšio lauke Ukrainoje.
10:10 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą nužudė keturis ir sužeidė penkis Donecko srities gyventojus
Praėjusią parą, spalio 21-ąją, Rusijos kariuomenė nužudė keturis Donecko srities gyventojus.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Rusai nužudė keturis Donecko srities gyventojus: du - Mirnohrade, vieną – Kurachovėje ir dar vieną - Novoukrainkoje. Dar penki žmonės buvo sužeisti“, - informavo pareigūnas.
Kaip pabrėžė V. Filaškinas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė 2 826 žmones, o dar mažiausiai 6 321 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad spalio 21 d. Donecko srities Pokrovsko rajone per apšaudymą žuvo trys žmonės, dar du buvo sužeisti.
09:50 | JK paskelbė apie 2,26 mlrd. svarų sterlingų paskolą Ukrainai
Jungtinė Karalystė paskelbė apie 2,26 mlrd. svarų sterlingų (2,93 mlrd. JAV dolerių) paskolą Ukrainai, skirtą padėti jos kovai su Vladimiro Putino pajėgomis ir finansuojamą iš pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos turto.
Šie pinigai yra JK įnašas į 50 mlrd. dolerių paskolų paketą, dėl kurio susitarė Didžiojo septyneto (G7) šalių grupė. Paketas finansuojamas iš palūkanų nuo Rusijos turto, kuriam taikomos sankcijos. Pinigai gali būti panaudoti oro gynybai, artilerijai ar kitai karinei įrangai finansuoti ir papildys esamą 3 mlrd. svarų sterlingų per metus paramą Ukrainai.
Kanclerė Rachel Reeves sakė, kad šių pinigų skyrimas „atitinka Didžiosios Britanijos nacionalinius interesus, nes priešakinė mūsų gynybos linija - mūsų demokratijos ir bendrų vertybių gynyba - yra Ukrainos apkasuose. Saugi Ukraina yra saugi ir patikima Jungtinė Karalystė“.
G7 grupė – JK, JAV, Kanada, Japonija, Prancūzija, Vokietija ir Italija – kartu su Europos Sąjunga birželį susitarė dėl paskolos panaudojant dėl sankcijų įšaldytų Rusijos valstybės lėšų palūkanas. Sąjungininkės įšaldė Rusijos centrinio banko turtą užsienyje iškart po 2022 m. V. Putino invazijos į Ukrainą. G7 sutiko panaudoti palūkanas nuo daugiau nei 200 mlrd. svarų lėšų Kyjivo pasipriešinimui paremti.
JK vyriausybė per kelias savaites priims naujus įstatymus, kad naujas lėšas Ukrainai būtų galima pervesti kuo greičiau.
09:22 | Rusai praėjusią parą 303 kartus apšaudė Zaporižios sritį – trys žmonės žuvo, 19 sužeista
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 303 smūgius devynioms Zaporižios srities gyvenvietėms. Per srities centro apšaudymą žuvo trys žmonės, dar 19 buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Trys žmonės žuvo, 19 sužeista. Tarp sužeistųjų – 8 metų mergaitė. Tai priešo atakos prieš srities centrą padariniai“, – pažymėjo pareigūnas.
Jis patikslino, kad praėjusią parą priešas raketomis smogė Zaporižiai, taip pat surengė 17 oro smūgių Mala Tokmačkai. 170 įvairių modifikacijų bepiločių orlaivių atakavo Lobkovę, Huliaipolę, Malynivką, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką ir Levadnę. Robotynė ir Mala Tokmačka buvo keturis kartus apšaudytos iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Artilerija 111 kartų apšaudė Lobkovę, Huliaipolę, Novoandrijivką, Novodanilivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Pasak I. Fiodorovo, gauti 77 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
Anksčiau buvo pranešta, kad per smūgį Zaporižiai žuvo trys žmonės, o dar 16 buvo sužeisti.
08:50 | „The Guardian“: Rusija gali siųsti Šiaurės Korėjos karius žiemos puolimams
Jau tampa aišku, kad į Rusiją siunčiami Šiaurės Korėjos kariai gali atsidurti fronto linijose Ukrainoje.
Manoma, kad šie kariai gali būti siunčiami vykdyti puolimo operacijas į Pokrovską ar kitas svarbias rytinio fronto linijas žiemos laikotarpiu, rašo „The Guardian“.
Savo ruožtu britų analitikas Samas Cranny–Evansas teigia, kad Šiaurės Korėjos kariai gali atlikti skirtingas užduotis nuo logostikos fronte užtikrinimo (įskaitant šaudmenų gabenimą ir įtvirtinimų kasinimą“, iki užduočių vykdymo už fronto linijos (ar net Rusijos viduje). Kariai, pasak jo, taip pat galėtų būti pasitelkiami mokymams, siekiant įgauti kovinių žinių.
S. Cranny–Evanso teigimu, Šiaurės Korėjos kariai galėtų daug ko pasimokyti. Pavyzdžiui, kaip nebrangūs dronai gali būti panaudojami Ukrainos mūšio lauke, tokiu būdu ribojant karių įtraukimą į tiesioginę kovą.
Be karinių aspektų, kaip rašoma publikacijoje, tokių valstybių bendrystė gali būti naudinga politiniu aspektu tiek Rusijai, tiek Šiaurės Korėjai, tiek ir kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai ir Iranui, kurios siekia mesti iššūkį Vakarų kariniam dominavimui.
08:17 | Rusijoje nugriaudėjo sprogimai
Tulos srityje, Rusijoje, praėjusią naktį nugriaudėjo serija galingų sprogimų.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi pranešimais socialiniuose tinkluose, galingi sprogimai nugriaudėjo Jefremovo mieste, kur dronai sudavė smūgius mažiausiems 2 objektams.
Teigiama, kad pirmasis sprogimas pasigirdo apie 2 val. nakties, dar vienas sprogimas nugriaudėjo po penkių minučių.
Teigiama, kad dronai smūgius sudavė šiluminės elektrinės teritorijoje. Vietos valdžios institucijos įvykių nekomentavo.
Be to, pranešama, kad smūgis buvo suduotas ne tik šiluminei elektrinei, bet ir sintetinės gumos gamyklai.
Gyventojai socialiniuose tinkluose savo ruožtu paviešino vaizdo įrašus iš įvykio vietos. Užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje matyti didelio masto gaisras.
08:04 | Britų žvalgyba: Rusija plečia susidorojimą su korumpuotais generolais
Rusijos teisėsaugininkai ir toliau kelia su korupcija susijusius kaltinimus buvusiems aukšto rango gynybos pareigūnams, sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje.
Spalio 7 d. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad prokurorai pareiškė papildomus kaltinimus buvusiam gynybos viceministrui Timurui Ivanovui. Anksčiau balandį jam iškelta byla susijusi su įtariamu 200 mln. rublių (2 mln. JAV dolerių) pasisavinimu perkant du laivus Kerčės sąsiaurio keltų linijai, vėliau šie laivai per karą buvo apgadinti. Papildomi kaltinimai pateikti dėl įtariamo 3 mlrd. rublių (200 mln. JAV dolerių) pasisavinimo iš banko „Interkommerts“ palengvinant užsienio valiutos pirkimą, sakoma pranešime.
Pasak JK žvalgybos, buvusiems aukšto rango Rusijos gynybos pareigūnams ir toliau keliami kaltinimai grobstymu, tai panašu į didelio masto susidorojimą su žemesniais nei vykdomosios valdžios ir ministrų kabineto lygio pareigūnais.
Rusijos žiniasklaida taip pat pranešė, kad aštuoni generolo laipsnius turintys pareigūnai buvo atleisti iš agentūrų, įskaitant Tyrimų komitetą, Nepaprastųjų situacijų ministeriją ir Federalinę bausmių vykdymo tarnybą. Žiniasklaidos pranešimuose spėjama, kad tai susiję su gresiančiais kaltinimais korupcija. Gali būti, kad susidorojimas su korupcija įgija vis didesnį mastą, apima ne vien gynybos sektorių, sakoma pranešime.
Anksčiau Didžiosios Britanijos gynybos ministerija teigė, kad Rusijos kariuomenė ėmėsi kovoti su korupcija, kad sumažintų brangiai atsieinančios karinės kampanijos biudžeto lėšų nutekėjimą.
07:59 | JAV: Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Ukrainą būtų pavojingas posūkis
Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad Šiaurės Korėjos karių siuntimas padėti Rusijai kariauti Ukrainoje būtų pavojingas posūkis.
Seulas tvirtina, kad Pchenjanas jau yra nusiuntęs savo karių padėti rusams.
„Matėme pranešimus, kad KLDR (Šiaurės Korėja) nusiuntė pajėgų ir rengiasi nusiųsti papildomų karių į Ukrainą kovoti drauge su Rusija“, – Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai sakė Vašingtono pasiuntinys JT Robertas Woodas.
„Jei tai tiesa, tai pavojinga ir didelį susirūpinimą kelianti plėtotė, akivaizdus KLDR ir Rusijos karinių santykių plėtimas, – sakė jis. – Konsultuojamės su savo sąjungininkais bei partneriais, ką reiškia toks dramatiškas žingsnis.“
Pietų Korėjos žvalgybos agentūra penktadienį paskelbė, kad Šiaurės Korėja nusprendė nusiųsti daug savo karių padėti Maskvai Ukrainoje ir kad 1 500 specialiųjų pajėgų karių jau apmokomi Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.
Seulo agentūra mano, kas Šiaurės Korėja iš viso gali nusiųsti Rusijai maždaug 12 000 karių.
JAV Valstybės departamentas dar negali patvirtinti šių pranešimų, pirmadienį sakė departamento atstovas Vedantas Patelis.
Prancūzijos atstovas JT Nicolas de Riviere'as Saugumo Tarybai sakė, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas reikštų tolesnę eskalaciją, ir pridūrė, kad didėjanti Pchenjano parama Rusijos karui prieš Ukrainą kelia didelį susirūpinimą.
JAV ir jų sąjungininkės jau yra išreiškusios susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos ginklų tiekimo Rusijai, didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjusiai 2022 metų vasarį.
07:44 | Pietų Korėjos atstovas: Rusija gali perduoti branduolinės ginkluotės technologijas Šiaurės Korėjai
Rusija gali „atsiskaityti“ su Šiaurės Korėja už jos kariškių dalyvavimą kare prieš Ukrainą branduolinės ginkluotės technologijomis.
Tai pirmadienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Pietų Korėjos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Hwang Joon-kookas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Už savo dalinių dalyvavimą Šiaurės Korėja tikėsis dosnaus Maskvos užmokesčio. Tai gali būti ir finansinė, ir karinė pagalba. Tai taip pat gali būti technologijos, susijusios su branduoline ginkluote“, – sakė diplomatas.
Anot jo, Šiaurės Korėja greičiausiai jau netrukus taps Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą „aktyvia dalyve“.
Hwang Joon-kookas paragino Rusiją nedelsiant išvesti visą savo kariuomenę iš Ukrainos ir pabrėžė, kad užtikrinti tvirtą taiką Ukrainoje įmanoma tik remiantis JT Chartija ir tarptautine teise.
„Ukrinform“ primena, jog pirmadienį per JT Saugumo Tarybos posėdį JAV išreiškė įsitikinimą, kad Rusija nebepajėgi tęsti karo prieš Ukrainą be Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos pagalbos.
07:24 | Gynybos sekretorius: Vašingtonas suteiks Ukrainai visą reikiamą pagalbą kovojant su Rusija
Sakydamas kalbą Ukrainos diplomatinėje akademijoje L. Austinas nurodė, kad Vašingtonas skirs ukrainiečiams tai, ko jiems reikia „kovai už savo išlikimą ir saugumą.“
Jis taip pat pažymėjo, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, JAV suteikė Kyjivui daugiau kaip 58 mlrd. JAV dolerių (53,63 mlrd.) saugumo pagalbos.
Tai apima naują 400 mln. dolerių (369,84 mln. eurų) karinės pagalbos paketą, apie kurį pirmadienį paskelbė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija. Ši naujausia parama teikiama praėjus mažiau nei savaitei po to, kai JAV paskelbė apie 425 mln. dolerių (392,96 mln. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Tačiau savo kalboje L. Austinas nepritarė prašymui pakviesti Ukrainą karo metu prisijungti prie NATO ir nenurodė, kad JAV leistų Ukrainai panaudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijos kariniams objektams šalies gilumoje.
Tai keletas pagrindinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio praėjusią savaitę pristatyto pergalės plano punktų.
JAV gynybos sekretorius nurodė, kad „nėra jokios sidabrinės kulkos. Nė vienas pajėgumas nepadės pakeisti situacijos. Nė viena sistema nenutrauks (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino puolimo.“
Jis pridūrė: „Nesuklyskite. Jungtinės Valstijos nesiekia karo su Rusija.“
„Svarbu, kaip Ukraina kovos, – susirinkusiems diplomatams ir kariškiams sakė L. Austinas. – Svarbu yra bendras jūsų karinių pajėgumų poveikis. Ir svarbu, kad išliktumėte susitelkę į tai, kas veikia.“
07:00 | Žiniasklaida: Kinijos prezidentas išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį išvyko į BRICS grupės viršūnių susitikimą Rusijoje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Manoma, kad aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose Kinijos vadovas surengs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
BRICS grupė, kurią įkūrė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, atstovauja beveik pusei pasaulio gyventojų. Prie BRICS yra prisijungusios ir kai kurios kitos kylančios ekonomikos šalys, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus ir Iraną.
Jos aukščiausiojo lygio susitikimas spalio 22–24 dienomis vyks Kazanėje, Rusijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
