Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:35 | Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ teismai įkalino 3 Ukrainos karius
Kremliaus įsteigti teismai Rusijos kontroliuojamuose Rytų Ukrainos regionuose nuteisė tris ukrainiečių karius, įskaitant žmogaus teisių aktyvistą, ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis už tariamą žiaurų elgesį su civiliais gyventojais, penktadienį pranešė Rusijos tyrėjai.
Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ „aukščiausieji teismai paskelbė nuosprendžius trijose baudžiamosiose bylose Ukrainos piliečiams Viktorui Pochozejui, Maksymui Butkevyčiui ir Vladislavui Šeliui“, sakoma Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.
Praėjusiais metais Maskva po pseudoreferendumų, kuriuos pasmerkė Kyjivas ir Vakarai, Donecko ir Luhansko regionus Rytų Ukrainoje paskelbė Rusijos dalimi.
„Visi jie buvo pripažinti kaltais dėl netinkamo elgesio su civiliais gyventojais ir draudžiamų (kovos) metodų naudojimo ginkluotame konflikte“, – priduriama Rusijos tyrimų komiteto pareiškime.
M. Butkevičius, Ukrainos teisių gynėjas ir vienas iš nepriklausomo radijo „Hromadske“ įkūrėjų, ir V. Šelis taip pat buvo nuteisti už pasikėsinimą nužudyti.
M. Butkevičius į Ukrainos kariuomenę įstojo pernai kovą, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje.
Tyrėjai teigė, kad M. Butkevičius sužeidė du civilius, kai „šaudė iš prieštankinio granatsvaidžio“ į įėjimą į gyvenamąjį namą Sjevjerodonecke, Luhansko srities mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusija.
Jis buvo nuteistas 13 metų kalėjimo.
V. Šeliui skirta 18 metų ir šeši mėnesiai kalėjimo. Tyrėjai teigė, kad jis šaudė į žmogų, siekdamas „įbauginti civilius gyventojus“ Mariupolyje, uostamiestyje pietų Ukrainoje, kuris po kelias savaites trukusios apgulties pateko į Rusijos rankas.
V. Pochozejus, bataliono „Azov“, gynusio plieno gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, vadas, buvo įkalintas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams už tai, kad Mariupolyje esą sumušė moterį.
Jie bausmes atliks griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, pranešė tyrėjai.
Ukraina kol kas nekomentavo šių apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ sprendimų.
22:23 | Popie=ius: karas Ukrainoje susij3s su „imperiniais interesais“
Karas Ukrainoje yra susijęs su „imperiniais interesais“, ten kariauja „didžiosios pasaulio galybės“, sakė popiežius Pranciškus penktadienį paskelbtose interviu ištraukose.
Kalbėdamas Šveicarijos televizijai RSI, pontifikas papasakojo, kad norėjo vykti į Maskvą derėtis dėl taikos, bet jo pasiūlymas buvo atmestas.
„(Prezidentas Vladimiras) Putinas žino, kad esu pasiekiamas“, – sakė jis televizijos RSI interviu išraše, kuris buvo paskelbtas prieš transliaciją sekmadienį.
„Tačiau ten yra imperinių interesų, ne tik Rusijos imperijos, bet ir kitų šalių imperijų. Imperijoms būdinga, kad tautos atsiduria antroje vietoje“, – pridūrė jis.
Argentinietis pontifikas ne kartą ragino siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos jis buvo kritikuojamas dėl to, kad aiškiai nekaltino Maskvos, pasiuntusios į provakarietišką kaimynę savo karius 2022-ųjų vasario 24-ąją.
Interviu Pranciškus pakartojo savo vertinimą, kad šiuo metu visame pasaulyje vykstantys konfliktai prilygsta Trečiajam pasauliniam karui.
„Visos didžiosios galybės yra įsitraukusios. Mūšio laukas – Ukraina. Visi ten kovoja“, – sakė jis.
21:11 | V. Zelenskis: savaime suprantama, kodėl mesti kaltinimai Ukrainai dėl „Nord Steram“ dujotiekio susprogdinimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė kaltinimus, kad Ukraina yra susijusi su „Nord Stream“ dujotiekių sprogimais, rašo „Pravda“.
Spaudos konferencijos metu, kuomet penktadienį Ukrainoje svečiavosi ir Suomijos premjerė Sanna Marin, V. Zelenskis išsakė savo pastebėjimus dėl mestų kaltinimų Ukrainai.
„Kalbant apie „Nord Stream“, mes nesame niekaip susiję. [Šie pranešimai platinami todėl], kad būtų sulėtinta karinė parama Ukrainai. Tai yra savaime suprantama“, – kalbėjo jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė neprisidėjo prie pernai įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo.
„Tai ne mūsų veikla“, – prieš susitikimą su Europos Sąjungos gynybos ministrais Stokholme žurnalistams sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, reaguodamas į leidinio „The New York Times“ antradienio pranešimą, kad JAV pareigūnai susipažino su nauja žvalgybine informacija, rodančia, jog už sabotažą atsakinga „proukrainietiška grupė“.
Atsargiame pranešime, kuriame nenurodytas nei žvalgybinės informacijos šaltinis, nei susijusi grupė, teigiama, kad JAV pareigūnai neturi įrodymų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra susijęs su dujotiekių sprogdinimu.
Tačiau šis išpuolis buvo naudingas Ukrainai, nes smarkiai pakenkė Rusijos galimybėms uždirbti milijonus parduodant gamtines dujas Vakarų Europai.
Kartu jis padidino spaudimą dėl aukštų energijos kainų pagrindinėms Ukrainos sąjungininkėms Vakarų Europoje, ypač Vokietijai.
Žvalgybos duomenimis, sabotažo vykdytojai buvo „Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino priešininkai“, sakoma „The New York Times“ pranešime.
„Ukraina neturi nieko bendra su nelaimingu atsitikimu Baltijos jūroje ir neturi jokios informacijos apie „proukrainietiškas diversines grupuotes“, – antradienį tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
Pasak „The New York Times“, JAV pareigūnai neturi duomenų, kas konkrečiai dalyvavo, kas organizavo ir apmokėjo operaciją, kuriai veikiausiai reikėjo kvalifikuotų narų ir sprogmenų ekspertų. J
ie mano, kad su tuo susiję asmenys tikriausiai buvo Ukrainos arba Rusijos piliečiai ir kad nė vienas jų nebuvo iš JAV arba Jungtinės Karalystės.
JAV pareigūnai „neturi tvirtų išvadų“ dėl žvalgybinės informacijos, todėl „lieka tikimybė, kad operaciją neviešai vykdė su Ukrainos vyriausybe ar jos saugumo tarnybomis susijusios įgaliotosios pajėgos“, rašo „The New York Times“.
Vamzdynai buvo pažeisti povandeniniais sprogmenimis rugsėjo 26 dieną, praėjus septyniems mėnesiams po to, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Tuo metu buvo teigiama, kad prie šių veiksmų galėjo prisidėti kelios šalys: Rusija, Vokietija, Ukraina, Lenkija, JK ir JAV. Vokietijos, Švedijos ir Danijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl šio incidento.
Vokietijos vyriausybės atstovė spaudai sakė, kad ji „atkreipė dėmesį“ į „The New York Times“ pranešimą ir pakartojo, kad vyksta tyrimas.
20:55 | Bachmute verda kovos, ryškėja Rusijos kraugerių nesutarimai
Bachmutas išlieka pačia „karščiausia fronto linija“, o Rusijos pajėgos ir toliau aktyviai apšaudo šią Ukrainos teritoriją, sako CNN teigė Ukrainos kariuomenės atstovas.
„20 iš 188 smūgių Bachmuto kryptimi šią dieną buvo suduoti tiesiai į miestą“, – kalbėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Serhijus Čerevatijus.
Be to, jis pridūrė, kad karinės bendrovės „Wagner“ trečiąją kovotojų bangą keičia Rusijos kariuomenės okupantai.
S. Čerevatijus svarsto, kad taip galėjo nutikti dėl karinės bendrovės Jevgenijaus Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovais.
Būtent J. Prigožinas apkaltino Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kad šis netiekia amunicijos „Wagner“ kovotojams.
20:24 | JAV: Maskva siekia destabilizuoti Moldovą ir sudaryti Rusijai palankią vyriausybę
Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Rusiją bandant destabilizuoti buvusią sovietinę Moldovos Respubliką, be kita ko, pasitelkiant gatvės protestus, kad galiausiai būtų suformuota Maskvai palanki vyriausybė.
„Manome, kad Rusija siekia susilpninti Moldovos vyriausybę, tikriausiai siekdama galiausiai išrinkti Rusijai palankesnę administraciją“, – žurnalistams sakė sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Moldovos vyriausybė siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų institucijomis ir yra artima kaimyninės Ukrainos provakarietiškai vyriausybei, kuri jau daugiau nei metus kovoja su Rusijos invazija.
Dalį Moldovos teritorijos, Padniestrę, kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, o Vašingtonas mano, kad Maskva siekia sukelti dar didesnį nestabilumą.
„Rusijos veikėjai, kai kurie iš jų šiuo metu susiję su Rusijos žvalgyba, siekia inscenizuoti protestus Moldovoje ir panaudoti juos kaip pagrindą surežisuotam maištui prieš Moldovos vyriausybę kurstyti“, – sakė J. Kirby.
JAV pareigūnas sakė, kad „mes pasitikime Moldovos demokratinėmis ir ekonominėmis institucijomis bei jų gebėjimu reaguoti į šias grėsmes ir, žinoma, toliau teiksime tvirtą paramą“.
J. Kirby teigė, kad Jungtinės Valstijos aktyviau dalijasi su Moldova informacija apie Rusijos veiklą šalyje, kad „galėtų toliau tirti, remti ir sužlugdyti Rusijos planus“.
19:35 | E. Macronas smerkia Sakartvelui daromą spaudimą ir ragina laikytis ramybės
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Sakartvelui daromas „labai stiprus spaudimas“, ir atmetė Rusijos teiginius, kad protestus šioje Kaukazo šalyje organizavo Vakarų šalys.
„Kremliuje vyrauja tendencija, kuri nėra nauja, įsivaizduoti, kad kiekviena vieša demonstracija yra užsienio manipuliacija, nes iš esmės tikima, kad nėra nei viešosios nuomonės, nei laisvų žmonių, – Paryžiuje sakė E. Macronas. – Būdami senos demokratijos šalimi, turime teisę manyti priešingai.“
Jis pridūrė, kad Sakartvelas patiria „labai didelį spaudimą“, ir išreiškė viltį, kad šalis gali rasti „kelią į didesnę ramybę“ ir kad „įtampa regione sumažės“.
Ketvirtadienį Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ paskelbė atsisakanti prieštaringai vertinamo įstatymo projekto, kuris daug kam primena Rusijos teisės aktus, naudojamus valdžios kritikams nutildyti. Penktadienį Sakartvelo parlamentas oficialiai jį atšaukė.
Pagal projektą žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo finansavimo iš užsienio, būtų turėjusios užsiregistruoti „užsienio įtakos agentais“.
Šią savaitę Sakartvelo parlamentas minėtajam teisės akto projektui davė pirminį pritarimą, o tai sukėlė masinius protestus. Policija į tūkstančius demonstrantų nukreipė vandens patrankas ir ašarines dujas bei paskelbė įsakymą juos išsklaidyti.
Demonstracijos peraugo į platesnio masto protestus prieš tai, kas vertinama kaip Sakartvelo vyriausybės prokremliška pozicija.
19:03 | Ukraina sulaikė du pareigūnus dėl didžiausio pasaulyje lėktuvo sunaikinimo
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė sulaikiusi du buvusius aviacijos pareigūnus dėl didžiausio pasaulyje krovininio lėktuvo „Antonov An-225“ sunaikinimo netrukus po Rusijos invazijos pradžios.
88 metrų sparno mojį turintis unikalus lėktuvas, pavadintas „Mrija“ – ukrainietiškai „svajonė“, – praėjusiais metais buvo sunaikintas per išpuolius netoli Kyjivo esančiame Hostomelio oro uoste, kur stovėjo angare.
Netrukus po invazijos pradžios 2022-ųjų vasario 24-ąją oro uosto apylinkėse vyko įnirtingi mūšiai, Rusijai bandžius jį užimti ir naudoti ginkluotei į Kyjivą gabenti.
Lėktuvas buvo sunaikintas pirmosiomis Maskvos invazijos dienomis. Juo per 2020 metais prasidėjusią COVID-19 pandemiją iš Kinijos buvo skraidinama medicinos įranga.
SBU kaltina lėktuvo gamintojos „Antonov“ aukščiausio rango pareigūnus neleidus ukrainiečių pajėgoms dar iki prasidedant karui aerodromo apsaugoti.
„Tyrimo duomenimis, plataus masto invazijos išvakarėse pareigūnai neleido Ukrainos nacionalinei gvardijai patekti į Hostomelio oro uosto teritoriją ir pasirengti jo gynybai“, – sakoma tarnybos pareiškime.
SBU teigimu, praėjusių metų sausį ir vasarį „Antonov“ pareigūnai uždraudė Ukrainos kariškiams oro uosto teritorijoje statyti gynybinius įtvirtinimus bei jų ten neįleido.
Buvęs valstybės įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojas „šiuo metu slapstosi nuo teisingumo“, pranešė tarnyba bei pridūrė, kad kiti du kaltinamieji – buvęs generalinis direktorius ir aviacijos saugumo padalinio vadovas – yra sulaikyti.
Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia iki 15 metų įkalinimo bausmė dėl trukdymo teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiklai.
18:20 | Mariupolyje nugriaudėjo 20 galingų sprogimų
Penktadienį Mariupolyje, kurį šiuo metu yra okupavę rusų okupantai, nugriaudėjo 20 galingų sprogimų, rašo UNIAN.
Šią žinią paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka savo „Telegram“ paskyroje.
„Apie 20 sprogimų nugriaudėjo Mariupolyje. Epicentras gali būti Kalmiuso rajone. Detalių bus pateikiama vėliau. Vakaras tampa neįprastas“, – sakė jis.
18:05 | „Wagner“ paskelbė atidariusi verbavimo centrus 42 Rusijos miestuose
Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas, įsivėlęs į kovą dėl valdžios su Gynybos ministerija, penktadienį paskelbė, kad dešimtyse Rusijos miestų atidaryti verbavimo centrai.
„Wagner“ grupė vadovavo Rytų Ukrainos miestų, taip pat Bachmuto, puolimui, kuris tapo ilgiausia ir kruviniausia kova per daugiau nei metus trunkantį Rusijos puolimą. Abi pusės patyrė didelių nuostolių Bachmuto apylinkėse.
„42 Rusijos miestuose atidaryti „PMC Wagner“ verbavimo centrai“, – sakoma „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino pranešime apie jo privačią karinę bendrovę.
Remiantis J. Prigožino paskelbtu sąrašu, kovotojai bus verbuojami sporto centruose ir kovos menų klubuose.
„Nepaisant milžiniško Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pasipriešinimo, mes judėsime į priekį“, – sakė 61 metų prokremliškas verslininkas.
Jis taip pat užsiminė apie akivaizdų Rusijos gynybos ministerijos spaudimą.
„Nepaisant to, kad kiekviename žingsnyje jie kiša pagalius į ratus, mes tai įveiksime kartu“, – sakė jis.
J. Prigožinas kelis mėnesius verbavo kalinius, žadėdamas jiems amnestiją grįžus į Rusiją, jei jie išgyvens kovas Ukrainoje.
Tačiau vasario pradžioje jis pareiškė, kad, matyt, spaudžiant Gynybos ministerijai, verbavimas iš kalėjimų buvo nutrauktas.
Įtampa tarp J. Prigožino ir Gynybos ministerijos tvyrojo jau kelis mėnesius.
J. Prigožinas kelis kartus tvirtino, kad mūšio lauke nugalėjo Rusijos kariuomenę, kritikavo Rusijos kariuomenės vadovybę ir kaltino kariuomenę, kad ši nesidalina amunicija su jo gausiomis pajėgomis.
Vašingtono ir Briuselio sankcionuotas J. Prigožinas daugelį metų veikė šešėlyje, tačiau prasidėjus puolimui Ukrainoje atsidūrė dėmesio centre.
17:05 | Lenkija gavo gynybos sistemoms skirtų raketų
Į Lenkiją atvyko pirmoji partija oro erdvės gynybos sistemoms „Patriot“ skirtų raketų PAC-3 MSE, pranešė gamintojas „Lockheed Martin“.
Apie tai penktadienį skelbia Lenkijos radijas ir naujienų agentūra PAP.
„Lockheed Martin“ PAC-3 programos viceprezidentė Brenda Davidson (Brenda Deividson) sakė, kad PAC-3 MSE raketos leis Lenkijai gintis nuo įvairių šiuolaikinių oro erdvės grėsmių, įskaitant taktines balistines raketas, sparnuotąsias raketas ir orlaivius.
2018 metais Lenkijos ir JAV vyriausybės pasirašė susitarimą, pagal kurį Lenkija įsigis raketų PAC-3 MSE ir susijusios pagalbinės įrangos, kurios bus naudojamos su oro gynybos sistemomis „Patriot“.
Tų metų kovą Lenkija pasirašė, pareigūnų teigimu, istorinę sutartį dėl amerikiečių gamybos priešraketinės gynybos sistemos „Patriot“ dviejų baterijų pirkimo už 4,75 mlrd. dolerių (apie 4,5 mlrd. eurų), pranešė naujienų agentūra PAP.
16:18 | Ukrainoje – atsisveikinimas su Ukrainos didvyriu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kartu su Suomijos premjere Sanna Marin penktadienį dalyvavo Ukrainos didvydrio Dmytro Kotsibailo laidotuvėse.
Atsisveikinti su šalies gynėju Ukrainos Nepriklausomybės aikštėje susirinko taip pat gausus būrys žmonių, užuojautą išreiškė ir kiti šalies valdžios atstovai, tarp jų – kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
Teigiama šalies prezidentas D. Kotsibailo po mirties taip pat apdovanojo „Kryžiumi už karinius nuopelnus“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kovo 7 d. V. Zelenskis patvirtino apie Ukrainos didvyrio D. Kotsiubailo, kuris vadovavo „Da Vinčio vilkų“ daliniui, žūtį karo fronte.
Попрощатися з "Да Вінчі" прийшли Зеленський, Залужний, Резніков та Буданов pic.twitter.com/4QrkJwOBzZ
— Українська правда ✌️ (@ukrpravda_news) March 10, 2023
Anot prezidento, kovotojas žuvo mūšiuose prie Bachmuto.
„Šiandien žuvo Dmytro Kotsiubailo, „Da Vinci“, Ukrainos didvyris, savanoris, simbolinis ir drąsos žmogus. 67-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kovotojas, vadas.
Žuvo mūšyje prie Bachmuto, mūšyje dėl Ukrainos. Nuo 2014 m. jis gynė mūsų nepriklausomybę ir mūsų žmonių orumą. Vienas jauniausių Ukrainos didvyrių. Vienas iš tų, kurių asmeninė istorija, charakteris ir drąsa visiems laikams tapo Ukrainos istorija, charakteriu ir drąsa.
Jau daugiau nei devynerius metus Ukrainos didvyriai kovoja už Ukrainos ateitį įnirtingose kovose už šalį. Taika ir santykinis saugumas užnugario miestuose yra jų žygdarbis. Mūsų pasitikėjimas Ukrainos pergale grindžiamas jų atsparumu ir stiprybe.
Ukraina visada prisimins savo didvyrius. Mūsų atmintis apie juos neišblės. Žus tik tas priešas, kuris atėjo į Ukrainą. 67-ajai brigadai, kariai, šlovė jūsų drąsai! Visiems ukrainiečiams, kovojantiems už Bachmutą, šlovė jūsų didvyriškumui! Ačiū visiems kariams, kurių veržlumas ir atkaklumas naikina okupantų kariuomenę Donbase! Amžiną atminimą visiems, kurie atidavė gyvybę už Ukrainą!“ – tąkart sakė V. Zelenskis.
Gimęs Ivano-Frankivsko srityje D. Kotsiubailo išėjo į karą būdamas 18 metų amžiaus. Jis kartą jau buvo sunkiai sužeistas tankų, tačiau būdamas 21-erių tapo jauniausiu kuopos vadu, vadovavusiu
Dešiniojo sektoriaus 1-ajai šturmo kuopai. 2021 m. V. Zelenskis už asmeninę drąsą ginant Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą jam suteikė Ukrainos didvyrio vardą ir apdovanojo Auksinės žvaigždės ordinu.
Šių metų rugpjūtį D. Kotsiubailai buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
15:53 | Ukrainiečiai kontrpuolimo tikisi per du mėnesius
Volodymyro Zelenskio patarėjo Mychailo Podoliako teigimu, Ukrainos kariuomenė šiuo metu sekina Rusijos karius ir jų išteklius Bachmute. Kaip interviu Italijos leidiniui „La Stampa“ sakė M. Podoliakas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos kontrpuolimą planuoja pradėti per du mėnesius.
Pirmiausiai M. Podoliakas Bachmuto gynybą pavadino Ukrainos „strategine sėkme“, nes tai leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nualinti Rusijos kariuomenę ir ateityje sutelkti dėmesį į kitą kryptį.
„Mes neskubame, per artimiausius du mėnesius persiorganizuosime“, – komentavo politikas.
Kartu jis paragino Vakarų šalis suintensyvinti ginklų tiekimą.
„Mums reikia ilgo nuotolio raketų. Reikia padidinti sunkiųjų 155 mm kalibro artilerijos sviedinių tiekimą“, – pabrėžė M. Podoliakas.
15:27 | Lenkija įrengia „ežius“ pasienyje su Baltarusija
Lenkija pradėjo statyti įtvirtinimus pasienyje su Baltarusija, pirmiausiai įrengti prieštankiniai „ežiai“. Analogiškų gynybinių priemonių imtasi ir pasienyje su Kaliningradu.
Kaip „Twitter“ rašė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, tai yra šalies strategija, ruošiantis galimos agresijos sutramdymui.
„Šiandien kariai pradėjo statyti įtvirtinimus pasienyje su Baltarusija. Tai yra mūsų gynybos ir atgrasymo strategijos dalis“, – ketvirtadienį rašė jis.
Vasarį lenkai pradėjo statyti įtvirtinimus pasienyje su Kaliningrado sritimi.
W lutym rozpoczęła się budowa zabezpieczeń na granicy z obwodem kaliningradzkim. Dziś żołnierze rozpoczęli stawianie umocnień na granicy z Białorusią. To element naszej strategii obrony i odstraszania. pic.twitter.com/PiR6LlQlgy
— Mariusz Błaszczak (@mblaszczak) March 9, 2023
14:54 | Tragiška netektis – gindami Bachmutą kartu žuvo tėvas ir sūnus
14:28 | Simonian grasina Sakartvelui: nebuvome mes broliška tauta, smogsim tiesiai Tbilisiui
13:48 | Ukraina po Rusijos smūgių atnaujino elektros energijos tiekimą
Ukrainos sostinėje ir daugumoje kitų miestų penktadienį buvo atnaujintas elektros energijos tiekimas po išvakarėse Rusijos surengtos raketų ir dronų atakos, nukreiptos prieš svarbią infrastruktūrą, pranešė pareigūnai.
13:19 | Teis netgi mirusius: Baltarusija ruošia naują bausmę, taip pat – ir mirties bausmę „išdavikams“
13:09 | ISW: Rusijos raketų ataka nepasiekė savo tikslo
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad kovo 9-ąją Rusijos įvykdyta raketų ataka – didžiausias išpuolis šiemet – nepadės Kremliui pasiekti savo planų ir palaužti ukrainiečių valios kovoti. Be to, analitikų teigimu, ši ataka nepagerins Rusijos kariuomenės padėties fronto linijoje.
Ukrainos Generalinio štabo duomenimis, ketvirtadienį rusai, paleisdami 84 įvairių rūšių raketas, smogė itin svarbiai Ukrainos infrastruktūrai. Maža to, rusai panaudojo hipergarsines raketas „Kinžal“, kurių Ukrainos pajėgos neturi galimybės numušti.
„Kremlius tikriausiai sąmoningai paleido raketas, kurių Ukrainos oro gynybos sistema negali perimti, siekdamas sau palankių rezultatų Rusijos informacinėje erdvėje, nepaisant to, kad sumažino šių raketų atsargas“, – rašo ISW analitikai.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovo Jurijaus Ihanto, Rusija turi iki 50 raketų „Kinžal“. ISW analitikai mano, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tikriausiai panaudojo šias raketas bevaisėms atakoms, norėdamas nuraminti karą palaikančių ir ultranacionalistus rusu, kurie spaudė Rusiją atkeršyti Ukrainai už kovo 2-osios įvykius Brianske.
Ne gana to, Rusijos tinklaraštininkai ir propagandistai taip pat kritikuoja išpuolius raketomis, nes jai nepavyko „užšaldyti“ Ukrainos žiemą, t. y. visiškai sunaikinti šalies energetikos infrastruktūros.
„Tačiau Rusijos tinklaraštininkai nepalaikė kovo 9-osios raketų išpuolio, pažymėdami, kad Kremlius turi iš esmės pakeisti savo požiūrį į tai, kur nutaiko raketas, atsižvelgdamas į tai, kad Ukraina prisitaikė prie nusistovėjusio atakų prieš savo energetikos infrastruktūrą modelio“, – konstatavo ISW.
11:35 | Kremlius kaltina JAV kurstant „antirusiškas nuotaikas“ Sakartvele
Kremlius penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas kurstant „antirusiškas nuotaikas“ tarp tūkstančių demonstrantų, kurie šią savaitę išėjo į Sakartvelo gatves protestuoti prieš dabar jau atsiimtą įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“.
„Matome, iš kur Sakartvelo prezidentė kreipiasi į savo žmones. Ji kreipiasi ne iš Sakartvelo, o iš Amerikos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kaltindamas „kažkieno matomą ranką“ kurstant „antirusiškas nuotaikas“.
10:56 | Okupantai ruošia evakuacijos iš Krymo sąrašus
10:17 | Belgijos parlamento žemieji rūmai Holodomorą pripažino ukrainiečių genocidu
Belgijos parlamento žemieji rūmai Josifo Stalino Ukrainoje 4-ajame dešimtmetyje sukeltą badą ketvirtadienį pripažino genocidu.
Apie tai pranešta Belgijos Atstovų Rūmų paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Už siūlymą balsavo 117 iš 150 įstatymų leidėjų. Niekas nebalsavo „prieš“, likusieji parlamentarai susilaikė arba nedalyvavo balsavime.
Kyjivas ragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti Holodomorą genocidu tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.
09:18 | ISW: rusams neužtenka pajėgų užimti Vuhledarą
JAV Karo studijų institutas (ISW) pastebi, kad Rusijos karinės pajėgos ketina atnaujinti puolimą ties Rytų Ukrainos miestu Vuhledaru, esančiu Donecko srityje.
Kovo 8 d. socialiniuose tinkluose paskelbtas Rusijos 136-osios motorizuotųjų šaulių brigados personalo kreipimasis į Rusijos karinę vadovybę su prašymu suteikti daugiau amunicijos iki jie pakeis Ramiojo vandenyno laivyno 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą netoli Vuhledaro ir pradės antžemines atakas šioje srityje.
Minėtoji 155-oji karinio jūrų laivyno pėstininkų brigada patyrė katastrofiškų nuostolių per vasario mėnesį tris savaites trukusį Vuhledaro puolimą.
ISW analitikai įsitikinę, kad Rusijos kariai greičiausiai pakeis 136-ąją motorizuotųjų šaulių brigadą, kad pavaduotų smarkiai nualintą rikiuotę, tikėdamiesi atnaujinti puolimą netoli Vuhledaro. Tuo pačiu metu ISW ekspertai netiki, kad rotacija padės rusams sustiprinti puolimą šia kryptimi. Tačiau kariai jaučia savo vadovybės spaudimą brautis toliau Rytuose.
„Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Rytų karinės apygardos vadui generolui pulkininkui Rustamui Muradovui bet kokia kaina užimti Vuhledarą, siekiant numalšinti plačiai paplitusią Gynybos ministerijos kritiką dėl pažangos stokos ir didelių nuostolių“, – priduria ISW.
Preliminariu ISW vertinimu, R. Muradovui reikės naujų karių ir įrangos atsargų, kad jis įvykdytų S. Šoigu nurodymus, o 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą pakeitus 136-ąja motorizuotųjų šaulių brigada, Rusijos pajėgoms nebus suteiktas reikiamas pastiprinimas.
08:24 | Oro pavojus
Penktadienio rytą visoje Ukrainoje aidi oro pavojaus sirenos.
07:44 | Rusai rengia naują mobilizacijos bangą – pareikalavo visų Donbaso 17-mečių sąrašo
07:00 | Šveicarijos parlamentarai ragina – teoriškai – leisti perduoti Ukrainai ginklų
Ženeva, Šveicarija, kovo 9 d. (AFP-BNS). Šveicarijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį nedidele persvara pritarė tam, kad būtų leidžiama perduoti Ukrainai šveicarų gamybos ginklų, tačiau tokiomis sąlygomis, kokios vargu ar bus įvykdytos.
Nacionalinė Taryba 98 balsais pritarė tam, kad vyriausybė būtų paraginta leisti reeksportuoti į Ukrainą šveicariškus ginklus. Prieš pasiūlymą balsavo 96 parlamentarai, du susilaikė.
Šiuo metu toks reeksportas draudžiamas pagal griežtus šalies karinio neutralumo įstatymus
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusija ketvirtadienį prieš aušrą raketomis smogė Ukrainai, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą visoje šalyje ir nutraukdama elektros tiekimą didelėse teritorijose, įskaitant didžiausią Europoje atominę elektrinę. Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per masinius rusų raketų smūgius žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar keli buvo sužeisti.
► Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą 144 Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikus, visuomenininkus bei žurnalistus.
► Ukrainos Zaporižios atominei elektrinei, po Rusijos smūgio praradusiai elektros tiekimą ir turėjusiai naudotis dyzeliniais generatoriais, atnaujintas elektros tiekimas, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių branduolinės energetikos operatorius „Enerhoatom“.
► Rusija karą Ukrainoje yra pasiruošusi tęsti dar dvejus metus, sako Lietuvos karinės žvalgybos vadovas.
► Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad pristatė Ukrainai dar 10 pažadėtų tankų „Leopard 2A4“, o kiti sąjungininkai irgi netrukus atsiųs saviškius.
