Svarbiausios naujienos:
23:40 | „Bloomberg“: Ukraina iki pavasario gali prarasti Kursko sritį
Jei Rusija suintensyvins savo veiksmus Kursko srityje, pavasarį ji gali išstumti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš šios teritorijos. Apie tai rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi amerikiečių pareigūnais.
Pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau dabar susiduria su gyvosios jėgos trūkumu ir neaiškumu dėl būsimo ginklų tiekimo iš JAV ir kitų sąjungininkų. Tuo tarpu Kursko srityje Ukrainos kariai susiduria ne tik su rusų pajėgomis, bet ir su Šiaurės Korėjos kariuomenės atstovais, kurių Rusijoje yra apie 12 tūkstančių.
JAV pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, „Bloomberg“ teigė, kad „Maskvai įdėjus daugiau pastangų“ sausio mėnesį Ukrainos pajėgos „galėtų išlaikyti teritoriją tik iki pavasario, kol bus priverstos atsitraukti“.
Jei Rusijos pajėgos pradės veiksmingą kontrpuolimą Kurske, jos tikriausiai taikysis į pagrindinius kelius ir gyventojų centrus, kad priverstų ukrainiečius atsitraukti, ir gali atsiųsti papildomų Šiaurės Korėjos pajėgų, sakė vienas JAV pareigūnas.
22:02 | Paskutinis kartas šiais metais? Iš JAV – žinia Ukrainai dėl karinės pagalbos
Artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos paskelbs apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Apie tai pranešė JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby, socialiniame tinkle X paskelbė „Fox News“ korespondentas Lucas Tomlinsonas.
Kol kas nežinoma, kokia ginkluotė bus įtraukta į paketą, taip pat konkreti data, kada jis bus paskelbtas.
21:00 | Baltieji rūmai: Maskva ir Pchenjanas laiko Šiaurės Korėjos kariškius „paaukotinais“
Turint omenyje didžiulius Šiaurės Korėjos kareivių, įtrauktų į Rusijos karą prieš Ukrainą, nuostolius, Maskvos ir Pchenjano pajėgų vadai laiko juos „paaukotinais“.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Johnas Kirby`is, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Akivaizdu, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniai lyderiai traktuoja šiuos kariškius kaip paaukotinus ir duoda jiems įsakymus beviltiškai atakuoti Ukrainos gynybą“, – pažymėjo J. Kirby`is.
Šiaurės Korėjos kareivių puolimą jis apibūdino kaip „masines atakas pėsčiomis“.
„Atrodo, kad šie Šiaurės Korėjos kareiviai išėjo išsamų ideologinį kursą“, – pridūrė Baltųjų rūmų atstovas.
Pasak jo, Šiaurės Korėjos kariškiai priešakinėse linijose patiria didžiulių nuostolių.
Be to, pažymėjo J. Kirby`is, gaunama pranešimų, kad KLDR kariai nusižudo, užuot pasidavę ukrainiečiams.
Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po vyriausiosios karinės vadovybės posėdžio informavo, kad Kursko srityje žuvusių ir sužeistų Šiaurės Korėjos kariškių skaičius jau viršija 3000.
20:04 | Scholzas: Putinas pralaimėjo Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimėjo Ukrainoje. Tokią nuomonę interviu „T-online“ išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Pasak jo, V. Putinas norėjo užkariauti visą Ukrainą ir įvesti „marionetinį“ režimą, užkirsti kelią tolesniam Kyjivo priartėjimui prie ES ir NATO, bet jam nepavyko.
„Šiandien NATO turi dvi naujas nares – Švediją ir Suomiją. Visos jos daug investuoja į gynybą, ir beveik visos NATO šalys pasiekia dviejų procentų tikslą. Ukraina yra stabili šalis ir yra pakeliui į Europos Sąjungą. Ji turi stiprią mūsų aprūpintą kariuomenę, kuri didvyriškai ginasi nuo Putino pajėgų. Dabar kalbame apie teisingos ir tvarios taikos pagrindo sukūrimą“, – UNIAN cituoja O. Scholzo žodžius.
Jis taip pat mano, kad Ukraina vargu ar sutiks su paliaubomis, jei negalės tikėtis patikimų saugumo garantijų: „Paprastos paliaubos nėra tvari taika. Ir kartoju: nieko apie Ukrainą be Ukrainos – t. y. mes kalbame su Ukraina, o ne apie Ukrainą.“
Tuo pat metu O. Scholzas pakartojo, kad Vokietija nesiųs savo karių į karą Ukrainoje.
„Į šį karą nesiųsime nė vieno Vokietijos kario“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.
19:29 | JAV atsargos generolas įspėja – Ukrainos klausimą Trumpas spręs ne iškart
Jungtinių Valstijų atsargos generolas Benas Hodgesas prognozuoja, kad po 2025 metų Rusijai taps itin sudėtinga tęsti karą Ukrainoje dėl ekonominių sunkumų.
B. Hodgesas taip pat atsargiai įvertino naujosios prezidento D. Trumpo administracijos požiūrį į karą Ukrainoje, pažymėdamas, kad pradžioje ji greičiausiai susitelks į vidaus problemas, tačiau įžvelgė ir naujų, iki šiol nematytų procedūrų ir protokolų.
„Daug dalykų jie (D. Trumpo administracija – past.) pažadėjo padaryti pirmąją dieną. Tikriausiai bus gausybė pareiškimų, tačiau atitinkamiems didelio atgarsio sulaukusiems pareiškimams reikės Kongreso veiksmų, kitų šalių bendradarbiavimo.
Manau, kad pradžioje administracija daugiau dėmesio skirs vidaus klausimams. Tačiau tai bus administracija, kokios dar nematėme. Bus taikomos labai skirtingos procedūros, protokolai. Sunku daryti kokias nors prognozes“, – sakė B. Hodgesas.
18:59 | Ukrainoje statomas požemines mokyklas tikrina Gynybos ministerija
Ukrainos pafrontės srityse statomas požemines mokyklas tikrina atitinkamos tarnybos, tarp jų – Gynybos ministerija.
Tai penktadienį per spaudos konferenciją Zaporižioje pareiškė Ukrainos švietimo ir mokslo ministras Oksenas Lisovyjus, atsakydamas į „Ukrinform“ korespondento klausimą.
„Požeminės mokyklos statomos pagal atitinkamus standartus, valstybinius statybos reikalavimus, jas verifikuoja atitinkamos tarnybos, taip pat ir Gynybos ministerija. Jos gana saugios“, – sakė jis.
Ministras pažymėjo aukštą srities valdžios, Švietimo departamento ir visų regiono švietimo komandų darbo lygį. Anot jo, dabar akivaizdiniam mokymui skiriama daug lėšų.
„Deja, mums liko tik brangūs sprendimai. Požeminė mokykla brangiai atsieina. Tai vidutiniškai 100 mln. grivinų (apie 2,3 mln. eurų). Už šias lėšas galėtume pastatyti puikią naują mokyklą. Mes statome pafrontės regionuose 250 įvairaus sudėtingumo priedangų, o galėtume pastatyti 250 naujų mokyklų. Šalies nepriklausomybės laikais tokių investicijų niekada nebuvo, bet priešas mus verčia statyti požemines mokyklas“, – pažymėjo A. Lisovyjus.
Ateityje šios požeminės mokyklos bus naudojamos įvairiems tikslams, nes, anot ministro, jos statomos labai kokybiškai. Tai – visavertės edukacinės erdvės, kuriomis naudosis mokykliniai teatrai, moksleivių chorai ir kt.
17:25 | Rusai apšaudė gyvenvietę Chersono srityje, sužeistas žmogus
Rusai apšaudė Chersono srities Bilozerkos gyvenvietę, sužeistas 42 metų vyras.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė Bilozerkai“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad per apšaudymą 42 metų vyras patyrė sprogimo sukeltą traumą ir kontūziją.
Sužeistasis nugabentas į ligoninę, kur jam teikiama reikiama medicininė pagalba.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gruodžio 27 d. rusai iš drono atakavo Bilozerkos gyvenvietę, buvo sužeistas 51 metų vyras.
Gruodžio 26 d. Bilozerkoje per rusų apšaudymą kilo gaisras daugiaaukščiame gyvenamajame name.
16:21 | Slovakija patvirtino esanti pasirengusi šalyje surengti derybas dėl Ukrainos
Slovakija penktadienį patvirtino esanti pasirengusi surengti taikos derybas dėl karo Ukrainoje.
Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino priimtina idėją, kad šalis taptų dialogo platforma.
„Siūlome Slovakijos žemę tokioms deryboms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras.
V. Putinas spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė, kad Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico nurodė, jog pasiūlys savo šalį kaip galimą taikos derybų vietą, jei būtų nuspręsta jas surengti.
R. Fico yra vienas iš nedaugelio Europos šalių lyderių, po karo Ukrainoje pradžios išsaugojusių artimus santykius su Kremliumi.
Sekmadienį jis su iš anksto neskelbtu vizitu lankėsi Maskvoje ir surengė derybas su V. Putinu. Jų metu R. Fico ir Rusijos prezidentas aptarė rusiškų dujų tiekimą į šalį.
Pranešama, kad derybose taip pat buvo kalbama apie jau beveik trejus metus trunkančią plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
14:39 | „Azerbaijan Airlines“: prieš suduždamas lėktuvas patyrė „išorinį fizinį ir techninį poveikį“
Oro linijų bendrovė „Azerbaijan Airlines“ pranešė, kad preliminariais duomenimis, trečiadienį Kazachstane sudužusiam lėktuvui, skridusiam maršrutu Baku-Groznas, buvo „išorinių fizinių ir techninių trukdžių“, rašo „Reuters“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai „Rosaviacijos“ vadovas pirmą kartą pripažino, kad prieš lėktuvo katastrofą Kazachstano Aktau mieste netoli Grozno oro uosto buvo įvestas „dengiamasis“ režimas dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakos „prieš Grozno ir Vladikaukazo miestų civilinę infrastruktūrą“.
Be to, oro bendrovė „Azerbaijan Airlines“ pranešė sustabdanti skrydžius į dar tris Rusijos miestus - Vladikaukazą, Nižnij Novgorodą ir Saratovą. Anksčiau penktadienį oro bendrovė pranešė, kad sustabdo skrydžius į septynis Rusijos miestus - Minvodą, Sočį, Volgogradą, Ufą, Samarą, Grozną ir Machačkalą.
„Interfaks“ praneša, kad Azerbaidžano aviacijos valdžia nusprendė sustabdyti visų oro linijų skrydžius iš Baku į 10 Rusijos miestų.
13:18 | Ukraina siunčia maisto Sirijai: mes žinome, kaip jie jaučiasi
Ukraina išsiuntė į Siriją 500 tonų miltų humanitarinės pagalbos siuntinį. Anot šalies prezidento V. Zelenskio, tikimasi, kad artimiausiomis savaitėmis miltus gaus virš 33 tūkst. šeimų, arba 167 tūkst. žmonių.
„Kiekvienas paketas sveria 15 kilogramų ir gali išmaitinti penkių asmenų šeimą mėnesį. Linkime Sirijai ir jos žmonėms saugumo, stabilumo ir greito atstatymo. Mes puikiai suprantame šių dalykų tikrąją vertę“, – aiškino V. Zelenskis.
13:13 | Ukraina: Rusija turi atsakyti už Azerbaidžano keleivinio lėktuvo katastrofą
Ukrainos prezidentūra penktadienį pareiškė, kad Rusija turi atsakyti už Azerbaidžano keleivinio lėktuvo katastrofą.
Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai pasirodė pranešimų, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos oro gynybos raketa.
„Rusija turi būti patraukta atsakomybėn už Azerbaidžano oro linijų lėktuvo numušimą. Užuojauta aukų artimiesiems“, – socialiniuose tinkluose pareiškė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
12:00 | K. Budanovas: Azerbaidžano keleivinį lėktuvą numušė Rusijos oro gynybos sistema „Pancir-S1“
„Kiek mums žinoma, lėktuvas buvo numuštas Rusijos oro gynybos sistemos „Pancir-S1“ iš Rusijos teritorijos“, – sakė jis.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės, įskaitant „Reuters“, remdamosi šaltiniais, susipažinusiais su pirminėmis Azerbaidžano tyrimo išvadomis, anksčiau pranešė, kad lėktuvą galėjo numušti Rusijos priešlėktuvinė raketa.
Azerbaidžano keleivinis lėktuvas skrido iš Baku į Grozną, jame buvo 67 žmonės, įskaitant penkių narių įgulą, per katastrofą žuvo 38 žmonės.
11:22 | Dar vienas Azerbaidžano lėktuvas apsuktas ore – kilo grėsmė Rusijos teritorijoje
Azerbaidžano oro linijų lėktuvas, skridęs iš Baku į Rusijos miestą Mineraliniai vandenys (rus. Mineralnyje Vody) buvo priverstas grįžti atgal dėl uždarytos oro erdvės.
11:20 | Rusijai – oro linijų bendrovių atsakas: skrydžius nutraukė Izraelis, Azerbaidžanas ir Kazachstanas
Rusijai, anot ekspertų, virš savo teritorijos numušus civilį Azerbaidžano lėktuvą kai kurios oro linijų bendrovės suskubo peržiūrėti savo saugumo planus ir atšaukė skrydžius Rusijos teritorijoje.
09:42 | Medvedevas pagrasino Europai ir citavo Bibliją: juos reikia nubausti
Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas ir ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „su Amerika kariauti nesinori“, o „Europą reikia skaudžiai bausti“.
07:32 | „Lėktuvas buvo numuštas virš Rusijos, paneigti to neįmanoma“ – Azerbaidžano parlamentaras
„Lėktuvas buvo numuštas virš Rusijos teritorijoje, danguje virš Grozno. Ir paneigti to neįmanoma“, – cituojamas Azerbaidžano parlamento Tarptautinių reikalų komiteto narys Rasimas Musabekovas BBC.
„Tie, kas tai įvykdė, turi būti patraukti atsakomybėn, būtina išmokėti kompensacijas už žmonių žūtis ir sužeidimus. Jeigu to nebus, tai santykiai pereis į kitas platumas“, – paaiškino R. Musabekovas.
Jis taip pat piktinosi tuo, kad „Rusijoje kai kas per informavimo priemones bando nuslėpti pėdsakus“.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas gruodžio 25-ąją ore apsuko savo lėktuvą atgal, kai sužinojo apie orlaivio katastrofą. Tuo metu jis skrido į Sankt Peterburgą, į Eurazijos tarybos vadovų susitikimą.
Kas šiuo metu žinoma apie katastrofą:
- 2024 m. gruodžio 25 d. netoli Aktau, Kazachstane, sudužo oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“, skridęs reisu J2-8243 iš Baku į Grozną. Incidento metu žuvo 38 keleiviai ir įgulos nariai, įskaitant abu pilotus, o išgyveno 29.
- Dėl tariamai prastų oro sąlygų Grozne skrydis buvo nukreiptas į Aktau (Kazachstanas).
- Orlaivis virš Kaspijos jūros paskelbė apie avarinę situaciją, įjungęs atsakiklio kodą 7700.
- Lėktuvas bandė avariniu būdu leistis netoli Aktau tarptautinio oro uosto, tačiau sudužo maždaug už 3850 metrų nuo kilimo ir tūpimo tako.
- Pirmuosiuose pranešimuose, kuriuos aktyviai skleidė valstybinės Rusijos informavimo priemonės, buvo teigiama, kad galimos priežastys – lėktuvo kontaktas su paukščiais, sprogimas lėktuvo viduje arba nepalankios oro sąlygos.
- Įrodymai, įskaitant šrapnelio skyles fiuzeliaže, paskatino kelti versijas, kad į orlaivį galėjo netyčia pataikyti Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketa, nukreipta į tariamą Ukrainos droną.
- Azerbaidžano pareigūnai nurodė, kad tai galėjo būti raketos smūgis, o Rusijos valdžios institucijos pataria prieš darant išvadas laukti tyrimo rezultatų.
- Abu skrydžio įrašymo įrenginiai („juodosios dėžės“) buvo rasti ir yra analizuojami. Azerbaidžano, Kazachstano ir Rusijos valdžios institucijos bendradarbiauja siekdamos nustatyti galutinę katastrofos priežastį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
