JAV pažadėjo naują karinės paramos paketą Ukrainai
JAV pirmadienį pažadėjo Ukrainai suteikti dar 100 mln. JAV dolerių vertės karinę paramą.
Teigiama, kad JAV perduos Ukrainai prieštankinių ginklų, taip pat naujų oro gynybos sistemų.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį apsilankė Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu, siekdamas sumažinti Kyjivo susirūpinimą, kad jo svarbaus sąjungininko Vašingtono parama gali sumažėti, Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik 21 mėnesį.
Jungtinės Valstijos nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalbos ir pažadėjo remti Kyjivą „tiek ilgai, kiek reikės“, tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl Amerikos pagalbos ateities.
Atvykęs į Ukrainos sostinę, L. Austinas apsilankė JAV ambasadoje ir susitiko su diplomatais bei Gynybos departamento darbuotojais.
„Jūs leidžiate mums teikti paramą šaliai, kuri kovoja dėl savo egzistavimo“, – sakė L. Austinas kariams ambasadoje.
Gynybos departamento vadovas per savo vizitą, apie kurį saugumo sumetimais iš anksto nebuvo skelbta, taip pat susitinka su Ukrainos lyderiais.
„Jis taip pat pabrėš nuolatinį JAV įsipareigojimą teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kurios jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė Pentagonas.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui L. Austinas pareiškė, kad Vašingtono parama yra ilgalaikė.
Komerciniai skrydžiai tarp Šiaurės Korėjos ir Rusijos netrukus gali būti atnaujinti, rašo „SkyNews“.
Stiprėjant Rusijos ir Šiaurės Korėjos tarpvalstybiniams ryšiams, Maskva pasiūlė pradėti reguliarius komercinius skrydžius į Šiaurės Korėją.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vienas Rusijos pareigūnas po dviejų dienų vyriausybės delegacijos vizito Pchenjane penktadienį pareiškė, kad Maskva nori visapusiškai sustiprinti ryšius su Šiaurės Korėja.
Plečiamas Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinis ir ekonominis bendradarbiavimas kelia susirūpinimą Vašingtone ir Seule.
Mažiau nei prieš savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas įspėjo, kad Pchenjano ir Maskvos ryšiai yra plečiami ir pavojingi, ir paragino Šiaurės Korėjos sąjungininkę Kiniją suvaldyti branduolinį ginklą turinčią kaimynę.
Delegacijai vadovavęs Rusijos gamtos išteklių ministras Aleksandras Kozlovas penktadienį sakė, kad abi šalys aptarė bendradarbiavimą prekybos, švietimo, sporto ir kultūros srityse.
„Siekiame visapusiškai stiprinti ryšius su KLDR“, – penktadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime teigė jis, pavartodamas oficialaus šalies pavadinimo santrumpą.
Rusijos delegacija Pchenjane lankėsi nuo antradienio iki ketvirtadienio, pranešė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
Pchenjano oro uoste plevėsavo Rusijos ir Šiaurės Korėjos vėliavos, o aukšto rango Šiaurės Korėjos pareigūnai palydėjo delegaciją, pranešė KCNA.
Senoms sąjungininkėms Rusijai ir Šiaurės Korėjai taikomos tarptautinės sankcijos: pirmajai – dėl invazijos į Ukrainą, o antrajai – dėl branduolinių ginklų ir raketų programų.
Maskva siekia sustiprinti partnerystę su Šiaurės Korėja, ieškodama sąjungininkų, kurie paremtų jos invaziją į Ukrainą.
Pietų Korėja kaltina Pchenjaną parūpinus Maskvos karui Ukrainoje daugiau kaip milijoną artilerijos sviedinių. Seulas sako, kad Šiaurės Korėja už tai tikriausiai gauna patarimų dėl karinių palydovų technologijų.
Naujausias rusų vizitas surengtas po to, kai Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovai praėjusią savaitę pasmerkė Šiaurės Korėjos ginklų perdavimą Rusijai ir paragino abi šias šalis tuojau pat nutraukti visą tokio pobūdžio veiklą.
Abi šalys bendradarbiavimą stiprina po rugsėjį įvykusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Kim Jong Unas, į Rusiją nuvykęs specialiu šarvuotu traukiniu, pareiškė, kad ryšiai su Maskva yra jo šalies prioritetas numeris vienas.
A. Kozlovas penktadienį sakė, kad Maskva ir Pchenjanas susitarė atlikti bendrus geologinius aukso, geležies ir retųjų žemių elementų tyrimus, taip pat skatinti sporto ir švietimo mainus.
KCNA taip pat pranešė, kad Šiaurės Korėjos delegacija, vadovaujama sporto ir kultūros ministro, išvyko į vieną forumą Rusijos Permės mieste.
Pasak analitikų, naujausi veiksmai rodo, kad abi šalys nori pabrėžti savo aljansą, tvirtėjantį nepaisant pasaulio kritikos.
Lenkija siūlo Suomijai paramą suvaldant migrantų antplūdį pasienyje su Rusija
Lenkijos prezidentas pirmadienį pažadėjo politinę paramą Suomijai po to, kai Helsinkis dėl padidėjusio atvykstančių migrantų skaičiaus uždarė kelis sienos perėjimo punktus su Rusija.
Praėjusią savaitę Helsinkis uždarė keturis sienos perėjimo punktus, teigdamas, kad Maskva siekia destabilizuoti Suomiją, leisdama nelegaliems migrantams per savo teritoriją pasiekti Šiaurės šalį.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda tai pavadino hibridine ataka ir palygino su padėtimi prie rytinės Lenkijos sienos su Baltarusija.
Varšuva jau seniai kaltina Rusiją ir Baltarusiją organizuojant dokumentų neturinčių migrantų, bandančių kirsti Europos Sąjungos sieną į Lenkiją, antplūdį.
„Deja, turime daugiau nei dvejų metų patirtį ginant savo sieną nuo migrantų spaudimo“, – žurnalistams sakė Lenkijos prezidentas, Varšuvoje priėmęs Suomijos kolegą Sauli Niinisto.
„Suomija gali neabejotinai tikėtis ne tik Lenkijos politinės paramos, bet ir dalijimosi mūsų patirtimi“, – sakė A. Duda.
Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, ir anksčiau įspėjo, kad Suomija gali uždaryti visus savo sienos perėjimo punktus.
„Toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų Suomijos nacionaliniams interesams“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
S. Niinisto sakė, kad padėtis, su kuria susidūrė Suomija, labai panaši į tą, apie kurią pranešė Lenkija.
„Atrodo, kad kai kurie migrantai, kurie bandė patekti į Europą per Lenkiją ir kuriems tai nepavyko, dabar tęsia kelionę į šiaurę, prie Suomijos sienos“, – pridūrė jis.
Abi šalys davė suprasti, kad ES susitikimuose kels klausimą dėl padėties prie savo rytinių sienų.
„Ilgesnėje perspektyvoje neįmanoma, kad kiekviena šalis vien savo jėgomis ... bandytų pasirūpinti situacija, kuri iš karto po to gali kilti jos kaimyninėje šalyje“, – sakė S. Niinisto.
Ukraina užsiminė apie Putino planus po rinkimų: įspėja apie didelio masto mobilizaciją
Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas įvardijo, kada Rusijoje gali būti pradėta plataus masto asmenų mobilizacija.
Rusijai ir toliau tęsiant karinę invaziją Ukrainos teritorijoje, pasak ukrainiečių atstovo, Kremlius ryžtųsi pradėti naują mobilizacijos bangą po kitąmet kovo 17 d. įvyksiančių prezidento rinkimų, rašo „The Guardian“.
„Rusija išmoko prisitaikyti ir nuolat skiria lėšų gynybos sektoriui. Kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija įrodė galinti atlaikyti Vakarų taikomas sankcijas.
Rusija savo ekonomika vis labiau nukreipia į karinę situaciją. Po 2024 m. prezidento rinkimų gali būti pradėta didelio masto mobilizacija“, – kalbėjo O. Danilovas.
Publikacijoje pastebima, kad keli šaltiniai teigė „Reuters“ naujienų agentūrai, jog Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nusprendė dalyvauti kovo mėnesį vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose. O tai reikštų, kad rinkiminės pergalės atveju jis valdžią užsitikrintų mažiausiai iki 2030 m.
Taip pat primena, kad dar rugsėjį Ukrainos kariuomenė buvo pranešusi apie tai, jog Rusija netrukus gali pradėti didelio masto mobilizaciją šalyje, bandydama užverbuoti šimtus tūkstančių karių iš Rusijos ir taip pat okupuotų teritorijų Ukrainoje.
Ukraina atleido kibernetinės gynybos vadovą ir jo pavaduotoją
Ukraina pirmadienį pranešė, kad, vykstant tyrimui dėl korupcijos, buvo atleistas vyriausybės departamento, atsakingo už kibernetinę gynybą, vadovas ir jo pavaduotojas.
Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui stengiantis nuraminti karo pagalbą siunčiančius Vakarų sąjungininkus, nuo Rusijos invazijos pradžios jau buvo atleisti dešimtys Ukrainos pareigūnų.
Pirmadienį buvo atleisti Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovas Jurijus Ščyholas ir jo pavaduotojas Viktoras Žora, pranešė vyriausybės pareigūnas Tarasas Melnyčukas.
Atleidimo priežasčių jis nenurodė, tačiau antikorupcijos pareigūnai vėliau pranešė, jog tiria daugiau kaip 1,7 mln. JAV dolerių (1,5 mln. eurų) vertės valstybės lėšų pasisavinimą J. Ščyholui einant pareigas.
2020–2022 metais „įmonių grupės savininkas, susimokęs su Ukrainos valstybinės specialiųjų ryšių tarnybos vadovybe, sukūrė schemą, kaip pasisavinti biudžeto lėšas, skirtas techninės ir programinės įrangos įsigijimui“, nurodė Kyjivo kovos su korupcija biuras.
Įmonių grupė, kurios tyrėjai neįvardijo, teigė, kad pirko programinę įrangą iš užsienio gamintojo už 62 mln. grivinų (1,7 mln. JAV dolerių) didesnę kainą nei tikroji jos vertė, o skirtumą pasisavino, teigė biuras.
Šiuo metu šioje byloje įtariamaisiais įvardyti šeši asmenys, teigiama biuro pranešime.
Ukraina kovoja sunkią kovą su sistemine korupcija – tai yra viena iš reformų, kurių reikalauja Vakarai, kad Ukraina taptų tokių institucijų, kaip Europos Sąjunga, nare.
Anksčiau šį mėnesį prokurorai paskelbė, kad du aukšto rango gynybos pareigūnai yra įtariamieji didelio masto sukčiavimo byloje, susijusioje su karinių uniformų pirkimu iš Turkijos įmonės.
Zelenskis prakalbo apie padėtį fronte ir laukiamą pergalę: daugelis galvoja, kad tai filmas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pagyrė Ukrainos karius, kurie kovoja prieš priešą ir šalies laisvę fronto linijose. Tiesa, jis pripažino, kad iki pergalės prieš agresorę Rusiją dar laukia ilgas kelias.
„Obozrevatel“ rašo, kad šiuos teiginius V. Zelenskis išsakė susitikimo su korporacijos „Fox“ vadovu Lachlanu Murdochu, žurnalistais Benjaminu Hallu ir Jerome'u Starkey.
Susitikimo metu Ukrainos prezidentas svečiams papasakoja apie situaciją mūšio lauke, ukrainiečių tikėjimą pergale prieš agresorę Rusiją.
Pasak jo, dabartiniu momentu labai svarbu, kad Ukraina nebūtų palikta užmarštyje pasaulio mastu. V. Zelenskis taip pat atkreipė dėmes, kad dabartiniais laikai daugelis karą Ukrainoje laiko tarsi fulmu ir tikisi, kad nebus ilgų kovos pauzių, o vaizdas prieš akis nuolatos keisis ir „kasdien bus tam tikrų siurprizų“.
„Tačiau tai mums, mūsų kariams, tai nėra filmas. Tai yra mūsų gyvybės, kasdienis sunkus darbas. Ir niekas nesibaigs taip greitai, kaip mes norėtumėme, tačiau mes negalime pasiduoti ir to nedarysime“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Rusų karių žmonos Maskvoje išėjo protestuoti: policija jas išvaikė per kelias minutes
Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos atstovai skelbia, kad kare Ukrainoje dislokuotų rusių karių žmonos pirmą kartą nuo invazijos pradžios išėjo į Maskvos gatves ir ten surengė protesto akciją.
„SkyNews“ rašo, kad protestuotojos susirinko vienoje iš aikščių ir ten, laikydamos iškeltus plakatus, reikalavo, kad jų antrososios pusės būtų perkelti iš fronto linijos, vykdoma karių rotacija.
Tiesa, kaip teigiama JK pranešime, vietos policija protestuojančias moteris išvaikė per kelias minutes.
Primenama, kad nuo praėjusių metų vasario mėnesio beveik kiekvieną dieną internetinėje erdvėje pasirodo atskirų kreipimosi formų, kur yra viešai piktinamasi dėl to, kokiomis prastomis sąlygomis fronto linijose gyvena jų mylimieji.
Visgi Rusijoje šiuo metu galiojantys įstatymai griežtai draudžia asmenims išeiti į gatves ir viešai skelbti nepasitenkinimą dėl karinės invazijos Ukrainoje.
JK atstovai atkreipė dėmesį, kad minėta protesto akcija, surengta gatvėje, yra įrodymas, kad rusų artimieji ir patys kariai mano, jog karinių pajėgų dislokavimas karo fronte be rotacijos yra „vis labiau netvarus“.
Lietuva per ERPB fondą Ukrainai skiria 1 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai.
„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.
ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.
„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas.
ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.
Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.
G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.
„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.
Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.
„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.
L. Austinas Kyjive siekia sumažinti susirūpinimą, kad JAV parama Ukrainai gali sumažėti
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) pirmadienį apsilankė Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu, siekdamas sumažinti Kyjivo susirūpinimą, kad jo svarbaus sąjungininko Vašingtono parama gali sumažėti, Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik 21 mėnesį.
Jungtinės Valstijos nuo Rusijos invazijos pradžios suteikė Ukrainai daugiau kaip 40 mlrd. dolerių (36,6 mlrd. eurų) vertės saugumo pagalbos ir pažadėjo remti Kyjivą „tiek ilgai, kiek reikės“, tačiau griežtosios linijos respublikonų pasipriešinimas sukėlė abejonių dėl Amerikos pagalbos ateities.
Atvykęs į Ukrainos sostinę, L. Austinas apsilankė JAV ambasadoje ir susitiko su diplomatais bei Gynybos departamento darbuotojais.
„Jūs leidžiate mums teikti paramą šaliai, kuri kovoja dėl savo egzistavimo“, – sakė L. Austinas kariams ambasadoje.
Gynybos departamento vadovas per savo vizitą, apie kurį saugumo sumetimais iš anksto nebuvo skelbta, taip pat susitinka su Ukrainos lyderiais.
„Jis taip pat pabrėš nuolatinį JAV įsipareigojimą teikti Ukrainai saugumo pagalbą, kurios jai reikia apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė Pentagonas.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui L. Austinas pareiškė, kad Vašingtono parama yra ilgalaikė.
„Šiandien, pone Prezidente, perduodu jums žinią, kad Jungtinės Amerikos Valstijos yra su jumis, mes liksime su jumis ilgam“, – sakė L. Austinas V. Zelenskiui.
L. Austinas pabrėžė, kad Ukrainos pastangos įveikti Rusijos invaziją „yra svarbios visam pasauliui“.
Ukrainos lyderis Pentagono vadovo vizitą įvertino kaip labai svarbų signalą.
„Mes tikimės jūsų paramos“, – sakė V. Zelenskis, dėkodamas Kongresui ir Amerikos žmonėms už paramą.
L. Austinas, vėliau turėtų susitikti su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir Generalinio štabo viršininku generolu Valerijumi Zalužnu.
Šis L. Austino vizitas į Kyjivą, kur jis atvyko traukiniu iš Lenkijos, yra antroji Pentagono vadovo kelionė nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vašingtonas yra didžiausias karinės pagalbos Kyjivui teikėjas, o Amerikos pagalbos sumažinimas būtų didelis smūgis Ukrainai, kuri ruošiasi antrajai karo žiemai.
L. Austinas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) per spalį vykusį posėdį ragino įstatymų leidėjus išlaikyti paramą Ukrainai, o JAV gynybos departamento vadovas sakė, kad „be mūsų paramos (Ukrainai), (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui pasiseks“.
Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai respublikonai nepritaria tolesniam pagalbos teikimui, o nauja parama Ukrainai nebuvo įtraukta į praėjusią savaitę patvirtintą laikiną susitarimą, kuriuo siekiama išvengti JAV vyriausybės uždarymo.
Nepaisant to, vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas žurnalistams sakė, kad „mes ir toliau tikime, jog Kongresas suteiks tokią paramą, ir tuo remdamiesi planuojame“.
Vis dėlto JAV parama nebuvo sustabdyta, ir vis dar galima pasinaudoti anksčiau patvirtinta pagalba, nors jos ir mąžta.
Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh anksčiau šį mėnesį sakė, kad pagalbos paketai „mažėja, nes turėjome paramą Ukrainai išskirstyti“.
Be to, kad JAV vidaus politikoje atsirado pasipriešinimas tolesniam pagalbos teikimui, tarptautinį dėmesį nuo Ukrainos atitraukė niokojantis Izraelio ir „Hamas“ karas ir su juo susiję išpuoliai prieš amerikiečių pajėgas Vidurio Rytuose.
Jungtinės Valstijos tvirtina, kad gali teikti pagalbą abiem šalims.
„Kalbant apie tai, ar esama konkurencijos ar priešstatos tarp JAV paramos Ukrainos šalies gynybai ir Izraelio žmonių gynybai, to nėra“, – sakė minėtas JAV gynybos pareigūnas.
„Kai kurie dalykai persidengia, bet kai sutampa tam tikros rūšies amunicija (...), pajėgumų teikimas Ukrainai nemažėja“, – pridūrė pareigūnas.
Jungtinės Valstijos buvo vienos tarptautinės paramos Ukrainai iniciatorių, greitai subūrusios koaliciją ir koordinavusios dešimčių šalių pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.
Ukrainos rėmėjai taip pat rengia mokymus ukrainiečiams kariams, o Jungtinės Valstijos ir kitos šalys įvedė griežtas sankcijas Rusijai, tarp kurių – finansų institucijos, technologijų importas ir energijos eksportas.
Ukrainos pajėgos sunaikino rusų kontroliuojamą karinį aerodromą
Ukrainos kariuomenė paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sunaikinamas apleistas aerodromas okupuotoje Tarasovkoje. Manoma, kad aerodromo teritorijoje esančiame angare buvo slepiama karinė technika.
Ukraino kariuomenės atstovai patvirtino, kad lapkričio 18-ąją buvo smogta Chersono srityje esančiam kariniam aerodromui. Sunaikintas angaras ir apgadinti du transporto lėktuvai An-12.
UNIAN pažymima, kad aerodromas, kuriame rusai įrengė savo karinę bazę, jau seniai buvo apleistas. Manoma, kad pagrindiniu tikslu buvo ne kariniai transporto lėktuvai, o angaras, kuriame galėjo būti slepiama karinė technika ar amunicija.
Vaizdo įraše matyti, kad po raketos sprogimo angare kilo didelis gaisras.
Ukraina ir Lenkija paduos į teismą streikuojančius vežėjus, teigia Ukrainos atstovas
Ukraina ir Lenkija rengia ieškinius Lenkijos vežėjų įmonėms dėl nuostolių, patirtų dėl jau trečią savaitę besitęsiančio pasienio kontrolės punktų blokavimo, skelbia „Deutsche Welle“, cituodama Ukrainos tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos viceprezidentą.
„Padėtis iš tikrųjų yra kritinė, ir šiandien galime tvirtinti, kad jau turime teisinę paramą Lenkijoje“, – pirmadienį sakė Volodymyras Balinas.
Anot jo, teisininkų laukia dvi neatidėliotinos užduotys – kuo greitesnis sienos atblokavimas ir „išsiaiškinimas, kas kaltas ir kas atlygins nuostolius“.
V. Balinas išreiškė įsitikinimą, kad šie ieškiniai netrukus bus pateikti.
„[Ukrainos] vežėjai jau ruošia ieškinius. Yra lenkų teisininkų, kurie yra pasirengę pateikti ieškinius streikuojantiems Lenkijoje“, – sakė jis.
Lapkričio 6 dieną dešimtys Lenkijos vežėjų pradėjo blokuoti tris sienos kirtimo punktus su Ukraina, reikalaudami atkurti leidimų Ukrainos vežėjams Europos Sąjungoje galiojimą. Šią leidimų sistemą Briuselis laikinai atšaukė netrukus po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios pernai vasarį. Iš pradžių ši lengvata galiojo vienerius metus, o po to buvo pratęsta iki 2024-ųjų birželio.
Protestuotojų delegacija lapkričio 13-ąją susitiko su Ukrainos ir Lenkijos vyriausybių atstovais, tačiau derybos nebuvo sėkmingos.
Suomija ketina uždaryti likusias sienos su Rusija perėjas
Rusija neigia kaltinimus, kad ji siunčia migrantus prie Suomijos sienos, Helsinkiui pranešus apie padidėjusį prieglobsčio prašytojų, bandančių nelegaliai patekti į šalį, skaičių.
„Nesutinkame su tokiais kaltinimais“, pirmadienį reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Sienos perėjomis naudojasi tie, kas turi tam teisę“, – sakė jis ir pavadino Suomijos kaltinimus pritemptais.
Anksčiau Rusija įspėjo, kad Suomija galėtų uždaryti visas savo sienos perėjas.
„Toks spendimas aiškiai prieštarautų Suomijos nacionaliniams interesams“, – rusų naujienų agentūroms sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Suomijos žiniasklaidoje skelbiama, kad jau artimiausiomis dienomis gali būti uždarytos ir likusios 4 šiuo metu veikiančios sienos perėjos.
Abiejų šalių santykiai pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir balandį įstojo į NATO.
Maskva įspėjo, kad imsis neįvardytų atsakomųjų priemonių prieš Suomijos prisijungimą prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Rusija ir Suomija turi 1 340 km sausumos sieną, besidriekiančią daugiausia miškais nuo Sankt Peterburgo iki Šiaurės poliaračio.
Vakarų šalys anksčiau apkaltino artimą Rusijos sąjungininkę Baltarusiją 2021-aisiais stūmus dešimtis tūkstančių nelegalių migrantų per sieną į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą, taip keršijant už Europos Sąjungos sankcijas.
Vokiečių ataskaita: NATO turi laiko pasiruošti karui su Rusija nuo 6 iki 10 metų
Jeigu karas Ukrainoje būtų įšaldytas, tai Rusijai užteks nuo 6 iki 10 metų, kad atsistatytų ir parengtų kariuomenę tiesioginiam konfliktui su NATO, skelbiama naujoje vokiečių analitikų iš DGAP ataskaitoje. Konfliktas gali kilti dėl Baltijos šalių, skelbia ekspertai.
Vokietijos tarptautinių ryšių tarybos (vok. Deutsche Gesellschaft für Auswärtige Politik, DGAP) ataskaitoje skelbiama, kad net po beveik trijų metų karo Ukrainoje Rusijos karinis potencialas yra aukštesnis, negu dabar yra priimta manyti. Didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenėje patyrė pėstininkų daliniai – neteko karių ir karinės technikos.
„Imperinių ambicijų turinti Rusija kelia didžiausią ir aktualiausią grėsmę NATO šalims. Kai Ukrainoje baigsis intensyvios kovos, Maskvos režimui gali prireikti vos 6-10 metų, kad atkurtų savo ginkluotąsias pajėgas. Per šį laikotarpį Vokietija ir NATO turi sudaryti sąlygas savo ginkluotosioms pajėgoms atgrasyti Rusiją ir, prireikus, kovoti su ja. Tik tada jos galės sumažinti dar vieno karo Europoje kilimo riziką“, – rašoma ataskaitoje.
Ataskaitos išvados paremtos šaltinių Vokietijos kariuomenėje ir žvalgyboje informacija.
Vokiečių ekspertai yra įsitikinę, kad Maskva dabar sparčiai didins savo karinę galią, todėl NATO turės apie 5-9 metus, kad taip pat išaugintų savo karinį potencialą ir užkardytų tiesioginį arba netiesioginį konfliktus.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad galima kitas Rusijos taikinys – Baltijos šalys. Anot vokiečių ekspertų, Rusija dabar yra varoma imperinės ideologijos, o būtent Baltijos šalys – dabartinės NATO valstybės – kadaise buvo Rusijos imperijos ir SSRS dalimi. V. Putino ideologija ir savotiška istorijos interpretacija buvo karų Čečėnijoje ir Sakartvele ideologinės motyvacijos pagrindu. Tas pats pagrindas nulėmė ir Baltarusijos „prarijimą“ bei 2014-aisiais pradėtas karas Ukrainoje.
„Galimo Rusijos puolimo langas atsivers kai tik Rusijai pasirodys, kad puolimas, pavyzdžiui, Baltijos šalių, gali būti sėkmingas <...> Laiką, kurio Rusijai prireiks savo kariuomenės galios atstatymui, turėtų nustatyti NATO karinės galios auginimo tempas. Karinis aljansas turi būti pasirengęs atremti Rusijos puolimą ne vėliau nei po 10 metų, o dar geriau – po 6 metų“, – teigiama ataskaitoje.
„Laikrodis pradės tiksėti“ iškart, kai tik nurims frontas Ukrainoje. Tuomet Rusijos kariuomenė galės savo užkurtą karinę pramonę perorientuoti iš karo veiksmų realiu laiku į kariuomenės atnaujinimą.
Rusija taip pat gali paruošti apie 280 tūkst. mobilizuotųjų kasmet. Tai reiškia, kad per 6 metus Rusijoje gali būti paruošta apie 1,7 mln. žmonių, praėjusių karinį parengimą, arba apie 2,8 mln. per dešimt metų.
Rusija taip pat kol kas sugeba apeiti Vakarų sankcijas ir papildyti biudžetą lėšomis už naftą ir dujas, bei gauti reikalingų technologijų karinei pramonei.
Maža to, Rusijos valdžia susiduria su mažesniais iššūkiais negu Vakarai dėl užgniaužto visuomenės pasipriešinimo karui.
Rusams apšaudžius Chersoną žuvo du žmonės
Rusams pirmadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą žuvo du žmonės, dar vienas buvo sužeistas, pranešė pareigūnai.
Chersono srities administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ parašė: „Ryte Rusijos kariuomenė apšaudė privačios transporto bendrovės automobilių stovėjimo aikštelę Chersone. Per išpuolį žuvo du vairuotojai ir dar vienas žmogus buvo sužeistas.“
Pasak jo, buvo apgadinta automobilių ir gyvenamasis namas.
Pentagono vadas atvyko į Kyjivą: turiu svarbią žinią
JAV kariuomenės vadas Lloydas Austinas atvyko vizito į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos vadovybe. Paties Pentagono vado teigimu, jis turi atvežęs svarbią žinią: JAV ir toliau bus su Ukraina jos kovoje prieš Rusijos agresiją, tiek dabar, tiek ir ateityje.
I just arrived in Kyiv to meet with Ukrainian leaders.
— Secretary of Defense Lloyd J. Austin III (@SecDef) November 20, 2023
I’m here today to deliver an important message – the United States will continue to stand with Ukraine in their fight for freedom against Russia’s aggression, both now and into the future. pic.twitter.com/1D96aeeACl
Analitikai: karo veiksmai fronte nuslopo
Ukrainos pietuose ir rytuose tęsiasi karo veiksmai, tačiau lietingas oras lėtina jų tempą. Sulėtėjo tiek Rusijos puolimas, tiek ir ukrainiečių kontrpuolimas, skelbiama UNIAN.
Karo tyrimų instituto analitikų teigimu, Ukrainos pajėgos sėkmingai ginasi Avdijivkos kryptimi, nepaisant ten sukoncentruotų skaitlingesnių Rusijos pajėgų ir tebesitęsiančio puolimo. Tuo pačiu sėkmingai kontratakuojama pietine kryptimi – nepaisant to, kad blogu oru nėra naudojama sunkioji karinė technika, Zaporižios kryptimi sėkmingai veikia ukrainiečių pėstininkų daliniai.
UNIAN taip pat skelbiama, kad rusai „kiek sumažino šturmų aktyvumą karščiausiuose fronto taškuose“.
Savaitgalį Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba skelbė, kad nė viena iš kariaujančių pusių nepasiekė reikšmingo progreso Kupjansko, Avdijivkos ar kairiojo Chersono srities kranto pusės kryptimis, kur tęsiasi intensyvūs mūšiai. Pažymima, kad artėjant šaltajam metų periodui ženklesnių pokyčių fronto linijoje nėra numatoma.
Tuo pačiu ISW aiškinama, kad lietingi orai vargu ar visiškai sustabdys rusų ir ukrainiečių atakas.
Lenkų žurnalistas: išsigandęs Lukašenka karo pradžioje planavo bėgti per Lenkiją
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022-aisiais Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka svarstė galimybę sprukti iš šalies per Lenkiją, nes nepasitikėjo Kremliumi, skelbiama naujoje lenkų žurnalisto Zbigniewo Parafianowicziaus knygoje „Lenkija kare“ (lenk. „Polska na wojnie“).
Pagalba Ukrainai: JAV turi apsispręsti iki Kalėdų arba įstrigs ilgam
Įstatymų leidėjai, kuriuos kalbino amerikiečių žurnalistai, tikina, jog tai „ambicingas grafikas“. Todėl, kad įstatymų projektas būtų sėkmingai priimtas abiejuose Kongreso rūmuose ir gautų prezidento parašą, jis turėtų būti svarstomas auštuosiuose rūmuose – Senate – kur dominuoja demokratai ir kur yra abiejų partijų sutarimas dėl Ukrainos bei Izraelio palaikymo.
Jeigu vietoje to įstatymų projektas bus svarstomas žemutiniuose rūmuose – Atstovų Rūmuose – kur dominuoja pagalbai Ukrainai skeptiški respublikonai, šio klausimo svarstymas gali eilinį sykį žlugti.
Keturi „NBC News“ šaltiniai Senate, tiesiogiai siejami su vykstančiomis derybomis, kad lemiamas bus laikotarpis tarp Padėkos dienos (lapkričio 26-oji) ir Kalėdų. Tiek respublikonai, tiek demokratai yra sunerimę dėl to, kad jei klausimo svarstymas užsitęs iki Naujųjų metų, galimybės priimti pagalbos Ukrainai įstatymą tampa miražu.
Iranas pristatė naują droną
Iranas pristatė naują reaktyvinio drono prototipą „Shahed-238“, rašo „Ukrainska Pravda“.
Pasak leidinio, kuris remiasi Irano žiniasklaida, vienoje iš parodų Ašuros arekosminių mokslų ir technologijų universiteto atstovai pristatė reaktyvinę „Shahed-136“ modifikaciją, kuri buvo pavadinta „Shahed-238“.
Teigiama, kad „Shahed-238“ dronas yra judos spalvos, kuri nėra būdinga iranietiškiems dronams. Manoma, kad taip yra dėl to, jog šiam dronui pagaminti buvo naudojama medžiaga, sugerianti radijo bangas. Tačiau bent jau kol kas nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Demonstruojant naujojo drono prototipą, taip pat buvo atskleista galimybė, kad „Shahed-238“ gali būti paleidžiamas ir judant transporto priemonei. Tačiau manoma, kad, kaip ir pirmtakas „Shahed-136“, naujasis dronas galėtų pakilti nuo stacionarios platformos.
Tiesa, detalesnės „Shahed-238„charakteristikos ypatybės lieka nežinomos. Visgi tampa aišku, kad reaktyvinis variklis, kuris naudojamas naujajame drone, turėtų užtikrinti didelį skrydžio greiti. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad to kaina galėtų būti – mažesnė tikimybė pasiekti tolimus taikinius.