Marius Eidukonis
Kaimyninė Latvija 2014-ųjų sausio pirmąją tapo 18-ąja euro zonos nare. Dar dvi savaites latviai visur galės atsiskaityti tiek latais, tiek ir eurais, tačiau jau nuo sausio vidurio apyvartoje liks tik bendroji ES valiuta.
Visų piliečių nuopelnas
Latvijos finansų ministras Andris Vilkas, rankoje laikydamas pirmas euro kupiūras teigė, kad Latvijos tapimas euro zonos nare yra kiekvieno šalies piliečio nuopelnas. „Norėčiau padėkoti visiems Latvijos piliečiams, nes tai, kad galime prisidėti prie euro zonos, yra kiekvieno iš mūsų pasiekimas. Euro įvedimas parodė, kad mes galime bendradarbiauti, nes euro įvedimo procedūroje dalyvavo tūkstančiai visuomenės ir privataus sektoriaus atstovų“, – teigė A.Vilkas.
Laikinai Latvijos premjero pareigas einantis Valdis Dombrovskis, aidint naujamečiams fejerverkams iš bankomato išsiėmęs pirmą 10 eurų banknotą, sakė, kad prie euro zonos prisijungusi Latvija sustiprino ryšius su kitomis Europos šalimis. Jis pabrėžė ir tai, kad prisijungimas prie bendros valiutos suteiks Latvijai ekonominių pranašumų – padės sustiprinti ekonominį vystymąsi ir gyvenimo lygį.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikisi, kad, eurą įsivedus visoms trims Baltijos valstybėms, regionas taps patrauklesnis investuotojams. „Priėmimas į euro klubą patvirtina, kad šalis geba vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Tuo keliu eina ir Lietuva. Visoms trims glaudžiais ekonominiais ryšiais susijusioms Baltijos šalims įsivedus eurą, mūsų regionas taps dar patrauklesnis investuotojams, bus sudarytos prielaidos kurti papildomas darbo vietas, o išnykę barjerai didins prekybos apimtis“, – Lietuvos banko pranešime sakė V.Vasiliauskas. Pasak jo, Latvijos centrinis bankas kartu su kitomis institucijomis atliko didelį darbą prieš įvedant eurą, todėl tikėtina, kad perėjimas prie ES bendrosios valiutos vyks sklandžiai.
Atsikratys abejonių
Pasak banko „Swedbank“ vyresniojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai, jog kaimyninė šalis prisijungė prie euro zonos, parodys žmonėms, kad visos jų baimės dėl bendros ES valiutos yra nepagrįstos. „Bendros ekonominės naudos Lietuvai dėl to, kad kaimynai įsivedė eurą aš nematau. Tikėtina, kad Latvijos ekonomika, įvedus eurą, augs sparčiau ir padidės vartojimas, todėl gali augti Lietuvos eksportas į šią šalį, tačiau manau, kad svarbiausias teigiamas dalykas – lietuviai atsikratys euro baimių“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė ekonomistas.
Didžiausios su euro įvedimu susijusios abejonės tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje, kuri eurą planuoja įsivesti po metų – 2015-ųjų sausio 1-ąją, yra kainų augimas. Manančiųjų, kad kainos augs kiekvienoje eurą planuojančioje įsivesti šalyje, yra apie 50 procentų. „Įdomu tai, kad šalyse, kurios įsiveda eurą, po metų euroskeptikų labai sumažėja, nes žmonės pamato, kad kainos nepakinta arba pokytis būna itin mažas“, – teigė pašnekovas.
N.Mačiulis įvardijo dvi priežastis, kodėl žmonės dažniausiai kreivai žiūri į eurą. „Mažai keliaujantiems žmonėms nereikia keisti valiutos, todėl jie nemato euro pranašumo ir yra prisirišę prie nacionalinės valiutos. Antra priežastis yra ta, kad pastarieji treji metai euro zonai buvo labai sunkūs, tačiau krizė jau baigėsi ir net didžiausi ekonomikos pesimistai apie euro žlugimą nebekalba“, – aiškino N.Mačiulis.
Įvedimas neišvengiamas
Vertindamas Lietuvos galimybes jau kitąmet turėti bendrąją ES valiutą, N.Mačiulis sakė nematąs jokių kliūčių, kurios antrą kartą atitolintų Lietuvą nuo euro zonos. (2007-aisias mūsų šalis neįsivedė euro dėl per didelės infliacijos). „Įsivaizduoju itin mažai tikėtinų priežasčių, dėl kurių Lietuva 2015-aisiais netaptų euro zonos nare. Lietuva nenukrypsta nuo stabilių valstybės finansų kelio, sąlygų itin išaugti infliacijai taip pat nėra“, – svarstė ekonomistas. Pasak N.Mačiulio, infliacija kitąmet turėtų būti apie vieną procentą, o pagal Mastrichto kriterijus ji neturėtų būti didesnė nei 2 proc. „Manau, kad verslininkai euro įvedimui, o kiti Lietuvos gyventojai – atsisveikinimui su dvidešimtmetį Lietuvoje buvusiu litu turi ruoštis nuo kitų metų“, – pasakojo N.Mačiulis.
Rengiantis euro įvedimui Latvijoje visose visuomenės informacijos priemonėse buvo surengta informacinė kampanija, kurios metu buvo kalbama apie didžiausias galimas problemas, galinčias iškilti gyventojams. Buvo parengta apie 2 mln. informacinių bukletų su specialiomis holograminėmis kortelėmis, kuriose buvo atspausdintos pagrindinės latų, konvertuojamų į eurus, sumos. Visgi daugiau kaip 2 000 Latvijos smulkiųjų įmonių pirmąsias dvi savaites, kai šalyje galima atsiskaityti tiek latais, tiek euras, nutarė nedirbti ir taip sutaupyti eksplotacinių išlaidų, kurios reikalingos šalyje cirkuliuojant dviem valiutoms.
