Bet kada gyvenimas buvo sunkiausias? Šį klausimą netyčia iškėlė neseniai atlikto istorinio tyrimo autoriai bandydami išsiaiškinti, kaip po Vakarų Romos imperijos žlugimo keitėsi Europos pinigų sistema. Žurnale „Antiquity“ mokslininkai rašo, kad iš Alpių gilumos paimtuose ledo kernuose jie ieškojo sidabro kasybos sukeltos taršos įrodymų, tačiau kartu jie aptiko įvairių pėdsakų, kuriuos bėgant šimtmečiams paliko įvairios stichinės nelaimės ir klimato kaita.
Vienas dalykas yra aiškus – šimtmetis po 536 m. buvo tragiškas metas būti gyvam.
„Tai buvo vieno iš sunkiausių periodų istorijoje pradžia, jeigu apskritai ne patys baisiausi žmonijos gyvavimo metai“, – „Science magazine“ sakė tyrimo autorius Michaelis McCormickas, viduramžių istorikas Harvardo universitete.
Ugnikalnio išsiveržimas lėmė badą
Ši era buvo niūri ne tik dėl kruvinų karų ar baisių ligų, tačiau ir dėl daugybės ekstremalių stichinių nelaimių, kurios sukėlė visuotinį badą. Nors yra daug teorijų, kodėl šis badas prasidėjo, vieni kaltina „vulkaninę žiemą“, kuomet po ugnikalnio išsiveržimo į atmosferą pateko didelis kiekis pelenų ir dulkių, kurie suformavo saulės šviesą užstojusį „paslaptingą debesį“.
Nėra žinoma, kuris ugnikalnis yra tikrasis kaltininkas, bet vienas populiariausių pretendentų yra Salvadore esantis San Visentės ugnikalnis. Tačiau remiantis naujojo tyrimo duomenimis, labiau tikėtina, kad išsiveržimas įvyko Islandijoje, nes ledo kernuose buvo aptikta vulkaninio stiklo, kurio cheminė sudėtis yra panaši į dalelių, randamų visoje Europoje ir Grenlandijoje.
Kad ir kuris ugnikalnis išsiveržė, šios katastrofos padariniai buvo milžiniški. Manoma, kad būtent dėl to prasidėjo „vėlyvosios antikos mažasis ledynmetis“, o kartu su juo – nesibaigiantis nederlius bei badas. Vasarą Kinijoje snigo, o Peru prasidėjo sausra, Airijos analuose pasakojama, kad 536 m. visiškai nebuvo duonos.
Panašu, kad nebuvo tokio planetos lopinėlio, kuris nebuvo paveiktas. Net artimuosiuose rytuose gyvenęs Bizantijos istorikas Prokopijus tuo metu rašė apie vargą, kurį sukėlė: „Ūkanotas saulės užtemimas.“
Mažasis ledynmetis buvo ir daugumos socialinių problemų priežastis. Kai kurie tyrėjai mano, kad šio 536 m. įvykusio išsiveržimo padariniai buvo tokie tragiški, jog dėl to sugriuvo ištisos imperijos (arba bent jau prasidėjo jų griūtis).
Kaip rašoma „Nature Geoscience“ publikuotame tyrime, per šimtą metų nuo ugnikalnio išsiveržimo žlugo Sasanidų imperija, pradėjo silpti Rytų Romos imperija, Kinijoje kilo politinis perversmas, o Euraziją siaubė kruvini konfliktai.
