Du modeliai šią problemą vertino iš dviejų skirtingų pusių. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime, kuriam vadovavo dr. Tamsin Edwards iš Londono Karaliaus koledžo, komanda sukūrė modelį, kuris parodė, kas nutiktų, jeigu pasaulinės temperatūros pakilimas neviršytų Paryžiaus klimato susitarimo nustatytos 1,5℃ ribos iki 2100 m.
Neviršijus šios ribos, iki amžiaus pabaigos numatomas jūros lygio kilimas sumažėtų perpus. Ankstesni tyrimai parodė, kad vidutinis numatomas jūros lygio kilimas yra 25 cm, tačiau T. Edwards ir jos komandos sukurtas modelis, kuriame atsižvelgiama į pažadus sumažinti emisijas, šią prognozę sumažina iki 13 cm.
Jeigu Paryžiaus klimato susitarimo tikslai taps realybe, smarkiai (apie 70 proc.) sumažėtų ledo tirpimas Grenlandijoje, o tirpstančių pasaulio ledynų indėlis į jūros lygio kilimą iki 2100 m. sumažėtų apie 50 proc. Šiuo metu tirpsta beveik visi pasaulio ledynai, o pastaraisiais dešimtmečiais šis procesas pradėjo greitėti.
Antrasis tyrimas, taip pat paskelbtas žurnale „Nature“, kuriam vadovavo dr. Robertas DeConto iš Masačiusetso universiteto Amherste, nagrinėjo, kas nutiktų tiek pasiekus Paryžiaus susitarime nustatytą 2℃ tikslą, tiek nesugebėjus kovoti su klimato krize, ir vidutinei pasaulinei temperatūrai pakilus 3℃. Pastaroji klimato šilimo trajektorija yra pranašaujama, įvertinus dabartinį iškastinio kuro naudojimą.
Net jeigu Paryžiaus klimato susitarimo tikslus pavyktų pasiekti, ledynai ir toliau tirptų panašiu tempu, kaip dabar. Taip pasaulinis jūros lygis pakiltų maždaug 6-11 cm. Toks padidėjimas sukeltų pavojų milijonams žmonių visame pasaulyje. Tačiau jeigu nesiimsime jokių priemonių, susidursime su dar blogesne situacija. Nesiėmus jokių rimtų ir ambicingų veiksmų iki 2060 m., vien ištirpęs Antarktidos ledas iki 2100 m. jūros lygį pakeltų 21 m. Jei taip atsitiktų, ledynų griūtis taptų nebeišvengiama ir ledynų tirpimas tęstųsi ištisus šimtmečius.
„Jeigu pasaulis ir toliau šils, milžiniški ledo plotai Antarktidoje pradės tirpti taip pat kaip ir mažesni ledynai Grenlandijoje, o jūros lygio kilimo požiūriu, tai būtų pražūtinga“, – sakė dr. R. DeConto.
Atsižvelgiant į vis daugiau veiksmų, turinčių įtakos klimato kaitai, ilgalaikiai modeliai tampa vis mažiau tikslesni. Tačiau ankstesnės mokslininkų prognozės, kaip kis jūros lygis XXI a. pradžioje, iki šiol buvo tikslios. Šis naujas modelis parodė, kad neįveikus klimato krizės iki 2060 m., pasaulinis jūros lygis XXIV a. bus 10 metrų didesnis nei dabar.
Į modelį netgi buvo įtraukta „optimistinė“ galimybė vieną dieną geoinžinerijos būdu padėti mūsų planetai arba ištraukti CO2 iš mūsų atmosferos. Nors tokios intervencijos šiuo metu tėra teorinės, net jos nepadėtų sustabdyti tolesnio jūros lygio kilimo, jos galėtų jį tik sumažinti. Todėl negalime pasikliauti ateities vizijomis, nes net jeigu tokios priemonės egzistuotų, jos nepadėtų pasiekti klimato tikslo.
Taigi kaip pasaulio valstybėms sekasi siekti klimato tikslų? Atsakymas yra: „Ne kaip, bet situacija gerėja.“ Remiantis „Climate Action Tracker“ duomenimis, jeigu ir toliau bus laikomasi dabartinės klimato politikos, tikimasi, kad vidutinė pasaulinė temperatūra iki 2100 m. pakils 2,9℃. Tačiau jeigu bus paisoma neseniai įvykusio Baltųjų rūmų susitikimo dėl klimato pažadų, temperatūros kilimą mums pavyktų sumažinti iki 2,4℃. Nors toks temperatūros padidėjimas vis dar neatitinka užsibrėžto tikslo, jis yra bent kiek geresnis.
Paryžiaus klimato susitarimo tikslai yra ambicingi, tačiau pasiekiami. Mūsų šiandieniniai sprendimai turės poveikį Žemei ateinančius šimtmečius.
