Lietuvai, kaip paaiškėjo, jau turinčiai povandeninių jungčių tiesimo patirties, vertėtų paskubėti tiesti elektros tiltus į Vakarus, nes į nugarą alsuoja elektros badas ir ambicingi kaimynai, siekiantys dominuoti regione, antradienį rašo „Verslo žinios“.
Energetikos ekspertai tvirtina, kad elektros tiltai yra apsimokantis projektas net Lietuvai dar neturint naujų elektros energijos generavimo šaltinių.
Drauge pažymima, kad povandeninis elektros tiltas, kuris turėtų sujungti Lietuvą ir Švedijos Karalystę, yra techniškai sąlyginai nesudėtingas ir sparčiai realizuojamas. Pagrindiniai būsimo projekto stabdžiai - ne lėšos ar techniniai sprendimai, o sudėtingos ir ilgos biurokratinės procedūros.
Ekspertai drauge įspėja, kad delsti tiesti elektros tiltus nevalia. Sukrusti skatina ne tik Lietuvai po Ignalinos atominės elektrinės visiško sustabdymo gresiantis energijos badas ir veikiausiai sustiprėsianti šalies priklausomybė nuo Rusijos elektros ir dujų išteklių, dažnai Maskvos naudojamų kaip politinis ir ekonominis ginklas.
Lietuvių energetikų užmačioms grasina ir stipri konkurencija tarp trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos, ji lems vienos iš Baltijos sesių politinį ir energetinį dominavimą nedideliame regione. Kad būtų galima nutiesti elektros jungtį su Švedija, būtinas Baltijos energetikos sistemų vieningumas.
Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams Jūras Banys atkreipė dėmesį į mažai žinomą faktą, kad Lietuva jau turi sėkmingos povandeninių jungčių su Švedija tiesimo patirties.
Daugiau nei prieš dešimtmetį vos per kelis mėnesius bendromis tuometinių bendrovių „Lietuvos telekomo“ (dabar „Teo LT“) ir „Telia“ (dabar „TeliaSonera“) lėšomis buvo nutiestas jūrinis šviesolaidžio kabelis. Anot J. Banio, savo sandara (išskyrus kabelio šerdį) ir tiesimo technologija „Teo“ šviesolaidžio kabelis niekuo nesiskiria nuo jūrinio elektros tilto. Mokslininkas taip pat primena, kad jūriniai aukštos įtampos elektros tiltai yra ganėtinai paplitę ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio dalyse.
J. Banys skaičiuoja, kad Lietuvai su Švedija labiausiai apsimokąs aukštos įtampos nuolatinės srovės dvigubas kabelis. Patyręs fizikas aiškina, kad šimtus kilometrų besidriekiantis nuolatinės srovės elektros kabelis turįs neginčijamų pranašumų prieš kintamosios srovės analogą. Nuolatinės srovės perdavimui reikia mažiau laidų, todėl pats tiltas automatiškai tampa pigesnis.
Be to, dideliais atstumais perduodant elektrą nuolatine srove patiriami gerokai mažesni energijos nuostoliai nei kintamosios srovės kabeliais. Galiausiai, nuolatinė srovė padeda kur kas pigiau išspręsti energijos perdavimo tarp dviejų skirtingų elektros energetikos sistemų problemą. Reikalas tas, kad Lietuva kol kas priklauso visoje posovietinėje erdvėje veikiančiai IPS/UPS sistemai, o Švedija - Skandinavijos šalis vienijančiai „Nordel“.
Pasaulio internetinis jūrinis kabelynas
