Nepratę prie karščių britai džiaugėsi netikėtu karščiu ir socialiniuose tinkluose juokavo, kad globalus atšilimas galų gale pavertė jų šalį „normalia“.
Tiesa, juokai tęsėsi neilgai. Atėjus rudeniui paaiškėjo, kad užsitęsusi kaitra nulėmė faktiškai visų salose augančių daržovių katastrofiškai prastą derlių. Pavyzdžiui, svogūnai pabrango pusantro karto, morkos – beveik dukart. Pavojus kilo ir britų nacionaliniam patiekalui fish and chips – keptai žuviai su bulvėmis, rašoma BBC.
Tačiau negalima teigti, kad britų prastas derlius tapo kažkokia išimtimi – labiau atvirkščiai. Metais anksčiau Europoje ženkliai pabrango cukinijos, kopūstai, špinatai ir salotos – klimato pokyčių Italijoje ir Ispanijoje pasekmė (ten derlių sunaikino neįprasti šalčiai).
Mokslininkai perspėja: klimato pokyčiai grasina išnaikinti daugelį mums įprastų produktų – nuo bulvių ir bananų iki jūros produktų ir alyvų aliejaus.
Štai tik penki pavyzdžiai, be ko mes rizikuojame likti ne po šimto metų, o jau per artimiausius dešimtmečius.
1. Kava (ir arbata)
Jeigu jūs, kaip ir milijonai žmonių visame pasaulyje, pripratote savo dieną pradėti nuo puodelio kavos, tai yra prastų naujienų: šis gėrimas jau regimoje ateityje gali tapti išskirtiniu delikatesu.
Problema čia yra ta, kad kavai auginti reikia gana specifinių sąlygų: tropinio klimato, kalnuotų vietovių, stabilios temperatūros ir dažno lietaus visus metus. O tokių vietovių pasaulyje lieka vis mažiau. Dėl globalaus atšilimo iki 2050-ųjų teritorija, kuri yra tinkama kavai auginti, susitrauks dvigubai, o 2080-aisiais šis augalas gali ir visai išnykti iš natūralių savo augimo vietų.
Tanzanijoje, kuri yra viena iš pagrindinių kavos pupelių tiekėjų pasaulyje, per paskutinius 50 metų derlius susitraukė dvigubai. Kiekvienas papildomas minimalios temperatūros laipsnis kalnuose mažina kavos derlių beveik trečdaliu.
Kaltas čia ne tik stabilus temperatūros augimas, tačiau ir kitos ekstremalių orų išraiškos, kurios nulemia kenkėjų ir augalų užkratų plitimą. 2012-aisiais kavos plantacijos Centrinėje Amerikoje buvo užkrėstos grybeliu, kuris išnaikino 50-85 proc. derliaus.
„Klimato pokyčiai gali turėti ženklų negatyvų efektą jau trumpalaikėje perspektyvoje, – pareiškė vienos iš didžiausių kavos gamintojų bendrovių „Lavazza“ atstovas Mario Cerutti. – Tai jau labiau ne ateities, o dabarties klausimas“.
Arbatos ateities klausimas taip pat ne daug geresnis. Dėl išaugusios temperatūros ir kritulių kiekio arbatos plantacijose kai kuriuose regionuose jau 2050-aisiais derlius taip pat sumažės dvigubai (pavyzdžiui, Rytų Afrikoje).
Maža to, Indijos mokslininkai jau nustatė, kad orų sąlygos kenkia šio gėrimo kokybei. Padažnėję ir pagausėję musoniniai lietūs keičia šio augalo skonines savybes.
2. Konjakas ir viskis (kartu su alumi)
Štai jau 600 metų Prancūzijos pietvakariuose yra auginama vynuogių rūšis, žinoma kaip Trebbiano arba Ugni Blanc.
Vynas iš jų gaunasi gelsvas, rūgštokas ir neskanus, tačiau išvirus ir atlikus dvigubą distiliaciją jį galima supilti į ąžuolo statines bei paversti stipriu aromatingu gėrimu, visame pasaulyje žinomu kaip prancūziškas konjakas.
Globalus atšilimas gali užbaigti šią šimtmečių istoriją. Dėl išaugusios temperatūros prailgęs vasaros sezonas paverčia vynuoges saldesnėmis ir jos daugiau nebetinka konjako gamybai.
Aišku, uogas galima skinti ir anksčiau (iš esmės tai būtent tuo vietos ūkininkai ir užsiima pastaraisiais metais), tačiau užtenka ir poros karščių savaičių vasaros pradžioje, kad visą derlių paverstų netinkamu distiliacijai.
„Tai, kuo mes užsiimame per pastaruosius šimtmečius, taps neįmanomu jau per 50 metų, – įsitikinęs vienas iš žymiausių pasaulyje konjako gamintojų „Martell“ direktorių Pierre’as Martellis. – Mes turėsime ieškoti būdų, kaip prisitaikyti prie dabartinių sąlygų“.
Stambieji vynuogių augintojai šiuo metu bando atrasti kitas vynuogių rūšis, kurios ilgiau bręstų ir būtų pakankamai rūgščios, tuo pačiu išsaugodamos pasaulinio lygio gėrimo skonį ir aromatą.
Kasmet šiems eksperimentams yra leidžiami šimtai tūkstančių eurų, tačiau kol kas niekas negali pažadėti, kad eksperimentai pavyks.
Prastai sekasi ir škotiško viskio gamintojams. Ten globalus atšilimas atsisuko kita problema: gėlo vandens trūkumu.
Karšta 2018-ųjų vasara ir kritulių trūkumas nulėmė katastrofišką upių ir šaltinių nusekimą. Škotų viskio gamintojai buvo priversti nutraukti darbus: daugelis bent porai dienų ar savaitei, o kai kurie – beveik mėnesiui.
Didžiosios Britanijos klimatologai perspėja: deja, tai nebus išimtis iš taisyklės, o nauja norma. Dėl globalaus atšilimo karštos ir sausos vasaros tikimybė salose išaugo 30 kartų.
Jau ne pirmus metus gėlo vandens trūkumas tampa problema ir alaus gamintojams – visame pasaulyje. Nuo Čekijos iki Kalifornijos. Aludariai nuo sausros kenčia net labiau, nes dėl jos mažėja apynių derlius.
3. Žuvis su bulvytėmis (angl. Fish and chips)
Žymiausias pasaulyje britų virtuvės patiekalas – alaus tešloje apkepta žuvis su keptomis bulvytėmis – irgi atsidūrė ant išnykimo ribos dėl klimato kaitos. Problemos kyla dėl abiejų svarbiausių komponentų – ir žuvies, ir bulvių.
Tradiciškai patiekalo gamybai yra naudojamos menkės arba juodadėmės menkės. Dėl pasaulinio vandenyno atšilimo krinta vandenyje esančio deguonies kiekis. Dėl to visos žuvys, ypač stambesnės, išauga mažesnės – iki 2050-ųjų jos turėtų sumažėti net ketvirtadaliu. Britų leidiniai jau liūdnai juokauja, kad netrukus nacionaliniam patiekalui teks keisti pavadinimą į „kilkė su bulvytėmis“ (anchovy and chips) arba „kalmaras su bulvytėmis“.
Įšilęs vandenynas atsiliepia ir sugautos žuvies kiekiui. Sugautų žuvų kiekis visame pasaulyje jau dabar sumažėjęs 5 proc., o Šiaurės jūroje – visu trečdaliu.
Maža to, jūros vanduo aktyviai sugeria aplinkoje esantį anglies dioksidą ir tampa vis labiau rūgštinis, o tai trukdo augti vėžių ir krevečių populiacijoms.
Tačiau be žuvų šiam patiekalui reikia dar ir bulvės – ir jos perspektyvos globalaus atšilimo fone taip pat neatrodo nutviekstos vaivorykštės spalvomis.
Didžiojoje Britanijoje daugiausiai yra vartojamos vietoje išaugintos daržovės, ir savo reikmėms šalis užsiaugina apie 80 proc. bulvių. Tačiau, remiantis neseniai pasirodžiusia Klimato koalicijos ataskaita, 2050-aisiais net trys ketvirtadaliai derlingos žemės saloje taps netinkama žemės ūkio veiklai dėl sausros.
Pavyzdžiui, karšta pernykštė vasarą sumažino derlių ketvirtadaliu, o bulvių dydis vidutiniškai susitraukė 3 centimetrais.
„Pati mintis, kad paprasta bulvė gali tapti delikatesu, atrodo visiškai neįtikėtina. Tačiau ši neįtikėtina idėja taps realybe, jeigu mes nesusitvarkysime su klimato pokyčiais“, – cituojamas Pasaulio laukinės gamtos fondo (WWF) atstovas Garethas Redmondas-Kingas.
4. Šokoladas
Daugeliui šokoladas – pati netikėčiausia globalaus atšilimo auka, nes kakavos pupelės auga pačiose karščiausiose ir drėgniausiose Žemės klimato vietose, kokios tik yra.
Tačiau išaugusi vidutinė temperatūra pažeidžia nusistovėsią klimato sistemą, iššaukia ekstremalesnius ir sunkiai nuspėjamus orus, o kakavmedžiai yra pernelyg jautrūs įvairioms gamtos išdaigoms ir iš esmės yra itin jautrūs aplinkos poveikiui.
Normaliam kakavos medžių augimui (o auga jie ne toliau nei 20 laipsnių nuo ekvatoriaus) yra būtinos kelios sąlygos: nuolatinė aukšta temperatūra, nuolatinė didelė drėgmė, nuolatiniai lietūs, daug saulės šviesos ištisus metus, derlinga žemė ir apsauga nuo stipraus vėjo. Bet koks „nukrypimas nuo normos“ ženkliai veikia to sezono derlių.
Paskutinių tyrimų duomenimis, dėl globalaus atšilimo auginti „šokolado medžius“ nebeapsimokės jau 2030-aisiais. Afrikos ir Indonezijos fermeriai jau dabar aktyviai atsisako auginti kakavmedžius ir renkasi „saugesnius“ palmių aliejaus ar kaučiuko verslus.
Per paskutinius 40 metų teritorija, kuri yra tinkama kakavmedžių auginimui, susitraukė 40 proc. Dar per 40 metų vidutinė temperatūra Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante (šios dvi šalys užtikrina du trečdalius pasaulinio kakavos eksporto) išaugs 2 laipsniais, o tai faktiškai sužlugdys šokolado industriją.
Yra paskaičiuota, kad jau 2020-aisiais kakavos poreikis viršys pasiūlą 1 mln. tonų.
5. Žemės riešutai
Mėgstate žemės riešutus? Tuomet pasistenkite jų pavalgyti dabar, kad liktų skonio prisiminimas ir ateičiai: globalus atšilimas nepasigailės ir šio, įprasto mums produkto.
Kaip ir anksčiau minėtiems kavai ir kakavmedžiams, žemės riešutų augimui yra būtinas stabilus klimatas ir griežtos gamtinės sąlygos, kurių menkiausias pažeidimas sukelia katastrofiškas pasekmes derliui.
Ūkininkams yra gerai žinoma, kad žemės riešutai – gana kaprizingas augalas, kuris vienodai blogai pakelia ir sausrą, ir liūtis.
Normaliam šios žolės (priešingai daugelio įsitikinimui ir pavadinimui – žemės riešutai yra ne riešutai, o pupelių šeimos augalas, kaip žirniai) augimui yra būtini 5 mėnesiai stabiliai šilto oro ir 500-1000 mm kritulių.
Jeigu lietaus bus per mažai, tai jo sėkla paprasčiausiai neišaugs; jeigu per daug – pasidengs pelėsiu ir susirgs. Karšta ir saulėta vasara lengvai juos išdžiovina – ir derlius būna visiškai prarastas.
Tikriausiai pastebėjote, kad žemės riešutų kainos jau dabar nuolat kyla. Ir čia, tikėtina, ne gamintojų kaltė. Užtenka prisiminti 2011-uosius, kuomet iškart kelias JAV valstijas pietryčiuose ištiko sausra, virtusi katastrofa žemės riešutų derliaus surinkėjams. Tuomet jų kaina šoktelėjo pusantro karto.
