Premjerės Theresos May (Terezos Mei) konservatorių vyriausybė pastaraisiais mėnesiais suintensyvino derybas su JAV, Japonija ir Tautų Sandraugos šalimis dėl ambicingų prekybos sutarčių, kurių Britanijai prireiks po „Brexit“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę pareiškė, kad jo šalis su Britanija gali pasirašyti „labai didelį“ prekybos susitarimą. Šis komentaras sukėlė nuostabą Briuselyje, kur visai neseniai prasidėjo „Brexit“ derybos.
Gana netikėtas D.Trumpo pareiškimas pasirodė po šalies prekybos atstovo Roberto Lighthizerio (Roberto Laithaizerio) susitikimo su JAV viešėjusiu britų tarptautinės prekybos ministru Liamu Foxu (Liamu Foksu), vėliau išvykusiu vizito į Meksiką.
Jungtinės Valstijos yra didžiausia Britanijos eksporto rinka – didesnė nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus – taip pat populiariausia šalis, kurioje britai renkasi investuoti.
Tuo tarpu britų diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) keliauja po pietų pusrutulio šalis: praėjusią savaitę jis buvo nuvykęs į Australiją ir Naująją Zelandiją, o kiek anksčiau su vizitu lankėsi Japonijoje.
Prieš 2016-ųjų referendumą aktyviai agitavęs už „Brexit“ B.Johnsonas pareiškė manąs, kad Naujoji Zelandija gali tapti pirmąja šalimi, pasirašysiančia prekybos susitarimą su Londonu.
„Brexit“ signalas
Sasekso universiteto teisės profesorius Jimas Rollo (Džimas Rolas) sakė, kad valdančiosios partijos politika skatina vyriausybės užmojus aktyviai derėtis dėl būsimų prekybos susitarimų.
„Dėl vidinių konservatorių partijos valdymo priežasčių jiems reikia parodyti, kad „Brexit“ vyksta, nors Briuselyje kol kas nėra padaryta daug pažangos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„JK negali teisėtai pasirašyti naujų prekybos sutarčių, kol nepaliks ES ir bendrosios ES prekybos politikos“, – pridūrė J.Rollo.
Pagal ES taisykles, kol Britanija priklauso Bendrijai, Londonui draudžiama derėtis dėl naujų susitarimų. Planuojama, kad šalis galutinai paliks ES 2019-ųjų kovą.
Europos Komisija pirmiausia nori išspręsti svarbiausius klausimus, tokius kaip piliečių teisės ir Britanijos išstojimo sąskaita, o dėl prekybos susitarimo likusios 27 ES šalys narės pradės diskutuoti tik spalį.
„Nebus jokios esminės pažangos dėl prekybos sutarčių, kol nepaliksime (ES), o gal ir dar ilgiau, priklausomai nuo šalių, į kurias taikysimės, individualių ketinimų pasirašyti susitarimus su 27 nares turėsiančia ES – penkiskart didesne už JK ekonomika“, – pareiškė J.Rollo.
Jis pabrėžė, kad ir Australija, ir Naujoji Zelandija nori pirmiausia pasirašyti susitarimus su ES, o ne Britanija.
Buvęs Naujosios Zelandijos prekybos ambasadorius Crawfordas Falconeris (Krofordas Falkoneris) neseniai buvo paskirtas naujuoju britų prekybos derybų vadovo patarėju.
Britanija yra nusiteikusi neužleisti savo, kaip stambios prekybos jėgos, vaidmens vietos pasaulio ekonomikoje.
Tarptautinė prekyba su Britanija siekia 700 mlrd. svarų (783 mlrd. eurų) – maždaug pusę šios sumos sudaro sandoriai su ES.
