Rusija dėl augančios įtampos žėrė kaltinimus provakarietiškai laikinajai Ukrainos vyriausybei, kuri į valdžią atėjo vasarį. Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos dėl neramumų kaltino Kremlių.
Skubiai sušauktos derybos buvo jau dešimtasis JT Saugumo Tarybos posėdis dėl krizės Ukrainoje. Jis buvo surengtas Kijevui pagrasinus pradėti didelio masto karinę operaciją, jei prorusiški kovotojai neatsitrauks.
Generalinė Asamblėja praėjusį mėnesį priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją, tačiau analitikai sako, kad nereikėtų daug tikėtis iš JT derybų, kuriose šalys tik apsikeičia konfrontaciniais pareiškimais.
Rusija, kuri sušaukė sekmadienio susitikimą, sakė, jog „būtent nuo Vakarų dabar priklauso galimybė išvengti pilietinio karo Ukrainoje“.
„Jau pralietas kraujas. Susidarė labai pavojinga situacija, kurios tolesnei eskalacijai būtina nedelsiant užkirsti kelią“, – sakė Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas per derybas Saugumo Taryboje.
„Tarptautinė bendrija privalo priversti Kijevą sustoti ir įgyvendinti visus savo įsipareigojimus“, – sakė jis, pridūręs, kad Kijevas turi liautis naudoti jėgą prieš žmones Pietryčių Ukrainoje ir pradėti nuoširdų dialogą.
JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer) savo ruožtu apkaltino Rusiją, kad ji užsiima propaganda, taip pat yra atsakinga už kurstymą bei smurtą Ukrainoje.
„Tai labiausiai apgailėtino pobūdžio nestabilumas. Tai visiškai dirbtinė situacija. Tai sugalvota ir surežisuota Rusijoje ir Rusijos“, – sakė ambasadorė, kreipdamasi į 15-a narių turinčią Saugumo Tarybą.
Išpuoliai Rytų Ukrainoje kelia didžiulį nerimą tiek Kijevui, tiek Vakarams, nes primena situaciją, kuri susiklostė Kryme prieš jo aneksavimą.
Didžiosios Britanijos ambasadorius prie JT Markas Lyallas Grantas (Markas Lajalas Grantas) pastarųjų dviejų parų įvykius Rytų Ukrainoje apibūdino kaip „pavojingą jau pavojingos situacijos eskalaciją“.
„Rusija, pasitelkusi dezinformavimą, bauginimą ir agresiją, siekia primesti Ukrainos žmonėms savo valią“, – sakė diplomatas, pavadinęs Maskvos elgesį „visiškai nepriimtinu“.
Jis paragino Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo pasienio ir nutraukti „bet kokią veiklą, kuria siekiama didinti įtampą ir sėti nesantaiką“.
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad į neadekvatų Rusijos elgesį griežčiausiai reagavo Lietuva, JAV, Didžioji Britanija, Australija ir Prancūzija.
JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas politikos klausimais Oscaras Fernandezas-Taranco (Oskaras Fernandesas-Tarankas) sakė, kad mažiausiai vienas ukrainiečių saugumo pareigūnas žuvo ir dar daug žmonių buvo sužeisti per neramumus Rytų Ukrainoje.
Pasak jo, per pastarąsias 24 valandas dar mažiausiai penkiuose miestuose tame regione prasidėjo neramumai ir buvo užimti vyriausybiniai pastatai.
„Dėl šios priežasties dabartinė situacija yra kaip niekad pavojinga“, – sakė JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir įspėjo neleisti išplisti „potencialiai sunkioms pasekmėms“.
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas paskelbė, kad saugumo pajėgos pradėjo „didžiulio masto antiteroristinę operaciją“ šalies rytuose kitą dieną po to, kai kaukėti kovotojai šturmavo policijos ir saugumo tarnybos pastatus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos vadovus, kad jie „kariauja su savo žmonėmis“, ir pareikalavo, kad JT Saugumo Taryba nedelsiant apsvarstytų Kijevo sprendimą panaudoti jėgą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
