Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui trečiadienį jėga neleista atlikti savo misijos Ukrainos Krymo regione – jį sustabdė ginkluoti vyrai ir nusivedė į kavinę, pranešė britų televizijos ITB reporteris Jamesas Matedsas (Džeimsas Meitsas).
Pasak jo, JT pasiuntinį Robertą Serry (Robertą Serįs) vienoje kavinių užspeitė priešiška prorusiška minia.
Kai jis sutiko nebetęsti savo misijos, ginkluoti milicininkai palydėjo jį į automobilį, kuris išvažiavo į oro uostą.
Minia aplink skandavo: „Putin! Putin!“
„Reuters“ fotografas pranešė, kad prie pastato, kuriuo naudojosi tarptautiniai stebėtojai Kryme atėjo apie 100 protestuotojų, nešinų Rusijos vėliavomis ir skanduojančių „Rusija! Rusija!“ Fotografas matė, kaip per minią buvo išvestas vyriškis ir išvežtas.
Rusijos pajėgos kontroliuoja Krymo regioną pietų Ukrainoje. R.Serry yra laikomas pagrindiniame šio regiono mieste Simferopolyje, pranešė ministerijos atstovas.
R.Serry pasiųstas į šį Juodosios jūros pusiasalį, kurio kontrolę faktiškai perėmė Rusija, „kritiškai įvertinti situacijos“, sakė anksčiau žurnalistams Kijeve JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas Janas Eliassonas (Janas Eliasonas).
17 val. 18 min. Rusijos gynybos ministras atkakliai neigia esant kariuomenę Kryme
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad Kryme darytos nuotraukos, kuriose užfiksuoti kariuomenės automobiliai su rusiškais registracijos numeriais ir vaizdo įrašas, kuriame ginkluotas vyras tvirtina esąs rusas, yra „provokacija“ ir „nesąmonė“.
S.Šoigu atsakinėjo į klausimus dėl Kryme darytų nuotraukų, kuriose matyti rusų kariuomenės naudojami visureigiai su rusiškais registracijos numeriais, taip pat dėl vaizdo įrašo, kuriame šalia Ukrainos karinės bazės Rusijos pasienyje patruliuojantis ginkluotas vyras sako: „Mes esame Rusijos piliečiai“.
„Žinoma, kad tai yra provokacija“, – apie nuotraukas pareiškė S.Šoigu, kurį cituoja naujienų agentūra „ITAR-TASS“.
Paklaustas apie vaizdo įrašus, kuriuose ginkluoti kariai prisistato esą rusai, S.Šoigu atkirto trumpai: „Ne, žinoma ne, visiška nesąmonė“.
Į pateiktą klausimą, iš kur vietos savigynos grupuotėmis Rusijos vadinamos pajėgos galėjo gauti automobilių „Lince“ ir „Tigr“, kuriuos naudoja Rusijos kariuomenė, S.Šoigu atsakė: „Neturiu supratimo!“
Ukrainos žinių portalas UkrStream.tv antradienį tinkle YouTube paskelbė vaizdo įrašą, kuriame maskuojamąją uniformą vilkintis vyriškis su šalmu kalba rusiškai: „Mes esame Rusijos piliečiai... Mes vykdome saugumo operaciją, kad nebūtų teroristų atakų“.
Tas patas vaizdo įrašas buvo paskelbtas trečiadienį naujienų agentūros „Interfax“ tinklalapyje.
Rusijoje leidžiamas opozicijos žurnalas „The New Times“ antradienį savo tinklalapyje įdėjo nuotrauką, kurioje matyti visureigis „Tigr“ su rusiškais registracijos numeriais; šią nuotrauką padarė Ukrainos naujienų agentūros fotografas.
Kitame rusiškame tinklalapyje, gazeta.ru, antradienį pateiktas reportažas, kad „Simferopolio prieigose Čistenkoje kaime yra 30 šarvuočių „Lince““.
Tinkle YouTube yra ir daugiau vaizdo įrašų, kuriose užfiksuoti Krymo keliais važiuojantys šarvuočiai su rusiškais registracijos numeriais
16 val. 37 min. ES įšaldys 18 ukrainiečių turtą
Europos Sąjunga (ES) turi įšaldyti 18 ukrainiečių, susijusių su praėjusio mėnesio smurtu prieš protestuotojus Ukrainoje, turtą, esantį 28 narių Bendrijoje, trečiadienį sakė diplomatiniai šaltiniai.
Sankcijos įsigalios ketvirtadienį, kai oficialiame ES laikraštyje „Official Journal of the European Union“ bus paskelbtos tų 18 asmenų pavardės, sakė šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.
„Dabar negaliu atskleisti jų vardų, kad jie nesiimtų veiksmų savo turtui atsiimti“, – sakė šaltinis.
Šios sankcijos įvedamos po ES užsienio reikalų ministrų sprendimo, priimto per vasario mėnesį surengtas skubias derybas dėl baudžiamųjų priemonių ukrainiečiams, kurių „rankos suteptos krauju“.
„ES nusprendė skubiai įvesti tikslines sankcijas, tarp jų – turto įšaldymą ir vizų draudimą tiems, kurie yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir pernelyg didelės jėgos naudojimą“, – tada sakė ministrai.
Ukrainiečių, kuriems bus taikomos sankcijos, sąraše gali būti nušalintasis prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakė vienas šaltinis.
Šveicarijos valdžia jau yra nurodžiusi įšaldyti 20 ukrainiečių turtą; sąraše yra ir V.Janukovyčiaus, ir jo sūnus milijonierius Oleksandras.
Prokuratūra Ženevoje ėmėsi tirti pinigų plovimo bylą. Policija kratė O. Janukovyčiui priklausančių bendrovių biurus, paėmė dokumentų.
„Šis tyrimas leis mums nustatyti, kaip šios firmos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Oleksandru Janukovyčiumi, daro pinigus Ukrainoje, Olandijoje ar Šveicarijoje“, – sakė vyriausiasis prokuroras Yves Bertossa (Ivas Bertosa).
Lichtenšteine taip pat įšaldytos tų pačių pareigūnų sąskaitos bankuose, o Austrija paskelbė, kad imtasis priemonių prieš 18 Ukrainos pareigūnų, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimu ir korupcija.
16 val. 33 min. ESBO misija Ukrainoje pradėjo savo darbą Kryme, nepaisant pasirodžiusių pranešimų apie tai, kad jos narių neįleidžia į autonomiją.
Apie tai „Ukrainos pravda“ informavo Ukrainos ESBO projektų koordinatoriai, praneša censor.net.ua.
ESBO misija į autonomiją atvyko dar trečiadinį, kovo 4-ąją dieną.
Šiuo metu misijos atstovai susitinka su vietos bendruomenių nariais, taip pat su Krymo parlamento atstovais.
Ukrainos koordinatoriai praneša, kad ESBO misijos programa keičiasi „kas penkias minutes“.
Aksčiau portalas Delfi.lt citavo Lietuvos Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, kuris teigė, kad ESBO misijos narių neįleidžia į Krymą.
14 val. 26 min. Kryme veikia Rusijos specnazas
Kariai, kurie neiššovę nė šūvio perėmė kontrolę Kryme, tikriausiai priklauso Rusijos specialiosioms ir oro desantininkų pajėgoms, sako Londone dirbantys karybos ekspertai.
Karališkojo junginių tarnybų instituto (RUSI) Rusijos reikalų specialistas Igoris Sutiaginas sakė, kad Kryme pasklidę kariai, dėvintys uniformas be atpažinimo ženklų, naudoja įrangą, būdingą tik Rusijos elitinių specialiųjų pajėgų (specnazo) divizijoms.
„Daliniai, kurie savaitgalį užblokavo pakrančių sargybos objektus, yra specnazas“, – I.Sutiaginas pirmadienį sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jie yra atpažįstami, nes turi specializuotos įrangos. Tai gali būti 3-ioji specnazo brigada iš Toljačio – Rusijos miesto Samaros srityje“ – teigė ekspertas.
Tie kovotojai yra „žvalgybos giliame priešo užnugaryje ir diversijų ekspertai“, kuriuos palaiko „bent dvi jūrų pėstininkų brigados ir Juodosios ir Baltijos jūros laivynų“, aiškino I.Sutiaginas.
Žurnalo „Jane's Intelligence Review“ analitikas Matthew Clements (Metju Klementsas) pritarė nuomonei, kad tame pietiniame Ukrainos pusiasalyje veikia Rusijos specialiosios pajėgos.
„Rusijos pajėgos Kryme dėjo pastangas, kad sumažintų tikimybę būti atpažintoms, – sakė jis. – Tačiau žinome, kad į Krymą pasiųsta specialiųjų ir oro desanto pajėgų.“
Vienas buvęs aukšto rango Europos saugumo pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė esantis „200 proc.“ įsitikinęs, kad ši operacija turi visus specnazo veiksmų požymius. Pasak jo, tie kovotojai puikiai sugeba sukelti „sumaištį ir chaosą, vykdant psichologinį puolimą“.
Rusijos vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU) pavaldžiuose specnazo daliniuose pagrindinė taisyklė – tylėti, o jų veiksmus gaubia slaptumo skraistė – panašiai kaip Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų SAS.
Specnazo komandosai yra diversijų, nužudymų ir strategiškai svarbių taikinių užėmimo specialistai. Jie neretai siunčiami žvalgybai į priešo užnugarį – uniformuoti arba persirengę civiliais, dažnai itin pavojingomis sąlygomis.
Jie atliko pagrindinį vaidmenį, šturmuojant čečėnų sukilėlių 2002 metais užgrobtą Dubrovkos teatrą Maskvoje, taip pat kovotojų 2004 metais užgrobtą Beslano mokyklą Šiaurės Osetijoje.
Abi operacijos pareikalavo daug civilių žmonių gyvybių.
15 val. 04 min. Europos Komisija pažadėjo skirti Ukrainai 11 mlrd. eurų pagalbos paketą
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) trečiadienį paskelbė, kad Ukrainai planuojama skirti didelį pagalbos paketą – „bent 11 mlrd. eurų (38 mlrd. litų) per ateinančius porą metų“.
„Tai paketas, turintis padėti įsipareigojusiai, inkliuzyviai ir į reformas orientuotai Ukrainos vyriausybei“, – sakė J.P.Barroso.
Jis nurodė, kad pagalbos detales ketvirtadienį Briuselyje aptars su Ukrainos laikinuoju premjeru Arsenijumi Jaceniuku, kuris dalyvaus nepaprastajame 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių lyderių susitikime, sušauktame siekiant aptarti bendrą atsaką į karinę krizę Kryme.
J.M.Barroso sakė, kad skubus ES prioritetas yra padėti surasti taikų sprendimą krizei, kuris „turi apimti Rusijos ginkluotųjų pajėgų atitraukimą į jų nuolatinės dislokacijos rajonus“.
Pasak Europos Komisijos pirmininko, paketas susideda iš skubių priemonių artimiausiam ir vidutinės trukmės periodams, kuriomis Ukrainai siūloma pagalba dėl prekybos, ekonominė, techninė ir finansinė pagalba.
Tos priemonės būtų tokios:
- 1,6 mlrd. eurų paskolų pagal makrofinansinės pagalbos planą;
- 1,4 mlrd. eurų dotacijų, kurių 600 mln. eurų gali būti skirta per ateinančius dvejus metus;
- 3 mlrd. eurų iš Europos investicijų banko nuo 2014-2016 metų ir siūlomas patikos fondas, kuriame būtų galima kaupti ES biudžeto ir dvišale valstybių narių lėšas;
- darbas su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, kur ES yra didžiausia akcininkė, siekiant skirti dar 5 mlrd. eurų.
J.M.Barroso pridūrė, kad Europos Komisija taip pat mobilizuos 250 mln. eurų, kad išpirktų 3,5 mlrd. eurų skolų iš pelną duodančių investicijų projektų.
Komisija taip pat sukurtų specialų donorų koordinavimo mechanizmą.
Šis pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai 1 mlrd. dolerių paskolos garantijas, taip pat nurodė pasiųsiančios į Kijevą techninius ekspertus, kurie patars centriniam bankui ir Finansų ministerijai, kaip spręsti ekonomikos sunkumus.
Šiuo metu Ukraina atsidūrusi prie bankroto slenksčio dėl netinkamo ekonomikos valdymo, didelių energetikos išteklių kainų ir valiutos nuvertėjimo, skatinamo konflikto su Rusija, įsiplieskusio, kai vasarį buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Vakarų šalys pastarosiomis dienomis suintensyvino pastangas įtikinti Maskvą atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos Krymo pusiasalio, kurį jos užėmė Kijeve nuvertus V.Janukovyčiaus režimą, ir pašalinti karo grėsmę.
Europos Sąjunga (ES) taip pat planuoja suteikti Kijevui prekybos lengvatų, kurios buvo numatytos, kai Ukraina praeitais metais ruošėsi pasirašyti su Bendrija asociacijos sutartį. Briuselis taip pat dės pastangas aprūpinti Ukrainą dujomis „atgaliniu srautu“, jeigu nutrūktų tiekimas iš Rusijos.
Kijevo naujieji lyderiai sakė, kad per ateinančius dvejus metus jų šaliai reikės 35 mlrd. eurų (120,8 mlrd. litų) pagalbos. Tačiau trumpalaikiams įsipareigojimams įvykdyti Kijevui trūksta daug mažiau lėšų – tikriausiai apie 4 mlrd. dolerių (10 mlrd. litų), sakė kai kurie ES pareigūnai.
14 val. 31 min. ES įšaldys 18 ukrainiečių turtą
Europos Sąjunga (ES) turi įšaldyti 18 ukrainiečių, susijusių su praėjusio mėnesio smurtu prieš protestuotojus Ukrainoje, turtą, esantį 28 narių Bendrijoje, trečiadienį sakė diplomatiniai šaltiniai.
Sankcijos įsigalios ketvirtadienį, kai oficialiame ES laikraštyje „Official Journal of the European Union” bus paskelbtos tų 18 asmenų pavardės, sakė šaltinis, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.
„Dabar negaliu atskleisti jų vardų, kad jie nesiimtų veiksmų savo turtui atsiimti“, – sakė šaltinis.
Šios sankcijos įvedamos po ES užsienio reikalų ministrų sprendimo, priimto per vasario mėnesį surengtas skubias derybas dėl baudžiamųjų priemonių ukrainiečiams, kurių „rankos suteptos krauju“.
„ES nusprendė skubiai įvesti tikslines sankcijas, tarp jų – turto įšaldymą ir vizų draudimą tiems, kas yra atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir pernelyg didelės jėgos naudojimą“, – tada sakė ministrai.
14 val. 31 min. Rusija turi susilaikyti nuo veiksmų, galinčių destabilizuoti situaciją Ukrainoje, sako Merkel
Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį paragino Rusiją nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų destabilizuoti situaciją Ukrainoje po to, kai promaskvietiškos pajėgos įtvirtino de facto kontrolę Ukrainai priklausančiame Kryme, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
„Rusija turi susilaikyti nuo bet kokio kurstymo, kuris galėtų destabilizuoti situaciją“, – sakė A.Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) per reguliarią vyriausybės spaudos konferenciją.
14 val. 22 min. Rusijos pajėgos iš dalies užėmė du Ukrainos priešlėktuvinės gynybos kompleksus
Rusijos pajėgos trečiadienį iš dalies užėmė du Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus Kryme, pranešė Ukrainos ministerijos pareigūnai, teigdami, kad tose bazėse raketa tebekontroliuoja ukrainiečių pajėgos.
Fiolento kyšulyje netoli Sevastopolio miesto esančioje bazėje Rusijos kariai kontroliuoja dalį jos teritorijos, tačiau raketų saugykla tebėra Ukrainos karių rankose, sakė gynybos ministerijos atstovas Kryme Volodymyras Bova.
Promaskvietiškos pajėgos taip pat iš dalies kontroliuoja kitą bazę prie Eupatorijos miesto, kurioje raketų nėra.
Ukrainos kariai tebekontroliuoja ten esančią vadavietę ir valdymo centrą, sakė kitas Gynybos ministerijos atstovas Kijeve Oleksijus Mazepa.
Panašu, kad tie užėmimai buvo įvykdyti nenaudojant smurto, sakė pareigūnai.
Apie 20 Rusijos karių, palaikomų šimtų prorusiškų „savigynos būrių“ narių, jau mėgino užimti bazę Eupatorijoje antradienio vakarą. Tuomet įvyko grumtynės su Ukrainos kariais, tačiau nebuvo šaudoma.
14 val. 17 min. Rusija trečiadienį pažadėjo užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje, įskaitant atakas prieš Rusijos piliečius
„Mes neleisime kraujo liejimo. Neleisime kėsintis į Ukrainos gyventojų, taip pat Ukrainoje gyvenančių Rusijos piliečių gyvybes ir gerovę“, – Madride viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Madride.
S.Lavrovas perspėjo Vakarų šalis nepalaikyti žmonių, atėjusių į valdžią Ukrainoje „nekonstituciniu būdu“.
„Jeigu taip nuolaidžiaujame žmonėms, kurie dabar mėgina vadovauti mūsų didelei gerai istorinei kaimynei, visi turime suprasti, kad blogas pavyzdys labai užkrečiamas, ir būtina visuomet elgtis nuosekliai, be kokių nors dvigubų standartų“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė po derybų su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Garcia-Margallo (Chosė Manueliu Garsija Margalju).
S.Lavrovas pareiškė, kad dabartinė įtempta padėtis Ukrainoje susiklostė, nes „tarptautinė bendruomenė nesugebėjo laiku draugiškai reaguoti į antivyriausybinius protestus, kurie vyko ginkluotiems asmenims šiurkščiai pažeidžiant Ukrainos įstatymus – priešingai, tie protestai buvo palaikomi ir skatinami“.
„Karščiausia fazė toje krizėje ... prasidėjo, kai iš esmės įvyko ginkluotas valdžios užgrobimas, pažeidžiant Ukrainos konstituciją, o teisėtai išrinktas prezidentas buvo nušalintas metodu, kuris nenumatomas nei Ukrainos konstitucijos, nei įstatymų“, – aiškino jis.
„Valstybės teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė visada turi būti gerbiama. Be abejo, reikia laikytis tarptautinių įstatymų – pagal Jungtinių Tautų Chartiją, taip pat Helsinkio sutartį ir 1997 metų sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Pasak jo, pagal Ukrainos konstituciją šalies teritorija yra nedaloma, o Krymas yra jos dalis.
Ispanijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „dialogo logikos negalima keisti konfrontacijos logika“.
13 val.12 min. ESBO siunčia karinius stebėtojus į Ukrainą
15-a Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) narių sutarė dalyvauti stebėjimo misijoje Ukrainoje, naujienų agentūrai AFP trečiadienį pranešė diplomatinis šaltinis. „Penkiolika valstybių, tarp jų - Jungtinės Valstijos ir kitos šalys iš Europos bei Centrinės Azijos, dalyvaus šioje misijoje“, – sakė diplomatas.
Jis nepateikė detalių dėl to, kiek žmonių dalyvaus misijoje, kada ji prasidės ar kur šioje buvusioje sovietinėje respublikoje bus dislokuota.
ESBO nurodė, kad Ukraina pateikė prašymą misijai pradėti darbą kovo 5-12 dienomis.
Kariniai stebėtojai yra neginkluoti, jiems pavedama nustatyti faktus kariniais klausimais. Jie pateikia ataskaitas dalyvaujančioms ESBO valstybėms.
Pagal ESBO taisykles, kiekviena valstybė narė gali siųsti du karinius stebėtojus – tai reiškia, kad misiją gali sudaryti iki 30 žmonių.
Vašingtonas ragino surengti visapusišką ESBO stebėjimo misiją, kad būtų sušvelninta krizė. Bet Organizacijos narėms šią savaitę nepavyko susitarti susidūrus su Rusijos prieštaravimais.
Rusijos pasiuntinys ESBO Andrejus Kelinas pirmadienį žurnalistams sakė, kad ankstesnės misijos nuo Serbijos atsiskyrusiame Kosove ir nuo Gruzijos atsiskyrusioje Pietų Osetijoje „pablogino padėtį“.
Vašingtono aukščiausio rango pasiuntinė Europoje Victoria Nuland (Viktorija Njuland) pirmadienį sakė, kad stebėjimo misija sudarytų sąlygas Rusijai Kryme „atitraukti savo pajėgas atgal į bazes ir pakeisti jas nepriklausomais stebėtojais“.
13 val. 11 min. Rusija žada užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje
Rusija trečiadienį pažadėjo užkirsti kelią kraujo praliejimui Ukrainoje, įskaitant atakas prieš Rusijos piliečius.
„Mes neleisime kraujo liejimo. Neleisime kėsintis į Ukrainos gyventojų, taip pat Ukrainoje gyvenančių Rusijos piliečių gyvybes ir gerovę“, – Madride viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė per spaudos konferenciją Madride.
S.Lavrovas perspėjo Vakarų šalis nepalaikyti žmonių, atėjusių į valdžią Ukrainoje „nekonstituciniu būdu“.
„Jeigu taip nuolaidžiaujame žmonėms, kurie dabar mėgina vadovauti mūsų didelei gerai istorinei kaimynei, visi turime suprasti, kad blogas pavyzdys labai užkrečiamas, ir būtina visuomet elgtis nuosekliai, be kokių nors dvigubų standartų“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė po derybų su Ispanijos užsienio reikalų ministru Jose Manueliu Garcia-Margallo (Chosė Manueliu Garsija Margalju).
S.Lavrovas pareiškė, kad dabartinė įtempta padėtis Ukrainoje susiklostė, nes „tarptautinė bendruomenė nesugebėjo laiku draugiškai reaguoti į antivyriausybinius protestus, kurie vyko ginkluotiems asmenims šiurkščiai pažeidžiant Ukrainos įstatymus – priešingai, tie protestai buvo palaikomi ir skatinami“.
„Karščiausia fazė toje krizėje ... prasidėjo, kai iš esmės įvyko ginkluotas valdžios užgrobimas, pažeidžiant Ukrainos konstituciją, o teisėtai išrinktas prezidentas buvo nušalintas metodu, kuris nenumatomas nei Ukrainos konstitucijos, nei įstatymų“, – aiškino jis.
„Valstybės teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė visada turi būti gerbiama. Be abejo, reikia laikytis tarptautinių įstatymų – pagal Jungtinių Tautų Chartiją, taip pat Helsinkio sutartį ir 1997 metų sutartį tarp Rusijos ir Ukrainos“, – pažymėjo S.Lavrovas.
Pasak jo, pagal Ukrainos konstituciją šalies teritorija yra nedaloma, o Krymas yra jos dalis.
Tuo tarpu Ispanijos diplomatijos vadovas perspėjo, kad „dialogo logikos negalima keisti konfrontacijos logika“
13 val. 11 min. Maskva „nekontroliuoja“ prorusiškų pajėgų Ukrainoje, teigia Rusijos diplomatijos vadovas
Rusija nekontroliuoja prorusiškų pajėgų, veikiančių Ukrainoje, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Madride vykusioje spaudos konferencijoje paklaustas, ar derėtųsi dėl Krymą užėmusių prorusiškų pajėgų grįžimo į nuolatines Rusijos bazes, S.Lavrovas pareiškė: „Jeigu jos yra Krymo gyventojų sukurtos savigynos pajėgos, mes jų nekontroliuojame.“
„Jos negauna mūsų įsakymų“, - pridūrė jis.
13 val. 10 min. Ukraina stiprina branduolinį saugumą
Ukraina, reaguodama į Rusijos grasinimus, stiprina saugumo priemones savo atominėse elektrinėse, sakoma Ukrainos ambasadoriaus laiške Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos priežiūros institucijai. Laiško tekstą trečiadienį matė AFP.
„Neteisėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Ukrainos teritorijoje ir grasinimai jėga prilygsta rimtam pavojui Ukrainos saugumui su potencialiomis pasekmėmis jos atominės energetikos infrastruktūrai“, – rašė Ihoris Prokopčukas.
„Tokiomis aplinkybėmis kompetentingi Ukrainos pareigūnai deda visas pastangas, kad užtikrintų fizinį saugumą, įskaitant sustiprintą fizinę 15 veikiančių reaktorių keturiose elektrinėse ... apsaugą“, - sakoma I.Prokopčuko laiške Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovui Yukiyai Amano (Jukijai Amanui).
Tačiau I.Prokopčukas pridūrė, kad „Rusijos Federacijos karinės jėgos naudojimo“ prieš Ukrainą „pasekmės bus neprognozuojamos“.
„Gausios Ukrainos vyriausybės pastangos užmegzti dvišalius kontaktus su kolegomis Rusijoje kol kas yra be atsako“, - sakė jis.
Ambasadorius paragino Y.Amano „skubiai iškelti branduolinio saugumo klausimą (kalbantis) su Rusijos Federacijos valdžia“.
13 val. 09 min. Ukrainos vėliava vėl iškelta ant Donecko regiono administracijos pastato
Ukrainos vėliava vėl buvo iškelta ant vietos vyriausybės pastato rytiniame Donecko mieste, ant kurio nuo šeštadienio plevėsavo Rusijos vėliava, pranešė įvykio liudininkai.
Milicija nurodė evakuojanti pastatą, kurį nuo pirmadienio laikė užėmę prorusiški demonstrantai.
Milicijos pranešime sakoma, kad evakuacija pradėta gavus pranešimą, jog tas pastatas užminuotas.
Doneckas, kuris buvo nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkų tvirtovė, yra vienas iš kelių rytinių Ukrainos miestų, kuriuose įsiplieskė prorusiškų aktyvistų demonstracijos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį gavo parlamento leidimą pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninę šalį.
Demonstrantai, vadovaujami žmogaus, kuris save vadina "liaudies gubernatoriumi", buvo užsibarikadavę regiono administracijos pastate, reikalaudami nutraukti ryšius su Kijevo vyriausybe ir perduoti milicijos bei saugumo pajėgų kontrolę į jų rankas.
Kijevas kaltina Maskvą kurstant protestus ir teigė, jog daugelis tų demonstrantų yra Rusijos piliečiai, autobusais atvežti iš kaimyninės šalies, kad sukurtų dingstį ginkluotai intervencijai.
"8 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) buvo gautas nežinomo asmens pranešimas, kad regiono tarybos pastate yra granata, – sakė milicijos atstovė Olha Počkalova. – Tyrėjų operatyvinė grupė tikrina šį pranešimą, o žmonės išvedami iš pastato."
Liudininkai pasakojo, kad Rusijos vėliava, iškelta ant 11 aukštų pastato stogo, buvo pakeista Ukrainos vėliava, tačiau kita Rusijos vėliava tebėra iškelta ant stiebo priešais pastatą.
12 val. 35 min. Rusijos pajėgos užėmė antrą Ukrainos oro erdvės gynybos raketų bazę
Sevastopolis, Ukraina, kovo 5 d. (AFP-BNS). Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos pajėgos trečiadienį užėmė dalį antrosios oro erdvės gynybos raketų bazės Kryme, tačiau tvirtino, kad raketų saugykla tebėra kontroliuojama Ukrainos.
Žinia apie bazės Fiolento kyšulyje, esančiame netoli Sevastopolio miesto, dalinį užėmimą, buvo paskelbta po to, kai promaskvietiškos pajėgos užėmė dalį kitos oro erdvės gynybos bazės prie toliau į šiaurę esančio Eupatorijos miesto. Tačiau nurodoma, kad joje raketų nėra.
11 val. 36 min. Per susirėmimus Kijevo centre žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 99
Kijevas, kovo 5 d. („Interfax“-BNS). Nuo 2013 metų lapkričio 30-osios iki šių metų kovo 5-osios Ukrainoje žuvo ar mirė 99 susirėmimų Kijevo centre dalyviai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Be to, ministerijos spaudos tarnyba nurodo, kad nuo vasario 18 dienos 10 val. 20 min. iš suintensyvėjusių susirėmimų Kijevo centre vietų į medikus pagalbos kreipėsi 1039 nukentėję žmonės, kurių 676 buvo paguldyti į ligonines.
Kovo 5-osios rytą Kijevo ligoninėse dar buvo gydoma 210 žmonių.
Kovo 4 dieną buvo pranešta apie 98 Kijevo centre žuvusius žmones.
11 val. 00 min. JAV ir Rusija ruošiasi deryboms dėl krizės Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmąkart tiesiogiai susitiks nuo tos krizės paaštrėjimo – po konferencijos Paryžiuje, kurioje dalyvaus visos penkios nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės.
NATO ir Rusija tuo pačiu metu surengs derybas Briuselyje, didėjant susirūpinimui, kad priešprieša tarp Rusijos ir Ukrainos karių Kryme gali išprovokuoti smurtą ir kad Maskva taip pat gali pasiųsti pajėgas į rytų Ukrainą, kur gyvena daug rusakalbių.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas (Loranas Fabiusas) sakė, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiai per ketvirtadienį vyksiantį susitikimą Briuselyje gali apsispręsti dėl sankcijų Rusijai, jeigu iki to laiko padėtis Ukrainoje nebus „deeskaluota“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį teisino savo šalies veiksmus Kryme – strategiškai svarbiame Juodosios jūros pusiasalyje, kuris priklauso Ukrainai, tačiau anksčiau buvo Rusijos teritorija. Jis sakė, kad panaudotų jėgą tik kraštutiniu atveju.
Tai sumažino nerimą rinkose dėl galinčio kilti karo buvusioje sovietinėje respublikoje. Tačiau Rusijos pajėgos toliau kontroliuoja Krymą, o V.Putinas nerodė jokių ženklų, kad ketina grąžinti savo karius į tame regione veikiančią Rusijos Juodosios jūros laivyno bazę.
„Jis labiausiai trokšta naujos imperijos – panašios į SSRS, bet vadinamos Rusija“, – provakarietiškų pažiūrų buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka sakė Prancūzijos radijui „Europe 1“.
Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pripažino, kad Rusija turi teisėtų interesų Ukrainoje, bet tai esą nesuteikia V.Putinui teisės surengti karinę intervenciją.
„Prezidentas Putinas, regis, turi kitokią teisininkų komandą, teikiančią kitokias interpretacijas, – pareiškė B.Obama. – Tačiau nemanau, kad tai ką nors apgauna.“
Vienas aukštas JAV administracijos pareigūnas sakė, jog B.Obama antradienį kalbėjosi su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė su ja, kaip galėtų būti sprendžiama ši krizė. Rusų kalbą mokanti vokiečių lyderė palaiko gerus santykius su vokiečių kalbą mokančius V.Putinu, o Berlynas yra didžiausias Rusijos ekonominis partneris.
Pareigūnas pridūrė, kad praeitą šeštadienį B.Obama, kalbėdamasis telefonu su V.Putinu, diskutavo dėl „išvažiavimo“ iš tos krizė. JAV lyderis siūlė Kremliaus vadovui pasiųsti savo pajėgas atgal į jų bazes ir leisti tarptautiniams stebėtojams užtikrinti, kad Krymo rusakalbių teisės būtų užtikrinamos.
JAV prezidentas sakė nevyksiantis į Rusijos mieste Sočyje rengiamą Didžiojo aštuoneto (G-8), jeigu įtampa Ukrainos krizėje nebus sumažinta, nurodė amerikietis pareigūnas.
Per savo pirmąją spaudos konferenciją nuo krizės Kryme pradžios V.Putinas antradienį sakė, kad Rusija pasilieka teisę naudoti visas priemones, kad apgintų savo tėvynainius, kurie gyvena „apimti baimės“ Ukrainoje, tačiau tikino, kad naudoti jėgą kol kas nėra būtina.
Dėl šių V.Putino komentarų, taip pat žinios, jog buvo baigtos Rusijos kariuomenės pratybos netoli Ukrainos vakarinių sienų, vėl pabrangino Rusijos obligacijas ir rinkų indeksus visame pasaulyje po paniško išpardavimo pirmadienį.
11 val. 00 min. Rusija vargu ar pasitrauks iš Krymo, sako analitikai
Analitikai ir buvę JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnai sako, kad Rusija veikiausiai neatitrauks savo pajėgų iš Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio, versdama Jungtines Valstijas ir Europą rinktis santūresnę strategiją, mėginant užkirsti kelią prezidentui Vladimirui Putinui brautis į kitus kaimyninės šalies regionus.
Toks scenarijus būtų labai neparankus B.Obamai, kuris yra spaudžiamas pademonstruoti, kad turi svertų paveikti V.Putiną gilėjančiame konflikte tarp Rytų ir Vakarų.
JAV grasino Rusijai imtis ekonominių sankcijų, taip pat kitų santūrių priemonių, tokių kaip sprendimas nutraukti prekybos derybas su Maskva ir nedalyvauti Rusijoje planuojamame surengti Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikime.
Tačiau tokie žingsniai netapo svaria priežastimi Rusijos lyderiui atitraukti pajėgas iš Krymo.
Rusija dar sykį išsakė savo pageidavimus Krymo klausimu
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovei Catherine Ashton (Ketrin Ašton), kad vasario 21 dieną pasirašyta sutartis tarp buvusios Ukrainos opozicijos ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus, sudaryta tarpininkaujant Bendrijai, turėtų tapti padėties stabilizavimo toje šalyje pagrindu, trečiadienį paskelbė Rusijos URM.
Ministerijos pranešime nurodoma, kad antradienį susitikęs su C.Ashton „Lavrovas pabrėžė, jog padėties toje šalyje normalizavimas turėtų būti pagrįstas esminiai principais, išdėstytais vasario 21-osios sutartyje dėl krizės Ukrainoje sureguliavimo“.
Diplomatijos vadovas pažymėjo, kad pagal tą sutartį buvo numatyta surengti konstitucinę reformą, kurioje būtų atsižvelgta į visų Ukrainos regionų pageidavimus.
Rusija buvo iš anksto perspėjusi apie tarpžemyninės raketos bandymą
Rusija buvo iš anksto perspėjusi, kad antradienį paleis tarpžemyninę balistinę raketą, pranešė JAV pareigūnai, nesureikšmindami to bandymo, tęsiantis didelei įtampai dėl krizės Ukrainoje.
Tos raketos paleidimas buvo įprastas, o JAV vyriausybei apie jį buvo pranešta dar „prieš Ukrainoje prasidedant krizei“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rangos gynybos pareigūnas.
Raketos „RS-12M Topol“ bandymas buvo atliktas tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų šalių dėl Ukrainos, kuriai priklausantį Krymo pusiasalį faktiško okupavo Kremliaus palaikomos pajėgos.
Tačiau JAV pareigūnai atsisakė komentuoti šio bandymo potencialų poveikį Rusijos santykiams su Vašingtonu.
„Tai buvo įprastas tarpžemyninės balistinės raketos paleidimas, apie kurį buvo iš anksto pranešta“, – pažymėjo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden (Keitlin Heiden).
„Tokie išankstiniai pranešimai turi užtikrinti skaidrumą, pasitikėjimą ir nuspėjamumą, taip pat abiem pusėms išvengti nesusipratimų“, – sakoma jos pranešime.
Rusija ir Jungtinės Valstijos „nuolat“ atlieka savo balistinių raketų bandymus, pridūrė C.Hayden.
Vienas Rusijos gynybos pareigūnas sakė valstybinėms naujienų agentūroms, kad šio paleidimo tikslas buvo išbandyti naują tarpžemyninių balistinių raketų kovinę įrangą. Kaip pranešama, paskutinį tokį bandymą Maskva atliko gruodžio 28 dieną.
20 metrų ilgio raketų „Topol M“, pagal NATO klasifikaciją žinomos kaip „SS-27 Sickle“, ankstesnės modifikacijos buvo priimtos į Sovietų Sąjungos ginkluotę 1985 metais, likus šešeriems metams iki tos šalies subyrėjimo. Ši raketa gali nešti tris branduolines kovines galvutes; ji valdoma autonominės inercinės sistemos ir pagal Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS signalus.
„Topol M“, galinčios nuskrieti 10,5 tūkst. kilometrų greičiau nei per pusvalandį, laikomos tiksliausiai pasaulyje nutaikomomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.
Rusija išbandė tarpžemyninę balistinę raketą, tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos krizės
Maskva antradienį paskelbė sėkmingai išbandžiusi tarpžemyninę balistinę raketą, tebetvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos karių įvykdyto Krymo užėmimo ir grasinimo pasiųsti daugiau pajėgų į kitus kaimyninės Ukrainos regionus.
Rusijos strateginės raketinės pajėgos paleido branduolinius užtaisus galinčią nešti raketą „RS-12M Topol“ antradienį 22 val. 10 min. Maskvos (20 val. 10 min. Lietuvos) laiku iš pietinės Astrachanės srities prie Kaspijos jūros. Jos mokomoji karinė galvutė smogė numatytam taikiniui kariniame poligone, esančiame Kazachstane.
Šio bandymo tikslas buvo išbandyti naują tarpžemyninių balistinių raketų kovinę įrangą, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas pulkininkas Igoris Jegorovas.
Raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro karinio poligono, esančio netoli Volgos upės, už maždaug 450 kilometrų į rytus nuo sienos su Ukraina.
Vienas JAV pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos buvo tinkamai iš anksto informuotos apie šį bandymą, kad tas pranešimas buvo gautas dar prieš prasidedant krizei Ukrainos Krymo regione.
Rusija neretai atlieka tarpžemyninių balistinių raketų bandymus ir skelbia jų rezultatus. Analitikų nuomonė, tokiu būdu siekiama priminti Vakarų šalims apie Maskvos branduolinę galią ir užtikrinti Rusijos žmones, kad prezidentas Vladimiras Putinas pajėgus juos apginti.
Rusija ir JAV 2010 metais pasirašė naujausią sutartį dėl panaudojimui parengtų tarpžemyninių balistinių raketų skaičiaus sumažinimo, tačiau Maskva yra užsiminusi, kad sutiks su tolesniu šio strateginio arsenalo mažinimu artimiausioje ateityje, taip pat imasi žingsnių atnaujinti savo branduolinį arsenalą.
V.Putinas pabrėžia, kad Rusija turi išlaikyti stiprų branduolinį arsenalą – iš dalies dėl JAV planų dislokuoti Europoje priešraketinės gynybos skydo elementus, kurie, anot Maskvos, gali kelti grėsmę šalies saugumui.
20 metrų ilgio raketų „Topol M“, pagal NATO klasifikaciją žinomos kaip „SS-27 Sickle“, ankstesnės modifikacijos buvo priimtos į Sovietų Sąjungos ginkluotę 1985 metais, likus šešeriems metams iki tos šalies subyrėjimo. Ši raketa gali nešti tris branduolines kovines galvutes; ji valdoma autonominės inercinės sistemos ir pagal Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS signalus.
„Topol M“, galinčios nuskrieti 10,5 tūkst. kilometrų greičiau nei per pusvalandį, laikomos tiksliausiai pasaulyje nutaikomomis tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
