Kol kas šiuo metu vyksta diplomatiniai ginčai tarp Rusijos, kuri norėtų, kad Serbija išsaugotų Kosovo kontrolę, ir JAV bei jos sąjungininkių Europoje, kurios remia provincijos siekius gauti nepriklausomybę.
Pagal pristatytąjį planą Kosovas turėtų autonomiją Serbijos atžvilgiu, tačiau vyriausybės veiklą stebėtų "tarptautinis civilis atstovas"; be to NATO kariai kurį laiką dar nebūtų išvedami iš provincijos, trečiadienį M.Ahtisaari kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Strasbūre.
Penktadienį Vienoje už uždarų durų surengta 90 minučių trukusi M.Ahtisaari prezentacija, kurioje taip pat dalyvavo Europos Sąjungos ir NATO atstovai, laikoma svarbiu žingsniu sprendimo link.
Vasario 2 dieną buvęs Suomijos prezidentas M.Ahtisaari vyks į Belgradą ir Prištiną pateikti pasiūlymą Serbijos ir Kosovo pusėms, o šios jį toliau aptarinės, kol galutinis plano variantas pagaliau pasieks JT Saugumo Tarybą, sakė Hua Jiang.
Paklausta apie pranešimus, esą Rusija paprašė atidėti sprendimą dėl Kosovo, kol Serbijoje po sekmadienį vykusių rinkimų bus sudaryta nauja vyriausybė, Hua Jiang sakė: "Programoje pakeitimų nėra".
1999 metais NATO surengė karinę kampaniją prieš buvusio Jugoslavijos prezidento Slobodano Miloševičiaus režimą, kad sustabdytų kruvinus susidorojimus, kurių serbai ėmėsi nepriklausomybės siekiančios etninių Kosovo albanų daugumos atžvilgiu.Dabar baiminamasi, kad bet koks ilgesnis klausimo, kiek Kosovui turėtų būti suteikta autonomijos, atidėliojimas gali sukelti įtampą, kuri vėl virstų smurtu.
M.Ahtisaari Strasbūre kalbėjo, kad jo plano tikslas - "mažumų teisių, ypač Kosovo serbų, apsauga", kurią užtikrintų Kosove dislokuotos tarptautinės civilinės ir karinės pajėgos.
REKLAMA