Balsavimą dėl šio rezoliucijos projekto diplomatai vadina demokratijos barometru pasaulyje, kuriame įvairiose šalyse, pradedant Mianmaru ir baigiant Venesuela, stiprėja autokratinės tendencijos. Jis vyks septintą Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną.
Rezoliucija neturėtų privalomosios galios, tačiau jos priėmimas būtų stiprus kirtis Rusijai tarptautinėje arenoje ir pabrėžtų jos izoliaciją. Rezoliucijai priimti reikia dviejų trečdalių balsų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didelio masto invaziją į Ukrainą pradėjo vasario 24 dieną.
Maskva teigė, kad naudojasi teise į „savigyną“, kaip numatyta Jungtinių Tautų Chartijos 51-ame straipsnyje.
Tačiau tokią poziciją kategoriškai atmetė Vakarų šalys, kaltinančios Maskvą pažeidus Chartijos 2-ąjį straipsnį, reikalaujantį, kad organizacijos narės susilaikytų nuo grasinimų panaudoti jėgą ar jos panaudojimo krizėms spręsti.
Europos šalių inicijuotos rezoliucijos tekstas pastarosiomis dienomis buvo daug kartų taisytas, siekiant užsitikrinti didžiausią įmanomą palaikymą.
Joje nebesmerkiama Rusijos invazija, tačiau reiškiamas ypatingas apgailestavimas dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą.
Iš dokumento taip pat aišku, kad JT smerkia V. Putino sprendimą padidinti Rusijos branduolinio atgrasymo pajėgų parengties lygį.
