Diskusijos apie veto reformą vyksta retai ir būna prieštaringos, tačiau jas atgaivino Rusijos invazija į Ukrainą.
Siūloma priemonė, tiesiogiai paveiksianti penkias veto teisę turinčias šalis – JAV, Kiniją, Rusiją, Prancūziją ir Jungtinę Karalystę – „priverstų jas mokėti didesnę politinę kainą“ nusprendžiant blokuoti kurią nors Saugumo Tarybos rezoliuciją, su anonimiškumo sąlyga sakė ambasadorius, atstovaujantis šaliai, neturinčiai veto teisės.
Kritikai šią Lichtenšteino pasiūlytą priemonę vadina „paprasta procedūrine reforma“.
Kol kas neaišku, ar reforma paskatins penkias nuolatines nares rečiau naudotis veto teise. Kai kas nerimauja, kad veto atvejų galėtų atsirasti net daugiau, nes nuolatinės narės, žinodamos, kad jų varžovės vetuos kontroversiškas rezoliucijas, būtent tokius tekstus ir siūlytų – vien tam, kad jos būtų priverstos viešai pagrįsti savo poziciją.
Pasak svarstomos priemonės, pirmą kartą pasiūlytos daugiau nei prieš dvejus metus, autorių, Generalinė Asamblėja turės sušaukti sesiją per 10 darbo dienų nuo nuolatinės narės pasinaudojimo veto teise ir „surengti debatus dėl situacijos, kurios atžvilgiu veto buvo pareikštas“.
Prie Lichtenšteino pasiūlytos reformos rengimo prisidėjo 60 šalių, įskaitant JAV – toks platus palaikymas sukėlė nuostabą Jungtinėse Tautose.
JK ir Prancūzija balsuos už iniciatyvą, nors abi valstybės nusprendė netapti jos bendrainiciatorėmis.
Tarp teksto rėmėjų nėra nei Rusijos, nei Kinijos. Vienos iš šių dviejų šalių diplomatas, pageidavęs likti anonimas, kritikavo šį žingsnį, nes jis esą gali dar labiau „suskaldyti“ JT.
Pasiūlymas „nėra nukreiptas prieš Rusiją“
Ši priemonė „sukurs naują procedūrą“, sakė Lichtenšteino ambasadorius Christianas Wenaweseris (Kristianas Venavezeris). Jis patikino, kad jo šalies pasiūlymas „nėra prieš nieką“ nukreiptas.
„Jis nėra nukreiptas prieš Rusiją“, – patikino ambasadorius.
Nors pasiūlymas stalčiuje išgulėjo daugiau nei dvejus metus, jis vėl buvo ištrauktas, kai Saugumo Taryba, kur Rusija turi veto teisę, nepajėgė pasmerkti Maskvos invazijos į Ukrainą.
Žiūrint iš Jungtinių Valstijų pozicijos, akivaizdu, kad Rusija jau daugiau nei du dešimtmečius piktnaudžiauja savo veto teise, o siūloma priemonė turėtų tai pakeisti.
Pasak Ch. Wenaweserio, šiuo tekstu siekiama „skatinti Jungtinių Tautų vaidmenį, skatinti daugiašališkumą ir sustiprinti mūsų visų, kurie neturi veto teisės ir kurie nepriklauso Saugumo Tarybai, balsą tarptautiniais taikos ir saugumo klausimais“.
Dokumento tekstas nėra teisiškai įpareigojantis ir niekas netrukdo veto teise pasinaudojusiai šaliai atsisakyti pasiaiškinti Generalinei Asamblėjai dėl savo sprendimo.
Tačiau jos panaudojimas „atskleis“, kaip yra naudojamasi veto teise ir kaip vyksta „blokavimai“ Saugumo Taryboje, sakė vienas ambasadorių, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės ir 10 dvejiems metams renkamų, bet veto teisės neturinčių narių.
Tarp rezoliucijos rėmėjų yra Ukraina, taip pat Japonija ir Vokietija, kurios tikisi tapti nuolatinėmis ateityje potencialiai išsiplėsiančios Saugumo Tarybos narėmis.
Tačiau nei Brazilija, nei Indija – kitos dvi potencialios kandidatės tapti nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis – nėra naujienų agentūros AFP gautame sąraše valstybių, palaikančių šį dokumentą.
