Jordanijos karalius Abdullah II netrukus atvyks su vizitu į Iraką, ir taps pirmuoju arabų valstybės vadovu, apsilankiusiu šioje šalyje po 2003 metais prasidėjusios JAV karinės invazijos, antradienį sakė Irako užsienio reikalų ministras Hoshyaras Zebaris.
Vizito, kurį nutarta surengti po Jordanijos sprendimo paskirti ambasadorių Bagdadui, data dar nenustatyta, spaudos konferencijoje sakė H. Zebaris.
Į Iraką turėtų taip pat atvykti Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vokietijos ekonomikos ministras Michaelis Glosas.
„Vizitai turėtų įvykti greitai“, - sakė H. Zebaris, nepateikęs daugiau detalių.
Vašingtonas nuolat ragino savo sąjungininkes arabų šalis, ypač regione dominuojančią Saudo Arabiją, pasiųsti į Bagdadą ambasadorius ar aukšto rango pareigūnus ir taip paremti šalį valdančią šiitų vyriausybę.
Jordanija pirmadienį paskelbė paskyrusi Irakui nuolatinį ambasadorių. Nuo 2003 metų įvykdyto pražūtingo išpuolio Jordanijos ambasadai Irake vadovavo laikinasis pasiuntinys.
„Nayefas Zeidanas, dvejus metus dirbęs konsulu Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiandien buvo prisaikdintas karaliaus Abdulos II ir kaip galima greičiau išvyks į Iraką“, - pirmadienį pranešė Jordanijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Jordanija šį sprendimą priėmė po to, kai Bagdadas sutiko pratęsti 2006 metais sudarytą sutartį dėl naftos kainų sumažinimo kaimyninei valstybei, kuriai Irakas tiekia didžiąją dalį naftos. Šis susitarimas buvo pasiektas praeitą mėnesį įvykusio Irako ministro pirmininko Nurio al Malikio vizito Amane metu.
Jordanija uždarė savo ambasadą Bagdade, kuri buvo užpulta 2003 metų rugpjūtį, tik praėjus penkiems mėnesiams po JAV invazijos, padariusios galą Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimui, pradžios.
Jordanijoje šiuo metu yra prisiglaudę šimtai tūkstančių pabėgėlių iš Irako.
Praeitą mėnesį dvi JAV sąjungininkės, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas, taip pat pranešė planuojančios paskirti ambasadorius Bagdade, tačiau Saudo Arabija balandį paskelbė vėl atidarysianti ambasadą Irake tik užtikrinus jos saugumą.
Sunitų valdomos monarchinės arabų valstybės iki šiol vengė atnaujinti santykius su Iraku. Tokį šaltumą skatino ne vien bloga saugumo padėties šalyje, bet ir šiitų vadovaujamos vyriausybės rodomas palankumas nearabiškam šiitų valdomam Iranui.
