Dviejų dabartinės katalikybės įtakingiausių figūrų kanonizacijos ceremonijai vadovaus popiežius Pranciškus, be to, joje gali dalyvauti dabartinio pontifiko pirmtakas, popiežius emeritas Benediktas XVI. Tokiu būdu du gyvi popiežiai drauge pagerbtų du jau mirusius savo pirmtakus.
Laukiama delegacijų iš 54 valstybių, 24 valstybių vadovų, šimtų tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio, kurie ceremoniją galės stebėti transliuojamą skirtingomis kalbomis 19-oje didžiulių ekranų vienose gražiausių Italijos sostinės vietų.
Šeštadienį bažnyčios liks atidarytos visą naktį, jose vyks maldos prieš sekmadienio mišias Šv.Petro aikštėje, kuriomis bus pagerbti du katalikų lyderiai, popiežiavę nuo Šaltojo karo Kubos raketų krizės iki Berlyno sienos griuvimo.
Gobelenai su naujų šventųjų portretais bus iškabinti aukštai virš tikinčiųjų minios ir tūkstančių vyskupų, kunigų bei kardinolų.
Bus demonstruojamas Jono XXIII odos gabalėlis, kuris buvo paimtas 2000 metais, kai jo palaikai buvo ekshumuoti beatifikacijai, taip pat – ampulė su Jono Pauliaus II krauju.
Ceremonijoje dalyvaus Floribeth Mora (Floribet Mora) iš Kosta Rikos, kurios išgijimas nuo smegenų aneurizmos meldžiant Jono Pauliaus II užtarimo buvo pripažintas vienu iš dviejų „patvirtintų“ stebuklų, kurių reikia kanonizacijai.
Kitas stebuklas Jonui Pauliui II, kuris Katalikų Bažnyčiai vadovavo nuo 1978 iki 2005 metų, buvo priskirtas vos šeši mėnesiai po jo mirties, kai viena prancūzų vienuolė paskelbė, kad per maldas pasveiko nuo Parkinsono ligos, kuria sirgo ir velionis lenkų tautybės popiežius.
1958-1963 metais popiežiavusio Jono XXIII kanonizacijai Pranciškus, kuris, kaip ir šis jo pirmtakas, demonstruoja malonias manieras bei reformistines pažiūras, pritarė remdamasis tik vienu stebuklingu išgijimu ir sakė, jog šiuo pontifiku žavėjosi tiek daug žmonių, kad antro stebuklo jo kanonizacijai nereikia.
Beprecedentę iškart dviejų popiežių kanonizaciją Vatikano stebėtojai laiko bandymu panaikinti Bažnyčioje skilimą tarp kairiųjų ir dešiniųjų, tačiau kai kurie kritikai sako, kad šie kanonizacijos procesai buvo skuboti.
Nors paskelbimo šventuoju procesas paprastai būna brangus ir ilgas, galintis užtrukti dešimtmečius, Jono Pauliaus II kanonizacija yra sparčiausia nuo 18-ojo amžiaus, kai buvo įvestos ir dabar galiojančios kanonizavimo taisyklės.
Žmonės į ceremonijos vietą bus pradėti leisti tik anksti sekmadienį. Minios tikinčiųjų, tarp kurių bus daug lenkų, sekmadienio naktį turi atvykti lėktuvais, traukiniais ir laivais. Paskui žmonės su miegmaišiais stovyklaus aikštėje, kad užsitikrintų geras vietas stebėti ceremoniją.
Vatikano maldininkų biuras paskelbė, kad prieš mišias, kurios prasidės 10 val. (11 val. Lietuvos laiku), atvyks 4 tūkst. autobusų su maldininkais.
Kiti tikintieji kanonizacijos ceremoniją 3D formatu stebės kino teatruose visame pasaulyje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
