Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį sušaukė pirmalaikius rinkimus spalio 15-ąją, teigdamas, kad tai vienintelis kelias iš „Brexit“ aklavietės, opozicijos parlamentarams pasistengus blokuoti jo planą išstoti iš Europos Sąjungos be „skyrybų“ sutarties.
Tačiau parlamentarams neparėmus tokio siūlymo, B. Johnsonas parlamente patyrė trečią pralaimėjimą per dvi dienas.
Opozicinei Leiboristų partijai susilaikius, tik 298 parlamentarai balsavo už rinkimų surengimą – šis skaičius yra gerokai mažesnis nei būtinas 434 parlamentarų balsų „slenkstis“.
B. Johnsonas užsiminė, kad bandys vėl ir kad rinkimai yra vienintelis kelias į priekį, be to, apkaltino leiboristų lyderį Jeremy Corbyną bijant visuomenės sprendimo.
„Deja, išvada akivaizdi – jis nemano laimėsiantis“, – sakė B. Johnsonas.
Kad išprovokuotų rinkimus, premjerui reikia dviejų trečdalių paramos 650 vietų Bendruomenių Rūmuose. Tačiau opozicinės partijos, labai nepasitikinčios B. Johnsonu, sakė, kad neparems rinkimų, kol įstatymo projektas, neleidžiantis išstoti iš ES be sutarties, netaps įstatymu.
„Tegu įstatymo projektas būna priimtas ir gauna karališkąjį pritarimą, o tada galėsime rengti visuotinius rinkimus“, – sakė J. Corbynas.
Antrą iš eilės sąmyšio parlamente dieną Bendruomenių Rūmai 327 balsais prieš 299 priėmė įstatymo projektą, pagal kurį vyriausybė turėtų prašyti Europos Sąjungos atidėti „Brexit“ iki sausio 31 dienos, jei iki spalio pabaigos nebus pasiektas susitarimas su bloku.
Po balsavimo Bendruomenių Rūmuose įstatymo projektas buvo nusiųstas į aukštuosius Lordų Rūmus.
Įstatymų leidėjai viliasi, kad įstatymas bus priimtas itin sparčiai – iki šios savaitės pabaigos, nes B. Johnsonas planuoja kitą savaitę įšaldyti parlamento darbą iki spalio 14-osios.
„Negera pradžia“
Trečiadienį B. Johnsonas tvirtino, kad derybose su ES dėl naujo susitarimo „daroma reikšminga pažanga“.
Tačiau Bendrija sako, kad jis nepateikė jokių naujų reikšmingų pasiūlymų.
B. Johnsonas opozicijos įstatymo projektą vadino „kapituliacijos projektu“, surišiančiu jam rankas ir „sužlugdysiančiu bet kokį šansą“ Britanijai sėkmingai susiderėti su ES.
B. Johnsonas, kuris vadovavo 2016 metų referendumo kampanijai už išstojimą iš ES, nuolat kartodavo, kad su savo energija ir entuziazmu dėl „Brexit sugebės išvesti šalį iš bloko.
Tačiau įvykių jis nesuvaldė ir dabar vadovauja vyriausybei, neturinčiai daugumos parlamente, be to, gali nesugebėti užsitikrinti rinkimų, kurie galėtų pakeisti šią padėtį.
Antradienį – pirmąją parlamento rudens sesijos dieną – jis patyrė pažeminimą pralaimėdamas pirmą savo, kaip ministro pirmininko, balsavimą Bendruomenių Rūmuose, kai parlamentarai 328 balsais prieš 301 priėmė pasiūlymą, pagal kurį galėjo siekti įstatymo, uždraudžiančio „Brexit“ be sutarties.
Jo vyriausybė savo darbinę daugumą prarado vienam konservatorių parlamentarui perbėgus į opoziciją, o dar daugiau kaip 20-čiai per tą balsavimą palaikius opozicijos sprendimą.
„Negera pradžia, Borisai!“ – po balsavimo sušuko vienas parlamentaras.
B. Johnsonas ėmėsi greito keršto ir išmetė maištininkus iš konservatorių frakcijos parlamente. Tarp šių parlamentarų, kurie tapo nepriklausomi, yra buvęs tarptautinės plėtros sekretorius Rory Stewartas, ilgiausiai parlamente dirbantis įstatymų leidėjas Kennethas Clarke'as, pramintas „Bendruomenių Rūmų tėvu“, ir Nicholas Soamesas, karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio vaikaitis.
JK lyderis trečiadienį sulaukė postūmio Škotijos Aukščiausiajam civilinių bylų teismui Edinburge nusprendus, kad jis gali įšaldyti parlamento darbą, ir atmetus jo oponentų teisinį skundą.
Tačiau tai buvo tik pirmas iš kelių teisinių skundų dėl B. Johnsono manevro.
