„Norime, kad nuolatinis Afrikos atstovavimas ir narystė būtų išplėsta, įtraukiant Indiją, Braziliją, Vokietiją ir Japoniją“, – sakė šalies užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.
„Žinau, kad tai drąsi reforma. Tačiau ji padės Saugumo Tarybai įžengti į trečiąjį šio amžiaus dešimtmetį“, – teigė jis Londone įsikūrusiam užsienio reikalų analitiniam centrui „Chatham House“.
Jungtinė Karalystė yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė kartu su Kinija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis. Kitas 10 nenuolatinių narių dvejų metų kadencijai renka JT Generalinė Asamblėja.
JAV prezidentas Joe Bidenas jau anksčiau yra pareiškęs, kad remia išplėstinės JT Saugumo Tarybos idėją, kad joje būtų atstovaujama Afrikos šalims. Be to, jis pasisakė už tai, kad Afrikos Sąjungai būtų suteikta nuolatinė vieta Didžiajame dvidešimtuke (G-20).
Jis taip pat paskelbė remiantis nuolatinę vietą Lotynų Amerikos šalims ir pritarė Japonijos ir Indijos siekius.
Besivystančios šalys jau seniai skundžiasi, kad Saugumo Taryboje, kurioje penkios nuolatinės narės turi veto teisę, jos neturi balso teisės, ir teigė, kad dėl tokio disbalanso kyla pavojus, jog ši institucija taps nebereikalinga.
Tačiau iki šiol daugkartiniai raginimai imtis reformų nedavė jokių rezultatų, o ekspertai abejoja, ar nuolatinių narių penketukas atsisakys savo įgaliojimų, nepaisant įtikinamų argumentų, kad reikia imtis pokyčių.
J. Cleverly savo kalboje, kurioje ragino atgaivinti daugiašalę sistemą, kad ji atitiktų XXI amžiaus reikalavimus, pritarė institucijos išplėtimui.
Anot jo, daugiašaliai susitarimai, tokie kaip 1945-ųjų JT Chartija, labai pravertė sprendžiant įvairius klausimus – nuo branduolinio ginklo neplatinimo iki kovos su klimato kaita.
Tačiau nėra garantijos, kad jie ateityje išliks, ypač atsižvelgiant į tokius iššūkius kaip Rusijos invazija į Ukrainą ir pasaulinė koronaviruso pandemija.
J. Cleverly pavadino Kremliaus karinius veiksmus „apskaičiuotu išpuoliu prieš JT Chartiją“ ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos principus.
Geopolitinis ir pasaulinis ekonominis svorio centras iš Europos ir Šiaurės Amerikos slenka į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną.
Demografiniai pokyčiai taip pat rodo Afrikos pranašumą, todėl kaip niekad svarbu suteikti jos šalims galimybę pasisakyti joms aktualiais klausimais, tokiais kaip skolų, skurdo ir klimato kaitos problemos, pridūrė jis.
Be to, jis teigė, kad reikia peržiūrėti Pasaulio prekybos organizaciją, kad būtų atsižvelgta į skaitmeninę ekonomiką, ir tarptautines finansų institucijas, kad būtų sprendžiami kovos su klimato kaita finansavimo ir skolos mažinimo klausimai.
