Tiek Jerevanas, tiek Baku neseniai išreiškė pasirengimą pradėti derybas dėl „visapusiškos taikos sutarties“, kovą vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabacho regione, dėl kurio abi Kaukazo kaimynės 2020 metų rudenį šešias savaites kariavo.
Armėnijos vyriausybės vadovas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) per trečiadienį Briuselyje įvykusį susitikimą, surengtą tarpininkaujant Europos Sąjungai, „pavedė užsienio reikalų ministrams pradėti pasirengimą abiejų šalių taikos deryboms“, nurodė armėnų Užsienio reikalų ministerija išplatintame pranešime.
„Susitikimo metu sutarta... įsteigti dvišalę komisiją Armėnijos ir Azerbaidžano sienų delimitacijos klausimais, kuri bus atsakinga už saugumo ir stabilumo užtikrinimą pasienyje“, – pridūrė ministerija.
N. Pašiniano ir I. Aliyvo deryboms Briuselyje tarpininkavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).
Susitikimas įvyko vėl paaštrėjus įtampai ginčijamame Kalnų Karabache, kur Azerbaidžano pajėgos kovo 25 dieną užėmė strategiškai svarbią gyvenvietę, esančią Rusijos taikos palaikymo misijos zonoje. Per susišaudymą tame rajone žuvo trys armėnų kariai.
Tąsyk Jerevanas ir Maskva apkaltino Baku paliaubų pažeidimais. Baku kaltinimus atmetė, tvirtindamas, kad šis rajonas priklauso tarptautiniu mastu pripažįstamai Azerbaidžano teritorijai.
Jerevanas taip pat paragino Baku „nedelsiant“ pradėti taikos derybas. Azerbaidžanas sutiko, nurodęs, kad tokį pasiūlymą jau pateikė prieš metus.
2020 metų rudenį per šešias savaites trukusį Armėnijos ir Azerbaidžano karą dėl Kalnų Karabacho žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.
Kautynės baigėsi, kai šalys tarpininkaujant Rusijai pasirašė paliaubų susitarimą, pagal kurį Armėnija užleido keletą ne vieną dešimtmetį jos kontroliuotų rajonų, o Maskva dislokavo regione taikos palaikymo kontingentą.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.