Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas buvo priartėjęs prie karo su Iranu, o jo nenuspėjamumas yra iššūkis ir artimiausiems Vašingtono sąjungininkams, ypač NATO aljanso narėms.
NATO ir Ukrainos bėdos
Dar būdamas prezidento poste D. Trumpas pagrasino išvesti JAV iš NATO aljanso, todėl sąjungininkai pradėjo didinti savo karinį biudžetą.
JAV pasitraukimas iš NATO aljanso sukeltų didelius iššūkius Europai. Investicijos į šį aljansą iš Europos valstybių nėra tokios dideles, kad artimiausiu metu jos galėtų veikti savarankiškai kaip galinga karinė jėga.
Tačiau kalbant apie pasaulines krizes, manoma, kad D. Trumpo pergalės poveikį labiausiai pajaustų Ukraina ir Iranas.
Kandidatas į JAV prezidentus ne kartą tvirtino, kad užbaigs karą Ukrainoje, nepaaiškindamas, kokių priemonių tam žada imtis.
Vis dėlto, D. Trumpas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį esant „geriausiu pardavėju žemėje“, kai JAV suteikė Kijivui dešimtis milijardų dolerių paramą ginklams.
Būtent JAV suteikta karinė pagalba padėjo Ukrainai atsilaikyti prieš Vladimiro Putino pradėtą karą.
D. Trumpas ir Izraelio konfliktas
Dar vienas svarbus momentas, kurį D. Trumpo prezidentavimas siektų paveikti, yra eskaluojantis Irano ir Izraelio konfliktas.
Manoma, kad jei D. Trumpas pasiektų pergalę JAV prezidento rinkimuose, jis galėtų suteikti dar didesnę karinę pagalbą Izraeliui, kuris šiuo metu konfliktuoja su Teheranu ir jam pavaldžiomis jėgomis regione, įskaitant net ir tiesioginį JAV kariuomenės įsikišimą.
Pranešama, kad D. Trumpas laikosi dar griežtesnės pozicijos Teherano ir jo branduolinių ambicijų atžvilgiu nei Joe Bideno administracija.
Jo sprendimas nutraukti svarbų branduolinį susitarimą su Iranu buvo vienas svarbiausių užsienio politikos veiksmų per ketverius prezidentavimo metus.
