Nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis (Džeimsas Klaperis) sakė pastangos išsiaiškinti užsienio valstybių vadovų tikslus seniai buvo JAV žvalgybos agentūrų „esminis principas“.
„Visą laiką, per kurį užsiėmiau žvalgybos reikalais, – 50 metų – vadovų ketinimai, kad ir kokia forma jie būtų išreikšti, buvo tam tikras esminis principas, ką mes turime rinkti ir analizuoti“, – J.Clapperis sakė Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui.
„Mums nepaprastai svarbu žinoti, kur šalys eina, kokia jų politika, kaip tai mus paveiks įvairiausiose srityse, – aiškino jis. – Taigi svarbūs ne vien patys lyderiai – svarbu, kas vyksta aplink juos, ką jie perduoda savo vyriausybėms.“
Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, pagrįstuose buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) nutekinta informacija, JAV Nacionalinio saugumo agentūra pasiklausydavo dešimčių užsienio lyderių, tarp jų A.Merkel, pokalbių.
Tie pranešimai sukėlė pasipiktinimą Vokietijoje ir visoje Europoje, taip pat pasklidus prieštaringiems signalams apie tai, kada JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) galėjo sužinti apie numanomą šnipinėjimą ir ar jis patvirtino tokią veiklą.
J.Clapperis buvo paklaustas Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininko Mike'o Rogerso (Maiko Rodžerso), kodėl JAV žvalgybos tarnybos mėgino aiškintis užsienio lyderių ketinimus.
Tačiau įstatymų leidėjas neužsiminė apie pranešimus, jog Nacionalinio saugumo agentūra pasiklauso Vokietijos kanclerės ir kitų draugiškų valstybių lyderių pokalbių.
M.Rogersas kėlė prielaidą, kad „geriausias būdas“ nustatyti, kokie yra užsienio lyderio planai – „arba kaip nors priartėti prie užsienio lyderio, arba iš tikrųjų prieiti prie užsienio lyderio komunikacijos“. Tuomet jis paklausė J.Clapperio: „Ar tai būtų tikslu?“
Žvalgybos vadovas atsakė: „Taip.“
Paklaustas, ar Amerikos sąjungininkai šnipinėjo Jungtines Valstijas, J.Clapperis pareiškė: „Be abejo.“
Tačiau kitas įstatymų leidėjas – Adamas Schiffas (Adamas Šifas) – pareiškė, kad žvalgybos tarnybos neįvykdė savo teisinės prievolės informuoti Kongreso žvalgybos komitetus apie „reikšmingus“ šnipinėjimo veiksmus, kuriais, pasak jo, turėtų būti laikomas ir bet koks užsienio lyderių šnipinėjimas.
J.Clapperis atrodė nesutinkantis su šia pozicija, sakydamas, kad žvalgybos tarnybos vykdė įstatymus, informuodamos įstatymų leidėjus apie duomenų rinkimo prioritetus, nors ir konkrečiai neįvardydamos kiekvieno šaltinio arba sekimo taikinio.
M.Rogersas vėliau pareiškė A.Schiffui, kad komiteto nariai nėra paliekami „nežinioje“, kad „dideli medžiagos kiekiai“ iš NSA yra prieinami įstatymų leidėjams, kurie skiria laiko tuo pasidomėt, ir kad nereikėtų tikėtis, jog žvalgybos agentūros pateiks visas savo veiklos detales.
Europos žvalgybos tarnybos dalydavosi su JAV duomenimis apie pokalbius telefonu
Europos žvalgybos tarnybos dalydavosi su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) duomenimis apie pokalbius telefonu, o žiniasklaidos pranešimai, teigiantys priešingai, yra „visiškai klaidingi“, tos tarnybos vadovas antradienį sakė Amerikos įstatymų leidėjams.
„Žurnalistų Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje pareiškimai, kad NSA rinko dešimtis milijonų pokalbių telefonu yra visiškai klaidingi“, – generolas Keithas Alexanderis (Kitas Aleksanderis) sakė Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui.
„Kalbant visiškai aiškiai, tai nėra informacija, kurią mes rinkome apie Europos piliečius“, – nurodė jis.
K.Alexanderis buvo paklaustas apie Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos žiniasklaidos pranešimus, pagrįstus buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) nutekinta medžiaga, kuriuose teigiama, jog NSA šnipinėjo milijonų Europos piliečių pokalbius telefonu.
Atmesdamas tuos pranešimus, K.Alexanderis sakė, kad Europos laikraščiai klaidingai interpretavo NSA dokumentus, kuriuos nutekino E.Snowdenas, ir kad didelė dalis tų duomenų buvo surinkta Europos žvalgybos tarnybų, kurios vėliau jais pasidalijo su NSA.
Be to, atsakydamas į kitą klausimą K.Alexanderis patvirtino, kad pokalbiai, kurie minimi nutekintame dokumente, daugeliu atveju vykdavo ne toje Europos šalyje, kuri apie juos pranešdavo.
„Jie (žurnalistai) kaip įrodymus pateikia kompiuterio ekrano vaizdo nuotraukas, kuriose matomi internetinės priemonės, skirtos duomenų tvarkymui, rezultatai – tačiau tiek jie, tiek įslaptintus duomenis pavogęs asmuo nesuprato, į ką žiūri“, – teigė jis.
NSA vadovo komentarai patvirtina anksčia antradienį paskelbtą dienraščio „The Wall Street Journal“ pranešimą, kuriame cituojami neįvardyti JAV pareigūnai, kurie sakė, jog Europos žiniasklaidos paskelbti pranešimai yra neteisingi ir kad Nacionalinio saugumo agentūra nešnipinėjo Europos piliečių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
