Metinėje ataskaitoje apie saugumo iššūkius šaliai Amerikos žvalgybos agentūrų vadovai taip pat ginčija D. Trumpo pareiškimą, kad Teheranas šiuo metu aktyviai siekia pasigaminti branduolinių ginklų. Remdamasis šiuo argumentu prezidentas praeitais metais pasitraukė iš daugiašalės sutarties dėl Irano branduolinės programos.
Likus kelioms savaitėms iki D. Trumpo planuojamo antrojo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas pareiškė Senato žvalgybos komitetui, kad JAV žvalgybininkų bendruomenė įsitikinusi, jog Pchenjanas veikiausiai nesutiks atsisakyti visos savo branduolinės ginkluotės.
D. Trumpas tvirtino, kad Kim Jong Unas sutiko siekti šio tikslo po pernai birželį Singapūre įvykusio jųdviejų istorinio susitikimo. Prezidentas ketina ateinantį mėnesį užsitikrinti tvirtesnį Šiaurės Korėjos lyderio įsipareigojimą šiuo klausimu mainais į sankcijų atšaukimą ir santykių normalizavimą.
„Tebedarome išvadą, kad Šiaurės Korėja veikiausiai neatsisakys visos savo branduolinės ginkluotės ir (jos) gamybos pajėgumų, net jeigu ji siekia susiderėti dėl dalinės denuklearizacijos žingsnių, kad gautų svarbių JAV ir tarptautinių nuolaidų“, – D. Coatsas nurodė ataskaitoje „Pasaulinis grėsmių įvertinimas“.
„Šiaurės Korėjos lyderiai laiko branduolinės ginkluotės pajėgumus „kritiškai svarbiais režimo išlikimui“, – pridūrė jis.
Galimas IS sugrįžimas
D. Coatso ataskaitoje taip pat sakoma, kad „Islamo valstybė“ išlieka potenciali grėsmė Artimuosiuose Rytuose, nes judėjimo lyderiai tebekursto atakas prieš Vakarus.
„ISIS (IS) tebevaldo tūkstančius kovotojų Irake ir Sirijoje, taip pat turi aštuonis padalinius, daugiau kaip tuziną tinklų ir tūkstančius šalininkų, išsibarsčiusių visame pasaulyje, nepaisant reikšmingų vadovybės ir teritorinių praradimų“, – rašo D. Coatsas.
Jis pripažino, kad šios džihadistų grupuotės kontroliuojama teritorija Irake ir Sirijoje buvo sumažinta iki „poros likusių kaimelių“, tačiau atkreipė dėmesį, kad ekstremistai pasinaudotų bet kokiu tarptautinės koalicijos pajėgų spaudimo sumažėjimu ir siektų atkurti savo pajėgumus organizuoti išpuolius bei skleisti savo propagandą.
D. Trumpas pastaraisiais mėnesis ne kartą sakė, kad IS buvo įveikta, ir šiuo argumentu grindė gruodį netikėtai paskelbtą savo sprendimą išvesti JAV karinį kontingentą iš Sirijos.
Po šio pareiškimo jo gynybos sekretorius Jamesas Mattisas atsistatydino, nes negalėjo palaikyti prezidento pozicijos. JAV saugumo ekspertai taip pat ragino D. Trumpą neskubėti išvesti pajėgas iš Sirijos, nes susidariusį vakuumą gali užpildyti IS kovotojai.
Iranas laikosi sutarties
D. Coatso ataskaitoje pabrėžiama Jungtinėms Valstijoms keliama plati ir didėjanti Kinijos grėsmė. Šiuo klausimu daugumos D. Trumpo administracijos veikėjų nuomonė yra tokia pati.
Tačiau ataskaitoje pateikiamos kitokie vertinimai dėl Šiaurės Korėjos, Irano ir „Islamo valstybės“ pabrėžia Vašingtono žvalgybos bendruomenės susirūpinimą dėl akivaizdaus D. Trumpo nusiteikimo jų išvadas ignoruoti arba politizuoti.
Prezidentas ne kartą atmetė žvalgybininkų išvadą, kad Rusija dideliu mastu kišosi į 2016 metų rinkimus, atvedusius D. Trumpą į valdžią, ir padėjo įveikti kampanijos favorite laikytą varžovę demokratę Hillary Clinton.
Antradienį žvalgybos vadovai pabrėžė, kad Rusija vėl mėgino kištis į 2018 metų kadencijos vidurio Kongreso rinkimus ir yra nusiteikusi daryti tą patį per artėjančių 2020 metų prezidento rinkimų kampaniją. Be to, Maskvos strategiją gali imtis mėgdžioti ir kiti veikėjai, pavyzdžiui, Kinija.
„Užsienio veikėjai laikys 2020 metų rinkimus galimybe stumti savo interesus“, – rašo D. Coatsas.
Tuo metu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorė Gina Haspel sakė Žvalgybos komiteto senatoriams, kad Iranas tebesilaiko 2015 metų sutarties dėl savo branduolinės programos, nor D. Trumpas pernai nusprendė pasitraukti iš susitarimo, apkaltinęs Teheraną pažeidimais.
„Šiuo metu jie techniškai vykdo“ Bendrąjį išsamių veiksmų planą, pabrėžė G. Haspel.
„Manau, naujausia informacija – kad iraniečiai svarsto imtis žingsnių, mažinančių jų prisirišimą prie JCPOA, jiems siekiant spausti europiečius imtis investicijų ir prekybos lengvatų, kurių Iranas tikėjosi gauti iš šios sutarties“, - pridūrė CŽV vadovė.
