Juose skelbiama, kad aukštas pareigas užimantys Rusijos valdininkai, valstybinės institucijos ir verslas pajuto sankcijų poveikį, tačiau bando prie jų prisitaikyti. Nepaisant to, kad kai kurie Rusijos ekonomikos elito atstovai gali ir nesutikti su Kremliaus politika Ukrainos atžvilgiu, o sankcijos kenkia jų verslams, jie vargu ar atsisakys palaikyti Vladimirą Putiną.
Rusijos valdžia, pažymima nutekintame dokumente, sankcijų sušvelninimui tikisi didinti korporacinius mokesčius, naudoti Nacionalinio gerbūvio fondo lėšomis, didinti importą ir stiprinti verslo galimybes adaptuotis prie naujų sąlygų ir taip sušvelninti Vakarų sankcijų poveikį.
Tiesa, „The Washington Post“ pažymima, kad žvalgybos ataskaitoje nėra vertinamas nuo šių metų pradžios įvestų sankcijų Rusijai ir ilgalaikis „lubų Rusijos naftai“ įvedimo poveikis.
Nuo pat karo pradžios daugelis ekonomistų prognozavo, kad Rusija galėtų net ir prie sunkių sankcijų tęsti savo agresiją Ukrainoje naudojantis sukauptu Nacionalinio gerbūvio fondo rezervu. Tai yra pinigai, kuriuos Kremlius kaupė dešimtmetį iš naftos ir dujų pardavimų.
„The Washington Post“ taip pat pažymima, kad sankcijos ne tik paveikia Rusijos ekonomiką, tačiau ir siunčia tam tikrus signalus Rusijos elitui, o ribojimo priemonių efektyvumą reiktų vertinti pasitelkiant platesnį mastą faktorių negu yra nurodyta nutekintoje JAV žvalgybos ataskaitoje.
