Publikacijoje remiamasi Rusijos ekonomistais, tarp jų ir Europos analizės ir strategijų centro (Rusijoje pripažinto „užsienio agentu“) bendradarbiu Vladislavu Inozemcevu, kurie mano, kad Maskva dėl didžiulių pajamų iš naftos pardavimo ir Vakarų sankcijų neefektyvumo gali išlaikyti karą prieš Ukrainą dar 1-3 metus.
Tuo pat metu Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina perspėjo, kad gamybos pajėgumai Rusijoje yra „beveik išsemti“. Ji paskelbė ilgą aukštų palūkanų normų laikotarpį, kad sumažintų infliaciją, tačiau kol kas ši priemonė nedavė teigiamų rezultatų.
Spalio mėnesį Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad 83 procentams verslo įmonių kyla sunkumų ieškant darbo jėgos.
Sibire trūksta autobusų vairuotojų. Rusijos ūkiuose melžėjoms mokami tokio pat dydžio atlyginimai kaip ir IT specialistams, kad jos liktų dirbti, o viešbučiams sunku rasti padavėjų, valytojų ir virėjų.
Pasak analitikų, V. Putinas neišvengiamai mažins socialines išlaidas švietimui, sveikatos apsaugai ir civilinei infrastruktūrai.
Pažymima, kad nepaisant Rusijos gebėjimo kurį laiką kariauti ir masiškai gaminti primityvius ginklus, jos karinis-pramoninis kompleksas nepajėgus gaminti modernių ginklų ir karinės įrangos.
