Tačiau joks sprendimas artimiausiu laiku turbūt nebus priimtas, o kai kurie pareigūnai baiminasi, kad toks žingsnis gali sukelti neigiamų padarinių, dar labiau eskaluodamas konfliktą tarp Ukrainos vyriausybės ir Maskvos remiamų sukilėlių.
„Tai yra diskusijų dalis“, – sakė vienas savo vardo nepanoręs viešinti pareigūnas, kalbėdamas apie tikėtiną dalijimąsi išsamesne žvalgybos informacija.
„Visa tai yra dalis vertinimų, kaip galime padėti ukrainiečiams“, – pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP. Jis pridūrė, kad sprendimas aprūpinti Ukrainos pajėgas informacija, kuri joms padėtų smogti prorusiškiems kovotojams šalies rytuose, keltų tam tikrų pavojų.
Dienraštis „The New York Times“ pirmasis pranešė, kad Pentagonas ir žvalgybos agentūros tiria galimybes dalytis su Kijevu tikslesne, realiu laiku pateikiama informacija, kad vyriausybės pajėgos galėtų smogti sukilėlių raketoms „žemė–oras“, kuriomis buvo numušti keli Ukrainos kariuomenės orlaiviai.
Baltieji rūmai dar nesurengė diskusijų šiuo klausimu tarp aukšto lygio pareigūnų, laikraštis nurodė praeitą savaitgalį.
Kitas Pentagono pareigūnas sakė, kad tokio sprendimo tikimybė nėra didelė ir kad jis būtų susijęs su nemenkais pavojais.
„Nepakankamai turima karinės įrangos, kuria Vašingtonas galėtų aprūpinti (ukrainiečius), siekiant atsverti Rusijos įtaką“, – sakė pareigūnas, taip pat pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Esama rizikos, kad juo daugiau ginklų suteiktume ukrainiečiams, juo labiau rusai eskaluotų ir stiprintų savo vaidmenį“, – sakė pareigūnas.
Dėl šios priežasties Vašingtonas labiau palaiko diplomatines priemones, ragindamas savo sąjungininkus Europoje paskelbti griežtesnes sankcijas Maskvai, viliantis, kad tokios priemonės privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsisakyti savo dabartinės nesutaikomos pozicijos konflikto Ukrainoje atžvilgiu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
