Vašingtonas pristatė naujas sankcijas Rusijos įstatymų leidėjams ir gynybos bendrovėms, taip pat aptarė Didžiojo septyneto (G-7) pastangas suspenduoti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose bei įšaldyti jos aukso rezervą.
Šių iš eilės vykstančių 30 NATO narių, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos 27 valstybių vadovų susitikimų svarbiausia figūra yra JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Bidenas).
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kreipėsi į lyderius vaizdo ryšiu. Jis paragino NATO teikti Kyjivui neribotą karinę pagalbą, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
„Aljansas gali ir vėl neleisti ukrainiečiams mirti nuo Rusijos smūgių, nuo Rusijos okupacijos, suteikdamas mums visus reikalingus ginklus“, – sakė jis.
NATO atmeta Ukrainos raginimus surengti intervenciją ir nustatyti neskraidymo zoną, siekiant sustabdyti Rusijos vykdomą įnirtingą bombardavimą. Kyjivas šiuo metu daugiausiai dėmesio skiria pastangoms gauti geresnės ginkluotės, kad galėtų apginti šalį.
Vašingtonas pareiškė su sąjungininkais svarstantis priešlaivinių raketų siuntimą Ukrainai.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas yra „pasiryžęs toliau primesti kainą Rusijai, kad būtų užbaigtas šis brutalus karas“.
Jis perspėjo Rusiją nerengti Ukrainoje jokių cheminių atakų ir nurodė, kad Aljansas stiprina savo pajėgų Rytų Europoje cheminę ir branduolinę apsaugą.
„Mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų [Europoje] vadas generolas [Todas] Woltersas (Todas Voltersas) aktyvavo NATO cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės gynybos elementus, o sąjungininkai dislokuoja papildomas chemines, biologines ir branduolines gynybos priemones, kad sustiprintų mūsų esamas ir naujas kovines grupes“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams po NATO viršūnių susitikimo Briuselyje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą NATO jau nusiuntė į savo rytinį flangą dešimtis tūkstančių karių, siekdama apsisaugoti nuo bet kokio galimo konflikto išplitimo į Aljanso šalis.
Be to, ketvirtadienį NATO šalių lyderiai susitarė Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje dislokuoti keturias naujas kovines grupes, kurias paprastai sudaro nuo 1 000 iki 1 500 karių. Dar keturios kovinės grupės jau dislokuotos Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
J. Stoltenbergas sakė, kad Aljansas ilgainiui taip pat peržiūrės savo rytinio flango gynybą, įvesdamas „daug daugiau pajėgų“, kad galėtų atremti Maskvos grėsę.
Rusijos aukso rezervai
NATO šalių lyderiai, demonstruodami Vakarų vienybę, ketvirtadienį pratęsė Aljanso vadovo 63 metų J. Stoltenbergo įgaliojimus dar vieneriems metams iki 2023 metų rugsėjo, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje.
Pasibaigus tris valandas trukusiam NATO viršūnių susitikimui, J. Bidenas ir Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiai pasiliko NATO būstinėje valandos trukmės G-7 viršūnių susitikimui.
Vienas JAV pareigūnas pranešė, kad Didžiojo septyneto lyderiai susitarė dėl kitų baudžiamųjų priemonių, kuriomis būtų galima smogti Rusijai, neskaičiuojant JAV, ES ir sąjungininkų jau įvestų sankcijų paketų.
„Mes, G-7, esame vieningi ir sakome, kad tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų tęsti savo veiklos su Rusija kaip įprastai“, – sakė pareigūnas.
Didysis septynetas taip pat siekia „sumažinti Rusijos galimybes finansuoti... (prezidento Vladimiro) Putino karą, taip pat paaiškindamas, kad bet kokiems sandoriams, susijusiems su auksu... taikomos dabar galiojančios sankcijos“.
Be to, Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Maskvos invaziją į Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė naujų sankcijų 328 Rusijos įstatymų leidėjams, oligarchams ir 48 gynybos bendrovėms.
Šios priemonės, numatančios taip pat ir JAV laikomo turto įšaldymą, yra suderintos su ES, JK ir Kanados taikomomis sankcijomis.
„Skelbiu papildomas sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos elito atstovų, įstatymų leidėjų ir gynybos bendrovių, reaguodamas į Putino pasirinktą karą Ukrainoje“, – tviteryje parašė J. Bidenas.
„Jie asmeniškai pelnosi iš Kremliaus politikos ir turėtų pasidalyti skausmu“, – pridūrė jis.
Vakarams griežtinant sankcijas Rusijai, Kremlius ieško būdų, kuo atsakyti.
Vienas žingsnių, kuriuo siekiama sušvelninti finansines sankcijas, yra Maskvos reikalavimas, kad „nedraugiškos šalys“ – kuriomis, jos nuomone, yra visos ES narės – už Rusijos tiekiamas gamtines dujas mokėtų tik rubliais.
Pasak ekspertų, šis V. Putino žingsnis yra gana rizikingas, nes gali paskatinti Europą dar greičiau imtis veiksmų, siekiant diversifikuoti energijos importo šaltinius ir atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos.
