„Nusprendėme pasiųsti vieną laivą į Juodąją jūrą. Tikimės, kad jis atplauks per savaitę“, – sakė Pentagono atstovas pulkininkas Stevenas Warrenas (Stivenas Vorenas), neatskleisdamas to laivo pavadinimo ir tipo dėl „operatyvinio saugumo“.
Vienas Gynybos departamento pareigūnas patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad į tą regioną siunčiamas raketinis eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“.
Tas laivas buvo neseniai modernizuotas ir pritaikytas leisti raketas SM-3, todėl gali veikti kaip priešraketinės gynybos sistemos „Aegis“ dalis.
„Donald Cook“ buvo dislokuotas Ispanijos karinių jūrų pajėgų bazėje Rotos uoste, kur turi veikti kaip siūlomo NATO priešraketinio skydo dalis.
NATO teigia, kad ši sistema yra vien ginamojo pobūdžio, pritaikyta atsakyti į raketų atakų, kokias potencialiai galėtų surengti Iranas ar kitos šalys, grėsmę. Tačiau ji jau seniai yra įtampos šaltinis tarp NATO ir Rusijos, laikančios tą projektą keliančiu grėsmę jos pačios saugumui.
S.Warrenas perspėjo, kad „Donald Cook“ dislokavimas Juodojoje jūroje turi tik padrąsinti sąjungininkus tame regione.
„Vis dar planuojame mūsų operacijos Juodojoje jūroje detales, tačiau numatome vizitus uostuose ir pratybas kitose Juodosios jūros šalyse“, – aiškino jis.
Pasak Pentagono atstovo, tos planuojamos pratybos nevyks Ukrainos uostuose.
Kitas Amerikos eskadrinis minininkas „USS Truxtun“ buvo pasiųstas į Juodąją jūrą, kai įsiplieskė krizė tarp Rusijos ir Ukrainos, tačiau paliko tą regioną kovo 21 dieną.
JAV valstybės sekretorius Kerry aptars Ukrainos krizę su diplomatijos vadovais
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pirmadienį sutiko susitikti su Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovais, imantis naujų pastangų sumažinti įtampą rytų Ukrainoje, Baltiesiems rūmams grasinant naujomis sankcijomis, jeigu Maskva surengs intervenciją.
J.Kerry susitikimai su užsienio reikalų ministrais vyks ateinančias dešimt dienų, nurodė JAV Valstybės departamentas. Jie rengiami didėjant JAV susirūpinimui, kad Rusija gali neapsiriboti aneksavusi Krymą ir mėginti atplėšti kitas Ukrainos teritorijas. Dėl šios priežasties Baltieji rūmai paskelbė perspėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Jeigu Rusija pajudės į rytų Ukrainą – atvirai arba slapta – tai būtų labai rimtas eskalavimas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis), pridūręs, kad Jungtinės Valstijos „pasiruošusios įvesti tolesnes sankcijas Rusijos ekonomikos sektoriams, jeigu padėtis paaštrės.“
Prorusiški aktyvistai pastarosiomis dienomis užėmė vietos administracijos pastatus trijuose rytiniuose Ukrainos regionuose, o du iš jų pirmadienį paskelbė „suvereniomis liaudies respublikomis“, planuodami surengti separatistinius referendumus. Šie įvykiai atrodo labai panašūs į tuos, kurie vyko praeitą mėnesį prieš Rusijai aneksuojant Krymą. Ukrainos vyriausybė perspėjo malšinti neramumus, nors Rusija prie šalies sienų yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.
Siųsdamas aiškų signalą, jog JAV laiko Rusiją atsakinga dėl neramumų kurstymo rytų Ukrainoje, J.Carney sakė, kad esama tvirtų įrodymų, jog kai kuriems prorusiškiems protestuotojams, dalyvavusiems vyriausybinių pastatų užėmimo operacijose rytų Ukrainoje, buvo sumokėta ir kad jie nėra vietos gyventojai.
„Aišku, kad tai yra padidėjusio Rusijos spaudimo Ukrainai rezultatas. Matome tai iš pajėgų, kurios buvo sutelktos pasienyje“, – aiškino Baltųjų rūmų atstovas, ragindamas V.Putiną atitraukti tas pajėgas.
Tačiau pasisakantiems už griežtesnį JAV atsaką dabartiniai Baltųjų rūmų grūmojimai Maskvai atrodo nepakankami. Arizonos senatorius respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas) sakė, kad neramumai rytų Ukrainoje atrodo tarsi parengti „tiesiai iš prezidento Putino žaidimo taisyklių knygelės“.
„Panašu, kad tolesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą pavojus didėja, todėl atrodo piktinama, jog (prezidento Baracko) Obamos (Barako Obamos) administracija vis dar nepatenkino Ukrainos vyriausybės prašymo suteikti kuklią karinę pagalbą“, – sakė jis.
Baltieji rūmai ignoravo raginimus pasiųsti modernios ginkluotės Ukrainai, argumentuodami, kad jie siekia mažinti įtampą, o ne ją kurstyti.
Anksčiau pirmadienį kalbėdamasis telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, J.Kerry sakė, kad Jungtinės Valstijos su „dideliu susirūpinimu“ stebi įvykius Ukrainos rytiniuose miestuose ir skeptiškai vertina pareiškimus, kad jie yra spontaniški, nurodė Valstybės departamentas. J.Kerry pažymėjo, kad Ukrainoje neseniai buvo suimta Rusijos žvalgybos operatyvininkų, taip pat ragino Rusijos vyriausybę atsiriboti nuo separatistų veiksmų.
Tuo tarpu S.Lavrovas pabrėžė „nuolatinė būtinybę vykdyti nuodugnią ir skaidrią konstitucijos reformą, visokeriopai įtraukiant visas politines jėgas ir regionus, ypač stiprėjant protestams pietryčių Ukrainoje“, sakoma Rusijos URM pranešime.
Jis taip pat pabrėžė, jog labai „svarbus realus dialogas dėl federacinės Ukrainos struktūros ir jos neprisijungimo prie blokų statuso įtvirtinimas“, turėdamas omenyje Kremliaus pastangas užkirsti Kijevui kelią į narystę NATO.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
