Respublikonai, siekiantys oficialaus partijos kandidato 2008 metų prezidento rinkimuose statuso, ketvirtadienį per pirmuosius ramius debatus pareiškė tvirtą paramą karinei misijai Irake, tačiau išsakė būgštavimų dėl George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos vadovavimo šiam karui.
Debatuose, kurie buvo surengti šaltojo karo laikų didvyrio, konservatyvių pažiūrų prezidento respublikono Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) bibliotekoje, visi 10 kandidatų vengė atviros konfrontacijos. Vis dėlto jų diskusijos atskleidė tam tikrus nuomonių skirtumus tokiais socialiniais klausimais kaip abortai.
Dauguma respublikonų kandidatų ragino siekti pergalės Irake. Šį raginimą jie išsakė praėjus savaitei po pirmųjų demokratų pretendentų į prezidentus debatų, kurių metu jie pasisakė už skubų Irako karo užbaigimą.
"Privalome iškovoti pergalę Irake. Jei pasitrauksime, bus chaosas, genocidas, ir tai atseks mus į namus", - sakė senatorius iš Arizonos Johnas McCainas (Džonas Makeinas), vienas aktyviausių karo rėmėjų, pritariantis G.W.Busho planams didinti kontingentą Irake.
Buvęs Niujorko meras Rudolphas Giuliani (Rudolfas Džulianis), kuris visuomenės nuomonės apklausose populiarumu lenkia kitus respublikonų pretendentų į prezidento postą, sakė: "Negalime atsitraukti susidūrę su terorizmu. Tai baisi klaida".
Tačiau kai kurie kandidatai taip pat išsakė rimtų abejonių dėl G.W.Busho ir jo administracijos vadovavimo karui. J.McCainas nurodė, kad "karui blogai vadovaujama ketverius metus".
"Akivaizdu, jog buvo suklysta vertinant. Tai visų pirma susiję su tuo, jog buvo klausoma, ką kalba daugybė žmonių, vilkinčių kostiumus ir ryšinčių šilkinius kaklaraiščius, bet iki galo neišklausoma, ką sako generolai", - pareiškė buvęs Arkanzaso gubernatorius Maike'as Huckabee (Maikas Hakabis).
Debatai Kalifornijoje vyko praėjus beveik pusmečiui po skaudaus respublikonų pralaimėjimo vidurio kadencijos rinkimuose, po kurių jie neteko valdžios Kongrese.
Viešosios nuomonės apklausos, kurios rodo, kad likus pusantrų metų iki prezidento rinkimų Amerikos visuomenėje jaučiamas didelis nepasitenkinimas G.W.Busho veikla, Irako karu ir apskritai respublikonais, verčia kandidatus rimtai susimąstyti, ar remti dabartinį valstybės vadovą ir jo politiką.
Buvęs Masačusetso gubernatorius Mittas Romney (Mitas Romnis), kuriam itin sėkmingas lėšų rinkimas ir isteblišmento parama padėjo įsitvirtinti tarp favoritais laikomų pretendentų, nors visuomenės nuomonės apklausose jis negali pasigirti dideliu populiarumu, pareiškė, kad kandidatai privalo nekreipti dėmesio į apklausas, kai kalbama apie karą.
"Noriu kiek įmanoma greičiau sugrąžinti mūsų karius namo. Tačiau tuo pat metu pripažįstu, jog mes nenorime išvesti jų taip skubotai, kad vėliau būtume priversti ten sugrįžti", - sakė jis.
Savo ruožtu konservatoriai reiškė nepasitenkinimą respublikonų pretendentais, ypač R.Giuliani dėl jo pasisakymų už gėjų teises ir pritarimo abortams bei M.Romney už tai, kad pakeitė savo poziciją šiais klausimais.
Buvęs Masačusetso gubernatorius gynė savo pasikeitusią poziciją dėl abortų kaip "nuoširdų nuomonės pasikeitimą".
"Tiesiog pakeičiau savo nuomonę", - sakė M.Romney.
Dauguma kandidatų sakė, jog pritaria, kad būtų atšauktas Aukščiausiojo teismo sprendimas, legalizavęs abortus.
R.Giuliani taip pat nurodė, kad tam neprieštarautų, tačiau išsakė nuomonę, jog tai turėtų nuspręsti kiekviena valstija atskirai.
