Šis susitarimas praėjusią savaitę buvo pasirašytas viliantis sumažinti įtampą tęsiantis rimčiausiai konfrontacijai tarp Vašingtono ir Maskvos nuo Šaltojo karo laikų, tačiau abi pusės kaltina viena kitą jo nesilaikant.
J.Kerry per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu sakė, kad tarp tokių Maskvos žingsnių galėtų būti „viešas raginimas separatistams atlaisvinti neteisėtai užimtus pastatus ir kontrolės postus, sutikti su amnestija ir imtis spręsti jų nepasitenkinimą keliančius klausimus politinėmis priemonėmis“, sakė Valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).
„Jis paragino Rusiją paskirti aukšto rango diplomatą dirbti su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija Rytų Ukrainoje, leisti separatistams aiškiai suprasti, kad Rusija remia susitarimą ir nori deeskalacijos“, - sakė ji ir pridūrė: „Jis taip pat paragino Rusiją pasisakyti prieš žurnalistų ir kitų eilinių žmonių ėmimą įkaitais“.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pagrasino įvesti Rusijai papildomas sankcijas, jei susitarimas nebus greitai įgyvendintas.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sankcija jau anksčiau ėmėsi tikslinių sankcijų prieš įtakingus rusų bei ukrainiečių politikus ir verslininkus, tarp jų grupę Kremliaus lyderio Vladimiro Putino artimos aplinkos žmonių.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Jay Carney (Džėjus Karnis) pabrėžė, kad Vašingtonas pasirengęs įgyvendinti šį grasinimą, įspėjęs, jog jei artimiausiomis dienomis nebus padaryta pažangos, Rusija pajus tolesnius padarinius.
Tačiau J.Carney atsisakė patikslinti, koks yra galutinis terminas Rusijai imtis veiksmų situacijai deeskaluoti.
J.Kerry pokalbis su S.Lavrovu įvyko, kai JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo dviejų dienų vizitą Kijeve, kuris surengtas siekiant pademonstruoti paramą naujajai šalies valdžiai.
Ženevos susitarime, kurį pasirašė Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos, „visos neteisėtos ginkluotos formuotės“ Ukrainoje raginamos sudėti ginklus ir atsitraukti iš užimtų valstybinių pastatų bei kitų vietų.
Velykų proga paskelbtos trumpos paliaubos sekmadienį buvo pažeistos, kai per susišaudymą separatistų kontroliuojamame Slovjansko mieste Rytų Ukrainoje žuvo du promaskvietiški sukilėliai.
J.Carney sakė, kad JAV negali patvirtinti, kas išprovokavo tą incidentą, kuris, kaip teigiama, įvyko prie separatistų įrengtos kelio užtvaros.
Tačiau Baltųjų rūmų atstovas spaudai pabrėžė, jog Vašingtonas toliau laikosi nuomonės, kad neramumus Rytų Ukrainoje kursto Kremliaus remiamos jėgos.
Tuo tarpu Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas apkaltino Ukrainos vyriausybę nesilaikant susitarimo ir žurnalistams Maskvoje sakė, kad sankcijos žlugs.
„Mėginimai izoliuoti Rusiją neturi jokios ateities, nes neįmanoma izoliuoti Rusijos nuo likusio pasaulio“, - pabrėžė ministras.
Pasak S.Lavrovo, jo šalis „yra didi galia, yra nepriklausoma ir žino, ko nori“.
JAV valstybės departamentas pirmadienį išplatino nuotraukas, kurios, jo teigimu, įrodo, kad Rytų Ukrainoje veikiantys ginkluoti separatistai iš tiesų yra rusų armijos ar žvalgybos karininkai.
Tuo tarpu Viktoras Janukovyčius - Kremliaus remtas Ukrainos prezidentas, kuris buvo nušalintas per proeuropietiškus protestus, išprovokavusius dabartinę krizę, pareikalavo Kijevo atšaukti savo ginkluotąsias pajėgas iš separatistinių rytų, kad būtų užkirstas kelias „skerdynėms“, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Ukrainos naujoji vyriausybė praėjusią savaitę pradėjo „antiteroristinę“ operaciją, siekdama išstumti separatistus, tačiau kol kas ji visiškai nesėkminga, o Velykų šventėms buvo laikinai sustabdyta.
ESBO misijos Kijeve, stebinčios Ženevos susitarimo įgyvendinimą, atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, jog negali patvirtinti, kad separatistai atsitraukia iš užimtų pastatų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
