Jau dvi savaites Niujorko miesto širdyje – pietinėje Manhattano dalyje – neramu.
Įprasta, kad kiekvienais metais mieste prieš rugsėjo 11 d. padaugėja policijos. Be to, šiemet beveik tuo pačiu metu vyko ir Jungtinių Tautų asamblėja. Tačiau tiems niujorkiečiams, kurie po šių įvykių tikėjosi ramybės, teko nusivilti. Rugsėjo 17 d. čia prasidėjo ilgalaikė protesto akcija, nukreipta prieš finansinę JAV sistemą – „Occupy Wall Street„. Akcijos dalyvių žodžiais tariant, finansinę Amerikos sistemą reikia iš pagrindų keisti.
„Tokia padėtis, kokia yra dabar, ilgiau tęstis nebegali, – teigia jie. – Šiandien šalyje atsižvelgiama tik į turtingųjų interesus. Dėl to per pastaruosius keletą metų didžioji dalis šalies gyventojų yra nuskurdinti, iki nematytų mastų iškilo nedarbas, žmonės prarado savo santaupas ir namus, o 1 proc. turtingųjų tik dar labiau praturtėjo.“ Kaip žinoma, ypač sunku – jaunimui. Maždaug 50 proc. baigusių aukštąsias mokyklas jaunuolių negauna darbo ir su kiekvienais nedarbo metais turi vis mažiau šansų jo gauti. Jaunimas ir yra pagrindinis šios akcijos organizatorius bei dalyvis.
Bloombergas bijo dėl galimų panašumų su arabų revoliucijomis
Kaip nurodoma „Occupy Wall Street„ programoje, protestuotojai yra pasiryžę savo akciją tęsti neribotą laiką – tol, kol bus patenkinti jų reikalavimai: imta reformuoti finansinė JAV sistema, pakelti mokesčiai turtingiesiems, imtasi priemonių žmones aprūpinti darbu ir t.t. Realiai mąstant, sunku tikėtis, kad šiandieninė valdžia atsižvelgtų į tokius reikalavimus. Tačiau tokia akcija valdantiesiems turėtų būti labai aiškus „wake–up call“, parodantis, kad liaudyje nepasitenkinimo lygis auga.
O kad kartu auga ir pavojus, tą supranta net multimilijonierius Niujorko meras M. Bloombergas. Jis pastebėjo, kad situacija mieste darosi grėsminga ir ima panašėti į situaciją arabų šalyse prieš prasidedant revoliucijoms. Sužinojęs apie ruošiamus protestus, meras išreiškė nerimą, kad Niujorke galima tikėtis tokių pat riaušių, kokios buvo Kaire, ko jis „labai nenorėtų„. Matyt, dėl jo „nenoro“ Niujorko policijai buvo duoti ypatingi įgaliojimai. Jos elgesys taikių demonstrantų atžvilgiu šiomis dienomis – ypač agresyvus. Tai galima pamatyti dešimtyse videoreportažų, patalpintų „You Tube„, įvedus paieškomąją frazę „Wall Street Protests“. O oficialioji žiniasklaida tokio pobūdžio įvykius, kaip visada, nušviečia labai šykščiai.
Nepavyko įsikurti prie Wall Street'o
Organizatoriai šiai akcijai pradėjo ruoštis prieš keletą mėnesių. Buvo planuojama taikiomis demonstracijomis „užimti Wall Street'ą„, o tiksliau – įsikurti Niujorko akcinės biržos pastato (New York Stock Exchange – NYSE) prieigose ir iš ten nesitraukti, kol nebus įvykdyti protestuotojų reikalavimai. Tačiau Niujorko valdžia mitinguoti prie „svarbiausio pasaulyje finansinio pastato“, kaip apie Niujorko akcijų biržą dažnai sakoma, neleido.
Kai tūkstančiai demonstrantų šeštadienio ryte ėmė artintis prie biržos, populiariai vadinamos Wall Street vardu (pavadinimas kilo nuo gatvės pavadinimo), juos pasitiko metalinės barikados ir milžiniškas skaičius policininkų. Demonstracijų prie akcijų biržos surengti nepavyko. Tuomet protestuotojai išsisklaidė po miesto parkus, kur visą dieną pravedinėjo akcijas ir mitingus, o vakare dar kartą – ir vėl nesėkmingai – pabandė prasibrauti iki Wall Streeto.
Didelę tikimybę nukentėti nuo protestuotojų turėjo ir netoliese stovintis garsusis Wall Street'o bulius – statula, simbolizuojanti finansinį JAV kilimą. Tačiau, nors kai kurie akcijos dalyviai rugsėjo 17 d. vadino Jungtinių Valstijų įniršio diena („United States Day of Rage"), primindami panašaus tipo demonstracijas, vykusias 1969 m. Čikagoje, maištaujant prieš karą Vietname, demonstrantai buliui savo įniršio neparodė. Prie buliaus buvo mitinguojama ir sakomos kalbos, tačiau vandalizmo bronzinis gražuolis nepatyrė. Nepaisant to, jau kitą dieną finansinis JAV simbolis buvo aptvertas, o nuo tada prie jo nuolat budi policininkai.
Maištininkų stovykloje
Protestuotojų neprileidus prie Wall Street'o, jiems buvo leista įsikurti per keletą blokų nuo jo esančiame Zuccotti parke Pasaulio prekybos centro kaimynystėje. Jie ten įsirengė savo stovyklą, iš kur, jų teigimu, iki Naujųjų metų nesitrauksią.
Metus žvilgsnį į minią, ji atrodo labai marga. Čia sutiksi tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų pažiūrų atstovus, net anarchistus ar komunistus. Beveik kiekvienas turi jo pažiūras išreiškiantį plakatą arba kokią nors kitokią atributiką. Tačiau apskritai paėmus, visus vienija bendra idėja, įvardijama kaip 99 proc. kovą prieš 1 proc. Užkalbintas akcijos dalyvis iš Ohio, laikantis plakatą su užrašu „Šalin oligarchiją„, sakė: „Šalyje yra milijonai žmonių, neturinčių darbo. Bet 1 proc. žmonių valdo 99 proc. pinigų. Taip ilgiau negali būti“.
Iš išorės Zuccotti parkas glaudžiai apsuptas policijos, tačiau jo viduje verda gyvenimas kaip tikroje hipių stovykloje. Kartkartėmis koks nors oratorius sako kalbą, grupelėmis sustoję protestuotojai skanduoja lozungus, prie centrinės Broadway gatvės, kur policininkai stovi jau ne viena, o keliomis eilėmis, norėdama patraukti praeivių dėmesį, grupė muzikantų groja ir dainuoja, kelios merginos šoka ir t.t.
Kadangi palapinių statyti miesto valdžia neleidžia, aplink pūpso krūvos drabužių, kuprinės, stalai su maistu, šimtai plakatų ir dažai jiems piešti, gitaros, trimitai, būgnai, polietileninės priedangos pasislėpti nuo lietaus ir t.t. Naudoti garsiakalbių ir mikrofonų policija neleidžia taip pat – už tai gresia suėmimas.
„Būsime, kiek reikės"
Paklausti, kiek jie čia žada būti, jei jiems nesuteikiamos normalios sąlygos, neleidžiama net statyti palapinių, akcijos dalyviai atsakinėjo su entuziazmu: „Būsime, kiek reikės. Mes atstovaujame 99 proc. šalies gyventojų ir nebijome nieko„, – sakė vieni. „Kapitalizmas išsigimė, jį reikia pakeisti“, – teigė kiti.
Temstant parką saugančios policijos padvigubėjo. Kartkarčiais privažiuodavo vis nauji sirenomis žybsintys automobilių eskortai. Matėsi, kad atmosfera darosi nedraugiška. Žmonės pasakojo, jog tą dieną policija suėmė 80 protestuotojų, tam surasdama arba dirbtinai sukurdama įvairiausias priežastis.
Jau kelias valandas parko kampe stovėjo būrys civiliais drabužiais apsirengusių vyrukų, savo įmitusiomis formomis labai išsiskiriančių iš jaunų ir lieknų maištininkų būrio. Buvo aišku, kad tai – vadinamoji „slaptoji policija", kuri panašaus pobūdžio susibūrimuose veikia minios viduje ir prireikus iššaukia riaušes.
Kai policijos žiedas aplink parką sudarė jau ne vieną, o kelias eiles, demonstrantai surengė mitingą. Buvo duotos instrukcijos, kaip elgtis, jei policija pradėtų visus suiminėti. Įsijungė daugelio čia buvusių neprikausomų TV kameros. Vyravo nejauki laukimo atmosfera. Stambus, šviesiu kostiumu apsirengęs vyras, atrodantis kaip aukštas pareigas užimantis policijos pareigūnas, nuolat su kažkuo kalbėjosi telefonu ir davinėjo nurodymus. Žmonės elgėsi normaliai, tačiau buvo įsitikinę, kad greitai ir vėl bus suiminėjami. O ir ko daugiau galėjai tikėtis, jei per 10 dienų buvo suimta maždaug 100 akcijos dalyvių?
Vienos merginos istorija
Nukentėjusių nuo policininkų yra dešimtys. Štai viena iš jų. „Stovėjau ant šaligatvio su plakatu. Staiga nei iš šio, nei iš to pajutau ranką ant nugaros ir po akimirksnio jau gulėjau veidu prispausta prie žemės„, – pasakojo 19 m. Brooklyno gyventoja Rheannone Ball, kokia ironija, laikiusi plakatą su užrašu „Apsaugokite Niujorko policininkų pensijas“. „Policininko ranka man buvo ant gerklės, ir mane apėmė panika. Aš šaukiau savo vardą, kad kas nors jį išgirstų ir žinotų, kad esu areštuota".
Niujorko dienraščio „Daily News„ fotokorespondentas nufotografavo šią merginą, raumeningo policininko prispaustą prie žemės, užlaužtomis už nugaros rankomis, šaukiančią. Dar bent du pareigūnai buvo šalia ir matėsi, kad jie bet kuriuo momentu pasiruošę padėti kolegai susidoroti su „chuligane“ (toks protestuotojai buvo pareikštas kaltinimas). Kitą dieną ši nuotrauka pasirodė „Daily News„ pirmame puslapyje ir tapo miesto sensacija. R. Ball netrukus buvo paleista iš izoliatoriaus ir po kelių valandų jau vėl buvo kartu su draugais Zuccotti parke. „Areštas man suteikė dar daugiau jėgų“, – sakė kovoti toliau pasiryžusi mergina.
Protestuotojus palaiko ir įžymybės
Daugybę nuotraukų ir videoreportažų apie šią akciją galima rasti „Occupy Wall Street„ tinklalapyje www.occupywallst.org, o bloguose – perskaityti šimtus protestuotojus palaikančių atsiliepimų. Zuccotti parke jau apsilankė Holywoodo žvaigždė aktorė Susan Sarandon, žymus kino prodiuseris, režisierius ir filmų direktorius Michael Moore, įžymus JAV žurnalistas ir ilgametis karo korespondentas Chris Hedges, kuriam priklauso garsusis „Oskarą“ laimėjusiame filme „The Hurt Locker„ panaudotas posakis „veržimasis į mūšį dažnai yra stiprus ir mirtinas potraukis, nes pats karas yra narkotikas“.
Su demonstrantais susitiko ir progresyvios nepriklausomos radijo ir televizijos programos „Democracy Now!" laidų vedėja, žurnalistė Amy Goodman, filosofas, aktorius, civilinių teisių aktyvistas, Princetono universiteto profesorius Cornel Ronald West, eilė Niujorke gyvenančių muzikantų ir t.t.
Noam Chomsky žodis demonstrantams
Paramą internetu akcijos dalyviams persiuntė ir vienas žymiausių JAV filosofų, lingvistas, daugiau nei 100 knygų autorius, politinis aktyvistas, MIT instituto profesorius Emeritus Avram Noam Chomsky. Pažymėtina, kad N. Chomsky buvo labiausiai cituojamas pasaulio lingvistas 1980–1992 metais ir yra 8–as labiausiai cituojamas visų laikų žmogus.
„Visi, žiūrintys į pasaulį atviromis akimis, žino, kad Wall Street'o gangsteriai – pagrindinės finansinės institucijos – padarė didžiulę žalą Jungtinių Valstijų ir viso pasaulio žmonėms, – rašo jis. – Jie tai darė daugiau nei 30 metų progresuojančia kreive, kadangi kaip augo jų jėga politikoje, taip augo jų įtaka ekonomikoje. Tai sukūrė užburtą ratą, kuris garantavo didžiulį koncentruotą turtą mažam gyventojų skaičiui – mažesniam nei 1 proc. Šią savo veiklą jie vykdo beveik nebaudžiami, nes yra ne tik kad „per dideli, kad sužlugtų“ (too big to fail), bet ir per dideli, kad būtų pasodinti į kalėjimą (too big to jail). Drąsus ir pasididžiavimą teikiantis protestas prieš Wall Street'ą turi atkreipti visuomenės dėmesį į šią žmonijos nelaimę. Jis turi padėti visiems pasišventusiems žmonėms ją įveikti ir nukreipti visuomenę „sveikesne“ kryptimi."
Pasak organizatorių, solidarumo su „Ocuppy Wall Street" akcijos vyksta daugelyje JAV miestų – Bostone, Čikagoje, Atlantoje, Philadelphijoje, Orlande, Klivlende, Los Angelese, Tampoje, Las Vegase ir kitur – iš viso 52 miestuose. Apie tai informacija teikiama tinklalapyje www.occupytogether.org.
Audronė Simanonytė
