Svarbiausias rinkimų JAV naujienas kviečiame sekti su tv3.lt.
12:23 | Svarbiausi JAV prezidento rinkimų skaičiai
Svyruojančios valstijos, rinkikų kolegijos balsai ir milijonai potencialių rinkėjų: toliau pateikiame svarbiausius skaičius šiuose JAV prezidento rinkimuose.
Du
Kandidatavo keli nepriklausomi kandidatai, ir bent vienas iš jų, Robertas F. Kenedis jaunesnysis, atsidūrė daugybėje antakį kilstelėti verčiančių antraščių.
Tačiau galiausiai prezidento rinkimų lenktynės susiveda į vieno pasirinkimą iš dviejų: du didžiųjų partijų kandidatai – demokratė Kamala Harris ir respublikonas Donaldas Trumpas – siekia vadovauti poliarizuotai šaliai.
Penki
Lapkričio 5-oji – rinkimų diena, tradiciškai rengiama antradienį po pirmojo lapkričio pirmadienio.
Anot istorikų, vienas lapkričio antradienis bendra rinkimų diena XIX amžiaus viduryje buvo pasirinktas dėl patogumo, atsižvelgiant į ūkininkų darbų kalendorių. Buvo manoma, kad geriausias pasirinkimas yra vėlyvas ruduo: po derliaus nuėmimo, bet dar neatėjus atšiauriems žiemos orams.
Antradienis pasirinktas, kad žmonėms būtų patogu atvykti į rinkimų apylinkes, kai nereikia į bažnyčią ir nevyksta turgus.
Septyni
Rinkimų rezultatus dažniausiai nulemia vadinamosios svyruojančios valstijos, balsuojančios tai už respublikonų, tai už demokratų kandidatą.
Šiemet K. Harris ir D. Trumpas labiausiai vilioja rinkėjus septyniose valstijose – Arizonoje, Džordžijoje, Mičigane, Nevadoje, Šiaurės Karolinoje, Pensilvanijoje ir Viskonsine, – sutelkdami ten savo kampanijos pastangas, kad užsitikrintų pergalę.
34 ir 435
Rinkimų dieną rinkėjai ne tik spręs, kas užims Baltuosius rūmus, bet ir atnaujins JAV Kongresą.
Bus varžomasi dėl 34 vietų Senate ir visų 435 vietų Atstovų Rūmuose.
Atstovų Rūmų nariai dirba dvejų metų kadenciją. Šiuo metu daugumą turi respublikonai, o K. Harris demokratai tikisi, kad situacija pasikeis.
100 vietų Senate dirbantys įstatymų leidėjai renkami šešerių metų kadencijai. Respublikonai tikisi pakeisti nedidelę demokratų daugumą.
Jei ta pati partija laimėtų prezidento postą ir turėtų daugumą abejuose Kongreso rūmuose, ji turėtų galią prastumti prezidento darbotvarkę be opozicijos įstatymų leidėjų paramos.
538
Rinkikų kolegija – netiesioginė visuotinių rinkimų sistema, pagal kurią vyksta JAV prezidento rinkimai.
Kiekviena valstija turi skirtingą rinkikų skaičių – jis apskaičiuojamas sudėjus išrinktų atstovų į Atstovų Rūmus skaičių, kuris priklauso nuo gyventojų skaičiaus, ir senatorių skaičių (po du kiekvienoje valstijoje).
Pavyzdžiui, Vermontas turi tik tris rinkikų balsus. Tuo metu milžiniška Kalifornija turi 54.
Iš viso 50-yje valstijų ir Kolumbijos apygardoje yra 538 rinkikų balsai. Kad laimėtų rinkimus, kandidatas turi surinkti 270 balsų.
774 tūkstančiai
Tai rinkimų darbuotojų, kurie užtikrino sklandžią 2020 metų rinkimų eigą, skaičius, remiantis tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis.
Jungtinėse Valstijose yra trijų tipų rinkimų darbuotojai.
Dauguma jų yra rinkimų komisijų darbuotojai, turintys atlikti tokius darbus kaip pasitikti rinkėjus, padėti su skirtingomis kalbomis, sumontuoti balsavimo įrangą, patikrinti rinkėjo pažymėjimus ir registraciją.
Rinkimų pareigūnai yra renkami, samdomi arba skiriami atlikti labiau specializuotas pareigas, pavyzdžiui, apmokyti rinkimų darbuotojus, nurodo „Pew Research Center“.
Stebėtojus paprastai skiria partijos, kad jie stebėtų, kaip skaičiuojami balsai rinkimuose, kurie šiemet, kaip tikimasi, bus itin prieštaringi dėl D. Trumpo atsisakymo sutikti besąlygiškai pripažinti rezultatus.
Daugelis rinkimų darbuotojų dalijosi su naujienų agentūra AFP mintimis apie spaudimą ir grasinimus, kurių jie sulaukė prieš lapkričio 5 dienos balsavimą.
75 milijonai
Anot Floridos universiteto duomenų bazės, iki lapkričio 2-osios daugiau nei 75 mln. amerikiečių balsavo iš anksto.
Daugumoje JAV valstijų leidžiama balsuoti asmeniškai arba paštu, kad žmonės galėtų išreikšti balsą jiems patogiu metu arba jei negali dalyvauti balsavime lapkričio 5-ąją.
244 milijonai
Tai, instituto „Bipartisan Policy Center“ duomenimis, yra amerikiečių, kurie turi teisę balsuoti 2024 metais, skaičius.
Žinoma, dar neaišku, kiek iš jų iš tikrųjų atiduos savo balsą. Tačiau „Pew Research Center“ teigia, kad 2018 ir 2022 metų kadencijos vidurio rinkimuose ir 2020-ųjų prezidento rinkimuose buvo pasiekti didžiausi rinkėjų aktyvumo rodikliai Jungtinėse Valstijose per pastaruosius dešimtmečius.
„2020-ųjų prezidento rinkimuose dalyvavo maždaug du trečdaliai (66 proc.) balsavimo teisę turinčių gyventojų – tai didžiausias rodiklis per visus nacionalinius rinkimus nuo 1900-ųjų“, – rašoma „Pew Research Center“ interneto svetainėje.
JAV gyventojų surašymo biuro duomenimis, tai sudaro beveik 155 mln. rinkėjų.
11:17 | Tailando mažoji hipopotamė Moo Deng „prognozuoja“ D. Trumpo pergalę JAV rinkimuose
Kol amerikiečiai balsuoja įtemptuose Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose, Tailando superžvaigždė mažoji hipopotamė Moo Deng prognozuoja, kad buvęs prezidentas Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus.
10:59 | JAV pareigūnai: nauja Rusijos dezinformacija nutaikyta į svyruojančias valstijas
Su Rusija susijusiomis dezinformacijos operacijomis siekiama įtikinti, kad svyruojančių Amerikos valstijų pareigūnai planuoja klastoti itin atkaklių JAV prezidento rinkimų rezultatus, likus kelioms valandoms iki balsavimo dienos įspėjo valdžios institucijos.
Pergalei šiuose rinkimuose, kuriuose varžosi Kamala Harris ir Donaldas Trumpas, labai svarbios septynios svyruojančios valstijos jau anksčiau buvo nepagrįstai kaltinamos rinkimų klastojimu.
„Rusija yra aktyviausia grėsmė“, – pirmadienį įspėjo Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI), Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros apsaugos agentūra (CISA).
„Šios pastangos gali sukurstyti smurtą, taip pat ir prieš rinkimų pareigūnus“, – sakoma pareiškime. Jame pažymima, kad jos tikriausiai intensyvės rinkimų dieną ir kelias savaites po balsavimo.
Tai naujausias iš virtinės ODNI įspėjimų dėl užsienio veikėjų, pirmiausia Rusijos ir Irano, dezinformacijos ar įsilaužimų į kompiuterius per šiuos rinkimus.
09:11 | Paaiškėjo pirmi oficialūs JAV prezidento rinkimų rezultatai
Naujojo Hampšyro valstijoje esančio Diksvil Nočo kaimelio rinkėjai antradienį iškart po vidurnakčio pirmieji atidavė balsus JAV prezidento rinkimų pagrindinę dieną, o jų balsavimo rezultatas gerai iliustruoja, kokios atkaklios yra šios varžybos dėl Baltųjų rūmų.
Šioje bendruomenėje, kuri jau kelis dešimtmečius tuojau po vidurnakčio – likus kelioms valandoms iki kitų apylinkių atidarymo – pradeda rinkimų dieną, Kamala Harris ir Donaldas Trumpas gavo po tris balsus.
Demokratų viceprezidentės ir buvusio respublikonų prezidento rinkimų kova yra nepaprastai atkakli; dauguma apklausų rodo, kad jų šansai laimėti rinkimus yra apylygiai.
Diksvil Noče, kur buvo susirinkęs didelis žurnalistų būrys, balsavimas prasidėjo akordeonu atlikus JAV himną.
Pagal Naujojo Hampšyro rinkimų įstatymus mažiau nei 100 gyventojų turinčios savivaldybės savo rinkimų apylinkes gali atidaryti vidurnaktį, o visiems registruotiems rinkėjams balsavus gali jas uždaryti.
2020 metais Diksvil Nočo rinkėjai vienbalsiai išreiškė palaikymą tuometiniam demokratų kandidatui Joe Bidenui (Džo Baidenui). Teigiama, kad nuo 1960 metų, kai šiame kaime prasidėjo balsavimo vidurnaktį tradicija, jis buvo tik antras kandidatas, čia surinkęs visus balsus.
Dauguma rinkimų apylinkių JAV rytinėje pakrantėje darbą pradės antradienį 6 ar 7 val. (13 ar 14 val. Lietuvos laiku.
Sausio mėnesį, kai vyko pirminiai rinkimai, Diksvil Nočo kaimelis netikėtai visus šešis savo balsus atidavė už buvusią Pietų Karolinos gubernatorę respublikonę Nikki Haley (Niki Heili).
N. Haley galiausiai pasitraukė iš kovos, nes nebūtų galėjusi pralenkti D. Trumpo, tačiau šio antradienio balsavimas parodė, kad trys Diksvil Nočo rinkėjai nusprendė nacionaliniuose rinkimuose nepalaikyti respublikonų kandidatu tapusio milijardieriaus.
[email protected], Užsienio naujienų skyrius
8:38 | Trumpas nori, kad JAV piliečius ir policininkus pražudžiusiems migrantams būtų skiriama mirties bausmė
Iki antradienį prasidedančio balsavimo JAV prezidento rinkimuose likus vos kelioms valandoms, Respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas paragino patyrusius sportininkus kibti migrantams į atlapus ir paragino, kad JAV piliečius ir policijos pareigūnus pražudžiusiems migrantams būtų skiriama mirties bausmė.
Kalbėdamas neapsisprendusios Pensilvanijos valstijos Pitsburgo mieste, D. Trumpas ir vėl skundėsi dėl migrantų antplūdžio prie pietinės Jungtinių Valstijų sienos ir pasiūlė, kad Pensilvanijos universiteto sporto komandos nariai turėtų „eiti su jais imtynių“.
„Ak, tiek vaikinai iš Pensilvanijos universiteto. Norėčiau, kad jie eitų imtynių su migrantais“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat pareiškė, kad mišrias kovas organizuojančios lygos „Ultimate Fighting Championship“ (UFC) vadovui Dana White‘ui yra pasiūlęs įsteigti migrantų lygą ir UFC lygą, kad jos galėtų kautis tarpusavyje.
„Tiesą sakant, manau, kad migrantų (lyga) gali laimėti. Tokie jau bjaurūs yra kai kurie iš tų vyrukų.“
Po to jis paragino JAV piliečius ar teisėsaugos pareigūnus pražudžiusius migrantus bausti griežčiausia bausme.
„Raginu bet kuriam migrantui, pražudžiusiam Amerikos pilietį arba teisėsaugos pareigūną, skirti mirties bausmę“, – kreipdamasis į minią pasakė jis.
78-erių D. Trumpas savo rinkiminės kampanijos metu neteisėtai imigracijai skyrė itin daug dėmesio, migrantus nuolat vaizduodamas kaip JAV priešus ir melagingais pareiškimais tyčia pakurstydamas neapykantą užsieniečiams.
8:04 | JAV žvalgybos agentūros praneša, kad per rinkimus padaugėjo Rusijos kibernetinių atakų
Vyriausieji JAV vyriausybės žvalgybos pareigūnai pirmadienį dar kartą perspėjo dėl užsienio šalių ir ypač Rusijos kišimosi į rinkimus.
Tokį susirūpinimą Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI), Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) pareiškė po penktadienį jau paskelbtų perspėjimų dėl kišimosi.
Visos trys agentūros pranešė, kad „buvo stebimi nauji priešiškai nusiteikusių užsienio šalių, ypač Rusijos veiksmai, skirti stiprinti įtaką ir pakirsti visuomenės pasitikėjimą JAV rinkimų sąžiningumu bei kurstyti nesantaiką tarp amerikiečių“.
Jų teigimu, tokie veiksmai per rinkimus antradienį ir po to bus dar intensyvesni, o jų taikiniu visų pirma taps septynios svarbiausios neapsisprendusios valstijos – Arizona, Nevada, Mičiganas, Viskonsinas, Pansilvanija, Džordžija ir Šiaurės Karolina.
JAV rinkėjai sprendžia, ar prezidento postą Baltuosiuose rūmuose užims Respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas, ar Demokratų partijai atstovaujanti jo varžovė viceprezidentė Kamala Harris.
„Aktyviausiai grėsmę kelia Rusija“, – rašoma junginiame pranešime.
„Įtaką darantys veikėjai“, kurie agentūrų teigimu yra susiję su Rusija, kuria suklastotus vaizdo įrašus bei pasakojimus, siekdami pakenkti rinkimų teisėtumui, priversti rinkėjus bijoti jų proceso ir parodyti, kad politiniai kitaminčiai imasi smurto vieni kitų atžvilgiu.
„Kyla rizika, kad tokiomis pastangomis bus kurstomas smurtas prieš rinkimų pareigūnus, – teigė agentūros. – Manome, kad rinkimų dieną ir ateinančiomis dienomis bei savaitėmis veikėjai iš Rusijos skleis daugiau panašaus pobūdžio medžiagos“.
Žvalgybos pareigūnų teigimu, Rusijos įtakoje esantys manipuliatoriai visai neseniai paskelbė melagingų straipsnių, neva JAV pareigūnai mėgina daryti poveikį rinkimams, klastodami biuletenius ir vykdydami kibernetines atakas.
Šie veikėjai „taip pat pastaruoju metu sukūrė ir išplatino melagingą vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas asmuo teigia, kad Arizonoje vyksta rinkimų rezultatų klastojimas... viceprezidentės Kamalos Harris naudai“, – rašoma pranešime.
„Arizonos valstijos sekretorius vaizdo įraše išsakytus teiginius jau paneigė kaip melagingus“, – nurodoma agentūrų pranešime.
7:49 | Harris baigiamajame rinkimų mitinge: svarbus kiekvienas balsas
Kamala Harris pirmadienį sakydama baigiamąją savo rinkimų kampanijos kalbą pergalei svarbioje Pensilvanijos valstijoje paragino amerikiečius balsuoti „vienose atkakliausių varžybų“ per šalies istoriją.
„Dar viena diena svarbiausiuose mūsų gyvenimo rinkimuose, o impulsas yra mūsų pusėje“, – per mitingą Filadelfijoje sakė K. Harris.
„Tai galėtų būti vienos atkakliausių varžybų per istoriją – svarbus kiekvienas balsas“, – pabrėžė ji.
JAV antradienį renka prezidentą: smarkiai susiskaldžiusioje šalyje kova vyksta tarp demokratės K. Harris ir respublikono Donaldo Trumpo.
7:33 | „Panikos mygtukai“, specialiosios policijos būriai: JAV rengiasi neramumams per rinkimus
Po itin nestabilios 2024 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos, nerimaujant dėl galimų pilietinių neramumų, smurto prie balsadėžių ar prieš balsavimo punktų darbuotojus, per antradienį vyksiantį balsavimą bus imamasi precedento neturinčių saugumo priemonių.
Oregono, Vašingtono ir Nevados valstijos pasitelkė Nacionalinę gvardiją, o Pentagonas pranešė, kad mažiausiai 17 valstijų parengties režimu budi iš viso 600 Nacionalinės gvardijos karių.
FTB Vašingtone įsteigė nacionalinę rinkimų vadavietę, visą rinkimų savaitę 24 valandas per parą stebėsiančią grėsmes, be to, sustiprinta daugelio balsavimo punktų, kurių JAV yra bemaž 100 000, apsauga.
Nacionalinės valstijų įstatymų leidžiamųjų organų konferencijos teigimu, įstatymų užtikrinti saugumą per rinkimus po 2020 m. priėmė devyniolika valstijų.
Ir Demokratų partijos kandidatei Kamalai Harris, ir respublikonui Donaldui Trumpui turint lygias galimybes laimėti 2024 m. rinkimus, valdžia visomis priemonėmis stengėsi patikinti nerimo apimtus amerikiečius, kad jų balsai yra saugūs. Tačiau visoje šalyje buvo imtasi ir papildomų fizinių priemonių rinkimų saugumui užtikrinti.
Saugumui balsuojant užtikrinti skirtas technologijas tiekianti bendrovė „Runbeck Election Services“ pirmadienį patvirtino savo klientams, tarp kurių – balsavimo punktai ir jų darbuotojai užsakiusi maždaug 1 000 panikos mygtukų, kuriuos paspaudus teisėsaugos ar kitokioms institucijoms mobiliuoju telefonu išsiunčiamas pranešimas apie pavojų.
Visų septynių pagrindinių neapsisprendusių valstijų valdžia siekia nuraminti rinkėjus, kad rinkimai vyks saugiai ir bus sąžiningi.
Arizonoje, pietrytinėje neapsisprendusioje valstijoje, kur po 2020 m. rinkimų kilo neramumų ir sąmokslo teorijų banga, valdžios institucijos pagrindinę rinkimų ir balsavimo biuletenių skaičiavimo įstaigą Marikopos apygardoje pavertė tikra tvirtove, kurią juosia metalinė tvora, spygliuotosios vielos užtvaras, o ant stogo budi specialiųjų policijos pajėgų būrys.
Daugiasluoksnis saugumas
Pensilvanijos valstijos departamentas, prižiūrintis rinkimus didžiausioje neapsisprendusioje JAV valstijoje, pranešė, kad saugumui užtikrinti bus stiprinama infrastruktūros apsauga ir bendradarbiaujama su saugumo ir teisėsaugos agentūromis, nors daugiau informacijos nesuteikė.
Šie nauji saugumo sluoksniai atsirado po chaoso, kuris kilo pasibaigus 2020 m. vykusiems rinkimams, ypač kai D. Trumpo rėmėjai 2021 m. sausio 6 d. šturmavo Senato rūmus, siekdami neleisti patvirtinti rinkimų rezultatus, rodžiusius, kad rinkimus laimėjo Joe Bidenas.
Valdžia taip pat perspėja ir dėl rimtos kibernetinės ir įsilaužimo į kompiuterius grėsmės, ypač ateinančios iš užsienio.
Rusija, Iranas ir Kinija siekia pakirsti amerikiečių pasitikėjimą rinkimų teisėtumu ir „kurstyti partijų nesantaiką“, naujienų agentūrai „NBC News“ sakė Kibernetinio ir infrastruktūros saugumo agentūros vadovė Jen Easterly.
Tuo tarpu Vašingtone aplink viceprezidentės rezidenciją ir Baltuosius rūmus buvo įrengta aukšta metalinė tvora, lentomis užkaltos keleto parduotuvių vitrinos.
„Smurtas mūsų mieste toleruojamas nebus“, – pirmadienį kalbėdama su žurnalistais pasakė Kolumbijos apygardos policijos viršininkė Pamela Smith.
